Kaip mes atkasėme spinozaurą

50 pėdų ilgio mėsėdis grobuonis spinozauras, kuris medžiojo grobį upėse prieš 97 milijonus metų, yra „drakonas iš senų senovės“. Paleontologas Nizar Ibrahim ir jo komanda Maroko Sacharos dykumos uolose atrado naujas fosilijas, kurios padeda mums sužinoti daugiau apie pirmąjį plaukiojantį dinozaurą, kuris taip pat gali būti didžiausias iš visų mėsėdžių dinozaurų.

Šie drakonai iš gilios senovės
yra neįtikėtini padarai.

Jie keisti,

jie gražūs

ir mes apie juos žinome labai mažai.

Šios mintys sukosi mano galvoje,

kai aš žiūrėjau į savo pirmosios
knygos apie dinozaurus puslapius.

Tuo metu man buvo maždaug penkeri

ir aš tuojau pat nusprendžiau,

kad tapsiu paleontologu.

Paleontologija leido man
suderinti meilę gyvūnams

su aistra keliauti į tolimus
pasaulio kampelius.

Ir dabar, po kelerių metų, aš vadovavau
kelioms ekspedicijoms

į tolimiausią kampelį šioje
planetoje, Sacharą.

Aš dirbau Sacharoje, nes dalyvavau
ieškojimuose

atskleidžiant naujus palaikus, keisto,
milžiniško grobuonies dinozauro,

vadinamo spinozauru.

Keli šio gyvūno kaulai buvo rasti

Egipto dykumoje.

Ir jie prieš 100 metų buvo aprašyti
vieno vokiečių paleontologo.

Deja, visi šio spinozauro kaulai buvo
sunaikinti per Antrąjį pasaulinį karą.

Taigi viskas, kas liko, buvo keli
piešiniai ir užrašai.

Iš šių piešinių

mes žinome, kad šis padaras, kuris gyveno
prieš 100 milijonų metų,

buvo labai didelis.

Jis turėjo aukštus spyglius ant nugaros,
suformavusius nuostabią burę.

Jis taip pat turėjo ilgus, liaunus
žandikaulius, primenančius krokodilo,

su kūgiškais dantimis,

kurie galėjo būti naudojami gaudant
slidų grobį, kaip žuvys.

Bet tai buvo beveik viskas, ką žinojome

apie šį gyvūną per pastaruosius 100 metų.

Mano darbo specifikacija atvedė mane į
pasienio regioną tarp Maroko ir Alžyro.

Į vietą, vadinamą Kem Kem.

Tai sudėtinga vieta dirbti.

Reikia kovoti su smėlio audromis,
su gyvatėmis ir skorpionais,

ir labai sunku ten atrasti
geras fosilijas.

Bet mūsų sunkus darbas atsipirko.

Atradome daug nuostabių egzempliorių.

Ten yra didžiausias dinozauro kaulas,

koks tik kada nors buvo atrastas
šioje Sacharos dalyje.

Mes radome milžiniškų grobuonių
dinozaurų liekanas,

vidutinio dydžio grobuonių dinozaurų

ir septynias iš aštuonių krokodilinio
tipo medžiotojų rūšių.

Šios fosilijos buvo nusėdusios
upės tinkle.

Upės tinklas taip pat priglaudė
milžinę, automobilio dydžio latimeriją,

pabaisą pjūklažuvę.

Ir dangus virš upės tinklo buvo
užpildytas pterozaurais,

skraidančiais ropliais.

Tai buvo gana pavojinga vieta.

Ne tokia vieta, į kurią norėtumėte
nukeliauti, jeigu turėtumėte laiko mašiną.

Taigi, mes randame visas šias
nepakartojamas fosilijas gyvūnų,

kurie gyveno šalia spinozaurų,

bet pats spinozauras įrodė esantis
nepagaunamas.

Mes rasdavome tik mažus gabalėlius,

ir aš vis tikėjausi, kad tam tikru
momentu rasime dalinį skeletą.

Galiausiai, labai neseniai

mums pavyko atrasti kasinėjimo aikštelę,

kur vietinis fosilijų medžiotojas atrado
keletą spinozauro kaulų.

Mes grįžome į aikštelę,
surinkome daugiau kaulų.

Ir taip, po daugiau nei 100 metų,
turėjome kitą šio keisto sutvėrimo

dalinį skeletą.

Ir mums pavyko jį rekonstruoti.

Dabar žinome, kad
spinozaurai turėjo galvas

šiek tiek panašias į krokodilo,

labai skirtingas nuo kitų plėšrių
dinozaurų,

kitokias, nei tiranozaurų.

Likusi skeleto dalis atskleidė
labai įdomią informaciją.

Mes turėjome ilgus stuburus,

suformuojančius didelę burę.

Turėjome kojų kaulus, kaukoles,

irklo formos pėdas, plačias pėdas.

Dar kartą, labai neįprastas, jokie kiti
dinozaurai tokių pėdų neturėjo.

Ir mes manome, kad jos buvo pritaikytos
vaikščioti ant minkštų nuosėdų

arba irtis vandenyje.

Taip pat pažvelgėme į
kaulų mikrostruktūrą,

į vidinę spinozaurų kaulų struktūrą.

Pasirodo, jie yra labai tankūs
ir kompaktiški.

Vėlgi, tai bruožas, kurį matome gyvūnuose,
praleidžiančiuose daug laiko vandenyje.

Tai naudinga kontroliuojant
plūduriavimą vandenyje.

Kompiuterine tomografija
nuskenavome visus kaulus

ir sukūrėme skaitmeninį spinozauro
skeletą.

Ir, kai mes pažvelgėme į skaitmeninį
skeletą,

supratome, kad tai dinozauras,
nepanašus į jokį kitą.

Jis didesnis už tiranozaurą,

ir taip, galva šaukte šaukė
„mintantis žuvimi“.

Iš tiesų, visas skeletas šaukte šaukė
„mylintis vandenį“.

Tankūs kaulai, irklų formos pėdos,
užpakalinės galūnės sumažintos.

Vėlgi, tai kažkas, ką matome gyvūnuose,

kurie praleidžia nemažai laiko vandenyje.

Taigi, mes apdėjome spinozaurą mėsa –

žiūriu į raumenų jungtis ir
apsuku mūsų dinozaurą oda –

tada supratome, kad
susidūrėme su upių pabaisa.

Grobuonišku dinozauru, didesniu
už tiranozaurą,

šios senovės upės milžinų valdovu,

besimaitinančiu daugeliu vandens gyvūnų,
kuriuos aš jums rodžiau anksčiau.

Taigi, tai tikrai padaro šį
atradimą nepaprastu.

Tai dinozauras, nepanašus į jokį kitą.

Ir keli žmonės man sakė, „Oho, tai vieną
kartą gyvenime pasitaikantis atradimas.

Šioje žemėje neliko daug dalykų,
kuriuos galime atrasti.“

Na, manau, niekas negali būti toliau
tiesos.

Manau, kad Sachara yra vis dar pilna
lobių.

Ir, kai žmonės man sako,
kad nebeliko vietų tyrinėjimams,

man patinka pacituoti garsų dinozaurų
medžiotoją Roy Chapman Andrews.

Jis pasakė: „Visada, tiesiog už kampo
laukia nuotykis –

ir pasaulis vis dar pilnas kampų.“

Tai buvo tiesa prieš daugelį dešimtmečių,

kai Roy Chapman Andrews
parašė šias eilutes.

Ir tai vis dar tiesa šiandien.

Ačiū.

(Plojimai.)