Pamela Meyer: Kaip atpažinti melagį

Kasdien mums meluojama nuo 10 iki 200 kartų, ir raktai, kaip aptikti tuos melus gali būti subtilūs ir neintuityvūs. Pamela Meyer, knygos "Melo atpažinimas" autorė, supažindina su būdais, kuriuos naudoja apgavysčių atpažinimo žinovai, ir tvirtina, kad atvirumas yra vertybė, kurią verta saugoti.

Gerai, aš nenoriu nieko šiame kambaryje išgąsdinti,

bet aš ką tik pastebėjau,

kad asmuo, sėdintis Jums iš dešinės yra melagis.

(Juokas)

Taip pat, asmuo Jums iš kairės yra melagis.

Taip pat asmuo sėdintis toje pačioje kėdėje, kur Jūs, yra melagis.

Mes visi melagiai.

Šiandien aš parodysiu Jums

ką moksliniai tyrimai sako, kodėl mes visi esame melagiai,

kaip gali atpažinti melą

ir kodėl galbūt norėtum nueiti tą papildomą mylią

ir ne tik mokėti aptikti melą, bet siekti tiesos

ir, galų gale, didinti savitarpio pasitikėjimą.

Kalbant apie pasitikėjimą,

nuo tada, kai parašiau knyggą "Melo atpažinimas",

niekas nebenori bendrauti su manimi akis į akį, ne, ne, ne, ne, ne.

Jie sako: "Viskas gerai, mes tau parašysime el. paštu."

(Juokas)

Aš net nebeturiu pasimatymų prie kavos Starbucks.

Mano vyras sako: "Mieloji, apgavystė?

Galbūt galėjai specializuotis kulinarijoje? Tarkim prancūzų?"

Tad prieš pradėdama,

aš paaiškinsiu, ką su Jumis esu suplanavusi,

ir tai tikrai nebus mokymasis žaisti "Pagausiu".

Melo atpažintojai nėra tie prie smulkmenų kimbantys vaikai,

tie vaikai iš klasės galo šaukiantys "Pastebėjau, pastebėjau!"

Tavo antakis trūktelėjo. Tu pajudinai šnervę.

Žiūriu tą TV laidą "Meluok man. Žinau, kad meluoji."

Ne, melo atpažintojai pasikaustę

mokslinėmis žiniomis kaip pastebėti apgavystę.

Jie tai naudoja, kad išgautų tiesą,

ir jie daro tai, ką subrendę vadovai daro kasdien;

jie įsitraukia į sunkius pokalbius su sunkiais žmonėmis,

kartais labais sunkiais laiko momentais.

Jie pasirenka tokį kelią

priimdami esminį teiginį,

ir tas teiginys yra toks:

Melavimas yra bendradarbiavimu paremtas veiksmas.

Pagalvok apie tai, juk melas neturi absoliučiai jokios galios vien pasakymu.

Jo galia iškyla

kai kas nors sutinka tuo melu įtikėti.

Tad suprantu, kad tai gali skambėti kaip sunki meilė,

bet suprask, jei tau kažkada buvo pameluota,

tai buvo todėl, kad tu sutikai, kad tau būtų meluojama.

Pirmoji tiesa apie melą: Melavimas yra bendradarbiavimu pagrįstas veiksmas.

Ne visas melas yra žalingas.

Kartais sutinkame būti apgavystės dalyviais

vedami noro išlaikyti socialinį orumą,

galbūt išlaikyti paslaptį, kuri turėtų išlikti paslaptimi.

Sakome "Graži daina."

"Ne, neatrodai stora su ta suknele, mieloji, tikrai ne."

Arba, kaip ypač mėgsta sakyti "digerati",

"Žinai, ką tik atradau tavo laišką šiukšlių kataloge.

Labai atsiprašau."

Bet pasitaiko, kad esame dalyviai apgavystėje ne savo noru.

Ir tai mums labai labai brangiai atsieiti.

Praeitais metais vien korporaciniai sukčiavimai

JAV siekė 997 milijardus dolerių.

Tai vos vos mažiau nei trilijonas dolerių.

Tai septyni procentai visų pajamų.

Apgavystė gali kainuoti milijardus.

Pagalvok apie Enron, Madoff'ą ir būsto paskolų krizę.

Arba apie dvigubus agentus ir išdavikus,

kaip Robert Hanssen arba Aldrich Ames,

melas gali išduoti mūsų šalį,

sukompromituoti mūsų saugumą, pakirsti demokratiją,

melas gali lemti mirtį tiems, kurie mus saugo.

Apgavystė yra rimtas reikalas.

Šis apgavikas, Henry Oberlander,

jis buvo toks geras apgavikas,

anot Britų valdžios,

jis galėjo pakirsti ištisą vakarų pasaulio bankų sistemą.

Ir tu nerasi šio žmogaus per Google; nerasi niekur.

Vienąkart iš jo imta interviu ir jis pasakė štai ką.

Jis pasakė, "Pažiūrėkite, aš turiu vieną taisyklę. "

Ir tai buvo Henry'io taisyklė:

"Kiekvienas žmogus norėtų tau kažką duoti.

Jie pasiruošę tau kažką duoti už bet ką, ko jie trokšta."

Ir tai yra esmė.

Jei nenori būti apgautas, turi žinoti,

ko būtent tu trokšti?

Ir mes visi nenorime to pripažinti.

Norėtume būti geresniai vyrais, geresnėmis žmonomis,

protingesni, galingesni,

ar aukštesni, turtingesni --

sąrašas tęsiasi.

Melavimas yra bandymas užpildyti tą skirtumą,

sujungti savo norus ir fantazijas,

kuo norėtume ar kuo galėtume būti,

su tuo, kuo iš tikrųjų esame.

Ir varge, kaip mes linkę užlipdyti šį skirtumą melu.

Bet kurią dieną, anot tyrimų, tau gali būti pameluota

bet kur nuo 10 iki 200 kartų.

Tarkim, kad dauguma jų yra baltas melas.

Bet tuo tarpu kitame tyrime

tvirtinama, kad nepažįstamieji melavo triskart

per pirmąsias 10 susitikimo minučių.

(Juokas)

Pirmąkart išgirdus šiuos rezultatus, išsigąstame.

Negalime patikėti koks paplitęs yra melavimas.

Mes iš esmės prieš melavimą.

Bet pažiūrėjus įdėmiau,

siužetas pasudėtingėja.

Mes daugiau meluojame nepažįstamiems, nei kolegoms.

Ekstravertai meluoja daugiau nei intravertai.

Vyrai meluoja aštuonis kartus dažniau apie save

nei apie kitus žmones.

Moterys dažniau meluoja, kad apsaugotų kitus.

Jei esate vidutinė sutuoktinių pora,

meluosite savo antrajai pusei

vienąkart per kiekvieną 10 bendravimų.

Turbūt galvojate, tai blogai.

Jei esate nesusituokę, tas skaičius nukrinta iki trijų.

Melavimas sudėtingas.

Jis įaustas į mūsų kasdienius ir darbo pasaulius.

Mes labai prieštaringai nusteikę tiesos atžvilgiu.

Mes ją susiinterpretuojame pagal poreikius,

kartais dėl labai rimtų priežasčių,

kartais vien dėl to, kad nesuprantame tų trūkumų savo gyvenimuose.

Tai antroji tiesa apie melavimą.

Mes prieš melavimą,

bet užsislapstę palaikome jį

būdais, kuriuos visuomenė priimdavo

šimtmečių šimtmečiais.

Melavimas senas kaip kvėpavimas.

Tai mūsų kultūros dalis, istorijos dalis.

Pagalvok apie Dantę, Šekspyrą,

Bibliją, "News of the World".

(Juokas)

Melavimas yra evoliuciškai naudingas mums kaip rūšiai.

Mokslininkai ilgai žinojo,

kad kuo labiau gyvūno rūšis išsivysčiusi protiškai,

kuo didesnė jos smegenų naujoji žievė,

tuo labiau rūšis linkusi imtis apgavysčių.

Galbūt prisimenate Koko.

Ar kas nors atsimenate gorilą Koko, kuri buvo išmokyta ženklų kalbos?

Koko buvo išmokyta bendrauti ženklais.

Štai Koko su savo katyte.

Tai jos mielas mažasis naminis gyvūnėlis.

Koko kartą ją apkaltino,

kad ji išlupo iš sienos praustuvę.

(Juokas)

Mes sukurti būti šios grupelės lyderiais.

Tai prasideda anksti, labai anksti.

Kaip anksti?

Na, vaikai gali apsimesti verkiantys,

sustoti, palaukti, kad pamatytų kas ateina

ir tada vėl toliau verkti.

Vienų metų amžiaus vaikai išmoksta nuslėpti.

(Juokas)

Dviejų metų - blefuoja.

Penkių metų vaikai meluoja drąsiai.

Jie manipuliuoja meilikavimu.

Devynių metų vaikai yra apgavystės meistrai.

Tuo metu, kai įstosite į koledžą,

meluosite savo mamai vieną kartą per 5 pokalbius.

Kai įžengiame į darbo pasaulį ir uždirbame duoną,

įžengiame į pasaulį tiesiog apšnerkštą

spam'u, netikrais skaitmeniniais draugais,

šališka žiniasklaida,

genialiais tapatybės vagimis,

pasaulinio lygio Ponzi schemų kūrėjais,

apgavystės epidemija -

vienas autorius tai vadina

post-tiesos visuomene.

Gana ilgą laiką

tai buvo labai painu.

Ką daryti?

Na, yra keletas dalykų, kuriuos galima naudoti

norint nepasimesti šioje painiavoje.

Apmokyti melo atpažintojai pažįstą melavimą 90% tikslumu.

Likusi mūsų dalis, mes tik 54%.

Kodėl taip lengva išmokti?

Yra geri melagiai ir yra blogi melagiai. Nėra tikrų apsigimusių melagių.

Visi suklystame. Visi naudojame tuos pačius metodus.

Štai ką padarysiu.

Parodysiu jums du apgavystės modelius.

Tada pažvelgsime į charakteringus pavyzdžius ir juos aptarsime.

Pradėsime nuo kalbos.

(Įrašas) Billl Clinton: Noriu, kad manęs klausytumėte.

Vėl tai pakartosiu.

Aš neturėjau seksualinių santykių

su ta moterimi, panele Lewinsky.

Niekada niekam neliepiau meluoti,

nė karto, niekada.

Ir šie kaltinimai yra neteisingi.

Man reikia tęsti darbą Amerikos žmonėms.

Ačiū.

Pamela Meyer:Gerai, kurie ženklai yra demaskuojantys?

Pirma mes išgirstame tai, kas vadinama nesutartiniu neigimu.

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie pernelyg ryžtingai ginasi

dažniau naudos formalią kalbą nei kasdieninę.

Taip pat girdėjome atitolinančią kalbą: 'ta moteris'.

Žinome, kad melagiai nesąmoningai tolins save

nuo subjekto

naudojantis ženklų kalba.

Jei Bilas Klintonas būtų pasakęs, "Na, tiesą sakant... "

ar Ričardo Niksono mėgstamas, "Visu atvirumu ..."

tai būtų visiškas išsidavimas

bet kuriam melo atpažinėjui, kuris žino,

kad apibrėžiamoji kalba, kaip tai vadinama, tokia apibrėžiamoji kalba,

dar labiau diskredituoja subjektą.

Jei jis būtų pakartojęs klausimą pilnai

ar jei būtų paaštrinęs savo pasakojimą su pernelyg daug detalių --

ir mums labai pasisekė, kad jis taip nepadarė --

jis būtų dar labiau diskreditavęs save.

Froidas tai suprato teisingai.

Froidas sakė, pažiūrėkite, tai daug daugiau nei kalba.

"Joks mirtingasis negali išlaikyti paslapties.

Jei lūpos tyli, jis tauškia pirštų galais."

Ir mes visi tai darome, nesvarbu koks esate galingas.

Visi plepame savo pirštais.

Parodysiu jums Dominique Strauss-Kahn su Obama,

kuris kalba pirštų galais.

(Juokas)

Tai mus atveda prie antrojo modelio,

kuris yra kūno kalba.

Štai ką reikia daryti su kūno kalba.

Tu tikrai turi išmesti savo prielaidas lauk.

Leisk mokslui truputėlį sutramdyti tavo žinias.

Nes galvojame, kad melagiai visą laiką nerimauja.

Na ir štai ką, meluodami jie sustingdo viršutinę kūno dalį.

Galvojame, kad melagis nežiūrės tau į akis.

Na ir štai ką, jie į akis tau žiūrės šiek tiek per daug,

kad atsižvelgtų į šį mitą.

Galvojame, kad šiluma ir šypsenos

perteikia nuoširdumą, tikrumą.

Bet apmokytas melo atpažinėjas

gali per mylią aptikti netikrą šypseną.

Ar galite čia pamatyti netikrą šypseną?

Galima sąmoningai sutraukti

skruostų raumenis.

Bet tikroji šypsena yra akyse, akių varnos pėdutė.

Jie negali būti sąmoningai sutraukiami,

ypač jei persistengėte su Botox.

Atsargiai su Botox, nes visi abejos Jūsų atvirumu.

Dabar pažvelgsime į ženklus.

Ar galite pasakyti, kas vyksta pokalbyje?

Ar pradedate matyti ženklus,

matyti skirtumus

tarp žodžių ir veiksmų?

Žinau, kad tai atrodo taip akivaizdu,

bet bendraujant su kažkuo,

ką įtariate apgavyste,

nusiteikimas Jūsų atžvilgiu yra labiausiai pasakantis rodiklis.

Sąžiningas bus linkęs bendradarbiauti.

Jie parodys, kad yra Jūsų pusėje.

Jie bus entuziastingi.

Jie bus norintys ir padedantys Jums pasiekti tiesą.

Jie mielai generuos idėjas, vardins įtariamuosius,

pateiks detales.

Jie sakys, "Ei,

galbūt tai tie vyrykai, kurie dirba ten, padirbo tuos čekius."

Jie labai pyks, jei jausis, kad yra neteisingai apkaltinti

per ištisą interviu, o ne blyksniais;

jie bus įtūžę per visą interviu.

Ir jei paklausite ko nors sąžiningo,

kas turi atsitikti su tais, kurie padirbo čekius,

sąžiningas žmogus daug dažniau

patars sunkesnę bausmę.

Tarkim dalyvaujame visai tokiame pat pokalbyje

su nesąžiningu žmogumi.

Tas žmogus gali būti atsitraukęs,

žiūrėti žemyn, nuleisti balsą,

kalbėti su pauzėmis, vis trūkčioti.

Paprašykite nesąžiningo žmogaus papasakoti jo istoriją.

Jie pridės daugybę nereikalingų detalių

įvairiausiose nereikšmingose vietose.

Ir jie savo istoriją papsakos griežtai chronologiškai.

O apmokytas kvotėjas

labai subtiliai įsiterps

kelių valandų laikotarpyje

ir tiesiog paprašys to žmogaus papasakoti tą pačią istoriją atgal

ir matys, kaip jie muistosi,

ir seks, kuris klausimas grąžins daugiausiai neatitikimų.

Kodėl jie taip daro? Mes visi darome tą patį.

Repetuojame savo žodžius,

bet retai repetuojame savo gestus.

Sakome "taip", bet kratome galvas "ne".

Pasakojame labai įtaigias istorijas, bet šiek tiek gūžtelime pečiais.

Padarome baisius nusikaltimus

ir šypsomės iš pasigėrėjimo, kad pavyko tai nuslėpti.

Ši šypsena praktikoje vadinama "apgaulės pasigėrėjimu."

Ir mes pamatysime tai keliuose vaizdo įrašuose,

bet pradėsime nuo -- kas jo dar nepažįsta,

tai kandidatas į prezidentus John Edwards,

kuris sukrėtė Ameriką augindamas nesantuokinį vaiką.

Matysime jį kalbant apie tėvystės testą.

Jei dabar pastebėsite jį sakant

"taip", kai tuo tarpu jo galva juda "ne,"

ir šiek tiek gūžteli pečiai.

(Įrašas) John Edwards: Aš mielai atliksiu testą.

Žinau, kad nėra įmanoma, kad šis vaikas yra mano,

dėl įvykių sekos laike.

Tad žinau, kad tai neįmanoma.

Mielai atliksiu tėvystės testą.

Ir pamatysiu rezultatus.

Kalbintojas: Ar tai padarysite greitai? Ar kažas ---

JE: Na, aš tik vienoje testo pusėje.

Bet mielai atliksiu.

PM: Gerai, tie galvos judesiai daug lengviau pastebimi,

kai žinai, ko ieškoti.

Pasitaikys kai kažkam

atliekant vieną išraišką

tuo tarpu maskuojant kitą, akimirką bus galima pastebėti ženklus.

Yra žinoma, kad žudikai išsiduoda liūdėjimą.

Naujojo verslo partneris gali paspausti Jums ranką,

džiaugtis, eiti kartu pietauti

ir tada išsiduoti pykčio išraiška.

Mes netapsime veido išraiškų ekspertai pernakt,

bet galiu pasakyti Jums kai ką, kas labai pavojinga ir lengvai išmokstama,

ir tai yra paniekos išraiška.

Kai kalbama apie pyktį, du žmonės yra tame pačiame lygyje.

Tai vis dar daugiau mažiau sveiki santykiai.

Bet kai pyktis pavirsta panieka,

Jūs esate atmestas.

Tai siejama su moraliniu pranašumu.

Ir dėl to iš tos būsenos labai sunku išeiti.

Štai kaip tai atrodo.

Tai atpažįstama vienu įtrauktu

lūpos kampučiu.

Tai vienintelė asimetrinė išraiška.

Ir tai yra paniekos indikacija,

nesvarbu ar po to seks apgavystė --

ir jis bus ne visada --

žiūrėk į kitą pusę, eik į kitą pusę,

pergalvok sandorį,

sakyk, "Ne, ačiū. Aš neateisiu dėl dar vieno stiklelio. Ačiū."

Mokslas išaiškino

daug, daug daugiau indikatorių.

Mes žinome, kad pavyzdžiui,

melagiai pakeis savo mirksėjimo dažnį,

pėdų galais taikysis į išėjimą.

Jie turės objektus barjerus

ir padės juos tarp savęs ir žmogaus, kuris veda pokalbį.

Jie pakeis savo balso toną,

dažnai padarydami jį daug žemesniu.

Tai štai.

Toks elgesys yra tik elgesys.

Tai nėra melo įrodymas.

Tai raudonos vėliavos.

Mes juk žmonės.

Mes visąlaik mėtome apgaulingus gestus, visur ir visada.

Jie nieko nereiškia savaime.

Bet kai juos sudedi, tai jau signalas.

Žiūrėk, klausykis, tirk, ir užduok sunkius klausimus,

išeik iš to labai patogaus žinojimo režimo,

įeik į smalsumo režimą, klausk daugiau klausimų,

turėk orumo, elkis su žmogumi, su kuriuo kalbi, tarytum turėtumėt tarpusavio ryšį.

Nebūk kaip tie žmonės laidoje "Law & Order" ir kitose,

kur iš veikėjų išmušamas paklusimas.

Nebūk pernelyg agresyvus, tai neveikia.

Mes šiek tiek aptarėme,

kaip kalbėti, su kažkuo, kas meluoja

ir kaip pastebėti melą.

Ir, kaip prižadėjau, pažiūrėsime, kaip atrodo tiesa.

Bet parodysiu Jums du vaizdo įrašus,

dvi motinas -- viena meluoja, viena sako tiesą.

Ir tai buvo išaiškinta

tyrinėtojo David Matsumoto Kalifornijoje.

Ir manau, kad tai puikūs pavyzdžiai,

kaip atrodo tiesa.

Ši motina, Diane Downs,

iš arti nušovė savo vaikus,

nuvežė juos į ligoninę

kol jie kraujavo mašinoje,

ir tvirtino, kad tai padarė nepažįstamas žmogus susivėlusiais plaukais.

Ir pamatysite žiūrėdami įrašą,

kad ji net nebando apsimesti sielvartaujančia motina.

Į ką turėtumėte atkreipti dėmesį yra

neįsivaizduojamas neatitikimas

tarp siaubingų jos pasakojamų įvykių

ir jos labai ramios laikysenos.

Ir jei pažiūrėsite įdėmiau, pamatysite apgaulės pasigėrėjimą viso įrašo metu.

(Įrašas) Diane Downs: Naktį, kai užsimerkiu,

matau Christie siekiančią rankas į mane, vairuojančią,

ir kraujas vis srūva jai iš burnos.

Ir tai - galbūt tai užsimirš laikui bėgant,

bet taip nemanau.

Tai mane labiausiai neramina.

PM: Dabar Jums parodysiu įrašą

su iš tikrųjų sielvartaujančia motina, Erin Runnion,

akis į akį susiduriant su savo dukros žudiku ir kankintoju teisme.

Čia nematysite jokių netikrų emocijų,

tik autentišką motiniško sielvarto išraišką.

(Įrašas) Erin Runnion: Aš parašiau šį pareiškimą sukakus trečiosioms metinėms

nuo tada, kai tu paėmei mano vaikelį,

ir ją sužeidei,

ir ją traiškei,

ir jai kėlei siaubą, kol nebeplakė širdis.

Ir ji kovojo su tavim, žinau, kad kovojo.

Bet žinau, kad žiūrėjo į tave

savo nuostabiomis rudomis akimis,

ir tu vistiek norėjai ją nužudyti.

Ir aš to nesuprantu,

ir niekada nesuprasiu.

PM: Gerai, nėra jokios abejonės dėl tų emocijų tikrumo.

Na o technologijos tiriančios, kaip atrodo tiesa,

progresuoja kartu su šios srities mokslu.

Mes žinome, pavyzdžiui, kad dabar turime

specializuotus akių sekėjus ir infraraudonųjų spindulių smegenų nuotraukas,

magnetinio rezonanso reultatus, kurie leidžia atkoduoti signalus,

kuriuos siunčia mūsų kūnai, kai siekiame apgauti.

Ir šios technologijos bus siūlomos mums visiems

kaip panacėja nuo apgavystės

ir vieną dieną jos bus neįtikėtinai naudingos.

Bet kol kas turite savęs paklauti:

Ko norėtumėte su Jumis per susitikimą,

žmogaus, apmokyto nusigauti iki tiesos, ar

vyruko, kuris įtemps 200 kilogramų elektroencefalografą

pro duris?

Melo atpažintojai naudojasi žmogiškais įrankiais.

Jie žino kad, kaip kažkas yra pasakęs,

"Iš tikrųjų esi toks, koks esi tamsoje"

Ir kas yra gana įdomu,

šiandien mes turime tiek mažai tamsos.

Mūsų pasaulis apšviestas 24 valandas per parą.

Viskas permatoma

su blogais ir socialiniais tinklais,

transliuojančiais visiškai naujos kartos informaciją;

kartos, kuri apsisprendė gyventi viešai.

Tai daug triukšmingesnis pasaulis.

Tad vienas iš iššūkių

yra prisiminti,

perdėtas dalinimasis nėra nuoširdumas.

Mūsų manijos apimtas keitimasis žinutėmis

gali apakinti nuo to, kad

tinkama žmogiška elgsena - asmens sąžiningumas -

yra svarbiausia ir visada išliks svarbiausia.

Tad šiame triukšmingesniame pasaulyje

mums pridera

bent truputėlį aiškiau išreikšti

savo moralinius principus.

Sudėjus kartu apgavystės aptikimo mokslą,

ir meną matyti, klausytis,

atleidi save nuo bendradarbiavimo melavimo procese.

Tu žengi šiuo keliu

būdamas truputėlį atviresnis,

nes visiems aplinkiniams tarsite

"Ei, mano pasaulis, Jūsų pasaulis,

bus sąžiningumu grįstas pasaulis.

Mano pasaulis bus toks, kur tiesa yra stiprinama,

o melas atpažįstamas ir marginalizuojamas."

Ir kai tai padarysite

viskas aplink Jus pradės šiek tiek keistis.

Ir tai yra tiesa. Ačiū Jums.

(Plojimai)