Prieš penkiolika metų, buvo manoma,
kad didžioji dalis smegenų formavimosi
įvyksta per kelis pirmus gyvenimo metus.
Tačiau prieš 15 metų mes dar negalėjome
pamatyti kaip veikia žmogaus smegenys
ir įvertinti smegenų formavimosi
per visą gyvenimą.
Tačiau per paskutinius dešimtmečius,
dėl pažangos
smegenų vaizdavimo technologijų srityje,
tokių kaip magnetinis rezonansas,
mokslininkai gali pamatyti kas vyksta
gyvo žmogaus smegenyse
įvairiais amžiaus tarpsniais,
pamatyti smegenų struktūrų
ir funkcijų pokyčius.
Taigi naudojant magnetinį rezonansą, mes
galime padaryti labai geros raiškos
smegenų nuotrauką,
galime tyrinėti tokius klausimus
kiek smegenyse yra pilkosios medžiagos,
kaip tas kiekis kinta su amžiumi?
Naudodami funkcinį magnetinį rezonansą
mes galime nufilmuoti smegenų aktyvumą
tuo metu, kai asmuo daro kažkokią užduotį,
pavyzdžiui, kažką mąsto, jaučia, suvokia.
Visame pasaulyje daugybė laboratorijų
atlieka šiuos tyrimus, todėl sukaupėme
daug medžiagos apie tai,
kaip formuojasi smegenys,
ir ši informacija pakeitė mūsų suvokimą,
apie smegenų vystymąsi, nes atskleidė,
kad smegenys formuojasi
ne tik ankstyvoje vaikystėje,
bet ir toliau vystosi paauglystės metu
iki maždaug 30 metų.
Paauglystė yra periodas, kuris prasideda
su dideliais biologiniais, fiziniais,
hormonų pokyčiais
ir baigiasi, kai asmuo pasiekia
stabilų, nepriklausomą vaidmenį
visuomenėje.
(Juokas)
Tai gali užtrukti. (Juokas)
Viena iš smegenų sričių, kuri paauglystėje
dramatiškai pasikeičia
yra priekinė žievė.
Čia matote žmogaus smegenų modelį
o čia priekyje ir yra kaktinė žievė.
Kaktinė žievė yra labai įdomi
smegenų sritis.
Pas žmones ji proporcingai yra daug
didesnė nei pas kitų rūšių gyvūnus,
ši skiltis
dalyvauja daugybėje kognityvinių
funkcijų, pvz.
sprendimų priėmime,
planavime, ką veiksime rytoj
arba kitą savaitę ar kitais metais.
Taip pat ši skiltis slopina
nepriimtiną elgesį, t.y.
sustabdo mus, kad nepasakytume
ko nors nemandagaus ar kvailo
Ši skiltis dalyvauja bandravime,
kai bandome suprasti kitus žmones ar save.
Smegenų tyrimai rodo, kad ši sritis
paauglystės metu patiria
dramatiškus vystymosi pokyčius.
Pavyzdžiui, jei žiūrėtume į pilkos masės
turį
grafike matome,
kad nuo 4 iki 22 metų amžiaus
pilkosios medžiagos tūris didėja.
Maksimumą ji pasiekia
ankstyvoje paauglystėje.
Rodyklėmis pažymėti pilkos medžiagos tūrio
maksimumo taškai.
Matote, kad vaikinų tarpe
apimtis maksimumą pasiekia
pora metų vėliau,
greičiausiai dėl to,
kad vaikinai vidutiniškai
brendimą pradeda pora metų vėliau
nei merginos.
Ir toliau matome, kad pilkosios medžiagos
tūris reikšmingai sumažėja.
Tai gali atrodyti, kaip blogas dalykas.
Tačiau čia vyksta svarbus raidos procesas.
Pilkoji medžiaga apima ląsteles
ir jų jungtis,
sinapses, ir šitas pilkos medžiagos tūrio
sumažėjimas kaktinėje skiltyje,
manoma, atitinka sinapsių genėjimą, t.y.
nepageidaujamos sinapsės yra pašalinamos.
Tai labai svarbus procesas. Iš dalies jis
priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus
ar gyvūnas yra.
Sinapsės, kurios yra naudojamos
sustiprinamos,
o sinapsės, kurios nenaudojamos
toje aplinkoje
yra pašalinamos.
Tai truputį panašų į rožių krūmo genėjimą.
Nukerpame silpnesnes šakas,
kad likusios svarbios šakos
galėtų augti stipresnės.
Šis procesas, kuris sureguliuoja
smegenų audinį
priklausomai nuo gyvenamos aplinkos,
vyksta kaktinėje skiltyje
ir kitose smegenų regionuose
kaip tik paauglystės laikotarpiu.
Kita pokyčių paauglių smegenyse
tyrimų kryptis
apima funkcinio magnetinio rezonanso
naudojimą,
kuris leidžia pamatyti pokyčius
smegenų veikloje.
Papasakosiu pavyzdį iš mūsų laboratorijos.
Mūsų laboratorijoje mes tiriame
„socialines“ smegenis,
t.y. smegenų sritis, kurios naudojamos
suvokiant kaip žmonės bendrauja
tarpusavyje.
Taigi noriu parodyti futbolo varžybų foto,
kad pamatytumėt du „socialinių“ smegenų
aspektus.
Taigi, čia matote futbolo varžybas.
(Juokas)
Michael Owen guli ant žemės,
jis nepataikė įvarčio.
Pirmas dalykas, kad ši foto gerai parodo
pirmąjį
„socialinių“ smegenų aspektą,
t.y. matome, kad
emocinė reakcija yra labai instinktyvi
ir automatiška.
Po nepataikyto įvarčio Michael Owen
ir visi kiti
rankomis padaro tą patį judesį,
ir jų veidų išraiškos yra tokios pat.
M.Owen net gulėdamas ant žolės daro
šį judesį
ir greičiausiai jo veido išraiška
yra tokia pati. Vieninteliai žmonės,
kurie taip nedaro
yra apsirengę geltonai. – (Juokas) –
Panašu, kad jie yra ne tame stadiono gale,
ir jie reaguoja kitokia emocine reakcija,
kurią mes visi iš karto atpažįstame.
Ir tai yra antras aspektas,
kurį parodo ši nuotrauka,
kaip gerai mes suprantame kitų elgesį,
jų veiksmus, jų gestus, veido išraiškas,
ir kokios emocijos už jų slypi.
Mums nereikia jų klausti,
mes gan gerai numanome, kaip jie
šiuo konkrečiu momentu jaučiasi.
Štai ką mes tyrinėjame
savo laboratorijoje.
Mes kviečiame paauglius ir suaugusius
ir skenuojame jų smegenis,
kai jie daro užduotis,
kuriose reikia galvoti apie tai,
ką galvoja kiti žmonės,
apie jų emocijas, būsenas. Mes ir kitos
pasaulio laboratorijos atradome, kad
priekinėje žievėje yra taip vadinama
medialinė kaktinė žievė,
kuri skaidrėje pažymėta mėlynai,
ir yra kaktinės žievės viduryje.
Ir ši skiltis yra aktyvesnė
pas paauglius, kai jie
daro socialinius sprendimus
apie kitus žmones,
nei pas suaugusius. Buvo atlikta 9 tyrimų
iš skirtingų laboratorijų meta-analizė,
ir visur rezultatas rodo, kad šios srities
aktyvumas sumažėja
paauglystės metu.
Mes manome, kad taip gali būti dėl to, kad
paaugliai ir suaugusieji darydami
socialinius sprendimus
naudoja skirtingas kognityvines
strategijas.
Tai galime pamatyti elgesio tyrimuose,
kai mes pakviečiame žmones į laboratoriją
ir duodame tam tikrą užduotį.
Papasakosiu, kokias užduotis mes duodame.
Įsivaizduokite, kad jūs dalyvaujate
mūsų tyrime.
Jūs ateinate į laboratoriją ir
matote šią kompiuterinę užduotį.
Šioje užduotyje jūs matote lentynų rinkinį
Matote, kad ant kai kurių lentynų
yra objektai,
o už viso rinkinio yra vadovas.
Kai kurių lentynų jis negali matyti,
nes jos yra uždengtos nuo jo
pilkomis pertvaromis.
Štai kaip tą patį lentynų rinkinį
mato jis.
Pastebėkit, kad jis gali matyti
tik tam tikrus objektus,
tuo tarpu jūs galite matyti
daugiau objektų.
Jūsų užduotis yra perkelti objektus.
Vadovas stovintis už lentynų sakys
kur perdėti objektus, tačiau
prisiminkite, kad jis ne viską mato.
Čia susidaro labai įdomios sąlygos, nes
skiriasi jūsų ir jo matymo perspektyvos
ir dėl to susidaro tam tikras konfliktas.
Įsivaizduokite, kad jis sako perkelti
viršutinį
sunkvežimį į kairę pusę.
Instinktyviai jūs siektumėt
balto sunkvežimio,
nes jis yra aukščiausiai
bet jūs turite prisiminti:
„Oi, jis negali matyti to sunkvežimio,
taigi
jis greičiausiai kalba apie mėlynąjį“,
kuris yra
aukščiausiai matomas iš jo perspektyvos.
Nepatikėsite, tačiau šią klaidą daro
50% normalių,
sveikų, intelektualių suaugusiųjų.
Jie perkelia ne mėlynąjį,
o baltąjį sunkvežimį.
Taigi mes duodame tokią užduotį
suaugusiems ir paaugliams,
dar turime kontrolines sąlygas,
kur nėra vadovo, tačiau yra taisyklė.
Mes pasakome daryti visiškai tą patį,
tačiau
ten nėra vadovo.
Vietoje jo mes sakome taisyklę,
kad reikia ignoruoti visus objektus
už kurių yra pilkas fonas.
Matote iš esmės sąlygos vienodos, tik
kai nėra vaikino, žmonės turi prisiminti
ir taikyti privalomą taisyklę, o kai
vadovas yra, jie turi prisiminti
ir įvertinti jo matymo perspektyvą,
kad atliktų savo veiksmus.
Taigi, aš parodysiu klaidų procentus,
kuriuos mes gavome atlikę labai didelį
žmonių nuo 7 metų iki suaugusiojo amžiaus
tyrimą.
Ir matysite klaidų procentą
suaugusiųjų grupėje
esant abiems sąlygoms,
pilkai pavaizduotos sąlygos,
kai buvo vadovas.
Taigi mūsų intelektualūs
suaugusieji klysta
50% atvejų, kai užduotis pateikiama
su vadovu,
tačiau daro daug mažiau klaidų, kai turi
tiesiog prisiminti taisyklę
apie pilką foną.
Žvelgiant iš raidos pusės,
šios abi sąlygos
vystosi panašiu būdu. Nuo vaikystės iki
viduriniosios paauglystės matome
pagerėjimą,
t.y. klaidų skaičiaus mažėjimą,
esant abejoms sąlygoms.
Tačiau įdomių dalykų galime rasti,
kai lyginame
paskutines dvi grupes:
viduriniuosius paauglius su suaugusiais.
Nes matome, kad nėra pagerėjimo atliekant
užduotį be vadovo, t.y. panašu,
kad viskas, ko reikia tam, kad
prisimintume ir taikytume taisyklę
jau pilnai susiformuoja
viduriniojoje paauglystėje.
Tačiau jeigu žiūrime du paskutinius
pilkus stulpelius, matome,
kad nuo paauglystės
iki suaugusiojo amžiaus
ženkliai pagerėja užduoties atlikimas,
kai dalyvauja vadovas.
Tai reiškia, kad gebėjimas
mąstyti iš kito perspektyvos,
kad pakeistume savo elgesį,
o tai yra mums svarbus
kasdieniame gyvenime,
vidurinėje-vėlyvojoje paauglystėje
vis dar vystosi.
Taigi, jei turite paauglį sūnų ar dukrą
ir galvojate, kad jie sunkiai supranta
kitų požiūrį, tai esat teisūs.
Jie turi sunkumų. Ir tai yra priežastis.
Taigi mes kartais juokaujame apie paauglius.
Juos parodijuojame, kartais vos ne demonizuojame
žiniasklaidoje, už jų tipiškai paauglišką elgesį.
Jie rizikuoja, būna paniurę, drovūs.
Turiu labai gerą anekdotą
apie vieną draugą.
Jis sakė, kad ryškiausias pokytis
jo dukrose prieš ir po paauglystės
buvo jų varžymasis jam esant šalia.
Jis pasakojo: „Prieš brendimą,
jei abi dukros išdykaudavo
parduotuvėje, aš joms
sakydavau: „Ei, liaukitės išdykauti ir aš
jums padainuosiu jūsų mėgstamą dainą“.
Jos tuoj pat nustodavo ir jis padainuodavo
jų mėgstamą dainą.
Po brendimo, šis pasakymas tapo
grasinimu. (Juokas)
Vien minties, kad jų tėtis
gali imti dainuoti viešai
joms užtekdavo, kad liautųsi
nepageidaujamas elgesys.
Kartais žmonės klausia:
„Ar paauglystė yra kažkoks
naujas fenomenas?
Ar tai kažkas, ką mes Vakaruose sukūrėme?“
Ir atsakymas, kad greičiausiai ne.
Istorijoje randame
daugybę paauglystės aprašymų
labai panašių į šių dienų aprašymus.
Galime prisiminti garsią
Šekspyro citatą, kurioje
jis paauglystę aprašo kaip
„Norėčiau, kad nebūtų laiko tarp 10 ir 23
metų amžiaus, arba kad jaunimas pramiegotų šį laiką,
nes tuo metu nevyksta nieko doro
tik nepagarba vyresniems,
vagystės ir kovos" (Juokas)
Toliau jis sako: „Tai pasakius
tampa aišku,
kad niekas kitas išskyrus karštakošius 19
ar 22 metų amžiaus, nemedžiotų tokiu oru“.
Taigi prieš 400 metų Šekspyras
paauglius aprašė labai panašiai
kaip aprašome mes. Tačiau šiandien
mes bandome suprasti jų elgesį
atsižvelgdami į smegenų pokyčius.
Pavyzdžiui, rizikingas elgesys.
Mes žinome,
kad paaugliai mėgsta rizikuoti.
Jie rizikuoja daugiau nei vaikai
ir suaugusieji.
Ypatingai jie linkę rizikuoti, kai yra
draugų kompanijoje. Egzistuoja noras
tapti nepriklausomais nuo tėvų
ir padaryti įspūdį savo draugams.
Tačiau mes šį elgesį bandome suprasti
limbinės sistemos pokyčiais smegenyse.
Limbinė sistema pažymėta raudona spalva
už manęs esančioje skaidrėja
ir šiame modelyje.
Limbinė sistema yra giliai smegenyse
ir ji dalyvauja emocijų apdorojimo ir
suteikia apdovanojimo jausmą. Nuo jos
priklauso pasitenkinimo
kažką veikiant jausmas.
Ji suaktyvėja, kai rizikuojama.
Ir ši sritis bei limbinės sistemos dalys
yra ypač jautrios apdovanojant
už rizikingą elgesį paauglystėje.
O tuo pačiu metu, kaktinė skiltis, kuri
pažymėta mėlyna spalva,
atsakinga už rizikingo elgesio kontrolę
paauglystėje visdar vystosi.
Taigi smegenų tyrimai rodo, kad
paauglystėje smegenys patiria didelius
pokyčius. Ir tai turi didelę reikšmę
švietimui, reabilitacijai ir
intervencijoms. Tiek švietimo,
tiek kitos aplinkos
gali paveikti ir veikia smegenų vystymąsi.
Tačiau tik neseniai mes ėmėme
Vakaruose formaliai ugdyti paauglius.
Pavyzdžiui, visi 4 mano seneliai
paliko mokyklą
ankstyvoje paauglystėje.
Jie neturėjo pasirinkimo.
Tai vis dar galioja paaugliams
daugelyje
pasaulio šalių. 40% paauglių
neturi galimybės įgyti
vidurinį išsilavinimą.
Tačiau šis gyvenimo laikotarpis yra
ypatingai adaptyvus.
Tai puiki proga mokymuisi ir kūrybiškumui.
Taigi to, ką mes kartais matome kaip
problemas – pomėgį rizikuoti,
prastą impulsų kontrolę, drovumą –
nereiktų stigmatizuoti.
Šis elgesys atspindi smegenų
pokyčius, kurie teikia puikias galimybes
mokymuisi ir socialinei raidai.
Ačiū.
(Plojimai)