< Return to Video

Asmenukės: vizualinė analizė | Elizabeth Urbanski | TEDxNavesink

  • 0:16 - 0:19
    Sveiki.
    Šiandien kalbėsiu apie asmenukes.
  • 0:20 - 0:26
    Tai – pats moderniausias būdas
    žmonėms parodyti savo pačių atvaizdus,
  • 0:26 - 0:30
    tačiau apskritai mes tai darome
    jau tūkstantmečiais.
  • 0:30 - 0:32
    Taigi šiandien pažiūrėsime,
  • 0:32 - 0:35
    kaip šiandieniai būdai susiję su tais,
  • 0:35 - 0:38
    kuriais naudojomės praeityje.
  • 0:38 - 0:40
    Tarkim, jūs nežinote, kas yra asmenukė,
  • 0:40 - 0:42
    neauginate vaiko
    su Instagram paskyra.
  • 0:42 - 0:46
    Asmenukė – tai
    momentalus autoportretas,
  • 0:46 - 0:48
    daromas mobiliuoju telefonu.
  • 0:48 - 0:51
    Ištiesi ranką ir nuspaudi mygtuką.
  • 0:51 - 0:52
    Tik jūs –
  • 0:52 - 0:55
    be profesionalo fotografo,
  • 0:55 - 0:57
    be redaktoriaus,
    be kuratoriaus.
  • 0:57 - 1:02
    Tada iškart masėms –
    į internetą!
  • 1:02 - 1:06
    Taigi tavo asmeninis gyvenimas
    viešinamas visiems.
  • 1:08 - 1:11
    Kaip asmenukių kūrėjas,
  • 1:11 - 1:14
    tu ir kūrėjas, ir objektas.
    Ir choreografas –
  • 1:14 - 1:19
    tu nusprendi, kaip atrodysi nuotraukoje:
    kūno kalbą,
  • 1:19 - 1:22
    atstumą nuo objektyvo,
    žvilgsnio kryptį,
  • 1:22 - 1:23
    aprangą, apstatymą
  • 1:23 - 1:26
    ir, visų svarbiausia, veido išraišką.
  • 1:28 - 1:32
    Pati medija pasižymi
    specifine estetika.
  • 1:32 - 1:35
    Visų pirma, dauguma asmenukių –
    kvadratinės,
  • 1:35 - 1:38
    dažniausiai į jas žiūrima iš arti,
  • 1:38 - 1:41
    galbūt išmaniajame telefone.
  • 1:41 - 1:45
    Fotografiškai, jos labai
    savitai iškraipytos.
  • 1:45 - 1:48
    Tai dažniausiai priklauso
    nuo rankos ilgio,
  • 1:48 - 1:50
    kaip arti objektyvo esate,
  • 1:50 - 1:54
    ir visa tai gali iškreipti jūsų veidą
    ar dalį fono.
  • 1:54 - 1:58
    Vėlgi dėl rankos ilgio
  • 1:58 - 2:01
    erdvės pojūtis nuotraukoje
    labai uždaras, suspaustas.
  • 2:01 - 2:03
    Daugumoje asmenukių,
  • 2:03 - 2:07
    dėl išmanymo ar atvirkščiai,
    matyti susiliejimas.
  • 2:07 - 2:12
    Galiausiai jos turi švelnų,
    sepijos toną,
  • 2:12 - 2:15
    pridedantį kažką nostalgiško.
  • 2:17 - 2:23
    Kai kurie nurašo asmenukes
    kaip narcizižkas (tiesa, tokių yra),
  • 2:23 - 2:25
    nes daugelis negali nežiūrėti į save.
  • 2:25 - 2:27
    Pavyzdžiui, praeidamas pro veidrodį
  • 2:27 - 2:30
    dažnas užmes akį pažiūrėt,
    ar viskas tvarkoje.
  • 2:30 - 2:32
    (Juokas)
  • 2:32 - 2:35
    Bet ką reiškia asmenukės
    menotyros kontekste?
  • 2:35 - 2:38
    Ar jos – nieko naujo?
    Ar kažkas novatoriško?
  • 2:38 - 2:41
    Pagal tradicijas, kai žmonės
    užsisakydavo portretą,
  • 2:42 - 2:43
    jį tapydavo dailininkas,
  • 2:43 - 2:45
    tad užsakovas matomas jo akimis.
  • 2:45 - 2:50
    Štai Lui XIV, Karalius Saulė.
    Portretistas perteikia
  • 2:50 - 2:55
    karaliaus pasaulėžiūrą
    ir kaip šis norėjo save išreikšti.
  • 2:57 - 3:00
    Kartais
  • 3:00 - 3:03
    net įtakingiausiam pasaulio žmogui
  • 3:03 - 3:05
    nusisamdžius geriausią menininką,
  • 3:05 - 3:09
    portretai būna ne patys gražiausi.
  • 3:11 - 3:16
    Štai dabar menininko-mediatoriaus nebėra.
  • 3:16 - 3:18
    Kiekvienas iš mūsų – menininkas,
  • 3:18 - 3:21
    už save sprendžiantis,
    kaip save pristatys.
  • 3:21 - 3:24
    Nauja asmenukė –
  • 3:24 - 3:26
    naujas įvaizdis,
  • 3:26 - 3:28
    nauja savęs reklama pasauliui.
  • 3:28 - 3:33
    Mūsų „aš” – nepastovūs,
  • 3:33 - 3:37
    nuolatos keičiami ir vystomi,
    kitaip negu Lui XIV portretas,
  • 3:37 - 3:41
    kurio siunčiama žinutė aiškėja,
    praėjus šimtečiams po nutapymo.
  • 3:42 - 3:45
    Kalbėdami apie autoportretus,
  • 3:45 - 3:46
    tradicinius autoportretus,
  • 3:46 - 3:50
    pirmiausiai galvojam apie Diurerį.
    Jis iš savęs sukūrė apgaulę;
  • 3:50 - 3:54
    ėmė, ką norėjo, idėjas, įsitikinimus ir
    iš to tvėrė paveikslą.
  • 3:54 - 3:59
    Čia Diureris prilygina savo
    kūrėjo genialumą
  • 3:59 - 4:02
    kone kūrėjui-Dievui.
  • 4:02 - 4:04
    Ir va šiuolaikinė asmenukė.
  • 4:04 - 4:09
    Viršenybė išreiškiama
    visažinio veido išraiška.
  • 4:11 - 4:15
    Į kokias kitas tradicines
    kategorijas telpa asmenukės?
  • 4:16 - 4:18
    Žvelkime į kūno kalbą.
  • 4:18 - 4:21
    Štai senatorius, Romos senatorius,
  • 4:21 - 4:22
    (Publika: Oho!)
  • 4:22 - 4:24
    pasitinkantis stebėtoją tiesia,
  • 4:24 - 4:27
    nepermainoma veido išraiška,
  • 4:27 - 4:29
    žvelgiantis tiesiai į fotoaparatą.
  • 4:29 - 4:33
    Ir šiandien, kai siekiama parodyti jėgą,
  • 4:33 - 4:35
    naudojama ta pati kūno kalba.
  • 4:36 - 4:39
    Štai graikų Afroditė;
  • 4:39 - 4:42
    jos galva nekaltai palenkta,
  • 4:42 - 4:45
    ji flirtuoja su greta esančiu Satyru.
  • 4:45 - 4:47
    Ir štai tokia kūno kalba atsikartoja
  • 4:47 - 4:50
    šiuolaikinėse asmenukėse.
  • 4:51 - 4:53
    Dažnai.
    (Juokas)
  • 4:53 - 4:55
    Štai Heraklis:
  • 4:55 - 4:57
    galva nuleista,
  • 4:57 - 4:59
    rankos atitrauktos nuo kūno,
  • 4:59 - 5:02
    kad matytųsi jo stangrus,
    raumeningas, galingas liemuo,
  • 5:02 - 5:06
    nes būtent tai atskleidžia jo esmę,
    jo personą.
  • 5:06 - 5:10
    Ta pati mintis vėl ir vėl
    atsikartoja šiuolaikinėse asmenukėse.
  • 5:10 - 5:13
    Štai šioj nuotraukoj
  • 5:13 - 5:16
    lęšis nors ir iškraipo galvą,
    pati nuotrauka tamsi ir susiliejusi,
  • 5:16 - 5:21
    bet tai dėl to, jog jis nori
    pabrėžti savo skulptūrišką sudėjimą.
  • 5:21 - 5:25
    Jo sudėjimas –
    jo esaties išraiška.
  • 5:26 - 5:29
    Čia Rembrandtas kaip jaunas menininkas:
  • 5:29 - 5:31
    akys įdubusios, tamsios,
    gilios ir niūrios;
  • 5:31 - 5:33
    lūpos suspaustos;
  • 5:33 - 5:36
    plaukuose auksuotos sruogos;
  • 5:36 - 5:39
    šitoje asmenukėje –
  • 5:40 - 5:43
    bandymas perteikti
    tokį patį poetišką nerimą,
  • 5:43 - 5:46
    jaunatvišką agoniją ir talentą.
  • 5:49 - 5:52
    Ieškodami pavyzdžių,
    atsigręžiam
  • 5:53 - 5:54
    ne tik į menotyrą,
  • 5:54 - 5:55
    bet ir į Holivudą.
  • 5:55 - 6:00
    Mary Pickford –
    tam tikras stačiokės tipažas:
  • 6:01 - 6:05
    auksiniai banguoti plaukai, veršiuko
    akys, „nieko nėra neįmanomo” požiūris.
  • 6:05 - 6:08
    Šiuolaikinėje asmenukėje perteikiama
  • 6:08 - 6:12
    beveik ta pati mintis.
  • 6:14 - 6:17
    Asmenukės ne tik leidžia
  • 6:17 - 6:20
    pateikti save, bet ir parodyti,
    kas esi,
  • 6:20 - 6:22
    kur buvai.
  • 6:23 - 6:28
    Nepriklausomai nuo to, kas jūs, asmenukių
    kūrėjai nori, kad žinotumėt, kur jie,
  • 6:28 - 6:30
    ir gal kažkiek tikisi jūsų pavydo.
  • 6:32 - 6:36
    Taigi žiūrėk ne tik į tai, kur esu,
    bet ir į ką turiu. (Juokas)
  • 6:36 - 6:38
    Ar supranti, ką turiu?
  • 6:38 - 6:39
    Ar teisi mane pagal tai, ką turiu?
  • 6:39 - 6:41
    Leiskit, parodysiu, ką turiu.
  • 6:41 - 6:43
    Žiūrėk, su kuo aš.
  • 6:43 - 6:46
    Kad ir kas bebūtumėt ir
    kad ir kiek įtakingi,
  • 6:46 - 6:49
    vis tiek norisi įprasminti savo laiką,
  • 6:49 - 6:52
    parodant, kad leidi jį su kažkuo svarbiu.
  • 6:54 - 6:59
    Gyvename pasauly, kuriame pastoviai
    dokumentuojame ir esame dokumentuojami.
  • 6:59 - 7:03
    Šito pasekoje, labai jautriai
    reaguojame į fotografines apeigas.
  • 7:03 - 7:05
    Tai paaiškina,
  • 7:05 - 7:08
    kodėl fotografuodamiesi
  • 7:08 - 7:11
    žmonės nustato itin išraiškingą miną,
  • 7:11 - 7:13
    ją užfiksuoja ir tik tada nutraukia.
  • 7:13 - 7:16
    Juk jie nori,
  • 7:16 - 7:21
    kad jūs žinotumėt, jog ši impulsyvi
    nuotrauka – surežisuota.
  • 7:21 - 7:25
    Jie jau tikrai nesiekia,
    kad juos kas nufotografuotų
  • 7:25 - 7:29
    be pasiruošimo,
    nepagražintus ir tikrus.
  • 7:30 - 7:32
    Holivudas mus išmokė
  • 7:33 - 7:35
    pozuoti ir šypsotis nuotraukose.
  • 7:35 - 7:38
    Bet žinojimas, kad dokumentacija
    vyksta pastoviai,
  • 7:38 - 7:42
    davė pradžią naujai fizionomijai,
    tipiškai asmenukėse
  • 7:43 - 7:45
    ir pavadintai „anties veidu”.
  • 7:45 - 7:48
    Asmenukės įeina į žiūrėjimo
  • 7:48 - 7:50
    ir buvimo matomu istoriją.
  • 7:50 - 7:54
    Kiekviena asmenukė –
    tai savęs parodymo aktas.
  • 7:54 - 7:57
    Kiekviena asmenukė – tai vojerizmas,
    nukreiptas į save.
  • 7:57 - 8:00
    Taigi peržvelkime,
    kaip žmonės žiūri asmenukėse.
  • 8:00 - 8:02
    Štai Manė „Olimpija“.
  • 8:02 - 8:05
    Ji atremia mūsų žvilgsnį,
    mums žiūrint į jos nuogumą.
  • 8:05 - 8:07
    Ji žiūri į mus mums žiūrint į ją.
  • 8:07 - 8:09
    Šioje asmenukėje –
  • 8:09 - 8:14
    ta pati poza, tas pats akių kontaktas,
  • 8:14 - 8:17
    viskas apgalvota ir tikslinga.
  • 8:18 - 8:22
    Kitas pavyzdys –
    į šoną žiūrintis subjektas.
  • 8:22 - 8:24
    Tokiu atveju jis – peizažo
  • 8:24 - 8:27
    ar natiurmorto dalis,
    pasigėrėjimo objektas,
  • 8:27 - 8:31
    nesusiduriantis su stebėtojo žvilgsniu.
  • 8:34 - 8:37
    Taigi paskutiniai klausimai:
    kas žiūri į asmenukes
  • 8:38 - 8:39
    ir kaip mums
    jas interpretuoti,
  • 8:39 - 8:43
    kai nelieka turinio ir konteksto?
  • 8:43 - 8:45
    Vieni matys viena,
  • 8:45 - 8:47
    kiti – kita.
  • 8:47 - 8:49
    Taigi atvaizdas atspindės
  • 8:49 - 8:50
    mūsų asmenines nuojautas,
  • 8:50 - 8:52
    patyrimus ir įsitikinimus.
  • 8:52 - 8:56
    Taip sukuriama eilė aiškinimų,
  • 8:56 - 8:58
    galybė istorijų.
  • 8:59 - 9:02
    Nes galop asmenukės – aiškus pavyzdys to,
  • 9:02 - 9:07
    kad žmonės trokšta būti atpažįstami,
  • 9:07 - 9:10
    prisiminti, „pateisinti”.
  • 9:12 - 9:15
    Asmenukės – būdas tą pasiekti.
  • 9:17 - 9:20
    Šioje terpėje tiek atvaizdų,
  • 9:20 - 9:23
    kuriuos gali lyginti, kontrastuoti,
  • 9:23 - 9:25
    nurašyti, gretinti.
  • 9:25 - 9:28
    Kiekvienas asmenukių kūrėjas
  • 9:28 - 9:30
    siekia originalumo.
  • 9:30 - 9:34
    Žiūrėdami į šias nuotraukas
  • 9:34 - 9:36
    ar darydami asmenukę,
    turėtume pamąstyti,
  • 9:36 - 9:40
    kaip aš įsipaišau į istorinį kontekstą?
  • 9:40 - 9:41
    Ačiū!
  • 9:41 - 9:44
    (Plojimai)
Title:
Asmenukės: vizualinė analizė | Elizabeth Urbanski | TEDxNavesink
Description:

Paskaitoje apie asmenukes Elizabeth A. Urbanski kalba apie stulbinantį ir kartais trikdantį fenomeną: telefonais nufotografuotų momentalių autoportretų viešinimą. Ji tiria mūsų pačių redaguotus atvaizdus iš menotyrininkės perspektyvos, bando juos analizuoti, kategorizuoti ir apibrėžti jų ryšį su kitais, vakarų meno istorijoje reikšmingais darbais.

more » « less
Video Language:
English
Team:
closed TED
Project:
TEDxTalks
Duration:
09:54

Lithuanian subtitles

Revisions