Kaip padaryti neįmanomą nepaisant baimės | Dan Meyer | TEDxMaastricht

http://CuttingEdgeInnertainment.com Ar kada nors norėjai būti didvyriu ir daryti neįmanomą? Dan Meyer tiki, kad kokios didelės baimės bebūtų, ar kad ir kokias pašėlusias svajones beturėtumėt, mes visi galim būti didvyriais, daryti neįmanomą ir pakeisti pasaulį. Filantropiškos organizacijos direktorius, kuris padeda našlaičiams Kazachstane, Dan dalinasi, kaip nugalėjo savo didžiules vaikystės baimes, sociofobiją ir patyčias, ir pradėjo daryti žygdarbius, pateko į America's Got Talent finalą, gavo 2007 Ig Nobelio apdovanojimą medicinoje Harvarde, ir tapo 39-uoju pasauliniu rekordininku ir ekspertu seniausiame ir pavojingiausiame pasaulio mene - Kardų Rijime - ir jis yra užsidegęs įkvėpti žmones daryti neįmanomą jų gyvenimuose.
Pirmojoje savo TED kalboje, Dan veda savo auditoriją per ilgą pasivaikščiojimą, nuo didžių baimių, iki didžių žygdarbių, nuo ištižėlio iki pasaulinio rekordininko, nuo nevykėlio iki Ig Nobelio Prizo laimėtojo, nuo pasidavėlio iki America's Got Talent finalisto. Dan atskleidžia mokslines tiesas, kurios slepiasi už kardų rijimo, ir pasakoja apie savo norą daryti žygdarbius, kaip jis nugalėjo nesėkmę ir žmogaus kūno ribas, darydamas neįmanomą ir keisdamas pasaulį. Jis dalinasi savo patarimais, kaip gali nugalėti savo baimę ir daryti neįmanomą SAVO gyvenime!

Ačiū.

Kartą Indijoje gyveno karalius, Maharadža,
ir per savo gimtadienį jis išleido įsaką,

kad visi vadai privalo jam atnešti
dovanų

Kai kurie atnešė puikaus šilko,
kiti atnešė išdabintų kardų,

dar kiti – aukso.

Pats paskutinis atėjo senas susiraukšlėjęs
senukas,

kuris keliavo pėsčiomis keletą dienų
pakrante

Jam priėjus, karaliaus sūnus paklausė:
„Kokių dovanų atnešei karaliui?“

Senukas lėtai atvėrė savo delną, kuriame

buvo graži kriauklė su violetiniais,
geltonais, mėlynais ir raudonais verpetais

Karaliaus sūnus sako

„Tai ne dovana Karaliui!
Kas čia per dovana?“

Senukas lėtai pakėlė žvilgsnį ir sako

„Ilgas pasivaikščiojimas yra dovanos
dalis“

(Juokas.)

Netrukus jums duosiu dovaną,

dovaną, kuri yra verta skleisti.

Bet prieš tai,

eime pasivaikščioti.

Kaip ir daugelis jūsų,

kažkada buvau mažu vaiku

Keli iš jūsų buvo mažais vaikais?

Gimėte maži?

Apie pusė... gerai.

(Juokas.)

O kiti? Gimėte suaugusiais?

Norėčiau sutikti jūsų mamas!

Ir aš čia kalbu apie neįmanomą...

Būdamas mažu vaiku, aš visada
norėjau daryti neįmanomą.

Šiandien yra diena, kurios laukiau
daugelį metų,

nes šiandien aš pabandysiu padaryti

neįmanoma priešais jūsų akis.

Štai čia, TEDxMaastricht'e.

Pradėsiu įteikdamas jums dovaną,

atskleisdamas kalbos pabaigą.

Aš jums įrodysiu,

kad neįmanoma yra įmanoma.

Pabaigsiu jums įteikdamas dovaną,
kuri yra verta skleisti.

Parodysiu jums, kad jūs galite
daryti neįmanomą savo gyvenime.

Ieškodamas, kaip padaryti neįmanomą,
supratau, kad yra

dvi bendros žmonių savybės
visame pasaulyje

Visi turi baimių,

ir visi turi svajonių.

Ieškodamas, kaip padaryti neįmanomą,
supratau, kad per daugelį metų,

dariau tris dalykus,

kurie man padėjo daryti neįmanomą:

kvadratas, arba kaip jūs
jį vadinate, Trefbal

supermenas,

ir uodas.

Tai mano trys raktažodžiai.

Dabar žinote, kaip aš darau neįmanomą
savo gyvenime.

Aš jus kviečiu į kelionę,
ilgą pasivaikščiojimą,

nuo baimių, į svajones.

nuo žodžių iki kardų,

nuo Kvadrato,

iki Supermeno,

iki Uodo.

Tikiuosi jums parodyti,

kaip daryti neįmanomą jūsų gyvenime.

2007-aisiais, spalio 4-ąją,

mano širdis stipriai plakė,
mano keliai virpėjo,

kai aš užlipau ant scenos

Sanders teatre.

Harvard universitete

priimti 2007 Ig Nobelio apdovanojimo
medicinoje

už kartu rašytą darbą,

pavadinimu "Kardų rijimas...

ir pašaliniai poveikiai".

(juokas)

Jis buvo išspausdintas mažame žurnale,
kurio nebuvau skaitęs

British Medical Journal.

Man tai buvo neįmanomos svajonės
išsipildymas,

netikėtas siurprizas,

tai buvo garbė, kurios niekada
nepamiršiu.

Bet tai nebuvo nepamirštamiausias
dalykas mano gyvenime.

1967-aisiais, spalio 4-ąją

šis išsigandęs, nedrąsus, liesas,
berniukas,

kentėjo didelę baimę.

Kai jis lipo į sceną,

jo širdis stipriai plakė,

jo keliai drebėjo,

jis prasižiojo, norėdamas kalbėti,

bet neišėjo nė garso.

Jis virpėjo per ašaras,

suparalyžiuotas ir apimtas panikos,

sustingęs iš baimės.

Šis išsigandęs, nedrąsus, silpnas
berniukas

kentėjo nuo didelių baimių.

Jis bijojo tamsos,

aukščio,

vorų, gyvačių...

Keli iš jūsų bijo vorų ir gyvačių?

Aha, keli iš jūsų.

Jis bijojo vandens ir ryklių,

gydytojų, seselių ir dantistų,

adatų, gręžtuvų ir aštrių įrankių.

Bet labiausiai jis bijojo

žmonių.

Tas išsigandęs, nedrąsus, liesas berniukas

buvau aš.

Bijojau nesėkmių ir atstūmimo,

turėjau nepilnavertiškumo kompleksą

ir kai ką, ko net nežinojau, kad galima
turėti tais laikais –

sociofobiją.

Dėl mano baimių, kiti vaikai iš manęs
šaipėsi ir mane mušdavo.

Jie iš manęs juokdavosi ir visaip
vadindavo. Jie niekad neleisdavo man

prisijungti prie jų briedžių žaidimų.

A, jie mane leisdavo prisijungti prie
vieno žaidimo...

Kvadrato.

Nebuvau geras žaidėjas.

Mane pašaukdavo vardu,

aš atsisukdavau ir matydavau
raudonus kamuolius,

skriejančius į mane dideliu greičiu

bem, bem, bem!

Prisimenu, kaip daugelį dienų,
eidavau iš mokyklos

raudonu skaudančiu veidu
ir raudonom spengiančiom ausim.

Mano akys perštėdavo nuo ašarų,

o jų žodžiai degindavo ausis.

Kas tai bebūtų pasakęs,

„Lazdos ir akmenys gali sulaužyti man
kaulus, bet žodžiai neužgaus”...

tai melas.

Žodžiai gali pjauti kaip peilis.

Žodžiai gali kirsti kaip kardas.

Žodžiai gali palikti gilias žaizdas,

kurios yra nematomos.

Turėjau baimių. Bet didžiausias mano
priešas buvo žodžiai.

Ir vis dar taip yra.

Taip pat turėjau svajonių.

Grįždavau namo ir panirdavau į
Supermeno komiksus

ir skaitydavau knygas apie Supermeną.

Norėjau tapti tokiu pačiu didvyriu
kaip Supermenas.

Norėjau kovoti už tiesą ir teisingumą.

Norėjau kovoti prieš piktadarius ir
kriptonitą,

Norėjau skraidyti aplink pasaulį,
darydamas žygdarbius ir gelbėdamas gyvybes

Taip pat mane domindavo ir tikri dalykai.

Skaitydavau Gineso Rekordų knygą ir
Riplio „Gali tikėti, gali netikėt“.

Ar kas nors iš jūsų yra skaitęs
šias knygas?

Dievinu tas knygas!

Mačiau žmones darant tikrus žygdarbius.

Ir aš to norėjau.

Lai jie neleidžia

man žaisti jų sporto žaidimuose.

Aš norėjau užsiimti magija, tikrais
žygdarbiais.

Norėjau daryti ką nors ypatingo,
ko pikti vaikai nesugebėtų.

Norėjau rasti savo gyvenimo tikslą,

norėjau suteikti savo gyvenimui prasmę.

Norėjau daryti kažką nepakartojamo
ir pakeisti pasaulį.

Norėjau įrodyti, kad neįmanoma yra
įmanoma.

Po 10 metų,

savaitė prieš mano 21-ąjį gimtadienį.

Per vieną dieną atsitiko 2 dalykai, kurie
pakeitė mano gyvenimą.

Gyvenau Tamil Nadu, pietų Indijoje.

buvau misionierius.

Mano mokytojas, draugas paklausė

„Ar turi Thromes, Danieliau?”

Ir aš atsakiau: „Thromes? Kas tai?”

Jis atsakė: „Thromes yra didieji gyvenimo
tikslai.

Svajonių ir tikslų kombinacija,
jeigu galėtum daryti

ką panorėjęs, nuvykti kur panorėjęs,

tapti kuo panorėjęs,

Kur vyktum? Ką darytum?

Kuo taptum?”

Atsakiau „Negaliu to daryti, nes bijau.
Turiu per daug baimių!”

Tą naktį pasiėmiau savo ryžių kilimėlį,
pakilau ant savo namelio stogo

ir gulėjau po žvaigždėm,

stebėjau, kaip šikšnosparniai
medžioja uodus.

Mąsčiau apie thromes, svajones ir tikslus,

ir priekabiautojus su kamuoliais.

Po kelių valandų prabudau.

Mano širdis stipriai plakė ir
virpėjo keliai

Šįkart ne iš baimės.

Visas mano kūnas drebėjo.

Sekančias 5 dienas

protarpiais prarasdamas sąmonę,
gulėjau lovoj, kovodamas už savo gyvybę.

Mano smegenys degė nuo maliarijos
karštinės.

Kai tik atgaudavau sąmonę,
mąsčiau apie thromes.

Mąsčiau, kuo norėčiau tapti.

Galiausiai, dieną prieš savo 21-ąjį
gimtadienį,

man atėjo mintis,

aš supratau, kad

mažytis uodas,

Anopheles Stephensi,

tas mažas uodas,

kuris svėrė mažiau nei 5
mikrogramus,

mažiau nei druskos kruopelė,

jeigu tas uodas sugebėjo nukauti
80 kg sveriantį vyrą,

jis buvo mano kriptonitas.

Tuomet suvokiau, kad, ne, ne,
tai net ne uodas,

bet mažas parazitas uode,

Plasmodium Falciparum, nužudo
daugiau nei milijoną žmonių per metus.

Tuomet supratau, kad, ne, ne, tai
kai kas mažesnio,

nors man atrodė tokia didžiulė.

Supratau, kad

baimė buvo mano kriptonitas,

mano parazitas,

kuris mane luošino ir paralyžiavo
visą gyvenimą.

Yra skirtumas tarp pavojaus ir
baimės.

Pavojus yra tikras.

Baimė yra pasirinkimas.

Suvokiau, kad turiu pasirinkimą.

Galėjau gyventi baimėje ir mirti
nugalėtas,

arba numarinti savo baimes ir

pasiekti savo svajones,
galėjau išdrįsti gyventi.

Buvimas arti mirties tave pakeičia.

Mirties artumas suteikia tikrą
norą gyventi.

Supratau, kad visi miršta,
bet ne visi tikrai gyvena.

Mes gyvename mirti.

Kai išmoksti numirti,

išmoksti tikrai gyventi.

Nusprendžiau pakeisti

savo gyvenimą tą naktį.

Nenorėjau mirti.

Aš sakiau maldą,

„Dieve, jeigu leisi man sutikti
21 gimtadienį,

aš nebeleisiu baimei
valdyti mano gyvenimo.

Aš numarinsiu savo baimes.

Aš sieksiu savo svajonių,

noriu pakeisti savo požiūrį,

noriu daryti ką nors ypatinga su
savo gyvenimu,

noriu rasti savo tikslą,

noriu žinoti, kad neįmanoma nėra
neįmanoma.”

Nesakysiu, ar išgyvenau tą naktį,
leisiu jums nuspręsti patiems.

(Juokas.)

Tą naktį padariau 10-ties
Thromes sąrašą:

Norėjau aplankyti visus didžiuosius
kontinentus,

aplankyti 7 pasaulio stebuklus,

išmokti keletą kalbų,

pagyventi negyvenamoje saloje,

laive viduryje vandenyno,

pagyventi su indėnų gentim Amazonėje,

užlipti į aukščiausią kalną Švedijoje,

pamatyti Everesto kalną kylant
saulei,

padirbti muzikos srityje Nešvilyje,

padirbėti cirke,

ir iššokti iš lėktuvo.

Per sekančius 20 metų aš pasiekiau
daugumą tų tikslų.

Kaskart išbraukdamas vieną iš savo
Throme tikslų

pridėdavau 5 ar 10 daugiau,
mano sąrašas ilgėjo.

Sekančius 7 metus gyvenau mažoje
Bahamų saloje,

apie 7 metus,

šiaudinėje trobelėje,

medžiodamas ryklius ir rajas maistui,
vienintelis saloje,

Tarzano stilium,

išmokau plaukioti su rykliais.

Iš ten, persikėliau į Meksiką,

o tuomet prie Amazonės upės
Ekvadore,

Pujo Pongo Ekvadore,
gyvenau su gentimi,

ir po truputį, mano thromes
suteikė man pasitikėjimo.

Persikėliau į muzikos sritį Nešvilyje,
tuomet į Švediją,

persikėliau į Stokholmą, dirbau muzikos
srityje,

kur pakilau į Kebnekaise viršūnę virš
Poliarinio Rato.

Išmokau būti klounu,

žongliravimo,

vaikščiojimo virve,

važiavimo vienaračiu, ugnies ir stiklo
valgymo.

1997-aisiais perskaičiau, kad teliko
mažiau nei 12 kardų rijikų

ir paskiau, „Privalau tuo užsiimti!”

Susitikau vieną kardų rijiką ir paprašiau
man duoti patarimų.

Jis sako „Tau duosiu 2 patarimus:

Pirmasis: tai labai pavojinga,

kai kurie žmonės mirė tai darydami.

Antrasis:

Nebandyk to!”

(Juokas.)

Pridėjau tai prie mano thromes sąrašo.

Pradėjau praktikuotis 10 ar 12 kartų
per dieną, kasdien

keturis metus.

Suskaičiavau visus kartus...

4 x 365 x 12

Apie 13 000 nesėkmingų bandymų

kol pagaliau 2001-aisiais prarijau
pirmąjį kardą

Tuomet nusistačiau dar vieną
throme

tapti pasauliniu kardų rijimo ekspertu.

Susiradau visas knygas, žurnalų ir
laikraščių straipsnius,

visas medicinines ataskaitas,
išstudijavau fiziologiją, anatomiją,

Kalbėjausi su gydytojais ir seselėmis,

subūriau visus kardų rijikus kartu

į Tarptautinę Kardų Rijikų Asociaciją,

ir parašiau 2 metų medicinos mokslinį
darbą

Kardų Rijimas ir to Pašaliniai Poveikiai,

kuris buvo išspausdintas
British Medical Journal

(Juokas.)

Ačiū.

(Plojimai.)

Sužinojau neįtikėtinų dalykų apie
kardų rijimą.

Apie kai kuriuos iš jų niekad
nepagalvojote, bet po šiąnakt, galvosite.

Kai kitąkart namie pjausite kepsnį peiliu

ar kardu, ar jūsiškiu „bestek”,
galvosite.

Kardų rijimas prasidėjo Indijoje –

būtent ten ir mačiau pirmą kartą,
kai tebuvau 20 metų vaikas –

prieš 4000 metų, apie 2000 prieš Kristų.

Per pastaruosius 150 metų, kardų rijikai
buvo naudojami

medicinos ir mokslo srityse

išrandant endoskopą 1868-aisiais

daktaro Adolf Kussmaul, Freiburge,
Vokietijoje.

1906-aisiais, išrandant elektrokardiogramą
Velse,

tiriant rijimo ir virškinimo sutrikimus,

bronchoskopą ir pan.

Bet taip pat per pastaruosius 150 metų,

buvo daug susižalojimų ir mirčių...

Štai endoskopas, kurį išrado daktaras
Adolf Kussmaul.

Per pastaruosius 150 metų, buvo 29 mirtys,

vienas iš jų šis kardų rijikas iš Londono,
kuris persmeigė sau širdį kardu.

Sužinojome, kad kasmet būna 3-8

rimti kardų rijimo susižalojimai.

Žinau, nes man skambina kasmet.

Neseniai gavau 2,

vieną iš Švedijos, o kitą iš Orlando,
per pastarąsias savaites,

kardų rijikai, kurie guli ligoninėje su
susižalojimais.

Tai labai pavojinga.

Taip pat sužinojau, kad kardų rijimas
užtrunka

2-10 metų, kol išmoksti praryti kardą

daugeliui žmonių.

Bet įdomiausias dalykas, kurį sužinojau,
yra

kaip kardų rijikai išmoksta daryti
neįmanoma.

Išduosiu jums mažą paslaptį:

Nesitelkite ties 99.9% neįmanomo.

Telkitės ties tuo .1% įmanomu,
ir raskite, kaip tai padaryti įmanoma.

Leiskite jus pasiimti į kelionę į
kardų rijiko mintis.

Tam, kad prarytum kardą, reikia
mintys aukščiau materijos meditacijos,

aštraus susikaupimo, tikslumo,

„matyti” vidinius organus ir išvengti
kūno refleksų

su smegenų ląstelių pagalba ir
raumenų atmintim,

per nuolatinę praktiką, daugiau
nei 10 000 kartų.

Leiskite jus pasiimti į kelionę į
kardų rijiko kūną.

Kad praryčiau kardą,

turiu praleisti kardą per liežuvį,

sulaikyti atpylimo refleksą stemplėje,

padaryti 90 laipsnių posūkį antgerklyje,

pereiti viršutinį stemplės sfinkterį,
sulaikyti

peristaltikos refleksą,

įstumti kardą į krūtinės įdubą

tarp plaučių.

Tuomet

turiu pastumti į šalį savo širdį.

Jeigu atidžiai pažvelgsite,

pamatysit kaip mano širdis plaka
kartu su kardu

nes kardas remiasi į ją

juos skiria tik poros cm storio
stemplės audinys

Tai nėra kažkas, ką gali suklastoti.

Tuomet nuleidžiu jį per
krūtinkaulį,

per žemąjį stemplės sfinkterį,
į skrandį,

sulaikyti žiaugčiojimo refleksą,
į dvylikapirštę žarną.

Lengva.

(Juokas.)

Jeigu pasakočiau toliau,

kardas eina į kiaušintakius,
(kalba olandiškai)

Vaikinai, galit paklausti savo žmonų
apie tai...

Žmonės man sako,

„Turbūt reikia didžiulės drąsos,
kad rizikuotum gyvybe,

pastumtum savo širdį ir prarytum kardą.
Ne.

Tikra drąsa yra, kai

tas išsigandęs, nedrąsus vaikas,

rizikuodamas suklupti ir būti
atstumtas,

atveria savo širdį,

praryja savo išdidumą,

ir stovėdamas priešais krūvą
nepažįstamųjų, pasakoja

savo istoriją apie savo baimes ir
svajones.

jis rizikuoja čia išlieti savo
žarnyną.

Matote – ačiū.

(Plojimai.)

Matote, kas tikrai nuostabu, yra tai,

kad aš visada norėjau daryti ką nors
neįtikėtina,

ir tą dabar darau.

Bet kas yra tikrai neįtikėtina, yra
ne tai, kad galiu praryti

21 kardą vienu kartu,

6 metrai po vandeniu, kartu su 88
rykliais ir rajom

Riplio „Gali tikėti ar netikėti”
knygai

ar 1500 laipsnių įkaitintą kardą
Steno Lee „Antžmogiai”

kaip „Plieninis vyras”

jis buvo tikrai karštas!

Ar mašinos traukimas su kardu skrandyje
Ripliui,

ar Ginesui,

America's Got Talent finalas,

ar 2007 Ig Nobel apdovanojimas
Medicinoje.

Visa tai nėra neįtikėtina,

Taip tik žmonės mano.
Ne, ne, ne. Tai ne tai.

Kas tikrai neįtikėtina,

yra tai, kad Dievas paėmė tą
išsigandusį, nedrąsų vaiką,

kuris bijojo aukščio,

kuris bijojo vandens ir ryklių,

gydytojų ir seselių, adatų ir
aštrių daiktų,

ir kalbėtis su žmonėmis,

ir jis skraidina tą vaiką aplink
pasaulį

9 km aukštyje,

tas vaikas ryja aštrius daiktus kartu
su rykliais,

kalbasi su gydytojais ir seselėmis,
ir su auditorijomis žmonių, kaip jūs.

Tai yra neįtikėtina.

Visada norėjau daryti neįmanoma,

Ačiū.

(Plojimai.)

Ačiū.

(Plojimai.)

Visada norėjau daryti neįmanoma
ir dabar tai darau.

Norėjau daryti neįtikėtina, ir
pakeisti pasaulį,

ir dabar tai darau.

Visada norėjau skraidyti aplink pasaulį
darydamas žygdarbius,

gelbėdamas gyvybes ir
tai darau

Žinote, ką?

Viduje vis dar yra maža to vaiko
didelės svajonės dalis

giliai viduje.

(Juokas ir plojimai.)

Žinote, visada norėjau rasti savo
pašaukimą ir tikslą

ir jį radau.

Bet spėkite, ką?

Ne kardais, ne tai, ką manote,
ne su stiprybėmis.

Bet su savo silpnybėmis ir žodžiais.

Mano tikslas ir pašaukimas yra
pakeisti pasaulį

perskrodžiant baimę

kardas po kardo,
žodis po žodžio,

peilis po peilio,
gyvenimas po gyvenimo.

įkvėpti žmones būti didvyriais

ir išmokyti juos daryti neįmanoma.

Mano tikslas yra padėti žmonėms surasti
jų tikslą

Koks tavasis?

Koks yra tavo tikslas?

Kas tau yra skirta daryti?

Tikiu, kad visi mes esame didvyriais.

Kokia yra tavo galia?

Iš daugiau nei 7 milijardų žmonių
pasaulyje

tėra likę mažiau nei 12

kardų rijikų,

tavęs yra tik vienas.

Esate unikalūs.

Kokia yra tavo istorija?

Kuo tu skiriesi nuo kitų?

Papasakok savo istoriją,

net jei tavo balsas dreba.

Kokie yra tavieji thromes?

Jeigu galėtum daryti ir būti kuo
panorėjus,

Ką darytum, kur eitum?

Kuo būtum?

Ką norėtum daryti gyvenime?

Kokios yra tavo svajonės?

Apie ką svajojai, kai buvai vaiku?
Pamąstyk.

Nenorėjau būti tuo, kuo esi dabar.

Tavo pašėlusios svajonės?

kurios atrodė keistos ir neįmanomos?

Manau, kad po manęs, jūsų svajonės ne
tokios ir keistos.

Kas yra tavasis kardas?

Kiekvienas iš jūsų turi kardą

aštriakraštį baimių ir svajonių kardą.

Praryk savo kardą, kad ir koks
jis bebūtų.

Sekite savo svajones, ponai ir ponios,

Niekada nėra per vėlu
tapti tuo, kuo norėjote būti.

Štai tiems vaikams su kamuoliais,
tiems vaikams, kurie manė

kad niekada negalėsiu daryti
neįmanoma,

turiu pasakyti tik viena:

Ačiū.

Jei ne tie piktadariai,
neturėtume didvyrių.

Esu čia įrodyti, kad neįmanoma yra
įmanoma.

Tai labai pavojinga, tai gali
mane nužudyti.

Tikiuosi, kad jums patiks.

(Juokas.)

Man reikės jūsų pagalbos.

Auditorija: du, trys...

Ne, ne, man reikia jūsų pagalbos
skaičiuojant, visų jūsų, gerai?

(Juokas.)

Jei žinote žodžius, gerai?
Skaičiuokime kartu.

Vienas.

Du.

Trys.

Ne, tai du, bet supratote.

Auditorija: vienas.

Du.

Trys.

(Aikčiojimai.)

(Plojimai.)

Yeah!

(Plojimai.)

Labai jums ačiū.

Ačiū, ačiū, ačiū. Ačiū iš visos
širdies.

Tiesą sakant, ačiū iš viso
skrandžio.

Sakiau jums, kad atėjau daryti neįmanoma,
ir tai padariau.

Bet tai nėra neįmanoma. Aš tai darau
kasdien.

Neįmanoma yra tas išsigandęs, nedrąsus
vaikas, kuris, nepaisant savo baimių,

stovi čia ant TEDx scenos.

ir keičia pasaulį kardas po kardo,
žodis po žodžio.

Kardas po kardo,
gyvenimas po gyvenimo.

Jeigu jus priverčiau mąstyti kitaip,
priverčiau jus patikėti

kad neįmanoma yra įmanoma,

jeigu priverčiau jus suvokti, kad
galite daryti neįmanoma,

tuomet atlikau savo darbą,
o jūsiškis tik prasideda.

Niekada nenustokite svajoti.
Nenustokite tikėti.

Ačiū, kad manimi tikite.

ir ačiū, kad esate mano svajonės
dalimi.

Štai mano dovana jums:

Neįmanoma nėra...

Auditorija: neįmanoma.

Ilgas pasivaikščiojimas yra
dovanos dalis.

(Plojimai.)

Ačiū.

(Plojimai.)

(Auditorija šėlsta.)

Ačiū, Dan Meyer, oho!