Mįslinga paauglių smegenų veikla

Kodėl paaugliai daug impulsyvesni ir mažiau geba galvti apie save nei suaugusieji? Mokslininkė Sarah-Jayne Blakemore lygina paauglių ir suaugusiųjų smegenų kaktines skiltis, kad parodytų, jog tipiškas "paaugliškas" elgesys yra nelemtas besikeičiančių smegenų.

Prieš penkiolika metų, buvo manoma,

kad didžioji dalis smegenų formavimosi

įvyksta per kelis pirmus gyvenimo metus.

Tačiau prieš 15 metų mes dar negalėjome

pamatyti kaip veikia žmogaus smegenys

ir įvertinti smegenų formavimosi
per visą gyvenimą.

Tačiau per paskutinius dešimtmečius,
dėl pažangos

smegenų vaizdavimo technologijų srityje,

tokių kaip magnetinis rezonansas,

mokslininkai gali pamatyti kas vyksta

gyvo žmogaus smegenyse
įvairiais amžiaus tarpsniais,

pamatyti smegenų struktūrų
ir funkcijų pokyčius.

Taigi naudojant magnetinį rezonansą, mes

galime padaryti labai geros raiškos
smegenų nuotrauką,

galime tyrinėti tokius klausimus

kiek smegenyse yra pilkosios medžiagos,

kaip tas kiekis kinta su amžiumi?

Naudodami funkcinį magnetinį rezonansą

mes galime nufilmuoti smegenų aktyvumą

tuo metu, kai asmuo daro kažkokią užduotį,

pavyzdžiui, kažką mąsto, jaučia, suvokia.

Visame pasaulyje daugybė laboratorijų

atlieka šiuos tyrimus, todėl sukaupėme

daug medžiagos apie tai,
kaip formuojasi smegenys,

ir ši informacija pakeitė mūsų suvokimą,

apie smegenų vystymąsi, nes atskleidė,

kad smegenys formuojasi
ne tik ankstyvoje vaikystėje,

bet ir toliau vystosi paauglystės metu

iki maždaug 30 metų.

Paauglystė yra periodas, kuris prasideda

su dideliais biologiniais, fiziniais,
hormonų pokyčiais

ir baigiasi, kai asmuo pasiekia

stabilų, nepriklausomą vaidmenį
visuomenėje.

(Juokas)

Tai gali užtrukti. (Juokas)

Viena iš smegenų sričių, kuri paauglystėje

dramatiškai pasikeičia
yra priekinė žievė.

Čia matote žmogaus smegenų modelį

o čia priekyje ir yra kaktinė žievė.

Kaktinė žievė yra labai įdomi
smegenų sritis.

Pas žmones ji proporcingai yra daug

didesnė nei pas kitų rūšių gyvūnus,
ši skiltis

dalyvauja daugybėje kognityvinių
funkcijų, pvz.

sprendimų priėmime,
planavime, ką veiksime rytoj

arba kitą savaitę ar kitais metais.

Taip pat ši skiltis slopina
nepriimtiną elgesį, t.y.

sustabdo mus, kad nepasakytume
ko nors nemandagaus ar kvailo

Ši skiltis dalyvauja bandravime,

kai bandome suprasti kitus žmones ar save.

Smegenų tyrimai rodo, kad ši sritis

paauglystės metu patiria

dramatiškus vystymosi pokyčius.

Pavyzdžiui, jei žiūrėtume į pilkos masės
turį

grafike matome,
kad nuo 4 iki 22 metų amžiaus

pilkosios medžiagos tūris didėja.

Maksimumą ji pasiekia
ankstyvoje paauglystėje.

Rodyklėmis pažymėti pilkos medžiagos tūrio

maksimumo taškai.
Matote, kad vaikinų tarpe

apimtis maksimumą pasiekia
pora metų vėliau,

greičiausiai dėl to,
kad vaikinai vidutiniškai

brendimą pradeda pora metų vėliau
nei merginos.

Ir toliau matome, kad pilkosios medžiagos

tūris reikšmingai sumažėja.

Tai gali atrodyti, kaip blogas dalykas.

Tačiau čia vyksta svarbus raidos procesas.

Pilkoji medžiaga apima ląsteles
ir jų jungtis,

sinapses, ir šitas pilkos medžiagos tūrio

sumažėjimas kaktinėje skiltyje,

manoma, atitinka sinapsių genėjimą, t.y.

nepageidaujamos sinapsės yra pašalinamos.

Tai labai svarbus procesas. Iš dalies jis

priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus
ar gyvūnas yra.

Sinapsės, kurios yra naudojamos
sustiprinamos,

o sinapsės, kurios nenaudojamos
toje aplinkoje

yra pašalinamos.

Tai truputį panašų į rožių krūmo genėjimą.

Nukerpame silpnesnes šakas,

kad likusios svarbios šakos
galėtų augti stipresnės.

Šis procesas, kuris sureguliuoja
smegenų audinį

priklausomai nuo gyvenamos aplinkos,

vyksta kaktinėje skiltyje
ir kitose smegenų regionuose

kaip tik paauglystės laikotarpiu.

Kita pokyčių paauglių smegenyse
tyrimų kryptis

apima funkcinio magnetinio rezonanso
naudojimą,

kuris leidžia pamatyti pokyčius
smegenų veikloje.

Papasakosiu pavyzdį iš mūsų laboratorijos.

Mūsų laboratorijoje mes tiriame
„socialines“ smegenis,

t.y. smegenų sritis, kurios naudojamos

suvokiant kaip žmonės bendrauja
tarpusavyje.

Taigi noriu parodyti futbolo varžybų foto,

kad pamatytumėt du „socialinių“ smegenų
aspektus.

Taigi, čia matote futbolo varžybas.
(Juokas)

Michael Owen guli ant žemės,
jis nepataikė įvarčio.

Pirmas dalykas, kad ši foto gerai parodo
pirmąjį

„socialinių“ smegenų aspektą,
t.y. matome, kad

emocinė reakcija yra labai instinktyvi
ir automatiška.

Po nepataikyto įvarčio Michael Owen
ir visi kiti

rankomis padaro tą patį judesį,

ir jų veidų išraiškos yra tokios pat.

M.Owen net gulėdamas ant žolės daro
šį judesį

ir greičiausiai jo veido išraiška

yra tokia pati. Vieninteliai žmonės,
kurie taip nedaro

yra apsirengę geltonai. – (Juokas) –

Panašu, kad jie yra ne tame stadiono gale,

ir jie reaguoja kitokia emocine reakcija,

kurią mes visi iš karto atpažįstame.

Ir tai yra antras aspektas,
kurį parodo ši nuotrauka,

kaip gerai mes suprantame kitų elgesį,

jų veiksmus, jų gestus, veido išraiškas,

ir kokios emocijos už jų slypi.

Mums nereikia jų klausti,

mes gan gerai numanome, kaip jie

šiuo konkrečiu momentu jaučiasi.

Štai ką mes tyrinėjame
savo laboratorijoje.

Mes kviečiame paauglius ir suaugusius

ir skenuojame jų smegenis,
kai jie daro užduotis,

kuriose reikia galvoti apie tai,
ką galvoja kiti žmonės,

apie jų emocijas, būsenas. Mes ir kitos

pasaulio laboratorijos atradome, kad

priekinėje žievėje yra taip vadinama

medialinė kaktinė žievė,

kuri skaidrėje pažymėta mėlynai,

ir yra kaktinės žievės viduryje.

Ir ši skiltis yra aktyvesnė
pas paauglius, kai jie

daro socialinius sprendimus
apie kitus žmones,

nei pas suaugusius. Buvo atlikta 9 tyrimų

iš skirtingų laboratorijų meta-analizė,

ir visur rezultatas rodo, kad šios srities

aktyvumas sumažėja

paauglystės metu.

Mes manome, kad taip gali būti dėl to, kad

paaugliai ir suaugusieji darydami
socialinius sprendimus

naudoja skirtingas kognityvines
strategijas.

Tai galime pamatyti elgesio tyrimuose,

kai mes pakviečiame žmones į laboratoriją

ir duodame tam tikrą užduotį.

Papasakosiu, kokias užduotis mes duodame.

Įsivaizduokite, kad jūs dalyvaujate
mūsų tyrime.

Jūs ateinate į laboratoriją ir

matote šią kompiuterinę užduotį.

Šioje užduotyje jūs matote lentynų rinkinį

Matote, kad ant kai kurių lentynų
yra objektai,

o už viso rinkinio yra vadovas.

Kai kurių lentynų jis negali matyti,

nes jos yra uždengtos nuo jo

pilkomis pertvaromis.

Štai kaip tą patį lentynų rinkinį
mato jis.

Pastebėkit, kad jis gali matyti
tik tam tikrus objektus,

tuo tarpu jūs galite matyti
daugiau objektų.

Jūsų užduotis yra perkelti objektus.

Vadovas stovintis už lentynų sakys

kur perdėti objektus, tačiau

prisiminkite, kad jis ne viską mato.

Čia susidaro labai įdomios sąlygos, nes

skiriasi jūsų ir jo matymo perspektyvos

ir dėl to susidaro tam tikras konfliktas.

Įsivaizduokite, kad jis sako perkelti
viršutinį

sunkvežimį į kairę pusę.
Instinktyviai jūs siektumėt

balto sunkvežimio,
nes jis yra aukščiausiai

bet jūs turite prisiminti:

„Oi, jis negali matyti to sunkvežimio,
taigi

jis greičiausiai kalba apie mėlynąjį“,
kuris yra

aukščiausiai matomas iš jo perspektyvos.

Nepatikėsite, tačiau šią klaidą daro
50% normalių,

sveikų, intelektualių suaugusiųjų.

Jie perkelia ne mėlynąjį,
o baltąjį sunkvežimį.

Taigi mes duodame tokią užduotį
suaugusiems ir paaugliams,

dar turime kontrolines sąlygas,

kur nėra vadovo, tačiau yra taisyklė.

Mes pasakome daryti visiškai tą patį,
tačiau

ten nėra vadovo.
Vietoje jo mes sakome taisyklę,

kad reikia ignoruoti visus objektus
už kurių yra pilkas fonas.

Matote iš esmės sąlygos vienodos, tik

kai nėra vaikino, žmonės turi prisiminti

ir taikyti privalomą taisyklę, o kai

vadovas yra, jie turi prisiminti

ir įvertinti jo matymo perspektyvą,

kad atliktų savo veiksmus.

Taigi, aš parodysiu klaidų procentus,

kuriuos mes gavome atlikę labai didelį

žmonių nuo 7 metų iki suaugusiojo amžiaus
tyrimą.

Ir matysite klaidų procentą
suaugusiųjų grupėje

esant abiems sąlygoms,

pilkai pavaizduotos sąlygos,
kai buvo vadovas.

Taigi mūsų intelektualūs
suaugusieji klysta

50% atvejų, kai užduotis pateikiama
su vadovu,

tačiau daro daug mažiau klaidų, kai turi

tiesiog prisiminti taisyklę
apie pilką foną.

Žvelgiant iš raidos pusės,
šios abi sąlygos

vystosi panašiu būdu. Nuo vaikystės iki

viduriniosios paauglystės matome
pagerėjimą,

t.y. klaidų skaičiaus mažėjimą,

esant abejoms sąlygoms.

Tačiau įdomių dalykų galime rasti,
kai lyginame

paskutines dvi grupes:
viduriniuosius paauglius su suaugusiais.

Nes matome, kad nėra pagerėjimo atliekant

užduotį be vadovo, t.y. panašu,
kad viskas, ko reikia tam, kad

prisimintume ir taikytume taisyklę
jau pilnai susiformuoja

viduriniojoje paauglystėje.

Tačiau jeigu žiūrime du paskutinius
pilkus stulpelius, matome,

kad nuo paauglystės
iki suaugusiojo amžiaus

ženkliai pagerėja užduoties atlikimas,
kai dalyvauja vadovas.

Tai reiškia, kad gebėjimas

mąstyti iš kito perspektyvos,
kad pakeistume savo elgesį,

o tai yra mums svarbus
kasdieniame gyvenime,

vidurinėje-vėlyvojoje paauglystėje
vis dar vystosi.

Taigi, jei turite paauglį sūnų ar dukrą

ir galvojate, kad jie sunkiai supranta

kitų požiūrį, tai esat teisūs.

Jie turi sunkumų. Ir tai yra priežastis.

Taigi mes kartais juokaujame apie paauglius.

Juos parodijuojame, kartais vos ne demonizuojame

žiniasklaidoje, už jų tipiškai paauglišką elgesį.

Jie rizikuoja, būna paniurę, drovūs.

Turiu labai gerą anekdotą
apie vieną draugą.

Jis sakė, kad ryškiausias pokytis

jo dukrose prieš ir po paauglystės

buvo jų varžymasis jam esant šalia.

Jis pasakojo: „Prieš brendimą,

jei abi dukros išdykaudavo
parduotuvėje, aš joms

sakydavau: „Ei, liaukitės išdykauti ir aš

jums padainuosiu jūsų mėgstamą dainą“.

Jos tuoj pat nustodavo ir jis padainuodavo

jų mėgstamą dainą.
Po brendimo, šis pasakymas tapo

grasinimu. (Juokas)

Vien minties, kad jų tėtis
gali imti dainuoti viešai

joms užtekdavo, kad liautųsi
nepageidaujamas elgesys.

Kartais žmonės klausia:

„Ar paauglystė yra kažkoks
naujas fenomenas?

Ar tai kažkas, ką mes Vakaruose sukūrėme?“

Ir atsakymas, kad greičiausiai ne.
Istorijoje randame

daugybę paauglystės aprašymų

labai panašių į šių dienų aprašymus.

Galime prisiminti garsią
Šekspyro citatą, kurioje

jis paauglystę aprašo kaip

„Norėčiau, kad nebūtų laiko tarp 10 ir 23

metų amžiaus, arba kad jaunimas pramiegotų šį laiką,

nes tuo metu nevyksta nieko doro

tik nepagarba vyresniems,
vagystės ir kovos" (Juokas)

Toliau jis sako: „Tai pasakius
tampa aišku,

kad niekas kitas išskyrus karštakošius 19

ar 22 metų amžiaus, nemedžiotų tokiu oru“.

Taigi prieš 400 metų Šekspyras

paauglius aprašė labai panašiai

kaip aprašome mes. Tačiau šiandien

mes bandome suprasti jų elgesį

atsižvelgdami į smegenų pokyčius.

Pavyzdžiui, rizikingas elgesys.
Mes žinome,

kad paaugliai mėgsta rizikuoti.

Jie rizikuoja daugiau nei vaikai
ir suaugusieji.

Ypatingai jie linkę rizikuoti, kai yra

draugų kompanijoje. Egzistuoja noras

tapti nepriklausomais nuo tėvų

ir padaryti įspūdį savo draugams.

Tačiau mes šį elgesį bandome suprasti

limbinės sistemos pokyčiais smegenyse.

Limbinė sistema pažymėta raudona spalva

už manęs esančioje skaidrėja
ir šiame modelyje.

Limbinė sistema yra giliai smegenyse

ir ji dalyvauja emocijų apdorojimo ir

suteikia apdovanojimo jausmą. Nuo jos

priklauso pasitenkinimo
kažką veikiant jausmas.

Ji suaktyvėja, kai rizikuojama.

Ir ši sritis bei limbinės sistemos dalys

yra ypač jautrios apdovanojant

už rizikingą elgesį paauglystėje.

O tuo pačiu metu, kaktinė skiltis, kuri

pažymėta mėlyna spalva,

atsakinga už rizikingo elgesio kontrolę

paauglystėje visdar vystosi.

Taigi smegenų tyrimai rodo, kad

paauglystėje smegenys patiria didelius

pokyčius. Ir tai turi didelę reikšmę
švietimui, reabilitacijai ir

intervencijoms. Tiek švietimo,
tiek kitos aplinkos

gali paveikti ir veikia smegenų vystymąsi.

Tačiau tik neseniai mes ėmėme

Vakaruose formaliai ugdyti paauglius.

Pavyzdžiui, visi 4 mano seneliai
paliko mokyklą

ankstyvoje paauglystėje.
Jie neturėjo pasirinkimo.

Tai vis dar galioja paaugliams
daugelyje

pasaulio šalių. 40% paauglių

neturi galimybės įgyti
vidurinį išsilavinimą.

Tačiau šis gyvenimo laikotarpis yra

ypatingai adaptyvus.

Tai puiki proga mokymuisi ir kūrybiškumui.

Taigi to, ką mes kartais matome kaip

problemas – pomėgį rizikuoti,

prastą impulsų kontrolę, drovumą –

nereiktų stigmatizuoti.

Šis elgesys atspindi smegenų

pokyčius, kurie teikia puikias galimybes

mokymuisi ir socialinei raidai.

Ačiū.

(Plojimai)