Part 2 - Chapter 01 - Gulliver's Travels by Jonathan Swift

II dalis. Reiso BROBDINGNAG.

I skyriuje.

Didžiulė audra apibūdino barkasas pasiuntė atnešti vandens, autorius eina su juo

susipažinti su šalimi.

Jis liko ant kranto, konfiskavo vieną iš vietinių gyventojų ir atliko ūkininko

Namas. Jo priėmimo, su kelių nelaimingų atsitikimų,

atsitiko ten.

Gyventojų aprašymas.

Pasmerkė, gamtos ir likimo, aktyviam ir neramus gyvenimo,

du mėnesius po mano grįžimo, aš vėl paliko savo gimtąją šalį, ir laivybos

Nuosmukių, 20 dieną, 1702 m. birželio

Nuotykių, kapitonas John Nikolajus, Kornvalio vyras, vadas, plaukiantį laiškai.

Mes turėjome labai turtinguose pliūpsniu, kol atvykome prie Gerosios Vilties kyšulio, kur mes

iškrauti gėlo vandens, bet atrasti nuotėkis, mes unshipped, mūsų prekes ir przezimował

ten, kapitonas, kurios serga AN

drugys, galėtume nepaliks kyšulio iki kovo pabaigos.

Tada mes bures, ir turėjo gerą kelionės, kol mes išlaikė Madagaskaro sąsiauryje;

bet turintys pateko į šiaurę tą salą, ir apie penkių laipsnių pietų platumos,

vėjai, kurie būtų laikomasi tose jūrose

smūgis nuolat lygus pliūpsniu tarp šiaurės ir vakarų, iš pradžių

Gruodžio iki gegužės pradžios, balandžio 19 pradėjo pūsti su daug

didesnis smurto, ir vakarų, nei

įprasta, taip ir toliau dvidešimt dienų kartu: ir per tą laiką, mes buvo nuvežti

šiek tiek į rytus Molucca salos, ir apie trijų laipsnių į šiaurę

linijos, kaip rasti mūsų kapitonas

stebėjimo jis paėmė gegužės 2, kurio metu vėjo nutrūko, ir ji buvo

puikus ramus, kuriame buvau ne mažai džiaugėsi.

Bet jis, vyro ir patyrę tų jūrų navigacijos, mums pasakysi

pasiruošti prieš audrą, kuri įvyko dieną po:

pietų vėjas, vadinamas pietų musonas, prasidėjo.

, Jog tikėtina, kad overblow, mes priėmėme mūsų Bugšprito bures, ir atsistojo ranka

priekines bures, bet blogu oru, ieškojome ginklai buvo visi greitai, ir perdavė

Bezanbura.

Laivas nustato labai plačią išjungtas, todėl mes manome, kad ji geriau spooning iki jūros, nei

bando arba gvildenimas.

Mes reefed priekines bures ir nustatyti jį, ir traukiami laivagalyje priekinėje lapo; Helm buvo

sunku oru. Laivų nešiojo drąsiai.

Mes belayed priekinės žemyn nuotolio, bet buvo padalintas bures, ir mes traukiami kieme, ir

Turite plaukioja į laivą, ir neprisijungusio tai viskas būtų aišku.

Jis buvo labai nuožmi audra, jūros įveikė keista ir pavojinga.

Mes traukiami ne ant darbuotojų plakti Diržas, ir padėjo žmogus prie vairo.

Nebūtų gauti mūsų stenga, bet tegul visi stendas, nes ji scudded prieš

jūros labai gerai, ir mes žinojo, kad iš viršaus nuleistos aukštai, laivas buvo

wholesomer, ir per jūros geresnis būdas, matome, mes turėjome jūros kambario.

Kai audra, mes priekines bures ir pagrindiniai burė, ir atnešė laivo.

Tada mes nustatome Bezanbura, pagrindiniai aukščiausio plaukti, ir priekių, su top-burė.

Mūsų kursas buvo rytų-šiaurės rytus, vėjas buvo į pietus ir vakarus.

Mes turime laive dešiniojo borto pusę, vinutės su plačiomis galvutėmis, mes dauguma mūsų orai petnešos ir keltuvai, mes nustatome

Lee-petnešos ir traukiami į priekį oras-Boulingas, traukiami jų trumpas,

ir belayed juos ir traukiami per Bezanbura

Pridėti į priešvėjinė pusė, ir saugo ją visiškai ir taip arti, kaip ji būtų melas.

Per šį audrą, po kurio sekė stiprus vėjas vakarų-pietų-vakarų, buvome

atlikti, mano skaičiavimus, apie penkis šimtus lygos į rytus, kad

seniausių jūreiviu laivuose negalėjo pasakyti, kokia dalis pasaulyje mes buvo.

Mūsų nuostatos surengė ir mūsų laivas buvo lojalus ir mūsų įgulos visiems geros sveikatos;

bet mes nustato didžiausią baimę vandens.

Mes galvojome, geriausia laikyti pačiame aikštyne, o ne pasukti labiau į šiaurę,

kurie galėjo atnešė mums į šiaurės vakarinėje Didžiosios Tartary, ir į

Šaldytų jūros.

, 1703 m. birželio 16 dieną, ant aukščiausio stiebo atrado žemės berniukas.

Apie 17, mes kartu visiškai atsižvelgiant į didelę salą, ar žemyne (mes nežinojo

;) ar pietų pusėje, kurio buvo mažą kaklą žemės išsikišusių į

jūroje, ir upelis pernelyg sekli, laikyti laive daugiau kaip vienas šimtas tonų.

Mes mesti inkarą per šį upelis lygoje, ir mūsų kapitonas pasiuntė keliolika jo

gerai ginkluoti vyrai ilgai valtis, laivai, vandens, jei jų būtų galima rasti.

Aš norim atostogų eiti su jais, kad galėčiau pamatyti šalį, ir kad kas

atradimai galėjau. Kai mes atvykome į žemę, mes matėme nėra upės ar

pavasarį, nei bet gyventojų ženklas.

Todėl mūsų vyrai klajojo ant kranto sužinoti gaivaus vandens, netoli jūros, ir

Vien apie ėjau mylios kitoje pusėje, kur aš - pastebėjo šalies visų

nevaisinga ir uolų.

Dabar aš pradėjau būti pavargęs, ir linksmina mano smalsumą pamatyti nieko, aš grįžau

švelniai žemyn link upelis; ir jūros, mano nuomone, aš pamačiau mūsų vyrai

jau pateko į gyvenimą laivo valtį, ir irklavimo.

Einu Holla po jų, nors ji buvo šiek tiek tikslas, kai aš

buvo pastebėtas didžiulis padaras, vaikščioti paskui juos į jūrą, taip pat greitai, kaip jis galėtų jis perklampojus

ne daug giliau negu jo kelio, ir paėmė

stebuklingas sėkmės, bet mūsų vyrai turėjo pradėti jį puse lygos, ir jūros

Apytiksliai yra pilnas smailiais uolų, pabaisa negalėjo aplenkti

valtis.

Šis buvau po to pasakė, aš Durst buvimo nuotykių išdavimo, bet

bėgo taip greitai, kaip galėjau, kaip aš pirmą kartą atėjo, o tada pakilo iki stataus kalno,

kuris man davė kai kurie šalies perspektyva.

Radau visiškai kultivuojami, bet tą, kuris pirmasis nustebino mane buvo ilgio

žolė, kuri tuo, kad atrodė, kad būti laikomi šieno, buvo apie dvidešimt pėdų

didelis.

Aš pateko į High Road, taip aš paėmė jį, nors jis tarnavo gyventojų

tik pėsčiomis kelias per miežių srityje.

Čia ėjau tam tikrą laiką, bet gali pamatyti šiek tiek iš abiejų pusių, ji dabar

netoli derliaus, kukurūzų auga ne mažiau kaip keturiasdešimt pėdų.

Buvau valandą vaikščioti šioje srityje pabaigoje, kuris buvo aptvertas su rizikos draudimo

bent prieš šimtą ir dvidešimt pėdų aukščio, ir medžiai, išdidus, kad galėčiau daryti jokių

jų aukštis virš jūros lygio apskaičiavimas.

Kopynė perduoti iš šios srities į kitą.

Ji buvo keturių žingsnių, ir akmuo, kirsti, kai atėjote viršutinis.

Tai buvo neįmanoma man lipti šį perlipa, nes kiekvienas žingsnis buvo šešių pėdų

aukštas, viršutinis akmuo apie dvidešimt.

Aš stengdamasis rasti spragą kai gyvatvorės, kai atradau viena iš

gyventojų kitą lauką, pažangos link kopynė, paties dydžio

tą, kurį aš mačiau jūros vykdo mūsų valtis.

Jis pasirodė kaip aukštas, kaip įprasta smailės Steeple, ir truko maždaug dešimt metrų kiekvienoje

Stride, taip arti, kaip galėčiau spėti.

Aš kalta didžiausią baimę ir nuostabą, ir nubėgo slėpti save

kukurūzų, iš kur aš mačiau jį kopynė viršuje ieškote į kitą lauką

dešinėje, ir girdėjau skambinti

balso daug garsiau nei ruporas laipsnių, bet triukšmas buvo toks didelis,

oro, kad iš pradžių aš tikrai maniau, kad tai buvo perkūnas.

Po to septynių monstras, kaip ir pats atėjo į jam duotų kabliukai

savo rankas, viena kitą apie šešis dalgiai geraširdiškumas kablys.

Šie žmonės nebuvo taip gerai, plakiruotų kaip pirmasis, kurio tarnautojų ar darbininkai

atrodė, jis kalbėjo dėl tam tikrų žodžių, jie nuėjo pasinaudoti kukurūzų

srityje, kur aš gulėjau.

Aš nuolat iš jų didelis atstumas, kaip galėčiau, bet buvo priverstas judėti su

kartais buvo labai sunku, kukurūzų stiebai ne virš pėdos

toli, kad aš vargu ar gali išspausti mano kūnas tarp jų.

Tačiau, aš padariau pamainos eiti į priekį, kol aš atvyko į lauko dalis, kur

kukurūzai buvo klojami lietaus ir vėjo.

Čia buvo neįmanoma man anksto žingsnį, stiebai buvo taip susipynusios,

, kad galėčiau ne slinkti, ir nukrito ausys barzdos toks stiprus ir

pažymėjo, kad jie perdūrė per mano drabužius į mano kūną.

Tuo pačiu metu išgirdau pjaunamosios ne šimtų metrų už manęs.

Aš gulėjau gana prislėgtas sunkaus darbo, ir visiškai įveikti sielvarto ir nevilties,

tarp dviejų griovelių, ir nuoširdžiai norėjo, kad galėčiau ten nutraukti savo dienas.

Man kėlė nerimą mano dykuma, našlė ir našlaičiai.

Aš sielojosi savo kvailystę ir Niķīgums, bandant antrą reisą prieš

patarimus visi mano draugai ir giminės.

Šio baisaus sujaudinimas proto, aš negalėjau to nedaryti mąstymo Lilliput, kurių

gyventojai pažvelgė į mane kaip didžiausia genijumi, kad kada nors pasaulyje;

kur aš galėtų atkreipti imperijos laivyno

mano rankos, ir atlieka tų kitų veiksmų, kurie bus įrašyti bet kada,

kad imperijos kronikose, o palikuonių, sunku patikėti,

nors liudija milijonai.

Atsispindi nuoskauda ji turi įrodyti, man atrodo kaip menkas

ši tauta, kaip viena vienu nykštukų būtų tarp mūsų.

Bet aš pastojo, buvo savo nesėkmių, nes, kaip žmonių pavidalo būtybes

pastebėta, kad labiau laukinis ir žiaurus proporcingai jų urmu, ką aš galėjau

tikėtis, bet kąsnelis burnos

tarp šitų milžiniškų barbarai, kurie turėtų įvykti pasinaudoti mane?

Neabejotinai filosofai yra teisus, kai jie mums, kad nieko nėra didelis arba

šiek tiek kitaip nei palyginimui.

Ji galėjo malonu likimo, tegul Lilliputians radote tauta, kur

žmonės kaip mažybinis jų atžvilgiu, kaip jie man.

Ir kas žino, tačiau net ir šis stebuklingas mirtingųjų rasės gali būti vienodai

overmatched kai kuriuose tolimesniuose pasaulio dalis, iš kurių mes dar nėra atradimas.

Išsigandęs ir glumina, kaip man buvo, aš negalėjo nedaryti vyksta į šiuos svarstymus,

kai vienas iš pjaunamosios, artėja per dešimt jardų keteros, kur aš gulėjau, privertė mane

sulaikyti, kad kitas žingsnis turėčiau

Marrow mirties pagal jo pėdų, arba iškirpti du jo pjautuvas.

Ir todėl, kai jis vėl buvo perkelti, aš šaukė taip garsiai, kaip baimintasi, kad

man: ir po to didžiulis padaras trod trumpas ir ieško aplink jį, kai

laiko, pagaliau espied mane, nes aš gulėjau ant žemės.

Jis manė, kurį laiką atsargiai kurie stengiasi nustatyti palaikykite ant mažos

pavojingų gyvūnų tokiu būdu, kad ji negalės arba nulio arba Užkandote

jį, kaip aš pats kartais daroma su žebenkštis Anglijoje.

Ilgai jis išdrįso imtis manęs atsilieka, viduryje, tarp jo priekinės pirštu ir

nykščio, ir nuvedė mane per tris m, jo akys, kad jis gali štai mano formos

daugiau puikiai.

Aš atspėti savo prasmę, ir mano laimė man davė tiek proto buvimą, kad aš

nutarė kovoti mažiau, kaip jis man ore virš šešiasdešimt pėdų nuo

žemės, nors jis skaudžiai suspaudė

mano pusių, baimės turėčiau jo pirštai slysta.

Aš išdrįso pakelti mano akys link saulės, ir vietoj jų iškeliu savo rankas

supplicating laikysena, ir kalbėti keletą žodžių nuolankiai melancholijos

tonas, tinkama su sąlyga, man tada buvo

: Aš sulaikyti kiekvieną akimirką, kad jis būtų brūkšnelis mane nuo žemės, kaip mes

paprastai bet mažai bjaurių gyvūnų, mes turime omenyje, sunaikinti.

Bet mano geras žvaigždė būtų, kad jis atrodė patenkintas mano balso ir

gestai ir pradėjo žiūrėti į mane kaip smalsumas, daug įdomu išgirsti mane

ištarti, ištarti žodžiai, nors jis negalėjo suprasti juos.

Tuo tarpu aš negalėjo nedaryti dejuoja ir barstančių ašaros, ir tekinimo mano

galva link mano pusės, pranešti jam žinoti, kaip galėčiau, kaip žiauriai buvau skaudžiai

spaudimą savo nykščio ir pirštu.

Jis atrodė sulaikyti savo prasmę, pakelti jo kailis Fałdzik, jis pateikė

mane švelniai į jį, ir tuoj pat nubėgo kartu su manimi jo šeimininką, kuris buvo

esminis ūkininkas ir tas pats asmuo, Aš pirmąkart mačiau lauke.

Ūkininkas (manau jų aptarimas) gavo tokią kaip jo man sąskaitą

tarnautojas galėtų suteikti jam buvo mažas šiaudų gabalas, apie dydį vaikščioti

darbuotojai, ir su juo pakėlė lappets

mano kailis atrodo, jis manė, kai apimantis natūra, kad gamta davė

man. Jis pūtė mano plaukus panaikinti imtis geriau

Atsižvelgiant į mano veidą.

Jis paragino savo Hinds apie jį, ir jų paklausė, kaip aš vėliau sužinojau, ar jie

matęs laukuose bet mažai padaras panašus į mane.

Tada jis užkėlė mane švelniai ant žemės kai visomis keturiomis, bet aš iš karto iki, ir

vaikščiojo lėtai atgal ir į priekį, tegul tie žmonės mato, kad aš neturėjo ketinimų veikti

atstumu.

Jie visi susėdo ratas apie mane, geriau stebėti savo judesius.

Aš iškedentas mano skrybėlę, ir mažai laivapriekio link ūkininko.

Nukrito ant mano kelių, ir pakėlė mano rankas ir akis, ir ištarė keletą žodžių, kaip garsiai

kaip galėčiau: aš paėmė aukso piniginės iš mano kišenėje, ir nuolankiai jam.

Jis gavo jį ant delno nusinešti, tada taikomas uždaryti savo akis pamatyti

kas tai buvo, o po to pavertė jį kelis kartus su PIN taškas

(Kurį jis paėmė iš jo rankovė,), tačiau galėtų tai nieko.

Po šito aš padariau ženklas, kad jis turėtų savo ranką ant žemės.

Tada aš paėmė piniginės, ir jį atidarydami, užpilkite visą auksą į savo delno.

Buvo dvidešimt ar trisdešimt šeši Ispanijos vienetų keturių pistoletai, šalia

mažesnių monetų.

Aš mačiau jį šlapias jo pirštas ant jo liežuvio galiuko, ir imtis vienas iš mano

didžiausias gabalus, ir tada kitą, bet atrodė, kad jis visiškai nežino, ką jie

buvo.

Jis padarė man ženklą juos vėl į mano piniginė, o piniginė vėl į kišenę,

kuris, siūlo jam keletą kartų, aš maniau, kad geriausia daryti.

Ūkininkas, iki to laiko, buvo įsitikinęs, turi būti racionalus padaras.

Dažnai jis kalbėjo į mane, bet jo balso garso pervėrė mano ausis kaip vandens

malūnas, tačiau jo žodžiai buvo pakankamai artikuliuoti.

Aš atsakiau taip garsiai, kaip aš galėtų keliomis kalbomis, ir jis dažnai jam ausį

dviejų jardų mane, bet viskas veltui, mes buvome visiškai nesuprantami vienas kitam.

Tada jis siuntė tarnus į savo darbą ir savo skara iš jo

kišenėje, jis padvigubėjo ir skleisti ją į kairę ranką, kurią jis užėmė butas

žemės delnu į viršų, man

pasirašyti dėti į jį, kaip galėčiau lengvai padaryti, tai buvo ne virš pėdų storio.

Aš maniau, kad mano pusės paklusti, ir dėl baimės nukristi, įdėti save visu ilgis nuo

nosine, o likusioji dalis, kurioje jis Vulkaniniai man į galvą

daugiau saugumo, ir tokiu būdu mane namo į savo namus.

Ten jis pasišaukė savo žmoną ir parodė man jos, bet ji suriko ir nubėgo atgal, kaip

moterims Anglijoje rupūžė arba voro akyse.

Tačiau, kai ji turėjo, o matė mano elgesį, ir kaip gerai aš pastebėjo

pasirašo savo vyrui, ji netrukus buvo suderinti, ir palaipsniui augo labai

konkurso mane.

Tai buvo apie dvylika vidurdienį, ir tarnas, vakarienė.

Tai buvo tik viena didelė patiekalas iš mėsos (tinka paprasto būklė

žemdirbys) patiekalą apie keturis ir dvidešimt pėdų skersmens.

Bendrovė buvo ūkininkas ir jo žmona, trys vaikai, ir močiutė.

Kai jie susėdo, ūkininkas užkėlė mane tam tikru atstumu nuo jo ant stalo,

kuris buvo trisdešimt pėdų aukščio nuo grindų.

Buvau baisus išgąstis, ir laikomi taip, kiek galėjau nuo krašto, iš baimės

mažėja.

Žmona maltos mėsos bitų, tada sutrupėjo duonos grioviakase, ir

padėjo jį prieš mane.

Aš jos mažai lankas, paėmė mano peilio ir šakutės, ir puolė valgyti, kuris davė jiems

kaip malonumas.

Meilužė mažų DRAM puodelis, kuris vyko apie du galonų, ir nusiuntė savo tarnaitę

pripildė jį gerti; aš paėmė abiem rankomis laivas su daug sunkumų, ir

pagarbiai gėrė į jos

ledi sveikatos, išreikšti žodžiais, kaip garsiai kaip galėčiau anglų kalba, kuri padarė

bendrovės juoktis taip nuoširdžiai, kad buvau beveik apkurtome su triukšmo.

Šis gėrimas gėrimas, skonis kaip mažas sidro, ir nebuvo nemalonus.

Tada meistras padarė man ženklą ateiti į jo grioviakase pusėje, bet kaip aš vaikščiojo

stalo, labai nustebo, visą laiką, kaip atlaidžiai, skaitytojas lengvai

suvokti ir pasiteisinimas, aš nutiko potknie

prieš pluta, ir nukrito ant mano veido, bet negavo skauda.

Aš gavau iš karto, ir laikantis gerų žmonių daug susirūpinimą, aš paėmė

mano skrybėlę (ėjau pagal mano rankos geros manieros,) ir mosuoja man virš galvos,

padarė tris huzzas, turėjau gavau ne blogybių My Fall.

Tačiau pažangą į priekį mano šeimininkas (kaip aš nuo šiol paskambinti jam,) jo jauniausias

sūnus, kuris sėdėjo šalia jo, arka maždaug dešimties metų berniukas, paėmė mane

kojos, ir surengė man taip aukštai į orą, kad

Drebėjo kas galūnės, bet jo tėvas pagriebė mane iš jo, ir tuo pačiu metu

davė jam tokį langelį ant kairiosios ausies, būtų iškirsta Europos kariuomenę

arklio į žemę, užsakymo, jis turi būti imami iš lentelės.

Bet bijo berniukas gali man skolingi nepaisant, ir gerai prisimena, kaip išdykęs

visi tarp mūsų vaikai natūraliai yra žvirblių, triušiai, kačiukai, ir šuniukas

šunys, aš Palo ant mano kelių, ir nukreipta į

berniukas mano kapitonas suprasti, kaip gerai, kaip galėjau, kad norėjau savo sūnų

gali būti atleista.

Įvykdė tėvo, ir berniukas atsisėdo į savo vietą dar kartą, ir tada nuėjau su juo, ir

pabučiavo ranką, kurią mano valdovas paėmė ir padarė jam insultas mane švelniai su juo.

Vakarienė viduryje, mano ponia mėgstamiausia katės šoktelėjo į savo ratą.

Aš girdėjau man už nugaros triukšmą kaip tuzinas galvijų audėjų darbe ir tekinimo

mano galva, radau, kad vyko, kuris atrodė, jog gyvūnų purring

tris kartus didesnis nei jautis, kaip aš

apskaičiuoja pagal savo galvos vaizdas, ir vienas iš jos letenas, o savo meiluže buvo šerti

ir glostydama jai.

Šio tvarinio veidas nuožmumas viso discomposed mane;

nors aš stovėjo toliau į stalo gale, virš penkiasdešimt pėdų išjungti, ir nors

mano ponia surengė savo greitai, baimės, ji

gali duoti pavasarį, ir pasinaudoti man jos talons.

Bet tai atsitiko, nėra jokio pavojaus, katė ėmėsi ne mažiau apie mane

kai mano valdovas mane per tris jardų jos.

Ir kaip aš visada sakė, ir nustatyta tiesa mano kelionių patirtį, kad

plaukioja, arba atrasti aštri gyvūnų baimės prieš, yra tam tikru būdu, kad ją tęsti

arba pulti jus, kad Aš išspręsta, šis

pavojingų sandūroje, nematyti susirūpinimą būdu.

Ėjau su drąsa penkis ar šešis kartus, kol katė labai galvos, ir atėjo

per pusę savo kieme, po ko ji atkreipė pati atgal, tarsi ji būtų daugiau

bijo mane: Aš turėjo mažiau rūpesčių

dėl šunų, iš kurių tris ar keturis atėjo į kambarį, kaip tai įprasta

ūkininkų namų, vienas, kuris buvo mastifas lygus keturių dramblių didmenomis,

ir kitai kurtas, šiek tiek aukštesni nei mastifas, bet ne toks didelis.

Kai vakarienė buvo beveik baigta, medicinos sesuo atėjo su vaiku ant rankų metų,

kurie iš karto mane šnipinėjo, ir pradėjo spygauti, kad galbūt girdėjote iš

Londono Bridge "Chelsea", po įprastų

oratorija kūdikiams, man žaislas.

Mama, grynas indulgencija, paėmė mane, ir padėkite man prie vaiko, kuris

šiuo metu konfiskavo mane viduryje, ir gavau savo galvą į jo burną, kur aš riaumojo

garsiai, kad ežys buvo frighted, ir leiskite

man mėtyti, ir turėtų neklystamai sulaužė mano kaklo, jei motina buvo neapskaitomi jos

prijuostė pagal mane.

Slaugytoja, ramioje jos kūdikis, pasinaudojo Rattle buvo tuščiaviduriai laivas natūra

alsuoja didelių akmenų, ir vaiko liemens pritvirtinti kabelį, bet visi

veltui, todėl, kad ji buvo priversta taikyti paskutinė priemonė suteikdama ją čiulpia.

Turiu pripažinti, man tiek daug, kaip jos siaubingą akyse joks objektas, kada nors šlykštėtis

krūties, galiu pasakyti, kas, palyginti su taip, kaip smalsu skaitytojas

idėja gabaritus, forma ir spalva.

Ji stovėjo žinomų šešių pėdų, ir negalėjo būti mažesnis nei šešiolika perimetro.

Spenelio buvo apie pusę mano galvos Storis, ir atspalvis ir iškasti,

labai įvairios dėmės, spuogai, ir strazdanų, kad nieko galėjo atsirasti daugiau

koktus: turėjau beveik nepastebimoje vietoje jos,

ji sėdėdami, patogiau duoti žįsti, ir aš stovėjo ant stalo.

Tai privertė mane apmąstyti mūsų anglų ponios tikrosios odos, kuris atrodo toks gražus

mums, tik dėl to, kad jie savo dydžio, ir neturėtų būti vertinamas jų trūkumus, bet

per padidinamąjį stiklą, kur mes

eksperimentas, kad sklandžiausiai ir sniego odos atrodo nelygus, ir šiurkščiavilnių, ir

blogai spalvos.

Aš atsimenu, kai buvau Lilliput, tas mažybinis žmonių veido

man pasirodė pasaulyje teisingiausiu ir kalbėti, kai šiuo klausimu su asmeniu

mokytis ten, kuris buvo intymus

mano draugas, jis sakė, kad mano veido atsirado daug sklandžiau ir teisingiau, kai jis

pažvelgė į mane nuo žemės, nei ji ant artimesnio vaizdas, kai aš paėmė į

mano rankos, ir atnešė jį uždaryti, kurią jis

prisipažino, buvo iš pradžių labai šokiruojančio žvilgsnio.

Jis sakė, "jis gali atrasti labai mano oda skyles, kad mano barzda kelmai

dešimt kartų stipresnis nei šernų šeriai ir mano veido, sudarytas iš kelių

spalvos visai nemalonus: "Nors

Turiu maldauti palikti pasakyti sau, kad aš esu graži kaip dauguma mano lytį ir šalį,

ir labai mažai nudegęs visų mano kelionių.

Iš kitos pusės, discoursing kad imperatoriaus dvaro ponios, jis naudojamas

pasakyk man, "dar viena strazdanų, kitam per platus, burna; trečiosios per didelės nosies;"

nieko iš kurių galėjau atskirti.

Aš išpažįstame šiais svarstymais buvo pakankamai akivaizdus, tačiau aš negalėjau

Susilaikyti, kitaip skaitytojas gali pagalvoti tų didžioji būtybės iš tikrųjų buvo deformuoti:

Aš turiu jų teisingumą pasakyti, jie

mielas rasės žmonių, o ypač savo šeimininką veidas funkcijos,

, nors jis buvo, bet ūkininkas, kai aš pamačiau jį iš šešiasdešimt pėdų aukščio, pasirodė

labai gerai proporcingas.

Kai vakarienė buvo padaryta, mano šeimininkas išėjo jo darbininkai, ir, kaip galėčiau sužinoti

jo balso ir gestą, davė jo žmona griežtai nemokamai rūpintis manimi.

Aš buvau labai pavargęs, ir išmesti miegoti, kurios mano meilužę suvokti, ji

mane ant savo lovos, ir apėmė mane su švaria balta nosinaitė, tačiau didesnių ir

šiurkštesni nei karo laivas Grot.

Aš miegojau apie dvi valandas, ir svajojo, kad aš buvo namuose su žmona ir vaikais, kuri

apsunkino mano liūdesį, kai aš awaked, ir atsidūriau vienas didžiulis kambarys, tarp

du ir tris šimtus pėdų pločio, ir virš

du šimtus aukštos gulėti dvidešimt m pločio lova.

Mano ponia dingo apie savo šeimos reikalus, ir man buvo užrakintos.

Lova buvo aštuonis m nuo grindų.

Kai kurie gamtos reikmėms mane get down; aš drąsiai daryti prielaidą, skambinti, ir jei I

, tai buvo veltui, su tokiu kaip mano balsas, toks didelis atstumas

nuo kambario, kur aš gulėjau virtuvės, kur šeima nuolat.

Nors buvau tokiomis aplinkybėmis, du žiurkių įsivėlė užuolaidas, ir bėgo

kvapo pirmyn ir atgal ant lovos.

Vienas iš jų atėjo beveik mano veidą, ir tada aš išaugo išsigąsti, ir atkreipė dėmesį

mano kabyklos ginti save.

Šios žiaurios gyvūnai turėjo drąsos pulti mane iš abiejų pusių, ir vienas iš jų

surengė jo priekinės pėdų mano antkaklio, bet turėjau laimę suplėšykite savo pilvo prieš

jis galėtų padaryti man kokių nors blogybių.

Jis nukrito prie mano kojų, ir kitas, matydamas jo gausūs likimas, jo

pabėgti, bet ne be vienas geras žaizda ant nugaros, kurį aš davė jam, kaip jis pabėgo, ir

padarė kraujo iš jo paleisti lašančios.

Po šio išnaudoti, aš vaikščiojo švelniai pirmyn ir atgal ant lovos, atgauti savo kvėpavimą ir

praradimas gėrimais.

Šie padarai buvo didelis mastifas dydis, bet be galo apsukrus ir

stipri, kad jei aš ėmėsi mano diržas prieš nuėjau miegoti, turiu

neklystamai buvo sudraskytas į gabalus ir prarijo.

Matuojamas negyvas žiurkės uodega, ir nustatė, kad dviejų jardų, norintiems

colių, tačiau ji išvyko prieš mano skrandį vilkite karkasą nuo lovos, kur jis gulėjo

kraujavimas; aš pastebėjo, tai dar kai

gyvenimą, bet stiprus velniop visoje kaklo, aš kruopščiai išgabenamų jį.

Netrukus po mano ponia atėjo į kambarį, kurie mato mane visas kruvinas, pribėgęs paėmė mane

jos ranką.

Aš atkreipė dėmesį į negyvas žiurkės, šypsokis, ir kiti ženklai rodo, aš ne skauda;

Į ką ji buvo labai džiaugėsi, ragindamas tarnaitę negyvas žiurkės su

pora žnyplės, ir mesti jį pro langą.

Tada ji man nustatyti ant stalo, kur aš parodžiau jai mano rūbams visas kruvinas, ir apliejimo

mano kailis Fałdzik, grąžino jį į kalavijų.

Buvau spaudžiamas daryti daugiau nei vienas dalykas, kurios kitas negali padaryti už mane, ir

todėl stengėsi, kad mano ponia suprasti, kad aš troško būti nustatytos

ant grindų, po to, kai ji padarė, mano

nedrąsumas man nebūtų kenčia išreikšti save toliau, nei nurodant

durų ir lenkiasi kelis kartus.

Gera moteris, su daug sunkumų, pagaliau suprato, ką aš norėčiau būti, ir

atsižvelgiant vėl mane į savo ranką, vaikščioti į sodą, kur ji mane.

Aš nuėjau apie dviejų šimtų metrų, iš vienos pusės ir pakviečianti jos ieškoti, arba

paskui mane, aš paslėpiau save tarp dviejų lapų, rūgštynės, ir išleidžiamų

gamtos būtinumo.

Aš tikiuosi, kad švelniai skaitytojas Atsiprašau už būstą dėl šių ir panašių informacija,

, tačiau nereikšmingi jie gali atrodyti groveling vulgarių protus, dar bus

tikrai padės filosofu, kad padidinti savo

mintis ir vaizduotę, ir taikyti juos naudos visuomenei, taip pat privačių

gyvenimą, kuris buvo mano vienintelis dizaino pateikdama šio ir kitų mano sąskaitų

keliauja į pasaulį, kuriame aš buvo

dažniausiai darbštus tiesos, nedarant poveikio bet mokymosi arba papuošalai

stilius.

Bet visą šią kelionę scenos toks stiprus įspūdis mano galvoje, ir taip

giliai mano atmintyje nustatoma, kad, padarius ją popieriaus aš ne praleisti vienas

medžiagos aplinkybė, tačiau, kai

griežtai peržiūrimas, dėmėtas keletą ištraukų.

Iš mažiau momento, kuris buvo mano pirmasis egzempliorius, baimės pasmerkė kaip nuobodų ir

tuščias laiko eikvojimas, kurio keliautojai dažnai, turbūt ne be teisingumo, kaltinamas.