VISKAS Yra NUOSTABU DIEVO LAIKU! | Kristinos Pamokslas

Onos ašaros buvo tarsi skysti žodžiai, ir Dievas galėjo jas visas perskaityti.

Viešpats supranta ašarų kalbą,

atodūsius, dejavimus ir nuoširdžius širdies troškimus.

Malonė ir ramybė jums visiems Jėzaus vardu.

Sveiki visi. Mano vardas Kristina.

Ir iš Dievo malonės aš turiu neįtikėtiną privilegiją

dalintis su jumis Dievo Žodžiu šiandien.

Man taip malonu šiandien būti tarp jūsų.

Ir turiu puikią galimybę mums priminti,

kad Dievo planas mūsų gyvenimui yra gražus.

Amen! Ar jūs tuo tikite šiandien?

Jei taip, pasakykite savo kaimynui arba, jei neturite kaimyno,

pasakykite man ir aš jums pasakysiu, kad

Dievo planas jūsų gyvenimui yra gražus.

Ir kaip pasaulyje yra gamtiniai metų laikai, Ekleziasto 3:1, 11 primena, kad:

„Viskam yra laikas, kiekvienai veiklai po dangumi yra laikas".

Mokytojo 3:11: „Visus dalykus jis padarė gražius savo laiku.

Jis taip pat įdėjo amžinybę į žmogaus širdį.

Tačiau niekas negali suprasti, ką Dievas padarė nuo pradžios iki pabaigos".

Koks gražus vaizdas, kai šiandien prie mūsų prisijungia žmonės iš viso pasaulio.

Kai kurie iš jūsų būsite pietų pusrutulyje, kur

patiriate savo žiemos sezoną.

Kai kurie iš jūsų bus tose šalyse, esančiose arčiau žemyno,

kur metų laikai yra šiek tiek stabilesni.

Na, o čia, Jungtinėje Karalystėje, gamtos metų laikai yra labai įvairūs.

Šiuo metu artėjame prie vasaros sezono pabaigos,

kur temperatūra šiek tiek aukštesnė,

vaismedžiai demonstruoja savo derlių, o saulė leidžiasi vėlai vakare.

Artimiausiais mėnesiais patirsime rudens sezoną, kuriame kraštovaizdis atsiskleis

auksinėmis ir rudomis spalvomis, o vaikai žais krentančiuоse lapuose.

Bet tada mes patiriame žiemos sezoną, -

tą šaltą, tamsų sezoną, kai temperatūra krenta ir dienos šviesa yra ribota.

Tik kai jaučiame, kad žiema niekada nesibaigs, pavasario sezonas drąsiai skelbia

savo spalvingą charakterį ir matome, kaip žydi narcizai ir įvairiausios gėlės.

Man asmeniškai labiausiai nepatinka žiemos sezonas.

Tačiau, žinoma, aš pasitikiu gamtos dėsniais,

kad žiema nesitęs amžinai.

Ir, visų pirma, mes visi suprantame, kad kiekvienas sezonas turi tikslą.

Juk prieš rudens derliaus nuėmimą turi būti sėjos laikas ir vasaros laikas.

Bet tada aš klausiu savęs, jei galime taip pasitikėti

gamtos dėsniais, kai kalbame apie metų laikus,

kiek labiau turėtume pasitikėti Dievu, – gamtos Dievu,

dangaus ir žemės Dievu, -

kai kalbame apie įvairius mūsų gyvenimo metų laikus?

Klausiu savęs, ar galiu dar labiau pasitikėti Dievu

tuose tamsiuose, atšiauriuose mano gyvenimo žiemos sezonuose, kurie pasireiškė gyvenimo testais ir išbandymais?

Ar aš pasitikiu Dievu, kad jie nesitęs amžinai?

Ir, svarbiausia, ar suprantu, kad kiekvienas mano gyvenimo sezonas turi tikslą?

Taip prieisime prie mūsų šiandieninės žinutės pavadinimo, -

„Dievo laiku viskas yra gražu“.

Biblija sako, kad viskam yra laikas ir metas, -

laikas dirbti ir laikas nuimti malonės vaisių derlių.

Tad duokite Dievui laiko. Rezultatai pasireiškia lėtai, bet užtikrintai.

Šiandien su savimi turiu pakelį sėklų ir pagal jo aprašą,

ši sėkla gali tapti saldžiųjų žirnelių gėle.

Bet žinote ką?

Kol aš laikau šias sėklas čia, "Dievo Širdies TV" studijoje,

šioje gražioje ir patogioje aplinkoje,

ši sėkla niekada neišnaudos savo galimybių, nes sėklos skirtos sėjai.

Ir nesvarbu, ką jie parašė apie šios sėklos dygimą,

sėklos yra bejėgės, kol nepasėjamos.

Taip pat čia, šalia manęs, yra nuostabios obels nuotrauka.

Oho! Gražūs vaisiai!

Bet jei šis medis mokėtų kalbėti, jis jums pasakytų, kad tai, ką matote čia, neįvyko tiesiog.

Ne! Reikėjo laiko ir kantrybės.

Jei šis medis mokėtų kalbėti, jis pasakytų, kad kažkada jis buvo mažytė sėklytė, kuri buvo pasodinta

į gilią, tamsią duobę žemėje.

Jis jums pasakytų, kad negana to, ant jos buvo užverstas daug sunkesnis,

už jos pačios svorį dirvožemis.

Bet to reikėjo, kad ta sėkla sudygtų ir aptiktų savo šaknis, -

šaknis, kurios eitų giliai į žemę, kad pasisavintų maistines medžiagas iš dirvožemio

ir sugertų vandenį, kad suteiktų jai jėgų.

Ir ta jėga galiausiai įgalino tą sėklą prasiskverbti

per sunkią dirvą link šviesos.

Ir štai šiandien – vaisingas medis.

Taip, viskas savo laiku gražu.

Tačiau, kaip ir keičiantis sezonams, šis laikas yra ribotas.

Dažnai, kai esame jauni, manome, kad galime viską padaryti vieni,

be kreipimosį į Dievą, tačiau mažai kas suvokia,

kad viskam yra savas laikas ir metas,

kad žmogus gali sunkiai triūsti ir dirbti,

bet Dievo pareiga yra nustatyti derliaus nuėmimo laiką ir sezoną.

Kokia jūsų situacija šiandien? Ar jaučiatės taip, lyg būtumėte pasėję tas sėklas,

tarsi meldžiatės už tas situacijas, tačiau laukiate, trokštate

valgyti savo darbo vaisius?

Ar jaučiatės atsidūrę gilioje, tamsioje vietoje?

Galbūt jūs meldžiatės dėl tam tikro negalavimo, problemos ar krizės.

Galbūt nesate tikri, ar yra kokių nors atitinkamų veiksmų

arba kaip virš viso to pakilti.

Leiskite padrąsinti jus šiandien.

Galbūt Dievas leido jums, kaip tai sėklai, būti toje gilioje, tamsioje vietoje,

kad galėtumėte atrasti savo šaknis Dieve ir tapti tikėjimo vyru ar moterimi,

Kad pasinaudodami Dievo ištekliais ir jūs galėtumėte prasiskinti kelią  aukštyn

per tą ligą, per tą išbandymą, per tą priespaudą

ir pradėti duoti gerų vaisių.

Tai, kaip Dievas įgyvendina savo planą mūsų gyvenime, yra skirtinga.

Galbūt meldėmės dėl konkretaus reikalo.

Aš turiu galvoje, kad net ir šiandien galbūt klausotės liudijimų

arba stebite žmones, kurie dalijasi tuo, ką padarė Dievas

sakydami: "Dieve, kada ateis mano eilė?"

Užuot džiaugęsi, jūs  klausiate Dievo:

„O, Viešpatie, man reikia mano proveržio! Kada ateis manasis?

Galbūt jūs žiūrite į žmones savo gyvenime ir sakote:

„O, atrodo, kad šiais laikais visi gauna darbą, bet aš negaliu net interviu praeiti!

Oho. Visi mano draugai tuokiasi.

Jie jau augina antrą ir trečią vaiką. Ar aš likau nuošalyje?"

O gal jūs sakote: „O, atrodo, kad visi aplinkui mane yra ant

būsto kopėčių, perkant namus.

Bet štai aš negaliu net išsinuomoti sau buto".

Jūs manote, kad jie yra pirmiau jūsų.

Bet aš noriu jums pasakyti, kad Dievas vis dar kažką sako.

Dievas jūsų neapleido.

Jis jūsų neapleido.

Jis nenusprendė, kad jūs nepakankamai geras, nepakankamai protingas,

nepakankamai graži ar gražus. Ne! Jis nenusprendė.

Tačiau kelias ir būdas, kaip Dievas įgyvendina savo planą mūsų gyvenime, yra skirtingi.

Šiandien noriu, kad pasisemtume jėgų iš Onos gyvenimo.

Ir suprasime, kad Dievo laiku viskas yra gražu.

Tad atverkime savo Bibliją, 1 Samuelio knygos 1:2:

„Elkana turėjo dvi žmonas. Vienos vardas buvo Ona, o kitos – Penina.

Peninа turėjo vaikų, bet Ona vaikų neturėjo."

1 Samuelio 1:6:„Kadangi Viešpats uždarė Onos įsčias,

varžovė ją nuolat provokuodavo, kad ją suerzintų.

Tai tęsėsi metai iš metų".

Ona buvo nevaisinga moteris poligaminėje santuokoje,

kur Penina, provokuojanti varžovė,

ne tik gavo tai, ko Ona meldėsi metai iš metų,

bet tuo pat metu ji ją provokavo!

Penina turėjo vaikų metai iš metų, bet Ona vaikų neturėjo.

Vietoj to, Ona liko nevaisinga metai iš metų.

Akivaizdu, kad Ona galėjo patekti į tuos mirtinus savęs lyginimo spąstus

su provokatore varžove Penina.

Nes Ona ateidavo prieš Viešpatį ir melsdavosi,

tačiau ji tiesiog matydavo, kaip Penina kartas nuo karto turi vaikų.

Kai lyginate save su kitais,

jūs pasirenkate atitraukti dėmesį nuo Dievo ir Jo tobulos valios jūsų gyvenimui.

Vietoj to, jūs ugdote nesveikus mąstymo modelius,

kurie savo ruožtu išsivysto į visišką kartėlį, pavydą, depresiją.

Tačiau Dievo Žodis yra vaistas nuo kiekvienos ligos.

Taigi, jei jums sunku įveikti lyginimasi ir klausimą:

"Viešpatie, kada ateis mano eilė?," -

užuot džiaugusis žmonių liudijimais, jaučiatės atstumtas, –

tada tegul šis Dievo Žodis padrąsina jus dabar pat.

Leiskite šiam Dievo Žodžiui įsitvirtinti jūsų širdyje ir kažkas jumyse, -

galinga jėga, vadinama tikėjimu, leis jums vėl sutelkti dėmesį į Dievą

ir Jo valią jūsų gyvenimui, o ne į jus supančius aplinkinius.

Skaitykime toliau. Taip sakoma 1 Samuelio 1:7:

„Tai tęsėsi metai iš metų.

Kai Ona ėjo aukštyn į Viešpaties namus,

varžovė ją provokavo, todėl ji verkė ir nevalgė.

Jos vyras Elkana jos paklausė: „Ona, kodėl tu verki?

Kodėl tu nevalgai? Kodėl liūdi tavo širdis?

Argi aš nesu tau geresnis už dešimtį sūnų?“

Atkreipkite dėmesį į tai, kas nutiko Onai,

kai tik ji atėjo aukštyn į Viešpaties namus,

kai ji priėmė sprendimą stoti prieš Dievą su savo situacija, kai

tuo metu provokacija buvo pati intensyviausia.

Matote, kai priėmėte sprendimą ateiti prieš Dievą,

prisijungti prie mūsų šiandieninio "Interaktyvios Maldos Tarnavimo", bus blaškymasis.

Bus dalykų, kurie jus vargins, galbūt jus nuvils arba bandys jus išmušti iš vėžių,

atitraukti jūsų akis nuo to, ką Dievas daro, atitraukti jus nuo tikėjimo.

Pagalvokite apie tai.

Kokie trikdžiai šiuo metu atitraukia jūsų dėmesį?

Kokie, atrodo, prieštaringi prioritetai bando jus atitraukti

nuo šios akimirkos dabar – jūsų dieviškojo susitikimo su Jėzumi Kristumi!

Kaip krikščionio jūsų pareiga yra atsiriboti nuo tų trikdžių,

kad galėtumėte ateiti ir nukreipti savo dėmesį į Dievo Žodį.

Dėmesys yra jūsų asmeninis sprendimas.

Tad dabar priimkite sprendimą, kad pašalintumėte visus trikdžius.

Toliau skaitykime 1 Samuelio 1:9:

„Taigi jiems pavalgius ir jiems atsigėrus Šilojuje, Ona atsikėlė.

Na, o kunigas Elis sėdėjo krėsle prie VIEŠPATIES šventyklos staktos“.

Ona padarė išmintingiausią pasirinkimą, kad su savo situacija atsidurtų Dievo akivaizdoje.

Ji atsistojo ir atsiskyrė nuo Peninos provokavimo

ir atėjo prieš Dievą tokia, kokia ji buvo.

Kaip ir Onai, galbūt jums taip pat reikia atsiriboti nuo tų, kuriems patinka

išprovokuoti jūsų silpnumą arba nuo to, kas atitraukia dėmesį.

Biblija sako, kad Ona baigė valgyti ir gerti,

žinodama, kad tik kažkas daug didesnis gali patenkinti.

Kaip ir Onai, galbūt jums taip pat reikia atsistoti nuo blaškymosi stalo,

kur vartojate beprasmiškus šio pasaulio malonumus,

ir ieškoti To, Kuris sukūrė maistą, gėrimą ar bet ką kitą, kuo jūs pasikliaujate, nepakankamais.

Ką aš turiu omenyje apie tuos beprasmiškus šio pasaulio malonumus?

Turiu galvoje tuos dalykus, kurie jus laikinai palaiko, -

tuos dalykus, kurie, atrodo, nuramina jūsų vidinius poreikius,

bet jie palieka jus alkanus ir norisi daugiau.

Tai gali būti dopamino smūgis, kurį gaunate naršydami socialinėje žiniasklaidoje.

Tai gali būti pabėgimas žiūrint tą romantišką filmą.

Tai gali būti geismas.

Tai gali būti pornografija.

Tai gali būti masturbacija.

Žinote, tai, ką mes atsisiuntėme iš šio pasaulio,

gali įsiskverbti į mūsų protą ir užkrėsti širdį.

Visai kaip elektroninis įrenginys, kuris atsisiuntė virusą

ir turi būti atstatytas į gamyklinius numatytuosius nustatymus, mes taip pat turime būti iš naujo nustatyti.

Turime persiorientuoti.

Mums reikia dieviškosios detoksikacijos.

Mums reikia teisaus atgimimo per Šventojo Rašto sprendimą.

Taigi Ona nusprendė atidėti tuos dalykus į šalį

ir ieškoti To, kuris sukūrė maistą ir gėrimą nepakankamais.

Toliau skaitykime 1 Samuelio 1:10:

„O ji buvo apkartusia siela ir meldėsi VIEŠPAČIUI ir labai verkė.

Ir ji davė įžadą, sakydama: 'O, kariuomenių VIEŠPATIE, jei tikrai pažvelgsi

į savo tarnaitės sielvartą, mane atsiminsi ir nepamirši savo tarnaitės,

bet duosi savo tarnaitei vyriškos lyties vaiką, tai aš jį duosiu VIEŠPAČIUI per visas jo gyvenimo dienas,

ir skustuvas neužeis ant jo galvos'.

Ir įvyko, kai ji pasiliko besimelsdama VIEŠPATIES akivaizdoje, Elis stebėjo jos burną.

Na, o Ona kalbėjo savo širdyje; tik jos lūpos judėjo,

bet jos balso nesigirdėjo“.

Matote, kai Ona atėjo pas Viešpatį,

ji nebuvo žinoma dėl savo įmantrių maldų ar iškalbingų kalbų.

Ji nenaudojo jokių specialių maldos technikų.

Ne! Ji atėjo prieš Viešpatį ir verkė, nes tai buvo jos vieta.

Bet Onos ašaros buvo tarsi skysti žodžiai, ir Dievas galėjo jas visas perskaityti.

Kaip sakoma Psalmių 38:9:

„Visi mano troškimai yra atviri prieš Tave, Viešpatie. Mano atodūsis nėra paslėptas nuo Tavęs."

Tai rodo, kad Viešpats supranta ašarų kalbą,

atodūsius, dejavimus ir nuoširdžius širdies troškimus.

Jis supranta, nes mato jūsų širdį, o ne jūsų išorinę laikyseną,

ne jūsų iškalbingą kalbą ar balso toną.

Matote, daugelis žmonių šiandien eina į bažnyčią ir meldžiasi garsiai,

tačiau tik Viešpats pažįsta širdį.

Arba jie tiesiog nori susisiekti su žmonėmis po tarnavimo siekdami savanaudiškos naudos.

Atminkite, kad nėra specialios formulės, kaip gauti atsakymą į maldą.

Tik tikėjimas įtinka Dievui.

Taigi, ar verkiate garsiai kaip aklas Bartimiejus,

ar verkiate tyliai kaip Ona Šilojuje,

ar sėdite ramiai prieš savo kalną, kaip žmogus prie Betesdos tvenkinio,

aišku viena, – jei jūsų veiksmas tikras, Šventoji Dvasia jį paveiks.

Tad ateikite tokie, kokie esate. Dievas mato jūsų širdį.

Jis mato jūsų tikėjimą.

Paskaitykime, kas nutiko toliau 1 Samuelio 1:17:

“Tada Elis atsakė ir tarė: 'Eik ramybėje; o Izraelio Dievas

patenkins tavo prašymą, ko tu jo prašei'.

Ir ji tarė: 'Teranda tavo tarnaitė malonę tavo akyse.'

Tada ji nuėjo savo keliu ir valgė, ir jos veidas nebebuvo liūdnas".

Kodėl? Nes ji priėmė Dievo Žodį iš kunigo Elio į širdį

ir pasitikėjo Dievo pažadais, žinodama, kad Dievas tai padarys gerai.

1 Samuelio 1:19: „Ir anksti rytą atsikėlę ir pagarbinę VIEŠPATIES akivaizdoje,

jie grįžo ir atėjo į savo namus, į Ramą;

ir Elkana pažino savo žmoną Oną; ir VIEŠPATS atsiminė ją".

Tad atėjus laikui Ona pastojo ir pagimdė sūnų.

Ji pavadino jį Samueliu, sakydama: "Nes aš Viešpaties jo prašiau".

Oho! Žinote, Biblija mums nepasako, kiek ilgas buvo tas laiko periodas.

Bet Oną sustiprino Dievo Žodis.

Ji atrodė tikinti Dievo Žodžiu.

Ji paėmė Žodį į širdį, ir tai suteikė jai stiprybės

ištverti tą laiką, žinant, kad Dievas yra procese, kad

pakeisti tą nevaisingumą vaisingumu.

Tai rodo, kad yra dviejų tipų laukimas, –

laukimas su tikėjimu ir laukimas regėjimu.

Tie, kurie laukia regėjimu, sako: „Nepatikėsiu tol, kol tai nepajausiu ar nepamatysiu“.

Bet tie, kurie laukia tikėdami, sako:"Jei Dievas taip pasakė, aš tikiu tuo,

net jei aš to nejaučiu ir nematau, – nes mane valdo ne jausmai, bet aš veikiu pagal Dievo Žodį".

Tie, kurie laukia regėjimu, laukia abejodami.

Jie yra priblokšti savo aplinkybių.

Jie lengvai sutrikdomi dėl menkiausios provokacijos,

nes juos valdo jų pojūčiai ir to, ką sako jų situacija.

Jei Ona būtų laukusi regėjimu,

ji būtų priblokšta savo situacijos.

Ji būtų palikusi Dievo namus su pykčiu ir nusivylimu.

Bet vietoj to ji laikėsi Dievo žodžio,

tikėdama, kad Dievo laiku viskas bus gražu.

Ir kai pagaliau atėjo Samuelis, ji buvo pasirengusi atiduoti jį Viešpačiui.

Nes tas laukimo procesas turėjo ją subrandinti.

Tai turėjo išauginti jos maldos gyvenimą.

Tai turėjo perkelti jos santykį su Dievu į kitą lygmenį.

Pažiūrėkime, kas atsitiko, kai pagaliau pasirodė Samuelis 1 Samuelio 1:27:
269
00:23:04,360 --> 00:23:10,320
„Šito vaiko aš meldžiau; ir VIEŠPATS patenkino mano prašymą, ko jo prašiau;

todėl ir aš paskolinau jį VIEŠPAČIUI;

kol jis gyvens, jis bus paskolintas VIEŠPAČIUI. Ir jis ten garbino VIEŠPATĮ".

Ji neturėjo problemų atiduoti Samuelį Viešpačiui.

Tiesą sakant, jai buvo malonu žinoti, kad tai, kas ateina iš Dievo, atitenka Jam.

Viskas, ką ji darė, buvo grąžinti,

kas jai buvo paskolinta iš dosnios Dievo rankos.

Koks tikėjimo pavyzdys.

Koks pavyzdys atsakingo palaiminimo naudojimo.

Ko jūs meldžiatės šiandien?

Kai gausite atsakymą į maldą,

ar pagalvojote, kaip tuo pašlovinsite Dievą?

Aš turiu galvoje, kai pagaliau turėsite tą dalyką, dėl kurio meldžiatės:

gerą sveikatą, proveržį, palaimą, santuoką, vaiką, -

ar panaudosite tuos palaiminimus Dievui pagerbti?

Ar liudysite apie Dievo gerumą taip, kaip tai darė Ona?

Galiausiai, Dievo tylos neteisingai nesupraskite kaip atmetimo.

Kartais Dievas leidžia mums išgyventi sunkius laikus,

kad atsiskleistų Jo tikslas mūsų gyvenime.

Matote, kai Dievas vykdo savo planą mūsų gyvenime, Jis planuoja ir organizuoja įvykius,

kurie tęsiasi tol, kol bus atskleistas Jo tikslas.

Delsimas nėra „atsisakymas“.

Koks, atrodytų, galėtų būti delsimo tikslas jūsų šiandieniniame gyvenime?
292
00:24:43,960 --> 00:24:46,960
Galbūt tai yra tam, kad jus pauoštų.

Galbūt tai yra tam, kad jus parengtų.

Galbūt tai yra tam, kad subrandintų jus, paverstų jus tikėjimo vyru ar moterimi.

Matote, jei Ona būtų pagimdžiusi vaiką anksčiau,

ji galbūt nebūtų turėjusi didžiojo pranašo Samuelio.

Ji nesiruošė būti tiesiog paprasto vaiko mama,

bet pranašo motina.

Todėl tas delsimas ją įgalino, parengė ir priartino prie Dievo.

Dievas nori, kad ateitutėmėte prieš Jį su situacija,

tačiau Jis nori pasinaudoti jūsų padėtimi.

Jis nori panaudoti jūsų iššūkį, jūsų ligą, kad ir kaip šiandien atrodytų jūsų nevaisingumas, kad

perkeltumėte savo santykį su Dievu į kitą lygmenį.

Atrodo, kad Onos nesėkmė buvo sukurta sėkmei.

Tai buvo jos proveržis.

Tai buvo pozicija, kuri turėjo paskatinti ją siekti būsimos sėkmės.

Pranašas TB Džošua pasakė: „Kai mes priimame negandas, ištveriame kiekvieną skausmą,

tada išmokstame tai, ką turėtume žinoti. Mūsų sielvartas tampa laimėjimu“.

Tad dabar paliksiu jums šį klausimą.

Ar esate pasirengęs priimti savo Samuelį Dievo būdu ir Dievo laiku?

Na, o jei taip, nesivadovaukite savo tikėjimu, kad po maldos iš karto pagerės.

Įvertinkite procesą, pasinaudokite Dievo ištekliais ir, kaip ir Ona, jūs taip pat pamatysite,

kad Dievo laiku viskas yra gražu.