-
Kartais prisimenu, kai buvome kartu.
-
Kai sakei, kad iš laimės galėtum numirti.
-
Įtikinau save, kad esi man skirta,
-
bet tavo artumoje jaučiausi vienišas.
-
Tai buvo meilė,
kurios skausmą dar jaučiu.
-
Lengva priprasti prie liūdesio,
-
kaip prie minties, kad viskas baigiasi.
-
Tad kai supratome,
kad likti kartu nebėra prasmės,
-
tu sakei, kad galim likt draugais,
-
bet pripažinsiu –
džiaugiausi, kad tai pabaiga.
-
Bet nereikėjo taip nutraukti visko.
-
Elgtis, lyg nieko nebūtų buvę,
lyg mes nieko nereiškėm.
-
Nors man net nereikia tavo meilės,
-
bet su manim elgies kaip su svetimu –
ir tai skaudu.
-
Tau nereikėjo taip žemai pulti.
-
Liepti draugams surinkti tavo daiktus
ir pasikeisti numerį.
-
Manau man to vistiek nebereikia.
-
Dabar tu tik kažkas, ką kaidais pažinojau.
-
Dabar tu tik kažkas, ką kaidais pažinojau.
-
Dabar tu tik kažkas, ką kaidais pažinojau.
-
Kartais prisimenu,
visus kartus kai mane išdavei,
-
bet vis įtikinai, kad tai buvo mano kaltė.
-
Ir aš nenoriu taip gyventi.
-
Vis pergalvodama kiekvieną tavo žodį.
-
Sakei, kad gali viską paleisti,
-
ir aš tavęs nebepagausiu, besikabinant į kažką,
-
ką kadaise pažinojai.
-
Bet nereikėjo taip nutraukti visko.
-
Elgtis, lyg nieko nebūtų buvę,
lyg mes nieko nereiškėm.
-
Nors man net nereikia tavo meilės,
-
bet su manim elgies kaip su svetimu
– ir tai skaudu.
-
Tau nereikėjo taip žemai pulti
-
Liepti draugams surinkti tavo daiktus
ir pasikeisti numerį.
-
Manau man to vistiek nebereikia.
-
Dabar tu tik kažkas, ką kaidais pažinojau.
-
Kažkas,
-
ką kadaise pažinojau.
-
Dabar tu tik kažkas, ką kaidais pažinojau.
-
Kažkas,
-
ką kadaise pažinojau.
-
Kažkas,
-
ką kadaise pažinojau.
-
ką kadaise pažinojau.
-
ką kadaise pažinojau.
-
ką kadaise pažinojau.
-
Kažkas.