Šioje auditorijoje atrodo
lyg būtų 600 žmonių,
bet iš tikro yra daug daugiau,
nes kiekviename iš mūsų
yra keletas asmenybių.
Aš turiu dvi pirmines asmenybes,
kurios konfliktuoja ir kalbasi manyje
nuo pat vaikystės.
Vadinu jas "mistike"
ir "kare".
Gimiau politiškai
aktyvioje šeimoje,
pas ateistus intelektualus.
Jie turėjo tokį įsitikinimą:
jeigu esi protingas,
nesi dvasingas.
Buvau šeimos juoda avis.
Buvau keista mergaitė,
kuri norėjo gilaus pokalbio
apie kitus pasaulius,
egzistuojančius už mūsų jutiminių ribų.
Norėjau žinoti
ar tai, ką žmonės mato,
girdi ir mąsto,
yra pilnas tikslus realybės
atvaizdas.
Taigi, ieškodama atsakymų,
leidau laiką su Katalikais.
Leidau laiką su kaimynais.
Skaičiau Sartrą ir Sokratą.
Ir tuomet įvyko nuostabus dalykas,
kai lankiau paskutines klases:
Guru iš rytų
pradėjo rastis ant Amerikos krantų.
Tuomet sau pasakiau:
"Noriu vieno iš jų."
Ir nuo tada
einu savo mistišku taku,
bandydama pamatyti už,
ką Albertas Einšteinas vadino,
"Kasdienės sąmonės
optine apgaule."
Ką jis turėjo galvoje? Parodysiu jums.
Įkvėpkite
šios auditorijos tyro oro.
Ar matote šį keistą,
povandeninį,
daiktą, lyg koralų rifą?
Iš tikro tai žmogaus trachėja,
o tie spalvoti gumulėliai
yra mikrobai,
kurie plaukioja šioje auditorijoje
aplink mus.
Jeigu nematome šių paprastų dalykų,
įsivaizduokite, ko nepastebime
subatominiame lygyje
ir didžiuosiuose kosminiuose lygiuose.
Buvimas mistike
mane privertė abejoti
visais savo įsitikinimais.
Tai mane pavertė išdidžia
sakyti "visko nežinau".
Kai mano mistinė dalis
taip tauškia,
karė varto akis.
Ji susirūpinus
pasaulio dabartine situacija.
Ji nerimauja.
Ji sako: "Atleisk, bet esu įsiutusi,
žinau keletą dalykų
ir geriau jau mes ties
jais pradėtume dirbti."
Visą savo gyvenimą leidžiu kaip karė,
spręsdama moterų problemas,
dalyvaudama politinėse kampanijose,
būdama aplinkosaugos aktyviste.
Kartais tai priveda iki beprotybės ribos,
mistiko ir kario turėjimas
viename kūne.
Visada žavėjausi
tais retai pasitaikančiais žmonėmis,
kurie sugebėdavo tokiais būti,
kurie skiria savo gyvenimą žmonijai,
su kario kibirkštim
ir mistiko grakštumu,
žmonėmis kaip Martin Luther King, Jr.,
kuris rašė: "Aš niekada nebūsiu tuo,
kuo turėčiau būti,
iki kol tu tapsi tuo,
kuo turėtum būti.
Tai - jis rašė - yra tarpusavyje susijusi
realybės struktūra."
Ir Motina Teresė, kita mistikė karė,
kuri pasakė: "Pasaulio problema yra ta,
kad nustatome per mažas šeimos rato
ribas."
Ir Nelsonas Mandela,
kuris gyvena pagal Afrikietišką ubuntu
posakį,
kuris reiškia: "Man reikia tavęs tam,
kad būčiau savimi,
ir tau reikia manęs, kad būtum savimi."
Visi mes iškeliame
šiuos tris mistikus karius
lyg jie būtų buvę gimę
turėdami šventųjų genus.
Bet mes visi turime
tokią pačią galią kaip ir jie,
ir mes turime sekti
jų darbais.
Mane neramina
mūsų kultūrų priešiškas požiūris
į "kitus".
Kaip mes
kalbame apie skirtumus.
Įsiklausykite į šiuos pavadinimus,
bestselerių knygų pavadinimus,
iš abiejų politinių kraštų
čia Amerikoje:
"Liberalizmas yra psichikos
sutrikimas"
"Rush Limbaugh yra didelis storas kvailys"
"Bukagalviai ir patriotai"
"Ginčai su idiotais."
Jie yra tariamai pajuokiami,
bet realiai yra pavojingi.
Štai pavadinimas, kuris gali
pasirodyti pažįstamas,
bet kurio autorius jus nustebins:
"4.5 metų grumtynių
su melu, kvailumu
ir bailumu."
Kas tai parašė?
Tai buvo Adolfo Hitlerio
pirmasis pavadinimas
"Mein Kampf" - "Mano kova"
knygai, kuri pradėjo Nacių partiją.
Blogiausi laikai žmonijos istorijoje,
ar tai būtų Kambodžoje, ar Vokietijoje,
ar Ruandoje,
prasideda negatyviu "kitų" peikimu.
Tuomet jie mutuoja
į žiaurų ekstremizmą.
Dėl to pradedu šią iniciatyvą.
Tai padės mums visiems,
taip pat ir man,
pakeisti tendenciją
kreivai žiūrėti į "kitus".
Suprantu, kad esame užimti žmonės,
nesijaudinkite, galite tai padaryti
pietų pertraukos metu.
Vadinu savo iniciatyvą
"Pakviesk "kitą" pietų."
Jeigu esi
Republikonas,
pakviesk Demokratą pietų,
arba jeigu esi Demokratas,
tuomet
pakviesk Republikoną pietų.
Jeigu net pagalvojus apie pietus
su šiais žmonėmis
jums atima apetitą,
tuomet patariu jums pradėti
nuo savos aplinkos,
yra daugybė "kitų"
jūsų kaimynystėje.
Galbūt tai žmogus,
kuris eina į mečetę,
ar bažnyčią, ar sinagogą,
gyvenantis jūsų gatvėje.
Ar galbūt kažkas, turintis priešingą
nuomonę apie abortus.
Ar galbūt jūsų svainis,
kuris netiki pasauliniu atšilimu.
Bet kas, kieno gyvenimo
stilius jus gąsdina,
arba kieno požiūris
jums sukelia dūmus iš ausų.
Prieš pora savaičių
pakviečiau Konservatorių
Arbatos partijos narę pietų.
Iš skaitinių, ji praėjo
dūmų iš ausų testą.
Ji dešiniųjų aktyvistė,
o aš esu kairiųjų aktyvistė.
Naudojomės tam tikrom taisyklėm,
kad išlaikytume savo pokalbį,
galite panaudoti ir jūs,
nes žinau, kad pakviesite
"kitą" pietų.
Taigi, pirmiausia nusistatykite tikslą:
susipažinti su žmogumi
iš grupės, kurią neigiamai
stereotipizavote.
Tuomet, prieš susitinkant,
susitarkite dėl keletos taisyklių.
Mano Arbatos partijos pietų kolegė ir aš
susitarėm dėl šių:
nebandyk perkalbėti, gintis
ar petraukti.
Būk smalsus;
būk kalbus, būk tikras.
Išklausyk.
Ir tuomet mes nėrėme į tai.
Naudojome šiuos klausimus:
Pasidalink su manimi
savo gyvenimo potyriais.
Kokios problemos
tave labiausiai domina?
Ko visada norėjai paklausti
kieno nors iš kitos pusės?
Mano pietų kolegė ir aš
įgavome keletą tikrai svarbių įžvalgų.
Pasidalinsiu su jumis viena iš jų.
Manau, kad ji yra aktuali
bet kokiai problemai
tarp žmonių visur.
Paklausiau jos, kodėl jos pusė
skleidžia tokius nežmoniškus teiginius
ir melus apie mano pusę.
"Kokius?" - paklausė ji.
"Kad mes esame krūva
morališkai sugadintų,
teroristus mylinčių elitistų."
Ji buvo šokiruota.
Ji manė, kad mano pusė
puolė jos pusę daug dažniau,
kad mes vadinome juos besmegeniais,
apsiginklavusiais rasistais,
ir mes abi stebėjomės
tomis etiketėmis, kurios
neatitiko nei vieno žmogaus,
kurį pažinojome.
Kadangi tarp mūsų buvo
atsiradęs pasitikėjimas,
mes patikėjome viena kitos nuoširdumu.
Mes susitarėme, kad pasisakysime,
kai savo grupėse
išgirsime
kalbas, priešiškas "kitiems",
kurios žeidžia
ir skleidžia paranoją,
kurios gali būti naudojamos
kurstyti.
Pabaigus pietus
mes padėkojome viena kitai už atvirumą.
Nebandėme viena kitos pakeisti.
Taip pat neapsimetinėjome,
kad mūsų skirtumai
žada tiesiog išgaruoti
po pietų kartu.
Vietoj to, mes žengėme
pirmuosius žingsnius kartu,
"perlipome" per savo
automatiškas reakcijas
ir pasiekėme žmogišką supratimą
- ubuntu -,
ir tai vienintelis būdas
išspręsti
sunkiausias kylančias
problemas.
Ką turėtumėte pakviesti pietų?
Kai kitą kartą pagausite save
priešiškai nusiteikusius prieš "kitus",
tai bus jums užuomina.
Kas gali nutikti pietų metu?
Ar prasivers dangus
ir užgros "Mes esame pasaulis" restorane?
Tikriausiai ne.
Žmogiškas supratimas ateina lėtai
ir jį sunku pasiekti.
Tai įvyksta kai du žmonės
meta į šalį nusistatymą,
kad viską žino.
Kai du žmonės,
du kariai,
numeta savo ginklus
ir ištiesia vienas kitam rankas.
Didis persų poetas Rumi
tai suformulavo taip:
"Ten, už blogio ir
gėrio sąvokų,
yra laukas.
Susitiksime ten."
(Plojimai)