Pakviesk "Kitą" pietų

Ore sklando pikta, kelianti nesantaiką, įtampa, dėl kurios modernioji politika gali tapti neįmanoma. Elizabeth Lesser nagrinėja dvi žmogaus natūros puses, kurios sukuria šią įtampą (ir vadina jas "mistiku" bei "kariu") ir dalinasi paprastu, suasmenintu būdu, kaip pradėti realų dialogą: nueiti pietų su žmogum, kurio nuomonė yra priešinga tavajai, paklausti jų 3 klausimų ir sužinoti, kas iš tikro dedasi jų širdyje.

Šioje auditorijoje atrodo

lyg būtų 600 žmonių,

bet iš tikro yra daug daugiau,

nes kiekviename iš mūsų

yra keletas asmenybių.

Aš turiu dvi pirmines asmenybes,

kurios konfliktuoja ir kalbasi manyje

nuo pat vaikystės.

Vadinu jas "mistike"

ir "kare".

Gimiau politiškai

aktyvioje šeimoje,

pas ateistus intelektualus.

Jie turėjo tokį įsitikinimą:

jeigu esi protingas,

nesi dvasingas.

Buvau šeimos juoda avis.

Buvau keista mergaitė,

kuri norėjo gilaus pokalbio

apie kitus pasaulius,

egzistuojančius už mūsų jutiminių ribų.

Norėjau žinoti

ar tai, ką žmonės mato,

girdi ir mąsto,

yra pilnas tikslus realybės

atvaizdas.

Taigi, ieškodama atsakymų,

leidau laiką su Katalikais.

Leidau laiką su kaimynais.

Skaičiau Sartrą ir Sokratą.

Ir tuomet įvyko nuostabus dalykas,

kai lankiau paskutines klases:

Guru iš rytų

pradėjo rastis ant Amerikos krantų.

Tuomet sau pasakiau:

"Noriu vieno iš jų."

Ir nuo tada

einu savo mistišku taku,

bandydama pamatyti už,

ką Albertas Einšteinas vadino,

"Kasdienės sąmonės

optine apgaule."

Ką jis turėjo galvoje? Parodysiu jums.

Įkvėpkite

šios auditorijos tyro oro.

Ar matote šį keistą,

povandeninį,

daiktą, lyg koralų rifą?

Iš tikro tai žmogaus trachėja,

o tie spalvoti gumulėliai

yra mikrobai,

kurie plaukioja šioje auditorijoje

aplink mus.

Jeigu nematome šių paprastų dalykų,

įsivaizduokite, ko nepastebime

subatominiame lygyje

ir didžiuosiuose kosminiuose lygiuose.

Buvimas mistike

mane privertė abejoti

visais savo įsitikinimais.

Tai mane pavertė išdidžia
sakyti "visko nežinau".

Kai mano mistinė dalis

taip tauškia,

karė varto akis.

Ji susirūpinus

pasaulio dabartine situacija.

Ji nerimauja.

Ji sako: "Atleisk, bet esu įsiutusi,

žinau keletą dalykų

ir geriau jau mes ties
jais pradėtume dirbti."

Visą savo gyvenimą leidžiu kaip karė,

spręsdama moterų problemas,

dalyvaudama politinėse kampanijose,

būdama aplinkosaugos aktyviste.

Kartais tai priveda iki beprotybės ribos,

mistiko ir kario turėjimas

viename kūne.

Visada žavėjausi

tais retai pasitaikančiais žmonėmis,

kurie sugebėdavo tokiais būti,

kurie skiria savo gyvenimą žmonijai,

su kario kibirkštim

ir mistiko grakštumu,

žmonėmis kaip Martin Luther King, Jr.,

kuris rašė: "Aš niekada nebūsiu tuo,

kuo turėčiau būti,

iki kol tu tapsi tuo,

kuo turėtum būti.

Tai - jis rašė - yra tarpusavyje susijusi

realybės struktūra."

Ir Motina Teresė, kita mistikė karė,

kuri pasakė: "Pasaulio problema yra ta,

kad nustatome per mažas šeimos rato

ribas."

Ir Nelsonas Mandela,

kuris gyvena pagal Afrikietišką ubuntu

posakį,

kuris reiškia: "Man reikia tavęs tam,

kad būčiau savimi,

ir tau reikia manęs, kad būtum savimi."

Visi mes iškeliame

šiuos tris mistikus karius

lyg jie būtų buvę gimę

turėdami šventųjų genus.

Bet mes visi turime

tokią pačią galią kaip ir jie,

ir mes turime sekti

jų darbais.

Mane neramina

mūsų kultūrų priešiškas požiūris

į "kitus".

Kaip mes

kalbame apie skirtumus.

Įsiklausykite į šiuos pavadinimus,

bestselerių knygų pavadinimus,

iš abiejų politinių kraštų

čia Amerikoje:

"Liberalizmas yra psichikos
sutrikimas"

"Rush Limbaugh yra didelis storas kvailys"

"Bukagalviai ir patriotai"

"Ginčai su idiotais."

Jie yra tariamai pajuokiami,

bet realiai yra pavojingi.

Štai pavadinimas, kuris gali
pasirodyti pažįstamas,

bet kurio autorius jus nustebins:

"4.5 metų grumtynių

su melu, kvailumu

ir bailumu."

Kas tai parašė?

Tai buvo Adolfo Hitlerio
pirmasis pavadinimas

"Mein Kampf" - "Mano kova"

knygai, kuri pradėjo Nacių partiją.

Blogiausi laikai žmonijos istorijoje,

ar tai būtų Kambodžoje, ar Vokietijoje,

ar Ruandoje,

prasideda negatyviu "kitų" peikimu.

Tuomet jie mutuoja

į žiaurų ekstremizmą.

Dėl to pradedu šią iniciatyvą.

Tai padės mums visiems,

taip pat ir man,

pakeisti tendenciją

kreivai žiūrėti į "kitus".

Suprantu, kad esame užimti žmonės,

nesijaudinkite, galite tai padaryti
pietų pertraukos metu.

Vadinu savo iniciatyvą

"Pakviesk "kitą" pietų."

Jeigu esi

Republikonas,

pakviesk Demokratą pietų,

arba jeigu esi Demokratas,

tuomet

pakviesk Republikoną pietų.

Jeigu net pagalvojus apie pietus
su šiais žmonėmis

jums atima apetitą,

tuomet patariu jums pradėti
nuo savos aplinkos,

yra daugybė "kitų"

jūsų kaimynystėje.

Galbūt tai žmogus,

kuris eina į mečetę,

ar bažnyčią, ar sinagogą,
gyvenantis jūsų gatvėje.

Ar galbūt kažkas, turintis priešingą

nuomonę apie abortus.

Ar galbūt jūsų svainis,

kuris netiki pasauliniu atšilimu.

Bet kas, kieno gyvenimo
stilius jus gąsdina,

arba kieno požiūris

jums sukelia dūmus iš ausų.

Prieš pora savaičių

pakviečiau Konservatorių
Arbatos partijos narę pietų.

Iš skaitinių, ji praėjo
dūmų iš ausų testą.

Ji dešiniųjų aktyvistė,

o aš esu kairiųjų aktyvistė.

Naudojomės tam tikrom taisyklėm,

kad išlaikytume savo pokalbį,

galite panaudoti ir jūs,

nes žinau, kad pakviesite

"kitą" pietų.

Taigi, pirmiausia nusistatykite tikslą:

susipažinti su žmogumi

iš grupės, kurią neigiamai
stereotipizavote.

Tuomet, prieš susitinkant,

susitarkite dėl keletos taisyklių.

Mano Arbatos partijos pietų kolegė ir aš

susitarėm dėl šių:

nebandyk perkalbėti, gintis

ar petraukti.

Būk smalsus;

būk kalbus, būk tikras.

Išklausyk.

Ir tuomet mes nėrėme į tai.

Naudojome šiuos klausimus:

Pasidalink su manimi
savo gyvenimo potyriais.

Kokios problemos

tave labiausiai domina?

Ko visada norėjai paklausti

kieno nors iš kitos pusės?

Mano pietų kolegė ir aš

įgavome keletą tikrai svarbių įžvalgų.

Pasidalinsiu su jumis viena iš jų.

Manau, kad ji yra aktuali

bet kokiai problemai

tarp žmonių visur.

Paklausiau jos, kodėl jos pusė

skleidžia tokius nežmoniškus teiginius

ir melus apie mano pusę.

"Kokius?" - paklausė ji.

"Kad mes esame krūva

morališkai sugadintų,

teroristus mylinčių elitistų."

Ji buvo šokiruota.

Ji manė, kad mano pusė

puolė jos pusę daug dažniau,

kad mes vadinome juos besmegeniais,

apsiginklavusiais rasistais,

ir mes abi stebėjomės

tomis etiketėmis, kurios

neatitiko nei vieno žmogaus,

kurį pažinojome.

Kadangi tarp mūsų buvo
atsiradęs pasitikėjimas,

mes patikėjome viena kitos nuoširdumu.

Mes susitarėme, kad pasisakysime,
kai savo grupėse

išgirsime

kalbas, priešiškas "kitiems",

kurios žeidžia

ir skleidžia paranoją,

kurios gali būti naudojamos

kurstyti.

Pabaigus pietus

mes padėkojome viena kitai už atvirumą.

Nebandėme viena kitos pakeisti.

Taip pat neapsimetinėjome,

kad mūsų skirtumai
žada tiesiog išgaruoti

po pietų kartu.

Vietoj to, mes žengėme

pirmuosius žingsnius kartu,

"perlipome" per savo
automatiškas reakcijas

ir pasiekėme žmogišką supratimą
- ubuntu -,

ir tai vienintelis būdas

išspręsti

sunkiausias kylančias

problemas.

Ką turėtumėte pakviesti pietų?

Kai kitą kartą pagausite save

priešiškai nusiteikusius prieš "kitus",

tai bus jums užuomina.

Kas gali nutikti pietų metu?

Ar prasivers dangus

ir užgros "Mes esame pasaulis" restorane?

Tikriausiai ne.

Žmogiškas supratimas ateina lėtai

ir jį sunku pasiekti.

Tai įvyksta kai du žmonės

meta į šalį nusistatymą,

kad viską žino.

Kai du žmonės,

du kariai,

numeta savo ginklus

ir ištiesia vienas kitam rankas.

Didis persų poetas Rumi
tai suformulavo taip:

"Ten, už blogio ir

gėrio sąvokų,

yra laukas.

Susitiksime ten."

(Plojimai)