-
Gyvenimas, laisvė ir laimės siekimas.
-
Gyvename laimės ieškodami išorėje,
-
tarsi laimė būtų koks daiktas.
-
Tapome savo toškimų ir geismų vergais.
-
Laimės neįmanoma rasti
ar nusipirkti kaip pigaus kostiumo.
-
Tai Maja,
-
iliuzija,
-
begalinis formų žaismas.
-
Budizmo mokyme
Samsara, t.y. nesibaigintis kančios ratas,
-
išlieka dėl to, kad trokštame malonumo
ir vengiame skausmo.
-
Froidas tai vadino "malonumo principu".
-
Viską darome dėl malonumo,
-
kad gautume tai, ko norime,
-
arba pašalintume tai,
ko nenorime, nepageidaujame.
-
Taip elgiasi net patys paprasčiausi organizmai,
pvz. klumpelė.
-
Tai vadinama atsaku į dirgiklį.
-
Kitaip negu klumpelės,
žmogus turi daugiau galimybių.
-
Mes galime galvoti,
o tai ir yra problemos esmė.
-
Būtent galvojimas apie tai, ko trokštame
tapo nevaldomas.
-
Šiuolaikinės visuomenės dilema yra ta,
-
kad bandome suvokti pasaulį
vadovaudamiesi ne pirmaprade vidine sąmone,
-
o moksliškai, protu matuodami ir rūšiuodami tai,
ką suvokiame kaip išorinį pasaulį.
-
O mąstant kyla dar daugiau
minčių ir klausimų.
-
Siekiame pažinti esmines pasaulį kuriančias
ir jo raidos kryptį lemiančias jėgas.
-
Tačiau jų ieškome išorėje,
-
užuot suvokę jas kaip gyvastį,
slypinčią pačių mūsų prigimtyje.
-
Grasus psichiatras Karlas Jungas sakė:
-
"kas žiūri išorėn - sapnuoja,
kas žvelgia vidun - pabunda."
-
Norėti pabusti, būti laimingam - nieko bloga.
-
Bet klaidinga ieškoti laimės išorėje,
-
nes ją galima rasti tik viduje.
-
IV dalis: Kitapus mąstymo
-
2010 m. rugpjūčio 4 d. Kalifornijoje
šalia Taho ežero vykusioje Techonomijos konferencijoje
-
Google generalinis direktorius Erikas Šmitas
paminėjo stulbinantį faktą.
-
Pasak jo, per dvi dienas žmonės sukuria
tiek informacijos,
-
kiek buvo sukurta nuo civilizacijos aušros
iki 2003-iųjų.
-
Tai maždaug 5 eksabaitai duomenų.
-
Per visą žmonijos istoriją
dar niekad nebuvo šitiek mąstoma
-
ir niekad nebuvo tokios sumaišties visoje planetoje.
-
Nejaugi spręsdami vieną problemą,
-
kas kartą sukuriame dvi naujas?
-
Kas iš viso šio mąstymo,
-
jeigu jis nepadaro mūsų laimingesnių?
-
Ar dėl to, kad mastome, esame laimingesni?
Ramesni? Džiaugsmingesni?
-
Ar mąstymas kaip tik mus apriboja,
-
atitolina nuo gilesnės ir prasmingesnės
gyvenimo patirties?
-
Mąstymas, veiksmas ir darbas
turėtų derėti su būtimi.
-
Juk esame žmogiškosios būtybės,
ne žmogiškieji veikėjai.
-
Norime pokyčių, bet kartu ir stabilumo.
-
Širdimi atitrūkome nuo gyvenimo spiralės,
kitimo dėsningumų,
-
o mūsų mąstantis protas
ragina siekti stabilumo, saugumo.
-
Jutimai prislopsta.
-
Apimti liguisto žavesio, stebime žudynes,
-
cunamius, žemės drebėjimus ir karus.
-
Nuolatos stengiamės įdarbinti savo protą,
užpildyti jį informacija.
-
TV programos transliuojamos
per kiekvieną galimą įrenginį.
-
Žaidimai ir galvosūkiai.
-
Informacinės žinutės.
Ir visokiausi menkniekiai.
-
Leidomės užburiami
nesibaigiančio naujų vaizdų,
-
naujos informacijos srauto,
-
naujų būdų dirginti
ir slopinti mūsų jusles.
-
Nurimę ir sutelkę dėmesį į savo vidų,
kartais išgirstame širdį sakant,
-
kad gyvenimas - šis tas daugiau
negu dabartinė mūsų tikrovė
-
ir kad gyvename godžių šmėklų pasaulyje -
-
nuolat trokšdami ir vis nepatenkinti.
-
Sukūrėme
per planetą lekiantį informacijos viesulą,
-
kad vieni kitus skatintume dar daugiau mąstyti,
-
kurti daugiau idėjų, kaip padėti pasauliui,
-
kaip spręsti problemas,
kurias ir sukūrė mūsų pačių protas.
-
Tai mąstymas sukūrė visą šitą sumaištį,
kurioje gyvename.
-
Skelbiame karus ligoms,
priešams ir problemoms.
-
Čia ir paradoksas:
tai, kam priešinamės - išlieka.
-
Kuo smarkiau kam nors priešinamės,
tuo labiau tai stiprėja.
-
Tarsi treniruotume raumenį,
-
iš tikrųjų tik stipriname tai,
ko norime atsikratyti.
-
Taigi, kuo pakeisti mąstymą?
-
Ar yra kita priemonė,
galinti padėti žmonėms gyvuoti šioje planetoje?
-
Jau kelis šimtmečius Vakarų pasaulio žmonės
tyrinėja išorės pasaulį
-
apie jį mąstydami ir analizuodami.
-
O senosiose kultūrose sukurta
ne mažiau įmantrių būdų
-
vidinei erdvei pažinti.
-
Ryšio su vidiniu pasauliu praradimas
-
kaip tik ir pažeidė
mūsų planetos pusiausvyrą.
-
Senovinį priesaką "pažink save"
-
pakeitė troškimas
patirti išorinį formų pasaulį.
-
Tačiau norint atsakyti į klausimą
"kas aš esu?"
-
nepakanka persakyti,
kas parašyta ant vizitinės kortelės.
-
Budizme žmogus nėra savo sąmonės turinys.
-
Jis nėra vien minčių rinkinys,
-
nes už minčių yra tas,
kuris tas mintis stebi.
-
Priesakas "pažink save" - tai Dzeno koanas,
neišsprendžiamas klausimas.
-
Bandydamas rasti atsakymą,
protas galų gale pavargsta.
-
Lyg šuo besivaikantis savo uodegą,
-
tai ego tapatybė siekia rasti atsakymą,
-
tikslą.
-
Tam, kas iš tikrųjų esame,
atsakymas nereikalingas,
-
nes visus klausimus kelia ego, protas.
-
O mes nesame protas.
-
Tiesai pažinti reikia ne daugiau atsakymų,
o mažiau klausimų.
-
Josephas Campbellas sakė:
-
"Manau, žmonės ieško ne gyvenimo prasmės,
-
o jausmo, kad yra gyvi."
-
Kai Budos paklausė, "kas tu esi?",
jis atsakė paprastai:
-
"Aš esu pabudęs."
-
Ką reiškia būti pabudusiam?
-
To Buda aiškiai nepasako,
-
nes kiekvieno žmogaus gyvenimas
pražysta savitai.
-
Tačiau vieną dalyką jis atskleidžia:
tai - kančios pabaiga.
-
Kiekviena didžioji religija
pabudimo būseną vadina savaip:
-
Dangus, Nirvana, Mokša.
-
Tėkmės prigimčiai pažinti
tereikia nuraminti protą.
-
Kai tik jis nutils, viskas nutiks savaime.
-
Toje ramybėje vidinės energijos pabunda
-
ir ima veikti be jokių valios pastangų.
-
Pasak daoistų, "Či seka paskui sąmonę."
-
Nurimęs, žmogus ima jausti
augalų ir gyvūnų išmintį.
-
Ramybė šnabžda sapnuose,
-
o žmogus išmoksta subtilių būdų
tuos sapnus paversti tikrove.
-
Dao De Čing
toks gyvenimo būdas vadinamas "vei vu vei"
-
- "Darymas, nedarymas."
-
Buda kalbėjo apie "vidurinįjį kelią":
kelią, vedantį į nušvitimą.
-
Aristotelis kalbėjo apie aukso vidurį -
-
pusiausvyrą tarp dviejų kraštutinumų,
grožio sąlygą.
-
Kai stengiamasi nei per daug,
nei per mažai.
-
Tobula in ir jan pusiausvyra.
-
Vedantos mokyme
apie Mają arba iliuziją teigiama,
-
kad mes patiriame ne pačią aplinką,
o minčių sukurtą jos atspindį.
-
Žinoma, mintys teikia galimybę
savaip patirti vibruojantį pasaulį,
-
bet išoriniai veiksniai
neturėtų trikdyti vidinės mūsų ramybės.
-
Nuomonė, kad išorinis pasaulis
nepriklauso nuo stebėtojo
-
yra mokslo pagrindas.
-
Bet juslės mums teikia
tik netiesioginę informaciją.
-
Mūsų įsivaizdavimas apie šį
proto kuriamą fizinį pasaulį
-
paremtas juslių perfiltruota informacija,
todėl visada netobulas.
-
Už visų juslių slypi
vienas vibruojantis laukas.
-
Kartais žmonės,
kuriems pasireiškia "sinestezija",
-
šį vibruojantį lauką patiria visai kitaip.
-
Sinestetikai gali regėti garsus
kaip spalvas ar formas,
-
vienas pojūtis
jiems sukelia papildomų pojūčių.
-
Sinestezija vadinama pojūčių sintezė,
jų susiliejimas.
-
Čakros ir juslės - tarsi prizmė,
-
filtruojanti vibruojančią visumą.
-
Visi daiktai Visatoje vibruoja,
-
tik jų vibracijų dažnis skiriasi.
-
Horo akį sudaro šeši simboliai,
-
kiekvienas jų reiškia vieną iš pojūčių.
-
Kaip ir senajame Vedų mokyme,
-
mintis laikoma pojūčiu.
-
Mintys kyla kartu
su kūno patiriamasis pojūčiais.
-
Visi jie kyla iš to paties virpančio šaltinio.
-
Mąstymas tėra įrankis.
-
Vienas šešių pojūčių.
-
Tačiau mes jį taip išaukštinome,
-
kad ėmėme tapatintis su savo mintimis.
-
Tai, kad mąstymo
nelaikome vienu iš pojūčių,
-
labai reikšminga.
-
Mes tiek pasinėrę į mąstymą,
kad kalbėti apie jį kaip apie pojūtį
-
būtų tas pats,
kaip žuviai aiškinti apie vandenį.
-
Vadenį? Kokį vandenį?
-
Upanišadose parašyta:
-
Ne tai, ką akys regi,
o tai, dėka ko akys regi.
-
Pažink tai, kad būtum Brahma amžinuoju,
o ne tuo, kurį garbina žmonės.
-
Ne tai, ką ausys girdi,
o tai, dėka ko ausys girdi.
-
Pažink tai, kad būtum Brahma amžinuoju,
o ne tuo, kurį garbina žmonės.
-
Ne tai, kas žodžiais apsakoma,
o tai, dėka ko žodžiais apsakoma.
-
Pažink tai, kad būtum Brahma amžinuoju,
o ne tuo, kurį garbina žmonės.
-
Ne tai, ką protas sugalvoja,
o tai, dėka ko protas sugalvoja.
-
Pažink tai, kad būtum Brahma amžinuoju,
o ne tuo, kurį garbina žmonės.
-
Pastarąjį dešimtmetį įvyko didžiulė
smegenų tyrimų pažanga.
-
Mokslininkai atrado neuroplastiškumą.
-
Šis terminas susijęs su idėja, kad,
keičiantis mąstymui,
-
kinta ir fizinės jungtys smegenyse.
-
Kanadiečių psichologo Donaldo Hebbo žodžiais,
-
"drauge suaktyvinti neuronai
tarpusavyje susijungia."
-
Daugiausia neuronų jungtys susidaro tada,
kai žmogus į ką nors sutelkęs dėmesį.
-
Tai reiškia, kad turime galimybę
dėmesiu valdyti subjektyvų tikrovės patyrimą.
-
Kitaip tariant,
jei mūsų mintys persmelktos baimės,
-
rūpesčio, nerimo ir negatyvumo,
-
tai smegenyse susikuria
tokioms mintims tinkamas neuronų tinklas.
-
O jei mintis pripildome meilės,
-
užuojautos, dėkingumo ir džiaugsmo,
-
susikuria neuronų tinklas,
kuris padeda atitinkamai patirčiai kartotis.
-
Bet kaip tai pasiekti,
kai aplinkui mus tiek smurto ir kančios?
-
Ar tai nėra saviapgaulė,
tikėjimas tuo, ko trokštame?
-
Neuroplastiškumas - ne tas pat,
kas "naujojo amžiaus" nuostata,
-
kad savo tikrovę
galime kurti pozityviu mąstymu.
-
Iš tikrųjų jis panašesnis į tai,
ko prieš 2500 metų mokė Buda.
-
Vipasanos meditacija gali būti pavadinta
sąmoningu neuroplastiškumu.
-
Per meditaciją tikrovė priimama tokia,
kokia ji yra IŠ TIKRŲJŲ.
-
Tačiau tai suvokiama
pamatiniu jutimų lygmeniu,
-
vibracijų ar energijų lygmeniu,
-
be jokio išankstinio nusistatymo
ar minčių įtakos.
-
Ilgą laiką sutelkus dėmesį
į patį sąmonės pagrindą,
-
sukuriamas visai kitokiam tikrovės
suvokimui tinkamas neuronų tinklas.
-
Mūsų gyvenime
šis procesas dažniausiai vyksta atbulai.
-
Mūsų neuronų tinklas nuolatos priklauso
nuo to, kaip suvokiame išorinį pasaulį,
-
nors mūsų dvasinė pusiausvyra
neturėtų priklausyti nuo to, kas vyksta išorėje.
-
Aplinkybės neturi reikšmės.
-
Svarbi tik mūsų sąmonės būsena.
-
Meditacija sanskrito kalba reiškia
išsilaisvinimą nuo vertinimo.
-
Laisvę nuo bet kokio lyginimo(si).
-
Laisvę nuo bet kokio prisitaikymo.
-
Kai nebandome tapti kuo nors kitu,
nebandome keisti to, kas yra.
-
Pakilti virš fizinio pasaulio kančios
galima tik visiškai ją priėmus.
-
Su ja susitaikius.
-
Kad ji taptų mūsų dalimi,
-
o ne mes būtume jos dalimi.
-
Kaip gi gyventi,
kad sąmonė nebesipriešintų savo turiniui?
-
Kad širdyje nebeliktų smulkmeniškų troškimų?
-
Sąmonė turi visiškai pasikeisti.
-
Žmogus, įpratęs žiūrėti į išorės pasaulį,
turi atsigręžti į vidinį.
-
Šiam pasikeitimui
tik valios ir pastangų neužtenka.
-
Dar reikia nuolankumo.
-
Priimti tikrovę tokią, kokia ji yra.
-
Kristaus, atvėrusio savo širdį, paveikslas
-
gyvai perteikia
atsivėrimo pasaulio skausmui idėją.
-
Turime būti atviri VISKAM,
-
jeigu norime išlikti atviri gyvybės šaltiniui.
-
Nereiškia, kad turime tapti mazochistais,
-
siekti kančios.
-
Bet kai anksčiau ar vėliau ji ateina,
-
galime priimti tikrovę tokią, KOKIA JI YRA,
-
užuot siekę kitokios tikrovės.
-
Havajiečiai nuo seno tiki,
jog tiesą pažįstame širdimi.
-
Širdis irgi savaip nuovoki -
ne mažiau už smegenis.
-
Egiptiečiai tikėjo, kad žmogaus išmintis
glūdi ne smegenyse, o širdyje.
-
Manyta, jog širdis yra sielos
ir asmenybės ašis.
-
Būtent per širdį sklido dieviškoji žinia,
-
rodžiusi senovės egiptiečiams jų tikrąjį kelią.
-
Šiame papiruse vaizduojamas
"šidies svėrimas".
-
Tikėta, kad į pomirtinį gyvenimą
dera žengti lengva širdimi,
-
nes tai - doro gyvenimo įrodymas.
-
Visuotinė archetipinė būsena,
-
kurią žmonės patiria veriantis širdžiai,
-
- tai asmeninės ir
Visatos energijos susiliejimo pojūtis.
-
Kai leidžiame sau justi šią meilę,
ja tapti,
-
kai vidinį savo pasaulį
sujungiame su išoriniu,
-
viskas tampa viena.
-
Kaip išgirsti sferų skambesį?
-
Kaip atsiveria širdis?
-
Šri Ramana Maharšis sakė:
-
"Dievas gyvena tavyje, tavo vardu,
-
ir nereikia nieko daryti, kad patirtum
Dievo realizaciją ar savirealizaciją.
-
Tai tikroji, prigimtinė tavo būsena.
-
Tiesiog nustok ieškoti,
sutelk dėmesį į vidų
-
ir atiduok savo protą savasčiai,
-
šviečiančiai iš tavo esybės gelmių.
-
Tiesiausias ir tiesioginis kelias į šią patirtį,
yra savistaba."
-
Kai medituodami stebime vidinius pojūčius,
vidinę savo gyvastį,
-
iš tikrųjų stebime kaitą.
-
Ši pokyčių jėga sukyla ir atslūgsta
energijai keičiant pavidalą.
-
Asmens išsivystimo ar nušvitimo lygį parodo
-
jo gebėjimas prisitaikyti
prie kiekvienos akimirkos,
-
kitaip sakant,
nuolat kintantį žmogiškųjų aplinkybių,
-
skausmo ir malonumų srautą
versti į palaimą.
-
"Karo ir taikos" autorius
Levas Tolstojus rašė:
-
"visi norėtų pakeisti pasaulį,
-
tačiau niekas nenori pasikeisti pats."
-
Pasak Darvino, svarbiausia savybė,
kurios reikia rūšiai išlikti, -
-
ne jėga ir ne intelektas,
o sugebėjimas prisitaikyti prie pokyčių.
-
Turime tapti pristaikymo meistrais.
-
Panašiai budizmo tradicijoje
mokoma apie "aniką":
-
viskas sukyla ir atslūgsta, keičiasi.
-
Nuolatos kinta.
-
Kančia egiztuoja tik dėl to,
kad prisirišame prie tam tikros formos.
-
Kai žmogus susivienija
su savo stebinčiaja esybe
-
ir ima suvokti aniką,
-
širdį užlieja palaima.
-
Įvairių laikų šventieji,
išminčiai ir jogai
-
vienodai nusako šventąją sąjungą,
sudaromą širdyje.
-
Ir Šv. Kryžiaus Tomo raštuose,
-
ir Rumio eilėse,
-
ir indiškame tantros mokyme
-
skirtingais būdais bandoma išreikšti
sunkiai apčiuopiamą širdies slėpinį.
-
Širdyje susijungia Šiva ir Šakti.
-
Vyriškumas skerbiasi į gyvybės sukūrį,
-
o moteriškumas atsiduoda pokyčiams.
-
Suvokdami ir besąlygiškai priimdami
visa, kas yra.
-
Kad atvertume širdį,
turime atsiverti pokyčiams.
-
Gyventi iš pažiūros tvirtų formų pasaulyje,
-
suktis jo šokyje, pasinerti į jį,
-
gyventi visa esybe,
mylėti visa širdimi,
-
ir kartu žinoti, kad tai laikina
-
ir galų gale visos formos išnyksta ir kinta.
-
Palaima yra energija, sklindanti iš ramybės.
-
Ji atsiranda pašalinus visą sąmonės turinį.
-
Iš ramybės gimstančios
palaimos energijos turinys ir YRA sąmonė.
-
Naujoji širdies sąmonė.
-
Sąmonė,
susivienijusi su VISKUO, kas YRA.