Europos pabėgėlių krizė ir Sirija - trumpas paaiškinimas

2015 m. vasarą

Europą pasiekė didžiausia pabėgėlių banga
nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Kodėl?

Pagrindinė priežastis - Sirija, tapusi
didžiausiu pasaulyje pabėgėlių šaltiniu.

Sirija yra Artimuosiuose Rytuose.

Tai ilgą istoriją menanti, derlinga žemė,
kurioje žmonės gyvena virš 10 000 metų.

Nuo 1960-ųjų Siriją valdė Assadų klanas.

Valdė pusiau diktatoriškai iki 2011 m.,
kai prasidėjo Arabų pavasaris -

revoliucijų ir protestų
arabiškame pasaulyje banga,

kuri nuvertė daug autoritarinių režimų.

Bet Assadų klanas nepasidavė
ir pradėjo žiaurų pilietinį karą.

Skirtingos tautybių ir religinės grupės
būrėsi į skirtingas koalicijas ir

kariavo viena prieš kitą.

Islamo valstybė (ISIS) - karinė
džihadistų grupė - pasinaudojo galimybe

ir prisidėjo prie chaoso siekdama sukurti
totalitarinį islamo kalifatą.

Labai greitai ISIS tapo žiauriausia

ir sėkmingiausia ekstremistų organizacija
pasaulyje.

Visos pusės vykdė žiaurius nusikaltimus:

naudojo cheminius ginklus, vykdė masines
egzekucijas, kankino žmones

ir kartojo mirtinas atakas prieš civilius.

Sirijos gyventojai atsidūrė tarp
valdančiojo režimo,

sukilėlių ir religinių ekstremistų.

Trečdalis sirų buvo priversti bėgti
į kitus Sirijos regionus.

Virš 4 mln. sirų pabėgo iš šalies.

Didžioji dauguma jų šiuo metu gyvena
kaimyninėse šalyse esančiose stovyklose,

kuriose yra apie 95 proc. visų pabėgėlių.

Tuo tarpu Persijos įlankoje esančios
arabų šalys, kartu paėmus,

nepriėmė nei vieno siro pabėgėlio.

Šį faktą "Amnesty International" pavadino
ypatingai gėdingu.

Jungtinių Tautų Organizacija ir
Pasaulio maisto programa

nebuvo pasirengusios tokio masto krizei.

Todėl dauguma pabėgėlių stovyklų šiuo metu
yra perpildytos.

Jose trūksta maisto, o žmonės kenčia
nuo šalčio, bado ir ligų.

Sirai prarado viltį, kad jų padėtis
artimiausiu metu pagėrės,

ir daugelis jų nusprendė prašyti
prieglobsčio Europoje.

Tarp 2007 ir 2014 metų Europos Sąjunga
skyrė apie 2 mlrd. eurų gynybai,

modernioms saugumo technologijoms
ir pasienio patruliavimui.

Tačiau nedaug buvo investuota į
pasirengimą tokio masto pabėgėlių bangai.

ES nebuvo pasirengusi tokiam
prieglobsčio prašytojų srautui.

Europos Sąjungoje pabėgėlis turi likti
toje šalyje, į kurią atvyko pirma.

Todėl krizę patiriančios pasienio šalys
atsidūrė dar sunkesnėje padėtyje.

Graikija, kenčianti nuo Didžiosios depresijos
verto ekonomikos nuosmukio,

negalėjo tinkamai pasirūpinti tokiu
žmonių srautu.

Salas, kuriose anksčiau ilsėjosi
turistai, užplūdo vilti praradę,

išbadėję žmonės.

Pasaulis turėjo susivienyti ir veikti
vieningai,

tačiau jis dar labiau pasidalino.

Daugelis valstybių išvis atsisakė
priimti pabėgėlius,

taip palikdamos pasienio valstybes vienas
savo kovoje.

2014 metais
Jungtinės Karalystės pastangų dėka

buvo sustabdyta paieškos ir gelbėjimo
operacija Mare Nostrum,

kuri turėjo gelbėti Viduržemio jūroje
skęstančius pabėgėlius.

Buvo tikimasi, kad padaugėjus pabėgėlių
mirčių skaičiui,

mažiau jų nuspręs leistis į šią kelionę.

Kaip žinome, viskas vyko priešingai.

Žmonių suvokimas staiga pasikeitė,
kai žiniasklaidą apskriejo

nuskendusio Sirijos berniuko nuotrauka.

Berniuko, kurį rado Turkijos paplūdimyje,
gulintį veidu į smėlį.

Vokietija paskelbė, kad priims visus
be išimties Sirijos pabėgėlius

ir ruošiasi priimti 800 000 jų
2015 metais -

daugiau, nei visa ES priėmė 2014 m.

Bet praėjus kelioms dienoms ji uždarė
sieną su Austrija

ir pareikalavo bendro ES sprendimo.

Visame Vakarų pasaulyje veiksmų imasi
vis daugiau žmonių.

Ir vis daugiau pagalbos pabėgėliams

teikia piliečiai, o ne politikai.

Bet Vakarų pasaulis bijo kai kurių dalykų:

Islamo, didelio gimstamumo,
nusikalstamumo ir

socialinių sistemų griūties.

Pažiūrėkime į šias baimes iš arčiau.

Net jei ES viena priimtų visus 4 mln.
Sirijos pabėgėlių

ir 100 proc. jų būtų musulmonai,

musulmonų dalis Europos Sąjungoje

padidėtų nuo 4 iki 5 proc. gyventojų.

Tai tikrai nedidelis pokytis, kuris
nepavers Europos musulmoniška.

Musulmonai nėra nauja mažuma Europoje
ir jos nereikia bijoti.

Gimstamumo rodikliai daugelyje Vakarų
šalių yra maži.

Kai kurie bijo, kad po kelių dešimtmečių
šalyse bus daugiau pabėgėlių,

nei vietinių šalies gyventojų.

Tyrimai rodo, kad nors gimstamumas
tarp Europos musulmonų yra didesnis,

jis pradeda mažėti didėjant pragyvenimo

ir išsilavinimo lygiams.

Dauguma Sirijos pabėgėlių yra gerai
išsilavinę.

Gimstamumas Sirijoje net ir prieš karą
buvo nedidelis,

gyventojų skaičius mažėjo, o ne didėjo.

Baimė, kad didesnis pabėgėlių skaičius
paskatins nusikalstamumą

irgi nepasitvirtina.

Imigrantais tapę pabėgėliai

padaro mažiau nusikaltimų, nei vietos
gyventojai.

Jei jiems leidžiama dirbti,
jie kuria verslus,

greitai integruojasi į darbo rinką

ir sumoka į socialinės apsaugos sistemą
daugiau, nei iš jos gauna.

Atvykstantys į Vakarus sirai yra
potenciali kvalifikuota darbo jėga,

kurios labai reikia senstančiai Europai.

Ir dar - išmaniaisiais telefonais
besinaudojantys pabėgėliai sukėlė įtarimą,

kad pagalbos jiems iš tikrųjų nereikia.

Socialinė žiniasklaida ir internetas

tapo svarbia pabėgėlių gyvenimo dalimi.

Jie naudojasi GPS keliaudami po Europą.

Facebook grupėse dalinasi patarimais ir
informacija apie galimas kliūtis.

Tai tik įrodo, kad jie yra tokie pat
žmonės, kaip mes:

jei jūs leistumėtės į pavojingą kelionę,
ar paliktumėte telefoną namie?

Europos Sąjungą sudaro turtingiausios
pasaulyje ekonomikos,

gerai organizuotos, su veiksmingomis
socialinėmis sistemomis,

infrastruktūra, demokratija ir pramone.

Jei tik panorėtų, ji susidorotų su
šia pabėgėlių krize.

Tą patį galima pasakyti ir apie
visą likusį Vakarų pasaulį.

Bet tuo metu, kai mažytė Jordanija priėmė
virš 600.000 Sirijos pabėgėlių,

Jungtinė Karalystė, kurios BVP 78 kartus
viršija Jordanijos BVP, pareiškė,

kad priims tik 20.000 sirų

per ateinančius 5 metus.

JAV sutiko priglausti 10.000 pabėgėlių,
Australija - 12.000.

Nors ir lėtai, padėtis gerėja.
Bet nepakankamai greitai.

Šiuo metu mes kuriame istoriją.

Kaip norime, kad mus prisimintų?

Negi kaip ksenofobiškus turtingus
bailius, pasislėpusius už tvorų?

Turime suprasti, kad šie žmonės,
bėgantys nuo mirties ir sunaikinimo,

nesiskiria nuo mūsų.

Priimdami juos į mūsų šalis ir
integruodami juos į savo visuomenes,

mes daug laimėsime.

Bet jei ir toliau ignoruosime krizę,
prarasime daugiau.

Vis daugiau nuskendusių vaikų
bus randama pajūryje,

jei mes neveiksime vedini
humaniškumo ir sąžinės.

Darykime viską, kas įmanoma,
ir spręskime šią krizę kuo galima geriau!

Paaukokite JT Pabėgelių agentūrai
(nuorodas rasite aprašyme)

Sužinokite daugiau apie padėtį
Sirijoje ir Irake.