#opendata

A short film about #opendata from the Open Knowledge Foundation. For more information, please see: opengovernmentdata.org.

Atviri valdžios duomenys yra bet kokia informacija, kurią valdžia renka didžiaja dalimi savo

reikmėms, tačiau tai sukuria galimybę juos naudoti kitiems žmonėms savo reikmėms.

Tai yra valdžios informacija, kuri yra atvira. Atvira reiškia, kad ja gali naudoti ir dalintis kiekvienas.

Atvirų duomenų judėjimas yra būdas transformuoti ryšius tarp piliečių ir valdžios

siekiant, kad kiekvienas žinotų kas vyksta

ir jeigu kiekvienas žinos, kas vyksta,

abiem pusėms bus lengviau įsilieti į visuomenę.

Mūsų gyvenimai vis labiau darosi priklausomi nuo informacijos, galima sakyti, kad mūsų gyvenimai tampa

tam tikra informacija.

Jeigu nebūtų galima patikrinti duomenų apie mus:

kur mes gyvename, kas mus atstovauja,

kompanijos, kurios dirba su valdžia, pradėtų kenkti demokratijai.

Tai apima daug daugiau nei tik valdžią.

Valdžia yra tik vienas dalyvis mūsų visuomenėje.

Ką mes matome yra tik maža dalis visuomeninio pokyčio, pasaulinio pokyčio.

Kartu, mes turime galimybę pakeisti visuomenės veikimo principą.

Pasauliniu mastu, per internetinius puslapius kaip ,,Wikipedia" ar struktūrizuotų duomenų rinkinius,

mes sudedame į vieną vietą pasaulines apžvalgas apie tai, kaip veikia visuomenės ir kaip mes organizuojamės.

Taigi, tokiu būdu, kuriuo mes dirbame, mes esame tik didelių pokyčių pradžioje...

Yra trys būdai, kaip Atvira Vyriausybės Informacija gali padaryti pasaulį geresne vieta.

Pirmas: tai leidžia kompanijoms, individams, nepelno siekiančioms organizacijoms

kurti ir naudotis įdomiomis, naudingomis ir vertingomis programomis ir paslaugomis.

Antras: tai manau yra susije su demokratija, dėl demokratijos, dalyvavimo valdyme, dėl skaidrumo,

kuris leidžia mums matyti ka veikia mūsų valdžia.

Trečias: Kodėl gi ne?

Atverti valdžios duomenis beveik nieko nekainuoja,

taigi, kodėl gi nepasidalinus informacija kuri, jau yra surinkta?

Atviri duomenys yra svarbūs dėl keletos skirtingų priežasčių

ir jos visos yra lygiavertės.

Mes turime galimybę kelti ekonominę vertę,

ir tai yra pirmas dalykas žmonių galvose, sunkiais dabartiniais laikais;

Naujų darbo vietų ir kompanijų kūrimas;

ir labiau pelningoms kompanijoms generuoti daugiau mokesčių įplaukų;

Tai akivaizdžiai yra svarbus dalykas dėl potencialios atvirų duomenų galios.

Neapsieinama be klasikinio senamadiško teiginio, jog padarius duomenis prieinamus visiems, bus galima

pastebėti potencialią korupciją, neefektyvų visuomenės pinigų panaudojimą ir praktikas kurios yra

neteisingos arba nelegalios ir yra niekaip nesusijusios su pinigais, bet yra kažkokiu būdu užslėptos.

Galite tikėtis, kad žmonės pradės verslą, pridėdami vertės prie informacijos,

turint galvoje, kad jis kaups ir naudos tai tam tikrai veiklai.

Taip pat, tai ne vien dėl skaidrumo, bet ir dėl žmonių, kurie įgalina save daryti geresnius sprendimus

savo gyvenime, naudojant informaciją, kuri ankščiau nebuvo prieinama.

Taip pat padaryti kompanijas, kurios kuria šią informaciją, efektyvesnėmis ir tikslingesnėmis.

Pavyzdžiui, yra vykdomas projektas pavadinimu wheredoesmymoneygo.org,

kuris jums parodo kur yra naudojami jūsų mokeščių pinigai. Mano nuomone tai yra labai svarbu.

Manau tai būtų įdomu žinoti, ,,tai yra mano didžiausias indėlis valstybei - kaip tai yra panaudojama?"

Be atvirų valdžios duomenų, aš negaliu atsakyti į šį klausimą.

Mes naudojame federalinės taršos informaciją ir sudedame ją į žemėlapį su rinkimų informacija,

kad parodytume jums jūsų apylinkėje ar bet kokioje kitoje vietoje

esančius pastatus, kurie jums rūpi, ir nurodyti kaip jie teršia, ką jie teršia

ir kam jie priklauso.

Taigi, jūs galite ištirti kokie taršos lygiai yra aplink jus.

MySociety kuria ir prižiūri įvairius pilietinius ir visuomeninius tinklapius.

Pilietiniai ir visuomeniniai tinklapiai atlieka užduotis, užduoda klausimą:

,,Kas yra man atsovaujantis politikas?" ,, Kaip man su jais susisiekti?" ,, Ką jie sako parlamente?"

,,Kaip jie balsuoja?" ,, Ką jie veikia su pinigais, kuriuos gauna?"

-visa tai yra dėl demokratijos.

Iš pilietiškumo pusės, mes teikiame paslaugas, kurios atsako į klausimą: ,,Kaip išspręsti problemas mano gatvėje?"

,,Kaip man gauti reikiamos informacijos iš vyriausybės?"

Ir greitu laiku ,, Kaip man išspręsti savo susisiekimo problemas?"

Vankuveryje, šiukšlių išvežimo tvarkaraštis yra labai dinamiškas...

jis keičiasi reguliariai, todėl žmonės vis pamiršta kada reikia išnešti šiukšles.

Tačiau dabar, žmonės gali tiesiog aplankyti tinklapį, užregistruoti klausimą, ir mes jiem atsiųsime elektroninį

laišką, su atsakymu ,,Šiukšles jums išveš rytoj".

Tai yra tokia paslauga, kurią paprasti piliečiai perpranta labai greitai, ir išmoksta greitai naudotis.

Kai žmonės pamato šiukšliavežį, jie sako, ,,Ar tai yra dalis darbo, kurį atlieka atviri duomenys?"

Ir mes atsakome, ,,Taip" tada jie sako, ,,Aš noriu to daugiau savo gyvenime"

Europos Sąjungos lygyje,

būtų labai įdomu, jeigu mes galėtume visus šiuos duomenis surinkti į vieną vietą,

kad mes galėtume analizuoti šalis ir pradėti jas lyginti iš įvairių pusių.

Farmsubsidy.org tikslas yra

sudėti įvairius valdžios duomenis į vieną informacinį centrą.

Tokiu būdu piliečiai galės sužinoti, kas vyksta ne tik jų, bet ir kitose šalyse,

tada jie galės palyginti kiek ūkiai gauna paramos tam tikrose ES dalyse,

kiek piliečiai yra įsitraukę į politiką,

kiek kainuoja pragyvenimas vienoje šalyje, lyginant su kita šalimi.

Tai yra tarp-europinio debato sėklos, kas ir turėtų būti, atsižvelgiant į tai, jog mes turime

tarp-europinę politiką.

Vienas iš mano mėgstamiausių pavyzdžių yra, kaip Pasaulio Banko informacija

buvo panaudota ir po mūsų duomenų bazės atidarymo, ji ten labai greitai atsirado.

Mes gavome žinutę iš grupės, kuri tiesiog užvaldė visą mūsų duomenų bazę

ji analizavo, ko trūko pateiktoje informacijoje

ir tada sukūrė žemėlapį, kur parodė kiekvieną valstybę, kiekvieną indikatorių, metus

kur buvo informacijos trūkumas.

Mums tai neatskleidė nieko, ko mes dar nežinojome,

bet tai atskleidė mums tokiu būdu, kokio mes dar nematėme

ir aišku tai padarė viešai, kad visi matytų.

Mes buvome tokioje padėtyje, jog jau turėjome išleisti informaciją, ir mums reikėjo etalono,

kaip ją pateikti, jog mes galėtumėme ją sužymėti žemėlapyje ir palyginti.

Nes ko reikia Ugandai, Afganistanui yra ne tik žinoti ką DFDI daro su Anglijos pinigais,

ką daro Amerikos pinigai, bet kaip visa tai yra susiję.

Mes vykdome iniciatyvą, pavadinimu Tarptautinė Pagalbos Skaidrumo Iniciatyva,

kuri siekia kurti standartus, kiek aukotojas,susijęs su vyriausybe,

turėtų būti skaidrus aukodamas.

Turi būti atsakingi piliečiams ir mokeščių mokėtojams savo šalyse taip pat, kaip ir

suinteresuotų pusių visumai besivystančiose šalyse,

pradedant nuo šalių vyriausybių, iki pilietinės visuomenės organizacijų, parlamentarų,

kurie visi nori patikimesnės informacijos apie pinigus, kurie keliauja į jų šalį.

Šių duomenų atvirumas ir prieinamumas turi potencialą radikaliai pakeisti būdą, kuriuo

paaukoti pinigai yra išleidžiami ir išleidžiamų pinigų veiksmingumą.

Duomenų atvirumas yra svarbus tuo, jog skirtingos grupės gali ją naudoti įvairiais būdais,

tokiu būdu darant informaciją tinkamą skirtingoms grupėms, pateikiant ją tam tikru būdu.

Hanso Roslingo burbulinės diagramos, The Gapminder programa iliustruoja šalių pažangą laikui bėgant,

tai yra parodoma naudojant diagramas, kurios yra animuotos ir juda...

Dar prieš mūsų informacijai tampant prieinamai visiems, Hansas ją naudojo savo Gapminder diagramose

tai buvo labai efektyvu didinant supratimą apie vystymosi problemas.

Kaip galima sudominti vyriausybes, kurios gal būt nėra susidomėjusios Atvira Informacija,

jog yra verta paaukoti savo laiko, pinigų ir pastangų dėmesio atkreipimui?

Manau, jog demonstracija yra atsakymas.

Parodymas, jog paslauga yra gera ir naudinga ...

ypač paslaugos, kurios yra lengvai paaiškinamos, kurios siūlo akivaizdžią bendrą naudą

tačiau tai neliečia nišų naudos.

Mes turime tris tikslus.

Pirmas: sukurkime visuomenę aplink duomenis, įtraukime kiek galima daugiau miestų pasaulyje.

Antras: sukurkime vietą, kur vietos politikai ir vyriausybės nariai galėtų susitikti su žmonėmis,

kuriems tai rūpi.

Susitikti su žmonėmis, kurie yra pasišventę tam ir kurie mato kiek visko vyksta pasaulyje.

Kurie mato, kiek visko iš tikrųjų vyksta, kad kiti tai irgi daro ir kad jie gali tai daryti taip pat.

Trečias: tikrai kažką sukurkime.

Pabandykime, jog kiekviena visuomenė kažką sukurtų,

nes niekas taip žmonių neįtikina kam yra svarbi Atvira Informacija, kaip išsami vizualizacija,

kuri padeda jiems suprasti savo visuomenę tokiu būdu, kokiu jie dar nėra to darę.

Mūsų darbas yra priminti žmonėms, kaip yra svarbu

jog jie turi priėjimą prie informacijos apie valdžios darbą,

ar tai padėtų žurnalistui rašyti straipsnį, ar tai padėtų VšĮ sukurti savo kampaniją, ar tiesiog tai

padėtų sukurti tinklapį, kur paprasti žmonės galėtų tiesiog pasižiūrėti, kas vyksta.

Mes turime sugebėti parodyti, jog pasaulis, kur valdžios duomenys yra atviri

yra geresnis, nei pasaulis, kur jie yra uždari.

Paprastai, geriausi dalykai, kurie atsiranda iš naujų technologijų yra tie, apie kuriuos nebuvo mąstoma.

Įsivaizduokite elektrą, kurią 1820 Faradėjus demostravo Gladstounui, Royal Society suvažiavime.

Gladstounas sako Faradėjui,

,,Taip, tai labai dailu, galima padaryti jog varlės kojos spurdėtų, bet kokia iš to nauda?"

Faradėjus atsako Gladstounui,

,,Na, o kokia nauda iš kūdikio?...

Jis išaugs į kažką..."

Ir aš manau, jog atvirų duomenš esmė yra tai, kad mes gyvename informacijos amžiuje.

Informacinė visuomenė- žinios ir informacija yra pagrindinė šio pasaulio infrastruktūra.

Žiūrint į tai, kaip paprastai žmonės bando išspręsti problemas, mes paprastai bandome rasti paprastą sprendimą,

net jeigu problema yra sunki ir klaidi.

Taigi aš manau, jog mes turime naudoti duomenis apie savo gyvenimus, mūsų aplinką

jog rastume sunkesnius, bet veiksmingus atsakymus, į sudėtingus klausimus, su kuriais mes susiduriame.