Poetas, tapęs žodžiais – Geneviève Emy

Žiūrėkite pilną pamoką: https://ed.ted.com/lessons/how-one-french-poet-combined-poetry-and-visual-art-genevieve-emy

Literatūros istorijoje tarp didžių poetų, tokie vardai kaip Homeras, Shakespeare'as ir Whitmanas yra iškart atpažįstami. Visgi, yra vienas puikus 20-o amžiaus prancūzų poetas, kurio vardas jums galbūt negirdėtas: Guillaume Apollinaire. Geneviève Emy parodo kaip per savo trumpą gyvenimą Apollinaire sukūrė poeziją, kurioje susipynė žodžiai ir vaizdai taip, kad, regis išpranašavo meninę revoliuciją.

Geneviève Emy – pamoka, TED-Ed – animacija.

Literatūros istorijoje tarp didžių poetų,

tokie vardai kaip Homeras,

Shakespeare'as,

Miltonas

ir Whitmanas yra iškart atpažįstami.

Visgi, yra vienas puikus 20-o amžiaus
prancūzų poetas,

kurio vardas jums galbūt negirdėtas:

Guillaume Apollinaire.

Jis – kolega ir artimas draugas
tokių menininkų kaip Picasso,

Rousseau

Ir Chagallo.

Terminas „siurrealizmas“ – jo,

jis net buvo įtartas
Mona Lizos vagyste 1911-aisiais.

Jis per savo trumpą gyvenimą,

kūrė poeziją, kurioje
susipynė žodžiai ir vaizdai

taip, kad, regis, išpranašavo
meninę revoliuciją.

19 a. pabaigoje
ir 20 a. pradžioje Paryžiuje

pigios nuomos Monmartro
ir Montparnaso rajonai

buvo kiekvieno badaujančio kūrėjo namai.

Tai viskas, ką jie galėjo sau leisti.

Šie tapytojai, rašytojai
ir inteligentai,

susivieniję vardan kūrybinės aistros
ir kontrkultūrinių įsitikinimų,

sudarė bohemiškąją Prancūzijos subkultūrą.

O jų darbai, literatūra
ir intelektas sudrebino pasaulį.

20 a. pradžioje,

šioje dinamiškoje visuomenėje,

meno kritikas, poetas
ir avantgardistų vedlys

Guillaume Apollinaire buvo
puikiai žinomas veikėjas.

Kaip meno kritikas, jis paaiškino

kubizmo ir siurrealizmo
judėjimus pasauliui

ir užstojo daugelį jaunų menininkų

prieš publiką, kuri dažnai buvo
ksenofobiška ir siaurai mąstanti.

Kaip poetas, Apollinaire
aistringai mėgo visas meno formas

ir buvo viduramžių literatūros žinovas,

ypatingai kaligrafijos ir inicialų meno.

Kaip žmogus su vizija, jis pastebėjo
atotrūkį tarp dviejų meno kultūrų.

Vienoje pusėje buvo populiarios,
šlovinamos tradicinio meno formos.

Kitoje – meninės išraiškos formos,

atsiradusios dėl siurrealizmo,

kubizmo

ir naujų išradimų kaip kinas

ir fonografas.

Toje atskirtyje,

dėka savo didžiausio indėlio į poeziją –

kaligramos,

Guillaume Apollinaire pastatė tiltą.

Apollinaire sukūrė kaligramą
kaip pieštą eilėraštį,

rašytinį portretą,

minčių piešinį,

tam, kad išreikštų savo modernumą

ir norą praplėsti poezijos ribas
nuo įprastų tekstų ir posmelių

ir į 20-ą amžių.

Kai kurios jo kaligramos šmaikščios,

kaip „Lettre-Océan“.

Kai kurios dedikuotos
mirusiems jauniems jo draugams,

kaip „La Colombe Poignardée
et le jet d'eau“.

Kai kurios yra
emocionalios akimirkos išraiška,

kaip „Il Pleut“:

„Lyja moterų balsais
lyg jie jau būtų žuvę net ir atminty,

ir lyja jumis taip pat,
žavingi mano gyvenimo susitikimai,

ak, maži lašai.

Tie kylantys debesys pradeda juoktis
iš besiklausančių miestų visatos.

Klausyk ar lyja, kai gailestis
ir panieka raudoja senovinei muzikai.

Klausyk kaip nutrūksta sijos,
laikančios tave ir aukštai, ir žemai“.

Kiekviena kaligrama skirta
išlaisvinti skaitytoją

iš įprasto poezijos potyrio

ir priversti jį pajusti ir išvysti
kažką naujo.

„Lettre-Océan“ – pirmiau regimas vaizdas,
nei perskaitomi žodžiai.

Tekstinė visuma sujungiama žodžiais,
formomis.

Dvi apvalios figūros,
viena – įspraustą į stačiakampį,

kita – puslapyje sudėliota
spiralės forma.

Kartu jos sudaro vaizdą,
kuris primena kubizmą.

Tada, atidžiau įsižiūrėjus į tekstą,

vaizduojamieji žodžiai užsimena

apie Eifelio bokštą, matomą iš viršaus.

Jie atiduoda duoklę telegrafo
elektromagnetinėms bangoms,

naujam to meto bendravimo būdui.

Daugiaprasmės meno išraiškos priemonės
Apollinaire'o kaligramose

nėra tik nuostabus
poetinio meistriškumo pavyzdys

iš žanro profesionalo.

Kiekviena kaligrama taip pat yra
to meto iliustracija,

įamžinanti aistrą,

jaudulį

ir visų Paryžiaus bohemiečių menininkų
laukimą,

įskaitant ir Apollinaire'ą,

daugelis jų pralenkė savo laiką

ir, kurdami naujoviškai,

nekantraudami laukė ateities.