< Return to Video

Alain de Botton: Nuosaikesnė, švelnesnė sėkmės filosofija

  • 0:00 - 0:03
    Man, pavyzdžiui, karjeros krizės dažniausiai prasideda
  • 0:03 - 0:05
    (ir tai pasitaiko gana dažnai) sekmadienio vakarais,
  • 0:05 - 0:07
    kaip tik tada, kai ima leistis saulė
  • 0:07 - 0:10
    ir spraga tarp mano asmeninių lūkesčių
  • 0:10 - 0:14
    ir gyvenimo realybės didėja taip skausmingai,
  • 0:14 - 0:17
    kad paprastai imu verkti apsikabinęs pagalvę.
  • 0:17 - 0:19
    Sakau jums visa tai todėl,
  • 0:19 - 0:22
    jog manau, kad tai nėra mano vieno problema.
  • 0:22 - 0:24
    Galite galvoti, kad klystu,
  • 0:24 - 0:26
    bet manau gyvename laikais, kuomet
  • 0:26 - 0:28
    visų mūsų gyvenimai nuolat paženklinami karjeros krizių,
  • 0:28 - 0:30
    kada viskas, ką manėme žiną
  • 0:30 - 0:32
    apie savo gyvenimą ir karjerą,
  • 0:32 - 0:36
    susiduria su rūsčia realybe.
  • 0:36 - 0:39
    Dabar gerai gyventi turbūt daug lengviau nei kada nors anksčiau.
  • 0:39 - 0:42
    Tačiau išlikti ramiam, neturėti nerimo dėl karjeros
  • 0:42 - 0:45
    yra sunkiau nei bet kada.
  • 0:45 - 0:47
    Jei leisite, norėčiau dabar aptarti
  • 0:47 - 0:49
    kai kurias galimas priežastis,
  • 0:49 - 0:52
    dėl ko nerimaujame dėl savo karjeros.
  • 0:52 - 0:54
    Dėl ko tampame karjeros krizių aukomis,
  • 0:54 - 0:58
    kuomet tyliai verkiame apsikabinę tą pagalvę.
  • 0:58 - 1:01
    Viena priežasčių, dėl kurių mes kenčiame, gali būti ta,
  • 1:01 - 1:03
    kad esame apsupti snobų.
  • 1:03 - 1:06
    Čia, tam tikra prasme, turiu blogą naujieną,
  • 1:06 - 1:09
    ypač tiems, kas į Oksfordą atvyko iš užsienio.
  • 1:09 - 1:11
    Snobizmas yra rimta problema.
  • 1:11 - 1:13
    Nes kartais žmonės ne iš D. Britanijos įsivaizduoja,
  • 1:13 - 1:15
    kad snobizmas yra išskirtinai britiškas reiškinys,
  • 1:15 - 1:18
    paremtas idėjomis apie užmiesčio vilas ir titulus.
  • 1:18 - 1:20
    Blogoji žinia yra ta, kad tai netiesa.
  • 1:20 - 1:22
    Snobizmas yra pasaulinis reiškinys.
  • 1:22 - 1:24
    Mes - pasaulinė organizacija. Tai pasaulinis reiškinys.
  • 1:24 - 1:26
    Jis egzistuoja. Kas yra snobas?
  • 1:26 - 1:29
    Snobas tai tas, kuris iš mažos detalės
  • 1:29 - 1:32
    susikuria pilną vaizdą apie tai, kas jūs esate.
  • 1:32 - 1:34
    Tai yra snobizmas.
  • 1:34 - 1:36
    Ir dažniausia šių laikų snobizmo rūšis
  • 1:36 - 1:38
    yra darbo snobizmas.
  • 1:38 - 1:40
    Jį galima pastebėti pirmosiomis vakarėlio minutėmis,
  • 1:40 - 1:43
    kuomet jums užduoda tą įžymųjį šabloninį
  • 1:43 - 1:46
    21-ojo amžiaus klausimą „Kuo jūs užsiimate?"
  • 1:46 - 1:48
    Ir priklausomai nuo to, kaip į jį atsakote,
  • 1:48 - 1:50
    žmonės arba nepaprastai nudžiunga jus sutikę,
  • 1:50 - 1:52
    arba pasižiūri į laikrodį, atsiprašo ir išeina.
  • 1:52 - 1:53
    (Juokas)
  • 1:53 - 1:56
    O snobo priešingybė yra jūsų mama.
  • 1:56 - 1:58
    (Juokas)
  • 1:58 - 2:01
    Nebūtinai jūsų ar mano mama.
  • 2:01 - 2:03
    Tarkime, ideali mama.
  • 2:03 - 2:05
    Žmogus, kuriam nerūpi jūsų pasiekimai.
  • 2:05 - 2:07
    Deja, dauguma žmonių nėra mūsų mamos.
  • 2:07 - 2:10
    Dauguma žmonių laikosi tokio principo - jums skiriamas laikas,
  • 2:10 - 2:12
    jums skiriama meilė
  • 2:12 - 2:14
    (ne romantinė, nors gali būti ir tokios),
  • 2:14 - 2:16
    - apskritai meilė, pagarba -
  • 2:16 - 2:19
    priklausys nuo to,
  • 2:19 - 2:21
    koks yra jūsų socialinis statusas.
  • 2:21 - 2:24
    Didžiąja dalimi, tai mus ir verčia taip labai rūpintis savo karjera.
  • 2:24 - 2:28
    Ir kreipti tiek dėmesio į materialius dalykus.
  • 2:28 - 2:31
    Mums dažnai sako, jog gyvename materialistiniais laikais,
  • 2:31 - 2:33
    kad esame godūs.
  • 2:33 - 2:35
    Nemanau, kad esame ypač materialistiški.
  • 2:35 - 2:37
    Manau, gyvename tokioje visuomenėje,
  • 2:37 - 2:39
    kurioje prie materialinių gėrybių lyg virvele pririštas
  • 2:39 - 2:42
    tam tikras emocinis atpildas.
  • 2:42 - 2:45
    Mes norime ne materialinių dalykų - mes norime atpildo.
  • 2:45 - 2:47
    Iš čia kyla naujas požiūris į prabangos prekes.
  • 2:47 - 2:49
    Kitą kartą, kai pamatysite ką nors vairuojant Ferrari,
  • 2:49 - 2:51
    negalvokite: „Tas žmogus labai gobšus".
  • 2:51 - 2:54
    Galvokite: „Tas žmogus labai pažeidžiamas ir jam reikia meilės".
  • 2:54 - 2:59
    (Juokas) Kitaip tariant,
  • 2:59 - 3:01
    jauskite užuojautą, o ne panieką.
  • 3:01 - 3:03
    Yra ir kitų priežasčių.
  • 3:03 - 3:04
    (Juokas)
  • 3:04 - 3:06
    Yra ir kitų priežasčių, dėl ko šiais laikais
  • 3:06 - 3:08
    būti ramiam galbūt sunkiau nei kada nors anksčiau.
  • 3:08 - 3:11
    Viena iš priežasčių (ir tai paradoksalu, nes ji susijusi su tuo, kas laikoma gėriu) -
  • 3:11 - 3:14
    yra viltys, kurias visi mes puoselėjame dėl savo karjeros.
  • 3:14 - 3:16
    Niekada iki šiol žmonių lūkesčiai apie tai,
  • 3:16 - 3:19
    ką jie gali pasiekti per savo gyvenimą, nebuvo tokie dideli.
  • 3:19 - 3:22
    Mums daug kas sako, jog visi gali pasiekti ką tik nori.
  • 3:22 - 3:24
    Atsikratėme kastų sistemos.
  • 3:24 - 3:26
    Dabar esame tokioje sistemoje, kur bet kas gali pakilti
  • 3:26 - 3:28
    į bet kurias pareigas, kurių tik nori.
  • 3:28 - 3:30
    Tai yra nuostabi idėja.
  • 3:30 - 3:34
    Kartu su ja ateina tam tikras lygybės suvokimas. Iš esmės visi esame lygūs.
  • 3:34 - 3:36
    Nėra jokių griežtai apibrėžtų
  • 3:36 - 3:38
    hierarchijų ar panašiai.
  • 3:38 - 3:40
    Bet tame yra viena didžiulė problema.
  • 3:40 - 3:42
    Ir toji problema yra pavydas.
  • 3:42 - 3:45
    Minėti pavydą yra didelis tabu, tačiau jei šiuolaikinėje visuomenėje
  • 3:45 - 3:48
    yra koks vienas vyraujantis jausmas - tas jausmas yra pavydas.
  • 3:48 - 3:52
    Ir jis susijęs su lygybės idėja. Leiskite paaiškinsiu.
  • 3:52 - 3:55
    Manau, būtų labai keista, jei kuris nors iš šio renginio dalyvių ar žiūrovų
  • 3:55 - 3:57
    pavydėtų Anglijos karalienei.
  • 3:57 - 4:00
    Net jeigu ji ir yra daug turtingesne nei bet kuris iš jūsų.
  • 4:00 - 4:03
    Ir turi labai didelius namus.
  • 4:03 - 4:07
    Mes jai nepavydime dėl to, kad ji yra labai keista.
  • 4:07 - 4:09
    Pernelyg keista.
  • 4:09 - 4:11
    Mes nerandame su ja nieko bendro. Ji keistai kalba;
  • 4:11 - 4:13
    yra kilusi iš neįprastos vietos.
  • 4:13 - 4:17
    Taigi, mes neturime su ja nieko bendro. O su kuo nerandate nieko bendro, tiems nepavydite.
  • 4:17 - 4:20
    Kuo žmonės panašesni - amžiumi, kilme,
  • 4:20 - 4:23
    tapatybe, tuo didesnė pavydo grėsmė.
  • 4:23 - 4:26
    Dėl ko, beje, niekam nevertėtų eiti į klasės susitikimą.
  • 4:26 - 4:29
    Nes nėra stipresnio atskaitos taško
  • 4:29 - 4:31
    už žmonės, su kuriais lankei mokyklą.
  • 4:31 - 4:34
    Apskritai, šiuolaikinės visuomenės problema yra ta, jog visą pasaulį
  • 4:34 - 4:36
    ji paverčia mokykla. Visi dėvi džinsus, visi vienodi.
  • 4:36 - 4:38
    Ir vis dėlto, jie jie tokie nėra.
  • 4:38 - 4:41
    Lygybės jausmas, susietas su ryškiomis nelygybėmis.
  • 4:41 - 4:44
    Ir tai sukuria - gali sukurti - labai įtemptą padėtį.
  • 4:44 - 4:46
    Kad tapsite toks turtingas kaip Bilas Geitsas,
  • 4:46 - 4:48
    turite tiek pat mažai šansų,
  • 4:48 - 4:50
    kiek jų būtumėte turėję XVII amžiuje,
  • 4:50 - 4:53
    norėdamas gauti Prancūzijos aristokratų titulą.
  • 4:53 - 4:55
    Bet svarbiausia - taip neatrodo.
  • 4:55 - 4:58
    Sukuriamas įspūdis - o jį kuria žurnalai ir kitos žiniasklaidos priemonės -
  • 4:58 - 5:01
    kad jei turite energijos, vieną kitą gerą idėją apie technologijas ir garažą,
  • 5:01 - 5:05
    tai ir jūs galite sukurti milžinišką verslą.
  • 5:05 - 5:06
    (Juokas)
  • 5:06 - 5:09
    Šios problemos pasekmės jaučiamos knygynuose.
  • 5:09 - 5:12
    Jei nueitumėte į didelį knygyną ir pažvelgtumėte į saviugdos knygų skyrių,
  • 5:12 - 5:14
    kaip aš kad kartais darau,
  • 5:14 - 5:16
    jei panagrinėtumėte tas saviugdos knygas, kurios dabar leidžiamos pasaulyje,
  • 5:16 - 5:18
    tuomet suprastumėte, kad tos knygos iš esmės yra dviejų rūšių.
  • 5:18 - 5:21
    Pirmosios rūšies knygose sakoma: „Tu gali tai padaryti! Tu tai gali! Nėra nieko neįmanoma!"
  • 5:21 - 5:24
    O antrosios rūšies knygose rašoma, kaip gyventi
  • 5:24 - 5:27
    su tuo, kas mandagiai vadinama „žema savigarba",
  • 5:27 - 5:29
    o nemandagiai – „labai prasta nuomone apie save".
  • 5:29 - 5:31
    Yra aiški koreliacija,
  • 5:31 - 5:35
    aiškus ryšys tarp visuomenės, kurioje žmonėms teigiama, kad jie gali padaryti bet ką,
  • 5:35 - 5:37
    ir žemos žmonių savigarbos.
  • 5:37 - 5:39
    Tai yra kitas pavyzdys, kaip kažkas gana teigiamo
  • 5:39 - 5:41
    gali turėti pavojingas pasekmes.
  • 5:41 - 5:44
    Yra ir kita galima priežastis, dėl ko jaučiame nerimą
  • 5:44 - 5:48
    del savo karjeros ir statuso šiandieniniame pasaulyje labiau nei kada nors anksčiau.
  • 5:48 - 5:50
    Ir vėl gi, tai susiję su kažkuo geru.
  • 5:50 - 5:53
    Tasai geras dalykas yra meritokratija (žmonių vertinimas pagal gabumus - vert.).
  • 5:53 - 5:55
    Šiandien visi: visi politikai - kairieji ir dešinieji,
  • 5:55 - 5:57
    sutinka, kad meritokratija yra nuostabus dalykas
  • 5:57 - 6:01
    ir kad visi mes turėtume stengtis paversti savo visuomenę iš tiesų meritokratiška.
  • 6:01 - 6:05
    Kitaip tariant, kas toji meritokratiška visuomenė?
  • 6:05 - 6:07
    Meritokratiška visuomenė yra tokia visuomenė,
  • 6:07 - 6:09
    kurioje jei turite talentą, energijos ir igūdžių,
  • 6:09 - 6:11
    pasieksite viršūnę. Niekas jums nesukliudys.
  • 6:11 - 6:14
    Tai graži idėja. Problema ta,
  • 6:14 - 6:16
    kad jei tikrai tikite tokia visuomene,
  • 6:16 - 6:19
    kurioje nusipelniusieji būti viršūnėje, ten ir patenka,
  • 6:19 - 6:22
    tuomet, analogiškai, tikėsite ir tokia visuomene (daug žiauresne),
  • 6:22 - 6:25
    kurioje nusipelniusieji būti apačioje,
  • 6:25 - 6:28
    į apačią ir patenka – ir tenai pasilieka.
  • 6:28 - 6:31
    Kitaip tariant, jūsų socialinis statusas tampa ne atsitiktinis,
  • 6:31 - 6:33
    o nusipelnytas ir užtarnautas.
  • 6:33 - 6:36
    Dėl to nesėkmė atrodo daug labiau gniuždanti.
  • 6:36 - 6:38
    Žinot, Anglijoje viduramžiais
  • 6:38 - 6:40
    jei sutikdavo labai neturtingą žmogų,
  • 6:40 - 6:43
    jį pavadindavo „nesėkmingu".
  • 6:43 - 6:47
    Tiesiogine to žodžio prasme - žmogus, kurio neaplankė sėkmė; nesėkmingas.
  • 6:47 - 6:49
    Šiais laikais, ypač JAV,
  • 6:49 - 6:51
    jei sutinka žmogų, kuris yra visuomenės apačioje,
  • 6:51 - 6:54
    jį gali įžeidžiamai pavadinti „nevykėliu".
  • 6:54 - 6:57
    Tarp nesėkmingo ir nevykėlio yra didelis skirtumas.
  • 6:57 - 7:00
    Tai parodo, kaip visuomenė pakito per 400 metų,
  • 7:00 - 7:03
    ir kaip pakito mūsų požiūris į tai, kas atsakingas už mūsų gyvenimus.
  • 7:03 - 7:06
    Dievai nebeatsakingi; mes atsakingi. Mes esame vairuotojo vietoje.
  • 7:06 - 7:08
    Tai nuostabus dalykas, jei sekasi gerai;
  • 7:08 - 7:10
    ir labai gniuždantis, jei nesiseka.
  • 7:10 - 7:13
    Blogiausiu atveju, tai sąlygoja - kaip rodo sociologo
  • 7:13 - 7:17
    Emil Durkheim tyrimai – padėjusį savižudybių skaičių.
  • 7:17 - 7:20
    Išsivysčiusiose individualistinėse šalyse įvyksta daugiau savižudybių,
  • 7:20 - 7:22
    nei bet kurioje kitoje pasaulio dalyje.
  • 7:22 - 7:24
    Ir viena iš priežasčių yra ta, kad žmonės suvokia tai,
  • 7:24 - 7:26
    kas jiems nutinka, labai asmeniškai.
  • 7:26 - 7:30
    Jie įsigyvena į savo pasisekimą. Bet jie įsigyvena ir į savo nesėkmę.
  • 7:30 - 7:32
    Ar yra kokia nors išeitis iš šito spaudimo,
  • 7:32 - 7:34
    apie kurį kalbu?
  • 7:34 - 7:36
    Manau, yra. Norėčiau pakalbėti apie kelias galimas išeitis.
  • 7:36 - 7:38
    Tarkime, meritokratija.
  • 7:38 - 7:41
    Idėja, kad visi nusipelno būti ten, kur jie yra.
  • 7:41 - 7:44
    Manau, tai absurdiška idėja, visiškai absurdiška.
  • 7:44 - 7:46
    Remsiu bet kurį politiką, kairįjį ar dešinįjį,
  • 7:46 - 7:48
    kuris turės bent pusėtiną supratimą apie meritokratiją.
  • 7:48 - 7:50
    Aš pats esu meritokratas.
  • 7:50 - 7:52
    Bet manau, yra absurdiška tikėti, jog mes kada nors
  • 7:52 - 7:56
    sukursime iš tiesų meritokratišką visuomenę. Tai neįvykdomas noras.
  • 7:56 - 7:58
    Idėja, kad sukursime tokią visuomenę,
  • 7:58 - 8:00
    kurioje absoliučiai visi bus suskirstyti pagal lygius,
  • 8:00 - 8:02
    gerieji viršuje, blogieji apačioje,
  • 8:02 - 8:04
    ir tasai suskirstymas bus atliktas tobulai, yra neįmanomas.
  • 8:04 - 8:06
    Egzistuoja paprasčiausiai per daug atsitiktinių veiksnių.
  • 8:06 - 8:08
    Nelaimingi atsitikimai, gimdymo komplikacjos,
  • 8:08 - 8:11
    atvejai, kai daiktai nukrenta žmogui ant galvos, ligos ir t.t.
  • 8:11 - 8:13
    Mums niekada nepavyks suskirstyti žmonių pagal lygius.
  • 8:13 - 8:15
    Sudėlioti juos taip, kaip turėtų būti.
  • 8:15 - 8:18
    Man patinka nuostabi Šv. Augustino frazė iš „Dievo miesto",
  • 8:18 - 8:22
    kur jis sako: „Spręsti apie žmogų iš jo pareigų yra nuodėmė".
  • 8:22 - 8:24
    Šių dienų kalba tai reikštų:
  • 8:24 - 8:26
    pagal vizitines korteles nuspręsti, su kuo kalbėtis, o su kuo ne,
  • 8:26 - 8:28
    yra nuodėmė.
  • 8:28 - 8:30
    Ne pareigos turėtų būti svarbios.
  • 8:30 - 8:32
    Ir, pasak Šv. Augustino,
  • 8:32 - 8:34
    tik Dievas gali visus sustatyti į jų vietas.
  • 8:34 - 8:36
    Ir jis tą padarys Paskutiniojo Teismo dieną,
  • 8:36 - 8:38
    su angelais ir trimitais, kai dangūs prasivers.
  • 8:38 - 8:41
    Beprotiška mintis, - jei esate pasaulietis, kaip kad aš.
  • 8:41 - 8:43
    Nepaisant visko, toje mintyje yra kažkas vertingo.
  • 8:43 - 8:47
    Kitaip tariant, prilaikykite arklius, kai sprendžiate apie kitus žmones.
  • 8:47 - 8:50
    Jūs nebūtinai žinote, kur yra jų tikroji vertė.
  • 8:50 - 8:52
    Tai nežinoma jų dalis.
  • 8:52 - 8:55
    Ir neturėtume elgtis, tarsi ją žinotume.
  • 8:55 - 8:58
    Yra ir kitas būdas surasti paguodą ir nusiraminimą dėl viso šito.
  • 8:58 - 9:01
    Kuomet mąstome apie nepasisekimą gyvenime, apie nesėkmę,
  • 9:01 - 9:03
    viena priežasčių, dėl ko viso šito bijome,
  • 9:03 - 9:05
    yra ne vien pajamų praradimas ar statuso praradimas.
  • 9:05 - 9:09
    Tai, ko mes bijome, yra kitų nuomonė ir pajuoka. Tai egzistuoja.
  • 9:09 - 9:11
    Žinote, svarbiausias pajuokos variklis
  • 9:11 - 9:13
    šiais laikais yra laikraščiai.
  • 9:13 - 9:15
    Ir jei atsiversite bet kurios dienos laikraštį,
  • 9:15 - 9:17
    ten visada bus pilna žmonių, kurie sugriovė sau gyvenimus.
  • 9:17 - 9:20
    Jie permiegojo su ne tuo, kuo reikia. Jie suvartojo ne tą medžiagą.
  • 9:20 - 9:22
    Jie išleido ne tą įstatymą. Kas bebūtų.
  • 9:22 - 9:25
    Ir po to jie tampa tinkami objektai pajuokai.
  • 9:25 - 9:28
    Kitaip tariant, jie susimovė. Ir apie juos rašo kaip apie „nevykėlius".
  • 9:28 - 9:30
    Ar yra tam kokia alternatyva?
  • 9:30 - 9:32
    Manau, Vakarietiška tradicija siūlo mums vieną didingą alternatyvą.
  • 9:32 - 9:35
    Ir tai yra tragedija.
  • 9:35 - 9:38
    Tragedijos menas, kuris išsivystė senovės Graikijos teatruose
  • 9:38 - 9:40
    penktame šimtmetyje pr. Kr., iš esmės buvo meno forma,
  • 9:40 - 9:43
    skirta parodyti, kaip žmonėms nepasiseka.
  • 9:43 - 9:47
    Ir taip jiems suteikti tam tikros užuojautos,
  • 9:47 - 9:51
    kurios įprastinis gyvenimas nebūtinai jiems suteiktų.
  • 9:51 - 9:52
    Atsimenu, prieš kelerius metus, mąstydamas apie visa tai,
  • 9:52 - 9:54
    nuėjau į britų bulvarinį laikraštį
  • 9:54 - 9:57
    „The Sunday Sport", kurio jums nerekomenduoju pradėti skaityti,
  • 9:57 - 9:59
    jei dar nesate su juo susipažinę.
  • 9:59 - 10:01
    Taigi, nuėjau su jais pasišnekėti
  • 10:01 - 10:04
    apie kai kurias didžiąsias Vakarietiško meno tragedijas.
  • 10:04 - 10:06
    Norėjau sužinoti, kaip jie interpretuotų tam tikrus siužetus,
  • 10:06 - 10:09
    jeigu šie iš policijos suvestinės
  • 10:09 - 10:12
    šeštadienio popietę patektų į rankas naujienų redaktoriui.
  • 10:12 - 10:14
    Taigi, papasakojau jiems apie Otelą. Jie nebuvo apie jį girdėję, bet buvo sužavėti.
  • 10:14 - 10:15
    (Juokas)
  • 10:15 - 10:18
    Paprašiau Otelo istorijai parašyti antraštę.
  • 10:18 - 10:21
    Ir atsirado antraštė didelėmis raidėmis:
  • 10:21 - 10:23
    „Iš meilės pamišęs imigrantas nužudė senatoriaus dukrą".
  • 10:23 - 10:25
    Daviau jiems „Madam Bovari" siužetą.
  • 10:25 - 10:27
    Ir šios knygos atradimu jie buvo sužavėti.
  • 10:27 - 10:32
    Jie parašė: „Pirkimo manijos apsėsta svetimautoja po finansinių machinacijų nusižudė išgėrusi arseno".
  • 10:32 - 10:33
    (Juokas)
  • 10:33 - 10:35
    Ir dabar mano mėgstamiausia antraštė.
  • 10:35 - 10:37
    Tie žmonės tikrai turi savitą talentą.
  • 10:37 - 10:39
    Mano mėgstamiausia antraštė sukurta Sofoklio „Edipui Karaliui".
  • 10:39 - 10:42
    „Seksas su motina apakino".
  • 10:42 - 10:45
    (Juokas)
  • 10:45 - 10:47
    (Plojimai)
  • 10:47 - 10:50
    Tam tikra prasme galima pasakyti, kad viename vertinimo spektro gale
  • 10:50 - 10:52
    yra bulvariniai laikraščiai.
  • 10:52 - 10:55
    Kitame spektro gale yra tragedija ir tragiškasis menas.
  • 10:55 - 10:57
    Manau, mes turėtume pasimokyti
  • 10:57 - 10:59
    iš tragiškojo meno siužetų.
  • 10:59 - 11:02
    Būtų absurdiška Hamletą vadinti nevykėliu.
  • 11:02 - 11:05
    Jis nėra nevykėlis - nors ir pralaimėjo.
  • 11:05 - 11:07
    Manau, tai ir yra ta žinia, kurią tragedija bando mums pranešti, -
  • 11:07 - 11:10
    ir manau, kad dėl šito ji yra labai ir labai svarbi.
  • 11:10 - 11:12
    Kita aplinkybė, aktuali kalbant apie šiuolaikinę visuomenę
  • 11:12 - 11:14
    bei jos keliamo nerimo priežastis, yra ta,
  • 11:14 - 11:17
    kad jos centre nėra nieko, kas nebūtų žmogiška.
  • 11:17 - 11:19
    Mes esame pirmoji visuomenė pasaulyje,
  • 11:19 - 11:22
    kuri negarbina nieko, išskyrus pačius save.
  • 11:22 - 11:24
    Mes save labai aukštai vertiname. Ir turėtume.
  • 11:24 - 11:27
    Nusiuntėme žmones į mėnulį. Atlikome tiek nepaprastų darbų.
  • 11:27 - 11:29
    Taigi, esame linkę save garbinti.
  • 11:29 - 11:31
    Mūsų didvyriai yra žmonės didvyriai.
  • 11:31 - 11:33
    Tai labai nauja padėtis.
  • 11:33 - 11:35
    Daugumoje kitų visuomenių dėmesio centre buvo
  • 11:35 - 11:37
    garbinimas kažko transcendentalaus. Dievo,
  • 11:37 - 11:39
    dvasios, gamtos jėgos, visatos.
  • 11:39 - 11:42
    Kas tai bebūtų, buvo garbinama kažkas kita.
  • 11:42 - 11:44
    Mes nežymiai praradome įprotį tą daryti.
  • 11:44 - 11:46
    Manau, tai paaiškina, kodėl mus taip traukia gamta.
  • 11:46 - 11:49
    Ne dėl mūsų sveikatos, nors tai dažnai pateikiama būtent taip.
  • 11:49 - 11:53
    Tikroji priežastis - pabėgimas nuo žmonių skruzdėlyno.
  • 11:53 - 11:55
    Pabėgimas nuo mūsų pačių konkurencijos
  • 11:55 - 11:57
    ir mūsų pačių dramų.
  • 11:57 - 11:59
    Būtent dėl to mums taip patinka žiūrėti į ledynus ir vandenynus,
  • 11:59 - 12:03
    kontempliuoti Žemę iš už jos ribų ir t.t.
  • 12:03 - 12:07
    Mums patinka jausti kontaktą su kažkuo, kas nėra žmogus.
  • 12:07 - 12:11
    Ir tai mums nepaprastai svarbu.
  • 12:11 - 12:14
    Manau, kalbėjau iš esmės apie pasisekimą ir nesėkmę.
  • 12:14 - 12:17
    Ir vienas įdomus dalykas apie pasisekimą -
  • 12:17 - 12:19
    mes manome, jog žinom, ką reiškia pasisekimas.
  • 12:19 - 12:21
    Jei jums pasakyčiau, kad anapus ekrano yra žmogus,
  • 12:21 - 12:24
    kuris yra labai sėkmingas, jums iškart į galvą ateitų tam tikrų minčių.
  • 12:24 - 12:26
    Pagalvotumėte, kad tas žmogus matyt turi daug pinigų,
  • 12:26 - 12:29
    kad kažkurioje srityje sulaukė pripažinimo.
  • 12:29 - 12:31
    Mano paties teorija apie pasisekimą... O aš toks žmogus,
  • 12:31 - 12:34
    kuriam pasisekimas yra labai svarbus - aš tikrai noriu, kad man sektųsi.
  • 12:34 - 12:36
    Aš visąlaik galvoju: „Kaip man pasiekti dar didesnės sėkmės?"
  • 12:36 - 12:38
    Bet sulig metais truputį keičiu
  • 12:38 - 12:40
    savo supratimą apie „pasisekimą".
  • 12:40 - 12:42
    Štai viena mano įžvalga apie pasisekimą.
  • 12:42 - 12:45
    Jums negali sektis viskame.
  • 12:45 - 12:47
    Daug kalbama apie pusiausvyros išsaugojimą tarp darbo ir gyvenimo.
  • 12:47 - 12:50
    Nesąmonė. Negalite turėti abiejų. Tiesiog negalite.
  • 12:50 - 12:52
    Dėl to, bet kuri pasisekimo vizija
  • 12:52 - 12:54
    turi pripažinti, kas prarandama,
  • 12:54 - 12:56
    kur prarandama.
  • 12:56 - 12:59
    Manau, bet kuri išmintinga visuomenė pripažins,
  • 12:59 - 13:02
    kad visada bus kažkas, kur mums nesiseks.
  • 13:02 - 13:04
    Kalbant apie sėkmę gyvenime,
  • 13:04 - 13:06
    dažnai idėjos apie tai,
  • 13:06 - 13:09
    ką reiškia gyvenime būti sėkmingu, yra ne mūsų pačių.
  • 13:09 - 13:11
    Jos „sugeriamos" iš kitų žmonių.
  • 13:11 - 13:13
    Dažniausiai, jeigu esate vyras, - mintis perimate iš savo tėvo,
  • 13:13 - 13:15
    jei esate moteris - iš motinos.
  • 13:15 - 13:18
    Psichoanalizė nepaliauja to kartoti jau maždaug 80 metų.
  • 13:18 - 13:21
    Nedažnas įsiklauso. Tačiau aš tvirtai tikiu, kad tai tiesa.
  • 13:21 - 13:23
    Taip pat žinias sugeriame
  • 13:23 - 13:25
    iš televizijos, reklamos, marketingo
  • 13:25 - 13:27
    ir visko, kas aplink juos.
  • 13:27 - 13:29
    Tai labai galingos jėgos,
  • 13:29 - 13:33
    kurios nustato, ko mes norime, ir kaip žiūrime į save.
  • 13:33 - 13:36
    Kai mums sako, kad bankininkystė yra gerbtina profesija,
  • 13:36 - 13:38
    daugelis iš mūsų nori tapti bankininkais.
  • 13:38 - 13:41
    Kai bankininkystė nebe tokia gerbtina, prarandame susidomėjimą ja.
  • 13:41 - 13:44
    Mes labai lengvai pasiduodame patarimams.
  • 13:44 - 13:47
    Taigi, aš nesiūlau atsisakyti
  • 13:47 - 13:49
    mūsų idėjų apie pasisekimą.
  • 13:49 - 13:51
    Bet turėtume būti tikri, kad jos yra mūsų pačių.
  • 13:51 - 13:53
    Turėtume sutelkti dėmesį į savas idėjas ir
  • 13:53 - 13:56
    būti tikri, kad mes esame jų autoriai,
  • 13:56 - 13:58
    kad mes patys nusibrėžėme savo siekius.
  • 13:58 - 14:00
    Juk pakankamai blogai yra negauti to, ko nori.
  • 14:00 - 14:03
    Bet dar blogiau yra žinoti, ko nori,
  • 14:03 - 14:06
    bet pačioje kelionės pabaigoje suvokti,
  • 14:06 - 14:09
    kad tas dalykas visai nėra tai, ko iš tikrųjų norėjai.
  • 14:09 - 14:11
    Tuo ir pabaigsiu.
  • 14:11 - 14:14
    Labiausiai norėčiau pabrėžti -
  • 14:14 - 14:16
    taip, be abejo, pasisekimą.
  • 14:16 - 14:18
    Bet pripažinkime kai kurių savo idėjų keistumą.
  • 14:18 - 14:21
    Patikrinkime savo supratimą apie pasisekimą.
  • 14:21 - 14:25
    Įsitikinkime, kad mūsų idėjos apie jį yra tikrai mūsų.
  • 14:25 - 14:27
    Ačiū jums labai.
  • 14:27 - 14:43
    (Plojimai)
  • 14:43 - 14:45
    Chris Anderson: Tai buvo įspūdinga.
  • 14:45 - 14:50
    Kaip jūs sutaikote idėją,
  • 14:50 - 14:53
    kad kitus laikyti nevykėliais yra blogai,
  • 14:53 - 14:57
    su daugelio palaikoma idėja, kad mes patys kontroliuojame savo gyvenimą?
  • 14:57 - 15:00
    Ir kad visuomenėje, kurioje palaikomas ir skatinamas šitoks požiūris,
  • 15:00 - 15:03
    matyt ir turėtų būti laimėtojų ir pralaimėjusiųjų („nevykėlių").
  • 15:03 - 15:06
    Alain de Botton: Taip... Manau, kad laimėjimą ir pralaimėjimą
  • 15:06 - 15:08
    paprastai lemia atsitiktinumai - tą ir norėjau pabrėžti.
  • 15:08 - 15:10
    Nes šiais laikais labai išryškinamas
  • 15:10 - 15:12
    teisingumas visame kame.
  • 15:12 - 15:14
    Ir politikai visada kalba apie teisingumą.
  • 15:14 - 15:17
    Aš tvirtai tikiu teisingumu. Tiesiog manau, kad jis neįmanomas.
  • 15:17 - 15:19
    Tad turėtume daryti viską, ką galime,
  • 15:19 - 15:21
    turėtume daryti viską, ką galime, kad jį pasiektume.
  • 15:21 - 15:23
    Bet galų gale, visuomet turėtume prisiminti:
  • 15:23 - 15:26
    kad ir kas stovėtų priešais mus, kad ir kas jiems gyvenime būtų nutikę,
  • 15:26 - 15:29
    tame visada yra didelė dalis atsitiktinumo.
  • 15:29 - 15:31
    Būtent jam ir noriu palikti erdvės.
  • 15:31 - 15:33
    Nes antraip gali tapti gana klaustrofobiška.
  • 15:33 - 15:35
    Chris Anderson: Ar tikite, kad galima suderinti
  • 15:35 - 15:37
    jūsų tokią nuosaikią, švelnesnę darbo filosofiją
  • 15:37 - 15:41
    su sėkminga ekonomika?
  • 15:41 - 15:43
    Ar manote, kad tai nesuderinama,
  • 15:43 - 15:45
    ir tai ne taip jau svarbu; kad mes į tai kreipiame per daug dėmesio?
  • 15:45 - 15:48
    Alain de Botton: Košmariška yra manyti,
  • 15:48 - 15:52
    kad gąsdinimas yra geriausias būdas priversti žmones dirbti.
  • 15:52 - 15:55
    Ir kad kuo žiauresnė aplinka,
  • 15:55 - 15:57
    tuo labiau žmonės susitelkia išbandymams.
  • 15:57 - 16:01
    Pagalvokite: kokio norėtumėte idealaus tėčio?
  • 16:01 - 16:04
    Jūsų idealus tėtis būtų griežtas, bet švelnus.
  • 16:04 - 16:06
    O tai labai sudėtingas uždavinys.
  • 16:06 - 16:10
    Mums reikia tėvo, kuris būtų tarsi pavyzdinis tėvo prototipas visuomenėje -
  • 16:10 - 16:12
    vengiant abiejų kraštutinumų.
  • 16:12 - 16:16
    Iš vienos pusės - autoritarizmas, geležinė drausmė,
  • 16:16 - 16:20
    iš kitos - išglebimas, jokių taisyklių nesilaikymas.
  • 16:20 - 16:22
    Chris Anderson: Alain de Botton.
  • 16:22 - 16:24
    Alain de Botton: Ačiū labai.
  • 16:24 - 16:34
    (Plojimai)
Title:
Alain de Botton: Nuosaikesnė, švelnesnė sėkmės filosofija
Speaker:
Alain de Botton
Description:

Alain de Botton nagrinėja, kaip mes suprantame pasisekimą ir nesėkmę. Jis klausia, ar mūsų supratimas apie juos tikrai teisingas. Ar pasisekimas visuomet užsitarnautas? O nesėkmė? Raiškioje ir sąmojingoje kalboje teigiama, kad norėdami dirbti su tikru pasitenkinimu, turime įveikti snobizmą.

more » « less
Video Language:
English
Team:
closed TED
Project:
TEDTalks
Duration:
16:39
Martynas Galkus added a translation

Lithuanian subtitles

Revisions