Afra Raymond: Trys mitai apie korupciją

Dėka naftos išteklių, Trinidadas ir Tobagas aštuntajame dešimtmetyje suklestėjo, tačiau 1982 metais buvo atskleistas sukrečiantis faktas - 2 iš 3 dolerių, skirtų plėtrai, buvo pavogti arba iššvaistyti. Šis faktas 30 metų nedavė ramybės Afra Raymond. Nušviesdamas valstybės korupcijos istoriją, Raymond leidžia naujai pažvelgti į finansinius nusikaltimus. (Nufilmuota TEDx Port of Speine.)

Taigi, šiandien aš kalbėsiu

apie korupciją.

Korupcija - tai

piktnaudžiavimas padėtimi, kuri yra paremta pasitikėjimu

tam, kad pasipelnytum pats, arba, mūsų atveju,

pasipelnytų draugai, šeima arba rėmėjai.

Taigi - draugai, šeima arba rėmėjai.

Tačiau turime patikrinti tai, ką mes iki šiol žinome apie korupciją

ir suprasti, kad

mes buvome mokyti neteisingai - pripažinkime.

Reikia daug drąsos tam pripažinti

ir drįsti tai pakeisti.

Pirmasis didelis mitas

yra tas, kad tai visai nėra nusikaltimas.

Kai būname su draugais ar šeima

ir kalbame apie nusikaltimus mūsų šalyje,

nusikaltimus Belmonte, Diego ar Marabelloje,

niekas nekalba apie korupciją.

Tokia jau ta tiesa.

Kai policijos komisaras dalyvauja televizijos laidoje ir pasakoja apie nusikaltimus,

jis nekalba apie korupciją.

Taip pat ir nacionalinio saugumo ministras,

kuomet kalba apie nusikaltimus - korupcijos nemini.

Ką aš noriu pasakyti - kad tai vis dėlto yra nusikaltimas.

Tai ekonominis nusikaltimas, nes įtraukiami mokesčių mokėtojų pinigai.

Egzistuoja tiek vieša, tiek privati korupcija.

Kaip žmogus, atėjęs iš privataus sektoriaus,

galiu patvirtinti, kad jame yra gausybė korupcijos,

kuri nėra susijusi su valdžia.

Papirkimai, kyšiai bei kiti dalykai, kurie vykdomi po stalu

vyksta ir privačiąjame sektoriuje.

Šį kartą kalbėsiu apie viešojo sektoriaus neskaidrumą,

kuriame dalyvauja ir privatus sektorius.

Antrasis svarbus mitas, į kurį turime atkreipti dėmesį -

nes turime tuos mitus sunaikinti

sugriauti bei išrauti su šaknimis -

antrasis mitas

yra tas, kad kai kurie sako,

jog korupcija nėra didelė problema -

jei tai išvis yra problema, tai ji nėra didelė,

juk tai tėra vos 10 ar 15 procentų,

juk taip buvo visada, ir, ko gero, bus ir toliau,

tad nėra jokios prasmės leisti įstatymus, nes mes ne kažin ką galime padaryti.

Noriu parodyti, kad

tai taip pat yra labai pavojingas mitas.

Tai visiškas nesusipratimas.

Noriu šiek tiek pakalbėti

apie tai, kas nutiko prieš 30 metų.

Esame iš Trinidado ir Tobago -

mažos Karibų šalies, kupinos gamtinių išteklių.

Ankstyvame aštuntajame dešimtmetyje šalis labai praturtėjo.

Tam didelę įtaką turėjo pasaulinis naftos kainų kilimas.

Mes vadiname juos naftos-doleriais. Biudžetas buvo pilnutėlis.

Ir tai yra ironiška, nes

mes šiandien stovime centriniame banke.

Matote, istorija kupina ironijos.

Stovime dabar centriniame banke,

o centrinis bankas yra atsakingas už daugelį dalykų, apie kuriuos aš kalbėsiu.

Mes kalbame apie neatsakingumą viešuosiuose skyriuose.

Taip pat apie faktą, kad kitapus terasos

matome finansų ministerijos bokštą,

ir tame yra labai daug bendro su mumis.

Taigi, šiandien mes kalbėsime jūsų šventovėje, gerai?

(Plojimai)

Pirmiausia noriu papasakoti apie tai, kad

kai visi tie pinigai plaukė į mūsų šalį prieš 40 metų,

mes ėmėmės, tiksliau, tų dienų valdžia ėmėsi

eilės tarpvyriausybinių derinimų

tam, kad kuo skubiau pradėtų vystyti šalį.

Kai kurie didžiausi projektai valstybėje

buvo paremti tarpvyriausybiniais susitarimais

su kai kuriomis lyderiaujančiomis pasaulio šalimis -

Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Didžiąja Britanija, Prancūzija ir kitomis.

Kaip jau sakiau, net ir šis pastatas, kuriame dabar esame - iš ties ironiška -

šis pastatas buvo dalis tų kompleksų,

pavadintas "Bokštais Dvyniais".

Situacija tapo tokia siaubinga,

kad net buvo paskirta tyrimo komisija,

kuri prieš 30 metų, 1982-iais, pranešė -

Ballah ataskaitą - prieš 30 metų,

ir tarpvyriausybiniai susitarimai buvo nedelsiant sustabdyti.

Ministras Pirmininkas parlamente

parengė kalbą apie biudžetą ir paminėjo tokių dalykų, kurių niekada nepamiršiu.

Tuomet aš dar buvau jaunas ir

žodžiai įstrigo tiesiai man į širdį.

Jis pasakė - leiskite pažiūrėti, ar tai veikia.

Rodo, tiesa? -

Štai, ką jis mums pasakė.

Jis pasakė, kad

du iš trijų mūsų naftos-dolerių

kuriuos išleisdavo, taip pat mokesčių mokėtojų pinigų

buvo iššvaistyti arba pavogti.

Tad drįstu teigti, kad 10 ar 15% yra iš piršto laužti.

Tačiau tai tėra vaikiška istorija, pamirškite ją.

Tai mažiems vaikams. Mes esame suaugę,

bandome susidoroti su tuo, kas vyksta mūsų visuomenėje.

Tiesa? Toks yra problemos dydis.

Du trečdaliai pinigų buvo iššvaistyti arba pavogti.

Tai buvo prieš 30 metų. 1982 buvo Ballah.

Kas nuo tada pasikeitė?

Nemėgstu atskleisti nepatogias paslaptis

tarptautinei auditorijai, tačiau tenka.

Prieš keturis mėnesius mes patyrėme konstitucinį pasityčiojimą.

Mes vadiname tai 34-ojo Skyriaus fiasko,

įtartinu įstatymu. Pasakysiu taip -

šis įtartinas įstatymas

buvo priimtas įtartinu metu

tam, kad išlaisvintų kelis įtariamuosius. (Juokas)

Tai buvo pavadinta, tiksliau, tie žmonės buvo vadinami

Piarco Oro Uosto kaltinamaisiais.

Kalbėsiu savais žodžiais.

Jie yra Piarco Oro Uosto kaltinamieji.

Tai buvo pirmos eilės konstitucinis pažeidimas

ir aš jį pavadinau sąmokslu sugriauti seimui.

Aukščiausioji šalies institucija buvo "sugedusi".

Čia susiduriame su iškrypėliais

ekonomikos ar finansų srityse.

Ar suprantate, kokia tai rimta problema?

Buvo didžiulis protestas. Daugelis mūsų, esančių šiame kambaryje

dalyvavo proteste įvairiomis priemonėmis.

Svarbiausia, Amerikos ambasada pasiskundė,

todėl buvo skubiai sušauktas parlamentas, kuris

įstatymą atšaukė.

Tokį žodį vartoja teisininkai - atšaukė.

Bet esmė yra tame,

kad parlamentas buvo pergudrautas visoje įvykių eigoje,

nes nutiko taip, kad

dėl įtartinojo įstatymo dalies,

įstatymas įsigaliojo

tą savaitgalį, kai šventėme 50-ąsias nepriklausomybės metines,

mūsų nepriklausomybės jubiliejų.

Taigi, štai koks tas pažeidimas.

Tai buvo gana suktas būdas gauti senaties terminą, tačiau mes supratome,

mes visi supratome.

Kiek siekia mano atmintis, tuomet įvyko pirmieji

dideli protestai prieš korupciją.

Jie suteikė man vilties.

Kartais jautiesi, tarsi

tik tu vienas tuo rūpintumeisi.

Įstatymo ištrauka ir jo atšaukimas

sustiprino Piarco Oro Uosto kaltinamųjų atvejį.

Tai buvo vienas iš išmanesnių iki šiol pasitaikiusių blefavimo būdų.

Bet dėl ko jie kaltinami?

Dėl ko?

Aš lieku kiek paslaptingas. Kuo gi jie kaltinami?

Jie bandė pastatyti, ar, tiksliau, pilnai rekonstruoti,

pasenusį oro uostą.

Viso projekto kaina - apie 1.6 milijardo dolerių,

Trinidado ir Tobago dolerių.

Buvo dirbtinai išpūstas rangovų konkursas,

pradėjo dėtis įtartini, korumpuoti dalykai.

Tam, kad suprastumėte iš ko jie susidarė

ir surišti su

antruoju mitu, kad "juk tai nieko tokio"

pasižiūrėkime į antrąją skaidrę.

Ką mes matome? Nesakau, kad

tai valstybinių kaltinimų direktoriaus rašytinis pranešimas.

Jis sako, kad už iš projektui skirtų 1.6 milijardo dolerių

vienas milijardas gulėjo

užsienio banko sąskaitose.

Vienas milijardas mokesčių mokėtojų pinigų

buvo užsienio bankuose.

Šiaip jau esu įtarus žmogus ir

mane šis atvejis labai papiktino. Šiek tiek stabtelėsiu šioje vietoje.

Pristatysiu kelis naujus dalykus.

Parodysiu, ką aš pamačiau

praėjusių metų lapkritį Wall Streee. Buvau Zuccotti parke.

Buvo ruduo - vėsu, šalta ir drėgna. Temo.

Vaikščiojau kartu su protestuotojais,

žiūrinėdamas į "One Wall Street" bei "Occupy Wall Street" protestą.

Ten pastebėjau kiek varganai atrodančią šviesiaplaukę merginą

su labai paprastu ženklu

pagamintu iš Bristolio lentų, kaip mes čia vadiname,

kuriame buvo prirašyta markeriu.

Tai, kas buvo parašyta jos plakate iš karto atkreipė mano dėmesį.

Ten buvo parašyta: "Jei jūs nesate pasipiktinęs - jūs tiesiog nekreipėte dėmesio".

Jei jūs esate ne pasipiktinęs visu tuo, tuomet jūs dar nebuvote atkreipę dėmesio.

Tad paklausykit - mes neriame į dar gilesnius vandenis.

Aš pradėjau galvoti.

Taigi, o kas jei -

aš esu labai įtarus. Skaitau labai daug detektyvinių romanų ir pan. -

O kas, jei - (Juokas)

Kad suprastumėte mano įtarumą

turėtumėte skaityti daug detektyvinių romanų.

ir domėtis ta sritimi, tiesa? (Juokas)

O kas, jei taip nutiko ne pirmą kartą?

O ką, jei tie-ir-tie buvo

tik dabar pagauti pirmą kartą?

O jei taip jau buvo nutikę anksčiau? Kaip tai išsiaiškinti?

Taigi, du pavyzdžiai, kuriuos pateikiau

buvo susiję su korupcija statybos sektoriuje.

Šiuo metu turiu garbės

vadovauti ne pelno siekiančiai jungtinei konsultacinei tarybai.

Mus galite rasti jcc.org.tt, ir mes turime, - mes esame lyderiai

kovoje gaminant naują viešą stiprinimo sistemą

sekant valstybės pinigų veiklą.

Tie, kurie norėtų sužinoti daugiau

ar prisijungti, ar pasirašyti peticiją - visuomet prašom.

Pereisiu prie kito susijusio dalyko,

nes viena iš mano daugiau nei trejus su puse metų

vykdytų privačių kampanijų

yra skirta skaidrumui ir atskaitomybei

už CL Financial krizę.

CL Financial yra didžiausias Karibų konglomeratas.

Nesiveliant į detales,

žinoma, kad CL Financial žlugo - sakau tai labai atsargiai -

žlugo dar 2009-ųjų sausį,

taigi, beveik prieš ketverius metus.

Niekada neregėtame dosnume -

primenu, turėtumėte būti įtarūs tų žmonių atžvilgiu -

neregėtame - sakau tai ne šiaip sau -

dabartinė valdžia

įsipareigojo pilnai sumokėti kreditoriams.

Galiu drąsiai tvirtinti, kad

tai dar nebuvo nutikę jokioje kitoje šalyje.

Pasigilinkime šiek tiek.

Žmonės galvoja, kad tai panašu į Wall Street'ą, tačiau tai netiesa.

Trinidadas ir Tobagas yra tarsi vieta, kurioje galioja kitokie fizikos ir biologijos dėsniai.

Ne tokie, kaip likusiame pasaulyje. (Plojimai)

Ne tokie, kaip kitur.

Čia yra čia, ten yra ten. Nesusiję.

Ir aš rimtai.

Wall Street'e buvo finansinių krizių.

Taip pat ir Londone

bei Europoje.

Ne išimtis ir Afrika. Nigerijoje šeši didižiausi

komerciniai bankai bankrutavo tuo pat metu, kaip ir mūsiškiai.

Įdomu palyginti, kaip su tuo buvo tvarkomasi

Nigerijoje, ir, turiu pastebėti, jie su tuo susidorojo

kur kas geriau, nei mes.

Niekur kitur Žemėje nebuvo taip,

kad visi kreditoriai būtų gavę finansinę pagalbą

viršijančią tą, kuri numatyta įstatymuose.

Tik čia. Kokios šio dosnumo priežastys?

Ar mūsų valdžia išties tokia dosni? Galbūt.

Pažvelkime į tai.

Pradėjau ieškoti informacijos, rašyti ir pan.,

visą šį mano darbą galima rasti

mano vardu pavadintame tinklalapyje AfraRaymond.com.

Tai ne pelno siekiantis tinklaraštis.

Gal ir ne toks populiarus, kaip kitų, tačiau vis šis tas.

(Juokas)

Esmė ta, kad karti 34-ojo skyriaus pamoka,

planas sužlugdyti Parlamentą

prasidėjo rugpjūtį,

kai įprastai mes švenčiame nepriklausomybę,

ir nusitęsė iki rugsėjo. Tai paskatino mane pasitikrinti

ir perskaičiuoti savo tyrimus,

sugrįžti prie to, ką kadaise parašiau

ir kai kurių informacijos mainų su pareigūnais,

kad patikrinčiau, kas yra kas.

Trinidade ir Tobage mes klausiame - kas yra kas?

Pabandykime perskaičiuoti.

Šių metų gegužę aš sukūriau informacijos laisvės

programą finansų ministerijai.

Finansų ministerija - štai tame bokšte.

Tačiau tai jau kita istorija.

Teigiama, kad finansų ministerija

turi naudotis "informacijos laisvės" aktu.

Pateiksiu jums pavyzdį, pažiūrėsime, ar iš tiesų taip yra.

Centrinis bankas, kuriame dabar esame,

yra nepavaldus informacijos laisvės aktui.

Vadinasi, jūs nieko negalite jų paklausti

ir jie neprivalo jums atsakyti.

Toks įstatymas galioja nuo 1999-ųjų.

Vis dėlto aš pasivarginau ir paklausiau keturių klausimų.

Trumpai paminėsiu klausimus bei atsakymus,

kad galėtumėte suprasti, apie ką aš.

Čia viskas vyksta kitaip.

Pirmasis klausimas:

Paprašiau, kad parodytų CL Financial ataskaitas,

o jei jų parodyti negali -

Finansų ministras formuluoja teiginius,

leidžia įstatymus, daro kalbas ir taip toliau.

Kokiais skaičiais jis remiasi?

Tai tarsi anekdotas: noriu to, ką jis geria.

Jie man atrašė:

ką jūs turite omenyje?

Taigi, negavau normalaus atsakymo.

Antrasis klausimas: noriu sužinoti,

kuriems kreditoriams viskas buvo apmokėta?

Leiskite stabtelėti ir pabrėžti,

kad tam buvo panaudoti 24 milijardai Trinidado ir Tobago dolerių.

Tai yra apie tris su puse milijardo JAV dolerių,

iš mažos Karibų valstybės, kuri anksčiau buvo

turtinga gamtiniais ištekliais.

Todėl aš paklausiau,

kas būtent gavo tuos tris su puse milijardo dolerių?

Dar kartą sustosiu ir priminsiu situaciją,

nes tai padės geriau suprasti, apie ką aš.

Šiuo metu valdžioje yra vienas konkretus asmuo.

Nesvarbu, koks jo vardas.

Tas asmuo padarė karjerą

pasinaudodamas informacijos laisvės aktu

savo politiniams reikalams.

Jo vardas nesvarbus.

Nesuteiksiu tos garbės. Grįžtant prie esmės,

ji yra ta, kad tas žmogus padarė karjerą naudodamas

informacijos laisvės aktą savo naudai.

Žinomiausias atvejis

buvo vadinamasis "slaptos stipendijos" skandalas,

kuomet apie 60 milijonų valstybės pinigų

buvo išdalinta į eilę stipendijų,

tačiau tos stipendijos nebuvo niekur reklamuojamos.

Tas politikas sugebėjo prisikasti iki teismo ir, naudodamasis

informacijos laisvės aktu,

paviešinti informaciją.

Maniau, kad tai yra puiku.

Fantastiška.

Tačiau klausimas yra -

jei teisinga naudoti informacijos laisvės aktą

teisme

tam, kad demaskuotumėm įvykį apie 60 milijonų,

tuomet turėtų būti taip pat tinkama

naudoti jį ir išsiaiškinant, kas nutiko tiems 24 milijardams.

Suprantate? Tačiau finansų ministerija,

tiksliau finansų ministerijos viceministras,

man atrašė, kad šios informacijos man pateikti negali.

Suprantate? Štai su kuo mes susiduriame.

Trečiasis mano klausimas

buvo skirtas

CL Financial direktoriams.

Klausiau, ar jie kataloguoja dokumentus apie valstybės skaidrumo aktą.

Mes turime tokį valstybės skaidrumo aktą,

kuris turėtų padėti saugoti valstybės interesus.

Valstybės pareigūnai turėtų išsaugoti

informaciją apie savo turtą bei įsipareigojimus.

Be abejo, aš pastebėjau, kad jie to nedaro,

tiesą sakant, finansų ministras jų to net neprašė.

Štai kokią situaciją mes turime:

Visiškai nepaisoma pagrindinių skaidrumo ir

atskaitomybės garantijų.

Paklausiau apie tai derama forma

ir atsakymo negavau.

Tai, kas mus motyvavo 34-ojo skyriaus tyrime

turėtų skatinti tęsti ir šį darbą.

Papasakojau apie tai kaip apie didžiausias išlaidas šalies istorijoje.

Tai taip pat yra didžiausias pavyzdys

valstybinės korupcijos.

Štai kaip aš tikrinu.

Jei išleidžiamos kokios nors valstybinės lėšos,

tačiau nepaisoma atskaitomybės

ir skaidrumo,

galime būti tikri, kad tai yra korumpuota.

Nesvarbu, ar jūs esate Rusijoje, ar Nigerijoje, ar Aliaskoje.

Tai visuomet reikš korupciją.

Aš ir toliau tęsiu šį darbą,

bandysiu išsiaiškinti

apie tuos finansų ministerijos veiksmus.

Ir jei man reikės dėl to kreiptis į teismą - aš taip ir padarysiu.

Turime nenutraukti spaudimo.

Ir toliau dirbsime JCC.

Atsitrauksiu nuo Trinidado ir Tobago

ir parodysiu šį tą naujo,

tarptautinį pavyzdį.

Mes girdėjome kalbant žurnalistę [Heather] Brooke

apie jos kovą prieš vyriausybės korupciją.

Ji parodė man tinklalapį Alaveteli.com

Alaveteli.com suteikia galimybę turėti viešą duomenų bazę

laisvės ir informacijos paraiškoms,

kalbėjimui vieniems su kitais.

Aš galėčiau matyti, ko jūs prašote.

Jūs galėtumėte matyti, ko prašiau aš ir kokius atsakymus gavau.

Mes galime dirbti kartu. Turėtumėme pastatyti bendrą duomenų bazę

ir bendrą supratimą, kur turėtumėm eiti toliau.

Turime tapti sąmoningesniais.

Paskutinis dalykas, kurį noriu jums paminėti

yra šaunus tinklalapis iš Indijos,

pavadintas IPaidABribe.com.

Jie turi tarptautinius skyrius,

tad svarbu, kad prisijungtumėme ir mes.

IPaidABribe.com yra labai svarbus,

geras įrankis stebėjimui.

Šioje vietoje sustosiu ir paprašysiu jūsų drąsos.

Atmeskite pirmąjį mitą - tai visgi yra nusikaltimas.

Atmeskite antrąjį mitą - tai yra svarbu.

Tai didžiulė problema. Tai yra ekonominis nusikaltimas.

Ir toliau dirbkime kartu,

kad pagerintumėme situaciją.

stabilumą bei pastovumą visuomenėje. Ačiū.