Kodėl lyčių lygybė naudinga ir vyrams?

Visi žinome, kad tai teisinga. Bet Michael Kimmel pateikia nuostabą keliančius, smagius ir praktinius argumentus už lygias vyrų ir moterų teises darbovietėje ir namuose. Tai nėra nulinės sumos žaidimas – čia visi yra laimėtojai. Kiekvienam atsiranda daugiau galimybių, ir gyvenimas tampa laimingesnis.

Mano tikslas – sutelkti vyrus
palaikyti lyčių lygybę.

(Džiugesys.)

Palaukite, kas tai?

Ką bendra su lyčių lygybe turi vyrai?

Lyčių lygybė susijusi su moterimis – taip?

Turiu omeny, kad sakydami „lyčių“
kalbame apie moteris.

Išties kalbu kaip viduriniosios klasės
baltasis.

Ne iš karto juo tapau.

Tai įvyko maždaug prieš 30 metų,
kai buvau magistrantas universitete.

Vieną dieną susirinko mūsų
studentų būrys

ir mes pradėjome kalbėtis apie tai,

kiek daug rašoma ir svarstoma
apie feministinę teoriją,

tačiau tokio kurso vis dar nėra.

Taigi pasielgėme, kaip būdinga
studentams esant tokiai situacijai.

„Sukurkime studijų grupę“, – nusprendėme.

Skaitysime tekstą, nagrinėsime jį

ir valgysime suneštinę vakarienę.

(Juokas.)

Taigi – aš ir 11 moterų
susitikdavome kiekvieną savaitę.

(Juokas.)

Skaitydavome kai kurias feministines
teorijas ir diskutuodavome apie tai.

Kartą mums kalbantis

aš išgirdau visam laikui mano gyvenimą
pakeitusį dialogą.

Kalbėjo dvi moterys.

Viena iš jų buvo baltaodė,
kita – juodaodė.

Baltaodė moteris pasakė

– dabar tai gali skambėti
itin anachroniškai –

kad visos moterys – engiamos kaip moterys.

Visos moterys patiria
panašų patriarchato poveikį,

todėl jos visos tarsi intuityviai
susivienija ar išgyvena seserystės jausmą.

Tuomet juodaodė moteris pasakė:

„Aš abejoju. Noriu paklausti.“

Juodaodė moteris klausia baltaodės:

„Ką tu matai veidrodyje,

kai atsikeli ryte?“

Baltaodė moteris atsako:
„Aš matau moterį.“

Tuomet juodaodė moteris sako:
„Matai, man yra kiek kebliau,

nes atsikėlusi iš ryto aš matau

juodaodę moterį veidrodyje.

Priešingai nei tau, rasė man akivaizdi,
bet tu to nepastebi“.

Tuomet ji ištarė pribloškiančius žodžius:

„Tai ir yra privilegija.

Tie, kuriems ji suteikta,
jos nepastebi“ – pasakė ji.

„Gyvenime negalvoti apie savo rasę

kiekvieną minutę – tikra prabanga.

Privilegijuotiems ji neregima.“

Prisiminiau – buvau vienintelis vyras
grupėje,

todėl tai išgirdęs sušukau – „O, ne!“

(Juokas.)

Tuomet kažkas paklausė:
„Ir kokia buvo reakcija?“

Aš pasakiau: „Atsikėlęs iš ryto

veidrodyje aš matau žmogų.

Esu lyg ir tipiška asmenybė:

viduriniosios klasės baltasis, neturintis
nei rasės, klasės ar lyties.

Esu universaliai apibrėžiamas.“

(Juokas.)

Man patinka prisiminti laikus, kai tapau
viduriniosios klasės baltuoju,

kai klasė, rasė ir lytis nebuvo susijusios
su kitais žmonėmis,

tai buvo susiję su manimi.

Aš pradėjau mąstyti apie tai,

kad tai buvo išimtinė teisė
nepastebėti to gana ilgai.

Norėčiau papasakoti prieš 30 metų vykusio

pokalbio pabaigą toje grupelėje,

bet pateiksiu tai priminusią situaciją,
kuri neseniai įvyko universitete.

Mudu su kolege ten dėstome lyčių
sociologiją

pakaitiniuose semestruose.

Ir ji skaito vieną paskaitą kaip svečias

mano kursui, o aš – jos.

Taigi, einu jos kursui skaityti paskaitos,

auditorijoje susirinkę apie 300 studentų,

man pasirodžius vienas iš studentų
žvilgtelėjęs sako:

„O, sulaukėme objektyvios nuomonės.“

Visą semestrą šiems studentams

dėstė moteris.

Kai ji sakydavo,

kad „JAV yra struktūrinė lyčių nelygybė“,

jie pareikšdavo: „Žinoma, taip sakote, nes

esate moteris. Jūs – šališka.“

Man tai ištarus, jie sako: „Oho – įdomu.

Ar tai bus teste? Kaip parašyti
žodį „struktūrinis?“

(Juokas.)

Tikiuosi, kad visi aiškiai matote,

kaip atrodo objektyvumas.

(Juokas.) (Plojimai.)

Atsietasis vakarietiškas racionalumas.

(Juokas.)

Manau, kad dėl šios priežasties
vyrai ryši kaklaraiščius.

(Juokas.)

Nes jei sieki įgyvendinti
atskirtąjį vakarietišką racionalumą,

turi tai aiškiai parodyti.

Ar gali būti aiškesnis išskirtojo
vakarietiško racionalumo ženklas,

nei apdaras, prasidedantis kilpa
ir pasibaigiantis ties genitalijomis.

(Juokas.) (Plojimai.)

Turime kūno ir dvasios dvilypumą.

Vyrams aiškiai parodžius lyties skirtumą,

žengiamas pirmasis žingsnis patraukiant
vyrus palaikyti lyčių lygybę.

Pirmąkart vyrams išgirdus
apie lyčių lygybę,

iš pradžių jie dažnai galvoja,

daugelis taip galvoja,

kad tai gana teisinga,

tai – etinis imperatyvas.

Tačiau ne visi vyrai taip mano.

Vieni iš jų elgiasi lyg žaibo trenkti:

„O Dieve – lyčių lygybė“ – taria jie,

tuoj pat pasitelkdami logiškąjį vyrišką
mąstymą apie jūsų engimą.

Palaikydami lyčių lygybę jie mąsto,
tarsi kariai:

Dekojame, moterys, kad atkreipėte
į tai dėmesį –

mes tuo pasirūpinsime.

Vadinu tai išankstiniu
savęs pasveikinimo sindromu.

(Juokas.) (Plojimai.)

Dar yra kita grupė, kuri labai
nusiteikusi prieš lyčių lygybę

ir mato ją kaip žalingą vyrams.

Diskutavau TV pokalbių laidoje su 4-iais
priešingo požiūrio baltaisiais vyrais.

Nuo to pradėjau savo knygą
„Pikti baltieji vyrai“.

Šie keturi pikti baltieji vyrai

buvo įsitikinę, kad jie,
baltieji Amerikoje, yra

atvirkštinės diskriminacijos aukos
darbovietėje.

Ir jie pasakojo istorijas kaip jie buvo
tinkami darbams,

ar turėjo gauti paaukštinimą

ir jų negavo ir labai dėl to piktinosi.

Visa tai pasakoju todėl, nes turite žinoti

šios laidos pavadinimą.

Tai buvo vieno vyro citata,

kuri skamba taip –

„Juodaodė pavogė mano darbo vietą“.

Visi jie pasakojo savo istorijas,

apie darbui tinkamas
kvalifikacijas,

paaukštinimo teisę ir piktinosi
to negavę.

Atėjus mano laikui kalbėti, tariau:

„Noriu jūsų paklausti tik vieno –

apie laidos pavadinimą:

„Juodaodė pavogė mano darbo vietą“.

Išties man įdomus tik vienas žodis.

Noriu sužinoti apie žodį „mano“.

Kodėl manote,
kad ši darbo vieta yra jūsų?

Kodėl laidos pavadinimas – ne
„Baltaodė gavo šią darbo vietą“

ar „Baltaodė gavo darbo vietą“?

Nes nesipriešinant vyrų nuostatai,
kad jiems kas savaime priklauso,

manau, niekad nesuprasime,
kodėl tiek daug vyrų

nepritaria lyčių lygybei. (Plojimai.)

Žiūrėkit, manome,
kad visiems taisyklės yra vienodos,

o jei jos nors kiek pakeičiamos,

galvojame: „Dieve, viskas eina
prieš srovę.

Tai atvirkštinė diskriminacija prieš mus.“

(Juokas.)

Taigi – leiskite pasakyti
labai aiškiai:

baltieji Europos ir JAV vyrai
yra pasipelnę

iš paties didžiausio
pozityvios diskriminacijos įvykio

pasaulio istorijoje.

Tai vadinama „pasaulio istorija“.

(Juokas.) (Plojimai.)

Ką tik įvardijau keletą problemų
siekiant įtraukti vyrus,

bet kodėl gi turėtume remti lyčių lygybę?

Aišku, tai juk sąžininga, teisinga
ir teisėta.

Tačiau tame slypi kur kas daugiau:

lyčių lygybė taip pat ir naudinga
vyrams.

Jei įsiklausytumėte į vyrų kalbas
apie tai, ko jie nori pasiekti gyvenime,

lyčių lygybė yra tai, kas padėtų pasiekti
norimo gyvenimo.

Lyčių lygybė naudinga pasaulio šalims.

Daugelis tyrimų parodė,

kad tos šalys, kuriose
labiausiai klesti lyčių lygybė

užima aukštesnę vietą laimės skalėje.

Tai ne tik dėl to, kad taip yra Europoje.

(Juokas.)

Netgi lyginant Europos šalis,
kur labiau laikomasi lygių teisių,

yra aukštesni laimės rodikliai.

Įmonėms tai naudinga taip pat.

„Catalyst“ ir kt. organizacijų atlikti
tyrimai rodo,

kad, labiau palaikant lygias teises,

darbuotojai yra laimingesni

ir geresnė darbo jėga.

Sumažėja darbuotojų kaitos
ir jų pasitraukimo iš darbo rodikliai.

Paprasčiau priimti darbuotojus.

Didėja pasitenkinimas darbu, nelinkstama
jo keisti kitu.

Pasiekiamas didesnis produktyvumas.

Dažnai įmonėse manęs klausia:

„Vaje, lyčių lygybė kainuos išties daug,
ar ne?“

O aš atsakau: „O ne, iš tikrųjų reikėtų
suskaičiuoti,

kiek sumokėjote už lyčių nelygybę.

Tai be galo brangu.“

Taigi – tai yra naudinga verslui,

be to, tai gerai vyrams.

Tai padeda sukurti norimą gyvenimą,

nes ypač jauni vyrai itin stipriai
pasikeitė,

jie nori gyventi gyvenimą nuspalvintą

nuostabiausių santykių su savo vaikais.

Ir jie tikisi, kad jų partnerės,
sutuoktinės, žmonos

dirbs už namų ribų –

tiesiog dirbs savo darbą kaip ir vyrai.

Pateiksiu minėto pokyčio pavyzdį.

Kai kas iš jūsų tai gal prisimena.

Kai buvau daug jaunesnis, mums buvo
užminta tokia mįslė.

Kai kas iš jūsų gali raukytis ją
prisimindami.

Mįslė buvo maždaug tokia.

Tėvas su sūnumi, važiuodami greitkeliu,

patiria baisų autoįvykį;

tėvas žuvo,

o sūnus nugabenamas
į ligoninės reanimaciją.

Pastarajam atsidūrus reanimacijoje,

jį pamato atsakingasis gydytojas
ir taria:

„Aš negaliu gydyti – tai mano
sūnus.“

Kaip tai gali atsitikti?

Mes buvome suglumę.

Mes negalėjome to suprasti.

(Juokas.)

Nusprendžiau, atlikti mažą bandymą
su savo 16-os metų sūnumi.

Jis buvo į namus pasikvietęs
grupelę draugų,

kurie žiūrėjo žaidimą per televizorių.

Taigi nusprendžau užminti jiems šią mįslę,

norėdamas įvertinti pokytį.

Tie 16-os metų vaikinukai staiga atsisuko

ir atsakė: „Tai jo mama. Taip?“

Be jokių problemų – taip paprastai.

Išskyrus mano sūnų, pasakiusį:
„Jis galėjo turėti du tėčius.“

(Juokas.) (Plojimai.)

Tai ir yra pokyčių indikatorius.

Jauni vyrai šiandien nori išlaikyti
šeimos ir darbo pusiausvyrą.

Jie nori dviejų dirbančių žmonių šeimos.

Jie siekia, kad galėtų dalytis su partnere
darbo ir šeimos pusiausvyrą.

Jie nori kartu auginti vaikus.

Pasirodo, kad juo labiau palaikomi

lygiaviniai santykiai,

tuo partneriai laimingesni.

Turime labai įtikinančius psichologų
ir sociologų duomenis.

Manau, įtikinantys skaičiai ir duomenys
įrodo vyrams,

kad lyčių lygybė nėra nulinės sumos
lošimas – čia laimi abu.

Tai parodo duomenys.

Vyrams pradėjus balansuoti

tarp šeimos ir darbo,

dažnai ištariamos dvi apibrėžiančios
mūsų veiklą frazės.

Prisidedame ir padedame.

(Juokas.)

Aš pasiūlysiu kažką
kiek radikalesnio –

vieną žodį „dalintis“.

(Juokas.)

Duomenys parodė, kad dalijantis

buities darbus ir vaikų priežiūrą

vaikams labiau sekasi mokykloje,

jie mažiau praleidžia pamokų

ir pasiekia geresnių rezultatų.

Jie rečiau serga ADHD sindromu,

rečiau lankosi pas vaikų psichiatrą,

mažiau vartoja vaistų.

Vyrams dalijantis buities darbus ir
vaikų priežiūrą,

jų vaikai yra laimingesni ir sveikesni,

o vyrams kaip tik to ir reikia.

Pasidalijus buities darbus ir vaikų
priežiūrą,

žmonos yra laimingesnės

ne tik tai, dar ir sveikesnės.

Joms rečiau prireikia gydytojo,

rečiau nustatoma depresija

ir jos mažiau vartoja vaistų,
dažniau lanko sporto klubą

ir yra labiau patenkintos santuoka.

Pasidalijus namų ruošą ir vaikų priežiūrą,

žmonos yra laimingesnės ir sveikesnės,

o vyrai taip pat šito nori.

Pasidalijus buities darbus ir vaikų
priežiūrą,

vyrai yra sveikesni.

Jie mažiau rūko, geria ar vartoja
narkotikų;

rečiau atsiduria reanimacijoje,

dažniau lankosi pas gydytoją dėl
profilaktinės patikros.

Jie rečiau lankosi pas gydytoją,

rečiau serga depresija

ir mažiau vartoja vaistų.

Pasidalijus namų ruošą ir vaikų priežiūrą,

vyrai yra laimingesni ir sveikesni.

Kas šito atsisakytų?

Ir galiausiai,

pasidalijus namų ruošą ir vaikų
priežiūrą,

jie dažniau mylisi.

(Juokas.)

Kaip manote, kuri iš šių
keturių išvadų

bus pateikta ant
žurnalo „Men's Health“ viršelio?

(Juokas.)

„Namų ruoša ją sujaudina.

(Ne tuomet, kai tą daro ji)“

(Juokas.)

Pasakysiu, kad vyrai

auditorijoje nepamirštų –

šie duomenys buvo renkami labai ilgai,

ir aš nenoriu, kad klausytojai sakytų:

„Hm, gerai – šįvakar išplausiu indus“.

Tyrimai truko tikrai labai ilgai.

Pateikiant tai ant žurnalo „Men's Health“
viršelio

parodoma, kaip tai yra svarbu,

tai dar vadinama, jums patiks,
„Buitinis viliotinis“.

Taigi atradome tikrai itin svarbių dalykų,

kad lyčių lygybė

naudinga šalims,

įmonėms, ir vyrams

ir jų vaikams bei partnerėms,

lyčių lygybė – ne nulinės sumos lošimas.

Tai – ne laimėti-pralaimėti.

Čia laimi kiekvienas.

Taip pat žinome, kad negalima

suteikti teisių moterims ir mergaitėms,

jei neprisijungia vyrai ir berniukai.

Mes tai žinome.

Mano nuomone,

vyrai nori visai to paties, ką
įvardino moterys,

kad galetų gyventį tokį gyvenimą,
kokio jos nori,

kad galėtume gyventi taip,
kaip mes norime.

1915 metų vienos didelės rinkimų
demonstracijos išvakarėse,

vykusioje Niujorko Penktojoje aveniu,

Niujorke rašytojas parašė žurnalui

straipsnį pavadinimu

„Feminizmas vyrams“.

Straipsnis prasidėjo taip:

„Feminizmas suteikė vyrams teisę
pirmą kartą pasijusti laisviems“.

Dėkoju jums.

(Plojimai.)