< Return to Video

Kathryn Schultz: Apie buvimą neteisiu

  • 0:00 - 0:03
    Taigi buvo 1995,
  • 0:03 - 0:05
    aš studijuoju koledže,
  • 0:05 - 0:08
    kartu su drauge esam kelyje
  • 0:08 - 0:10
    nuo Providenso, Rod Ailande,
  • 0:10 - 0:12
    iki Portlando Oregono valstijoje.
  • 0:12 - 0:15
    Žinote, mes jaunos ir neturinčios darbo,
  • 0:15 - 0:17
    tad keliaujame šalutiniais keliais
  • 0:17 - 0:19
    per valstijų parkus
  • 0:19 - 0:22
    ir nacionalinius miškus -
  • 0:22 - 0:25
    praktiškai ilgiausiu keliu, kokio tik galėjome imtis.
  • 0:26 - 0:29
    Ir kažkur viduryje Pietų Dakotos,
  • 0:29 - 0:32
    atsisukau į savo draugę
  • 0:32 - 0:34
    ir uždaviau klausimą,
  • 0:34 - 0:36
    kuris kamavo mane
  • 0:36 - 0:39
    pastaruosius 3000 kilometrų.
  • 0:40 - 0:44
    "Ką reiškia tas kinų hieroglifas, kurį vis matau šalia kelio?"
  • 0:47 - 0:51
    Mano draugė pažiūrėjo į mane visiškai abejingai.
  • 0:51 - 0:53
    Tiesą sakant, džentelmenas iš pirmos eilės
  • 0:53 - 0:56
    idealiai perteikia jos veido imitaciją.
  • 0:56 - 0:59
    (Juokas)
  • 0:59 - 1:01
    Toliau tęsiu: "Žinai,
  • 1:01 - 1:03
    visi šitie ženklai, ant kurių mes matome
  • 1:03 - 1:06
    kinų hieroglifą."
  • 1:07 - 1:10
    Ji tik spokso į mane kelias akimirkas
  • 1:10 - 1:13
    ir tada praplyšta juoktis,
  • 1:13 - 1:15
    nes supranta, apie ką aš kalbu.
  • 1:15 - 1:18
    Ir štai apie ką aš kalbu.
  • 1:18 - 1:24
    (Juokas)
  • 1:24 - 1:28
    Teisingai, žymusis kinų hieroglifas pikniko vietai.
  • 1:28 - 1:30
    (Juokas)
  • 1:30 - 1:34
    Praleidau penkerius savo gyvenimo metus
  • 1:34 - 1:36
    galvodama apie situacijas,
  • 1:36 - 1:39
    tokias kaip ši -
  • 1:39 - 1:41
    kodėl mes kartais neteisingai suprantame
  • 1:41 - 1:43
    ženklus aplink mus,
  • 1:43 - 1:46
    ir kaip mes elgiamės, kai taip nutinka,
  • 1:46 - 1:50
    ir ką iš viso to galima pasakyti apie žmogaus prigimtį.
  • 1:50 - 1:52
    Kitaip tariant, kaip jau girdėjote iš Kriso,
  • 1:52 - 1:54
    praleidau penkerius metus
  • 1:54 - 1:57
    galvodama apie klydimą.
  • 1:57 - 2:00
    Tai gali atrodyti kaip keistas karjeros žingsnis,
  • 2:00 - 2:03
    tačiau, iš tikrųjų, turi vieną puikų privalumą:
  • 2:03 - 2:05
    jokios konkurencijos dėl darbo.
  • 2:05 - 2:07
    (Juokas)
  • 2:07 - 2:10
    Tiesą sakant, dauguma mūsų daro viską, ką galime,
  • 2:10 - 2:13
    kad išvengtume galvojimo apie klydimą,
  • 2:13 - 2:15
    ar bent išvengtume galvojimo apie galimybę,
  • 2:15 - 2:17
    kad mes patys klystame.
  • 2:17 - 2:19
    Suprantame tai abstrakčiai.
  • 2:19 - 2:21
    Visi žinome, kad kiekvienas šioje salėje daro klaidas.
  • 2:22 - 2:25
    Žmonių rūšis, bendrai, yra klystanti - gerai.
  • 2:26 - 2:29
    Bet kuomet tai nusileidžia iki manęs būtent dabar,
  • 2:29 - 2:31
    iki visų mano turimų įsitikinimų
  • 2:31 - 2:34
    čia, esamuoju laiku,
  • 2:34 - 2:38
    staiga visas šis abstraktus klaidingumo pripažinimas
  • 2:38 - 2:41
    išmetamas pro langą -
  • 2:41 - 2:44
    ir negaliu sugalvoti nieko, dėl ko klystu.
  • 2:45 - 2:48
    Reikalas tame, kad esamasis laikas yra tai, kur gyvename.
  • 2:48 - 2:51
    Esamuoju laiku einame į susirinkimus;
  • 2:51 - 2:53
    esamuoju laiku vykstame atostogauti su šeima;
  • 2:53 - 2:57
    einame į rinkimus ir balsuojame esamuoju laiku.
  • 2:57 - 3:00
    Taip realybėje mes visi lyg įsisukę į kelionę per gyvenimą,
  • 3:00 - 3:02
    įstrigusį šiame mažame jausmo,
  • 3:02 - 3:05
    kad esame labai teisūs dėl visko, burbule.
  • 3:06 - 3:08
    Aš manau, kad tai yra problema.
  • 3:08 - 3:11
    Manau, tai problema kiekvienam iš mūsų, kaip individams
  • 3:11 - 3:14
    mūsų asmeniniame ir profesiniame gyvenime,
  • 3:14 - 3:17
    ir, manau, tai problema visiems mums drauge, kaip kultūrai.
  • 3:17 - 3:19
    Taigi tai, ką aš noriu padaryti šiandien
  • 3:19 - 3:22
    yra, pirmiausia, kalbėti apie tai, kodėl mes užstringame
  • 3:22 - 3:24
    šiame teisingumo jausme.
  • 3:24 - 3:27
    Ir antra, kodėl tai yra problema.
  • 3:27 - 3:29
    Ir galiausiai, aš noriu įtikinti jus,
  • 3:29 - 3:31
    kad yra įmanoma
  • 3:31 - 3:33
    išeiti iš tokio jausmo,
  • 3:33 - 3:35
    ir kad, jeigu jūs galėtumėt tai padaryti,
  • 3:35 - 3:37
    tai būtų vienintelis puikiausias
  • 3:37 - 3:40
    moralinis, intelektualinis ir kūrybinis šuolis kokį galima padaryti.
  • 3:42 - 3:44
    Taigi, kodėl mes užstringame
  • 3:44 - 3:46
    šiame teisume?
  • 3:46 - 3:49
    Viena priežastis, iš tikrųjų, susijusi su jausmu, kuomet klystame.
  • 3:49 - 3:51
    Taigi, leiskite man jūsų šio to paklausti -
  • 3:51 - 3:55
    arba tiesiog, leiskite jūsų paklausti, nes esate čia šalia:
  • 3:55 - 3:58
    Koks jausmas, - emociškai, -
  • 3:58 - 4:01
    kaip jaučiasi klysti?
  • 4:01 - 4:04
    Bjauru. Nykštys žemyn.
  • 4:04 - 4:06
    Nesmagu. OK, puiku, gerai.
  • 4:06 - 4:08
    Bjauru, nykštys žemyn, nesmagu -
  • 4:08 - 4:11
    ačiū jums, tai labai geri atsakymai,
  • 4:11 - 4:14
    tačiau tai atsakymai į kitokį klausimą.
  • 4:14 - 4:16
    Jūs, žmonės, atsakote į klausimą:
  • 4:16 - 4:19
    Koks yra jausmas suvokti, kad klysti?
  • 4:19 - 4:23
    (Juokas)
  • 4:23 - 4:26
    Suvokimas, kad klysti, gali būti panašus į tai ir dar į kitus dalykus, tiesa?
  • 4:26 - 4:29
    Turiu omeny, jis gali būti sukrečiantis, gali būti demaskuojantis,
  • 4:29 - 4:31
    iš tikrųjų, gali būti juokingas,
  • 4:31 - 4:34
    kaip kad mano kvaila klaida dėl kinų simbolio.
  • 4:34 - 4:37
    Bet tiesiog buvimas neteisiam,
  • 4:37 - 4:39
    jis niekaip nejaučiamas.
  • 4:39 - 4:42
    Pateiksiu jums analogiją.
  • 4:42 - 4:44
    Ar atsimenate Loony Tunes animaciją,
  • 4:44 - 4:46
    kurioje buvo beviltiškas kojotas,
  • 4:46 - 4:48
    nuolat besivaikantis ir niekad nepagaunantis paukščio bėgiko?
  • 4:48 - 4:51
    Beveik kiekvienoje šio filmuko serijoje
  • 4:51 - 4:53
    būdavo momentas, kuomet kojotas vejasi paukštį,
  • 4:53 - 4:55
    ir paukštis nušoka nuo skardžio,
  • 4:55 - 4:58
    tai yra gerai, jis paukštis ir gali skristi.
  • 4:58 - 5:02
    Bet reikalas tas, kad kojotas bėga paskui jį nuo skardžio.
  • 5:02 - 5:04
    Ir kas juokinga, -
  • 5:04 - 5:06
    bent jau, jei esi šešerių metų amžiaus, -
  • 5:06 - 5:08
    kad kojotui viskas taip pat visiškai gerai.
  • 5:08 - 5:10
    Jis tiesiog tęsia bėgti -
  • 5:10 - 5:12
    iki pat momento, kuomet pažiūri žemyn
  • 5:12 - 5:15
    ir suvokia, kad yra ore.
  • 5:15 - 5:18
    Štai tada jis krenta.
  • 5:19 - 5:21
    Kuomet dėl kažko klystame -
  • 5:21 - 5:24
    ne tada kai tai suvokiame, bet iki to -
  • 5:24 - 5:27
    mes esame kaip tas kojotas
  • 5:27 - 5:30
    po to, kai jis nušoka nuo skardžio, ir prieš tai, kai jis pažiūri žemyn.
  • 5:31 - 5:34
    Žinote, mes jau klystame,
  • 5:34 - 5:36
    jau esame bėdoje,
  • 5:36 - 5:39
    bet jaučiamės tarsi būtume ant kieto pagrindo.
  • 5:40 - 5:43
    Taigi, iš tikrųjų, turėčiau pasitaisyti dėl to, ką pasakiau akimirką prieš tai.
  • 5:43 - 5:46
    Jaučiamės kažkaip, kai klystame;
  • 5:46 - 5:49
    jaučiamės esantys teisūs.
  • 5:49 - 5:52
    (Juokas)
  • 5:52 - 5:55
    Taigi tai viena priežastis, struktūrinė priežastis,
  • 5:55 - 5:57
    kodėl mes įstringame šiame pojūtyje, kad esame teisūs.
  • 5:57 - 5:59
    Aš vadinu tai klaidingu aklumu.
  • 5:59 - 6:01
    Daugumą laiko
  • 6:01 - 6:04
    mes neturime jokio vidinio signalo,
  • 6:04 - 6:06
    leidžiančio mums sužinoti, kad dėl kažko klystame,
  • 6:06 - 6:09
    iki kol būna per vėlu.
  • 6:09 - 6:12
    Bet yra ir antra priežastis, kodėl įstringame šiame įsitikinime -
  • 6:12 - 6:14
    ir ji yra kultūrinė.
  • 6:15 - 6:18
    Grižkite mintimis trumpam į pradinę mokykla.
  • 6:18 - 6:20
    Sėdite ten klasėje,
  • 6:20 - 6:23
    ir jūsų mokytojas grąžina testo lapus,
  • 6:23 - 6:25
    ir vienas jų atrodo štai taip.
  • 6:25 - 6:27
    Beje, tai ne maniškis.
  • 6:27 - 6:29
    (Juokas)
  • 6:29 - 6:32
    Taigi esate pradinėje mokykloje,
  • 6:32 - 6:34
    ir tiksliai žinote, ką galvoti
  • 6:34 - 6:37
    apie vaiką, kuris gavo šį lapą.
  • 6:37 - 6:40
    Kvailas vaikas, tvarkos drumstėjas,
  • 6:40 - 6:43
    tas, kuris niekada nepadaro namų darbų.
  • 6:43 - 6:46
    Taigi, iki sulaukę devynerių,
  • 6:46 - 6:48
    jūs jau esate išmokę, kad, pirmiausia,
  • 6:48 - 6:50
    tie žmonės, kurie atlieka užduotis klaidingai,
  • 6:50 - 6:53
    yra tingūs, neatsakingi bukagalviai -
  • 6:53 - 6:55
    ir, antra,
  • 6:55 - 6:57
    kad norint pasisekimo gyvenime,
  • 6:57 - 7:00
    reikia niekad nedaryti klaidų.
  • 7:01 - 7:05
    Mes išmokstame šias iš tikrųjų blogas pamokas pabai puikiai.
  • 7:06 - 7:08
    Ir daugelis mūsų -
  • 7:08 - 7:12
    ir, spėju, ypač daug iš mūsų šioje salėje -
  • 7:12 - 7:14
    tvarkosi su tuo tiesiog tapdami
  • 7:14 - 7:16
    idealiais mažais dešimtukininkais,
  • 7:16 - 7:19
    perfekcionistais, maksimalistais.
  • 7:19 - 7:21
    Tiesa,
  • 7:21 - 7:25
    pone finansų direktoriau, astrofizike, ultra-maratonų dalyvi?
  • 7:25 - 7:32
    (Juokas)
  • 7:32 - 7:36
    Panašu, kad jūs visi esat finansų direktoriai, astrofizikai, ultra-maratonų dalyviai.
  • 7:36 - 7:38
    OK, tai puiku.
  • 7:38 - 7:41
    Išskyrus tai, kad tuomet mes baisiai bijome
  • 7:41 - 7:43
    galimybės, kad kažką padarėme klaidingai.
  • 7:43 - 7:46
    Nes pasak to,
  • 7:46 - 7:48
    kažką padaryti klaidingai
  • 7:48 - 7:51
    reiškia, kad yra kažkas negerai su mumis.
  • 7:51 - 7:53
    Taigi, mes tiesiog atkakliai laikomės, jog esame teisūs,
  • 7:53 - 7:55
    nes dėl to jaučiamės protingi, atsakingi,
  • 7:55 - 7:58
    dori ir saugūs.
  • 7:59 - 8:01
    Taigi leiskite man papasakoti istoriją.
  • 8:01 - 8:03
    Prieš pora metų
  • 8:03 - 8:06
    moteris atvyko į Beth Israel Deaconess medicinos centrą operacijai.
  • 8:06 - 8:08
    Beth Israel yra Bostone.
  • 8:08 - 8:10
    Tai universitetinė Harvardo ligoninė -
  • 8:10 - 8:12
    viena geriausių ligoninių šalyje.
  • 8:12 - 8:15
    Taigi ši moteris atvyksta ir yra paguldoma į operacinę.
  • 8:15 - 8:17
    Ji nuskausminta, chirurgas padaro savo darbą -
  • 8:17 - 8:20
    susiūna ir nusiunčia ją į pooperacinę palatą.
  • 8:20 - 8:23
    Panašu, kad viskas pavyko puikiai.
  • 8:23 - 8:26
    Ji pabunda, pažiūri žemyn į save
  • 8:26 - 8:30
    ir sako: "Kodėl yra sutvarstyta ne ta mano kūno pusė?"
  • 8:30 - 8:33
    Taigi ne ta jos kūno pusė tvarsčiuose,
  • 8:33 - 8:35
    nes chirurgas atliko rimtą operaciją
  • 8:35 - 8:38
    jos kairiajai kojai vietoj dešiniosios.
  • 8:39 - 8:42
    Kuomet Beth Israel sveikatos priežiūros kokybės viceprezidentas
  • 8:42 - 8:45
    kalbėjo apie šį incidentą,
  • 8:45 - 8:48
    jis pasakė kai ką įdomaus.
  • 8:48 - 8:51
    Jis pasakė: "Dėl kažkokios priežasties
  • 8:51 - 8:53
    chirurgas paprasčiausiai pajautė,
  • 8:53 - 8:55
    kad jis buvo teisingoje paciento pusėje."
  • 8:55 - 8:58
    (Juokas)
  • 9:00 - 9:02
    Šios istorijos esmė,
  • 9:02 - 9:05
    kad per didelis tikėjimas jausmu,
  • 9:05 - 9:08
    kad esi teisingoje viso ko pusėje
  • 9:08 - 9:11
    gali būti labai pavojingas.
  • 9:11 - 9:14
    Vidinis teisumo jausmas,
  • 9:14 - 9:16
    kurį mes visi patiriame taip dažnai
  • 9:16 - 9:18
    nėra patikimas gidas
  • 9:18 - 9:21
    tam, kas iš tikrųjų vyksta išoriniame pasaulyje.
  • 9:21 - 9:23
    Ir kuomet mes veikiame pagal tai,
  • 9:23 - 9:27
    ir nustojame analizuoti galimybę, kad klystame,
  • 9:27 - 9:29
    taigi tuomet mes galiausiai pridarome tokių dalykų,
  • 9:29 - 9:33
    kaip kad 757 milijonų litrų naftos išliejimas į Meksikos įlanką,
  • 9:33 - 9:36
    arba visuotinės ekonomikos sužlugdymas.
  • 9:37 - 9:40
    Taigi tai yra didžiulė praktinė problema.
  • 9:40 - 9:43
    Bet kartu tai yra ir didžiulė socialinė problema.
  • 9:43 - 9:47
    Pagalvokite akimirką apie tai, ką reiškia jaustis teisiam.
  • 9:47 - 9:49
    Tai reiškia, kad jūs manote, jog jūsų įsitikinimai
  • 9:49 - 9:52
    tiesiog tobulai atspindi realybę.
  • 9:52 - 9:54
    Ir kuomet jūs taip jaučiatės,
  • 9:54 - 9:56
    turite išspręsti problemą,
  • 9:56 - 9:58
    kaip jūs ketinate paaiškinti savo realybę
  • 9:58 - 10:01
    visiems tiems žmonėms, kurie nesutinka su jumis?
  • 10:01 - 10:04
    Taip išeina, kad dauguma iš mūsų žmonėms realybę aiškina panašiu būdu -
  • 10:04 - 10:07
    griebiantis kelių nesėkmingų prielaidų.
  • 10:08 - 10:11
    Pirmas dalykas, kurį mes paprastai darome, kai kas nors nesutinka su mumis,
  • 10:11 - 10:14
    mes tiesiog manome, kad jie neišprusę.
  • 10:14 - 10:16
    Jie neturi priėjimo prie tos pačios informacijos, kaip mes,
  • 10:16 - 10:19
    ir kuomet mes dosniai pasidalinsime ta informacija su jais,
  • 10:19 - 10:22
    jie išvys šviesą ir prisijungs prie mūsų komandos.
  • 10:22 - 10:25
    Kai tai nesuveikia,
  • 10:25 - 10:27
    kai paaiškėja, kad tie žmonės žino tuos pačius faktus kaip ir mes,
  • 10:27 - 10:29
    ir jie vis tiek nesutinka su mumis,
  • 10:29 - 10:31
    mes pereiname prie antros prielaidos,
  • 10:31 - 10:33
    kuri yra - jie idiotai.
  • 10:33 - 10:35
    (Juokas)
  • 10:35 - 10:37
    Jie turi visas teisingas dėlionės dalis,
  • 10:37 - 10:40
    tačiau per daug kvaili, kad sudėtų jas teisingai.
  • 10:40 - 10:42
    Ir kuomet ir tai nesuveikia,
  • 10:42 - 10:45
    kai paaiškėja, kad tie žmonės, kurie nesutinka su mumis,
  • 10:45 - 10:47
    žino tuos pačius faktus
  • 10:47 - 10:50
    ir yra ganėtinai protingi,
  • 10:50 - 10:53
    mes pereiname prie trečios prielaidos:
  • 10:53 - 10:56
    jie žino tiesą,
  • 10:56 - 10:58
    ir tyčia ją iškraipo
  • 10:58 - 11:01
    dėl asmeninių piktavališkų tikslų.
  • 11:02 - 11:04
    Taigi, tai katastrofa.
  • 11:04 - 11:07
    Šis prisirišimas prie savo teisumo
  • 11:07 - 11:09
    trukdo mums išvengti klaidų,
  • 11:09 - 11:11
    kuomet mums to visapusiškai reikia
  • 11:11 - 11:14
    ir priverčia mus elgtis siaubingai vieniems su kitais.
  • 11:15 - 11:17
    Bet tai, kas mane labiausiai glumina
  • 11:17 - 11:20
    ir yra tragiškiausia, tai,
  • 11:20 - 11:24
    kad tai prasilenkia su buvimo žmogumi esme.
  • 11:24 - 11:26
    Tai tarsi mes norime įsivaizduoti,
  • 11:26 - 11:29
    kad mūsų protai yra permatomi langai
  • 11:29 - 11:31
    ir mes tiesiog žiūrime pro juos
  • 11:31 - 11:34
    ir apibūdiname atsiveriantį pasaulį.
  • 11:34 - 11:36
    Ir norime, kad visi kiti žiūrėtų pro tą patį langą
  • 11:36 - 11:38
    ir matytų tą patį dalyką.
  • 11:38 - 11:40
    Tai netiesa,
  • 11:40 - 11:43
    ir jeigu taip būtų, gyvenimas būtų neįtikėtinai nuobodus.
  • 11:43 - 11:46
    Jūsų proto stebuklas
  • 11:46 - 11:49
    nėra tame, kad jūs matote pasaulį tokį, koks jis yra.
  • 11:50 - 11:53
    Stebuklas tame, kad jūs matote pasaulį tokį, koks jis nėra.
  • 11:54 - 11:56
    Galime prisiminti praeitį,
  • 11:56 - 11:59
    ir galime galvoti apie ateitį,
  • 11:59 - 12:01
    ir galime įsivaizduoti, ką reiškia
  • 12:01 - 12:04
    būti kitu žmogumi kitoje vietoje.
  • 12:04 - 12:06
    Ir mes visi tai darome šiek tiek skirtingai,
  • 12:06 - 12:08
    štai dėl ko mes galime pažiūrėti į tą patį nakties dangų
  • 12:08 - 12:10
    ir matyti tai,
  • 12:10 - 12:12
    taip pat tai
  • 12:12 - 12:15
    ir tai.
  • 12:15 - 12:18
    Ir taip, taip pat dėl to mes klystame.
  • 12:19 - 12:21
    1200 metų iki Dekartas pasakė žymią frazę:
  • 12:21 - 12:23
    "Mąstau, vadinasi, esu",
  • 12:23 - 12:25
    Šv. Augustinas atsisėdo
  • 12:25 - 12:28
    ir užrašė "Fallor ergo sum" -
  • 12:28 - 12:32
    "Klystu, vadinasi, esu".
  • 12:32 - 12:34
    Augustinas suprato
  • 12:34 - 12:36
    kad mūsų gebėjimas susimauti,
  • 12:36 - 12:38
    nėra kažkoks gėdingas
  • 12:38 - 12:40
    žmogaus trūkumas,
  • 12:40 - 12:43
    kažkas, ką galime pašalinti arba nugalėti.
  • 12:43 - 12:46
    Tai yra visiškas pagrindas to, kas esame.
  • 12:46 - 12:48
    Nes skirtingai nuo Dievo,
  • 12:48 - 12:51
    mes iš tikrųjų nežinome kas ten vyksta.
  • 12:51 - 12:54
    Ir skirtingai nuo visų kitų gyvūnų,
  • 12:54 - 12:58
    mes esame apsėsti bandymo tai išsiaiškinti.
  • 12:58 - 13:00
    Mano nuomone, ši manija
  • 13:00 - 13:02
    yra viso mūsų produktyvumo ir
  • 13:02 - 13:05
    kūrybos šaltinis ir šaknis.
  • 13:05 - 13:08
    Pastaraisiais metais, dėl kelių priežasčių,
  • 13:08 - 13:10
    užklupau save besiklausančią daugelio
  • 13:10 - 13:12
    viešosios radijo šou "Šis Amerikietiškas gyvenimas" serijų.
  • 13:12 - 13:15
    Ir taigi aš klausau ir klausau,
  • 13:15 - 13:18
    ir kažkuriuo momentu pradėjau jaustis,
  • 13:18 - 13:21
    tarsi visos tos istorijos butų apie klaidas.
  • 13:22 - 13:24
    Ir mano pirma mintis buvo:
  • 13:24 - 13:26
    "Pralaimėjau.
  • 13:26 - 13:28
    Tapau išprotėjusia klaidų dama.
  • 13:28 - 13:30
    Tiesiog įsivaizdavau jas visur",
  • 13:30 - 13:32
    kas ir įvyko ne kartą.
  • 13:32 - 13:34
    Bet po poros mėnesių,
  • 13:34 - 13:36
    aš iš tikrųjų turėjau progą apklausti šou vedėją Ira Glass.
  • 13:36 - 13:38
    Ir užsiminiau jam apie tai,
  • 13:38 - 13:41
    ir jis pasakė kažką tokio: "Ne, iš tiesų, tai tiesa.
  • 13:41 - 13:43
    Tarp kitko," - jis pasakė,
  • 13:43 - 13:45
    "kaip laidos kūrėjai, mes juokaujame,
  • 13:45 - 13:47
    kad kiekviena mūsų šou serija
  • 13:47 - 13:50
    turi tą pačią užslėptą temą.
  • 13:50 - 13:52
    Ir ta užslėpta tema yra:
  • 13:52 - 13:55
    "Maniau atsitiks viena,
  • 13:55 - 13:58
    o atsitiko visai kas kita".
  • 13:58 - 14:01
    Ir reikalas tame", sako Ira Glass, "mums to reikia.
  • 14:01 - 14:03
    Mums reikia visų šių
  • 14:03 - 14:05
    nuostabos, nesėkmių ir klaidų akimirkų,
  • 14:05 - 14:07
    kad šios istorijos atrodytų įtikinamos".
  • 14:07 - 14:09
    Ir likusieji iš mūsų, žiūrovai,
  • 14:09 - 14:12
    klausytojai, skaitytojai,
  • 14:12 - 14:14
    praryjame tai.
  • 14:14 - 14:17
    Mums patinka dalykai tokie kaip staigūs scenarijų vingiai,
  • 14:17 - 14:20
    klaidingos užuominos ir netikėtos pabaigos.
  • 14:20 - 14:23
    Mūsų istorijose
  • 14:23 - 14:26
    mums patinka klysti.
  • 14:26 - 14:28
    Bet, žinote, mūsų istorijos yra tokios,
  • 14:28 - 14:31
    nes mūsų gyvenimai yra tokie.
  • 14:31 - 14:34
    Mes manome, kad nutiks viena,
  • 14:34 - 14:37
    ir vietoj to atsitinka visai kas kita.
  • 14:37 - 14:39
    Džordžas Bušas galvojo, kad užgrobs Iraką,
  • 14:39 - 14:41
    suras daugybę masinio naikinimo ginklų,
  • 14:41 - 14:44
    išlaisvins žmones ir įves demokratiją Viduriniuosiuose Rytuose.
  • 14:45 - 14:47
    Ir kai kas kita nutiko vietoj to.
  • 14:48 - 14:50
    Hosnis Mubarakas
  • 14:50 - 14:52
    pagalvojo, kad bus Egipto diktatoriumi likusį savo gyvenimą,
  • 14:52 - 14:54
    iki kol bus per senas ir per ligotas
  • 14:54 - 14:57
    ir galės perleisti savo valdžią sūnui.
  • 14:57 - 15:00
    Ir kai kas kita nutiko vietoj to.
  • 15:01 - 15:03
    Ir galbūt jūs manėte,
  • 15:03 - 15:05
    kad ketinate užaugti ir ištekėti už vidurinės mokyklos mylimojo,
  • 15:05 - 15:08
    sugrįžti į savo miestą ir auginti grupelę vaikų.
  • 15:09 - 15:12
    Ir kai kas kita nutiko vietoj to.
  • 15:12 - 15:14
    Ir aš turiu papasakoti jums,
  • 15:14 - 15:16
    kad maniau, jog rašau neįtikėtai nuobodžią knygą
  • 15:16 - 15:18
    apie dalyką, kurio visi nekenčia,
  • 15:18 - 15:21
    auditorijai, kuri niekada neatsiras.
  • 15:21 - 15:23
    Ir kai kas kita nutiko vietoj to.
  • 15:23 - 15:25
    (Juokas)
  • 15:25 - 15:27
    Turiu omeny, tai yra gyvenimas.
  • 15:27 - 15:29
    Laimei ir nelaimei,
  • 15:29 - 15:32
    mes kuriame neįtikėtinas istorijas
  • 15:32 - 15:34
    apie pasaulį, supantį mus,
  • 15:34 - 15:37
    ir tuomet pasaulis apsisuka aplink ir mus apstulbina.
  • 15:40 - 15:43
    Neįsižeiskit, bet visa ši konferencija
  • 15:43 - 15:45
    yra neįtikėtinas paminklas
  • 15:45 - 15:47
    mūsų gebėjimui klysti.
  • 15:47 - 15:49
    Mes tiesiog praleidžiame ištisą savaitę
  • 15:49 - 15:51
    kalbėdami apie inovacijas ir pažangą,
  • 15:51 - 15:53
    ir patobulinimus,
  • 15:53 - 15:56
    bet, žinote, kodėl mums reikia visų šių inovacijų
  • 15:56 - 15:58
    ir pažangos ir patobulinimų?
  • 15:58 - 16:00
    Todėl, kad pusė tų dalykų,
  • 16:00 - 16:03
    kurie buvo labiausiai verčiantys susimąstyti ir keičiantys pasaulį -
  • 16:03 - 16:05
    TED 1998 -
  • 16:05 - 16:07
    et.
  • 16:07 - 16:11
    (Juokas)
  • 16:11 - 16:13
    Iš tikrųjų nelabai suveikė tokiu būdu, ar ne?
  • 16:13 - 16:15
    (Juokas)
  • 16:15 - 16:18
    Kur mano raketinė kuprinė, Krisai?
  • 16:18 - 16:22
    (Juokas)
  • 16:22 - 16:27
    (Plojimai)
  • 16:27 - 16:30
    Taigi, mes vėl čia.
  • 16:30 - 16:32
    Ir štai kaip tai vyksta.
  • 16:32 - 16:34
    Mes sugalvojame kitą idėją.
  • 16:34 - 16:37
    Pasakojame kitą istoriją.
  • 16:37 - 16:40
    Surengiame kitą konferenciją.
  • 16:40 - 16:42
    Šiosios tema,
  • 16:42 - 16:44
    kaip kad esate girdėję septynis milijonus kartų, -
  • 16:44 - 16:46
    nuostabos atradimas iš naujo.
  • 16:46 - 16:48
    Ir man,
  • 16:48 - 16:51
    jeigu iš tikrųjų nori atrasti nuostabą,
  • 16:51 - 16:53
    tau reikia žengti žingsnį į išorę
  • 16:53 - 16:59
    iš šios mažytės, siaubingos teisumo erdvės
  • 16:59 - 17:02
    ir pažvelgti vieniems į kitus
  • 17:02 - 17:05
    ir pažvelgti į platybę
  • 17:05 - 17:08
    ir visatos sudėtingumą
  • 17:08 - 17:11
    bei paslaptingumą,
  • 17:11 - 17:14
    ir sugebėti pasakyti:
  • 17:14 - 17:18
    "Vau, aš nežinau.
  • 17:18 - 17:20
    Galbūt aš klystu".
  • 17:20 - 17:22
    Ačiū.
  • 17:22 - 17:25
    (Plojimai)
  • 17:25 - 17:27
    Ačiū jums, žmonės.
  • 17:27 - 17:30
    (Plojimai)
Title:
Kathryn Schultz: Apie buvimą neteisiu
Speaker:
Kathryn Schulz
Description:

Dauguma mūsų padarys bet ką, kad tik neklystų. O ką, jeigu apsirinkame dėl to? "Klaidologė" Kathryn Schulz pateikia dėmesį pritraukiantį atvejį apie tai, kad reiktų ne tik kad pripažinti, bet ir priimti mūsų klaidingumą.

more » « less
Video Language:
English
Team:
closed TED
Project:
TEDTalks
Duration:
17:31
Gina Bei added a translation

Lithuanian subtitles

Revisions