Kodėl naudinga būti piratu

Šioje ypač žavioje ir juokingoje kalboje didžėjus save vadinantis piratu Tom Nash pasakoja kaip negalios sukelti išbandymai netikėtai atnešė į jo gyvenimą kantrybės, ambicijų ir pragmatizmo. „Mes visi turime savitų silpnybių“, teigia jis. „Jei būsime apie jas sau atviri, galime išmokti tinkamai jas panaudoti“.

Kai aš esu viešumoje, dažnai į mane

spokso koks nors vaikas.

Ir jei tas vaikas pakankamai drąsus,
jis prieis prie manęs ir paklaus:

„Ar tu piratas?“

(Juokas).

Į ką aš tada turiu atsakyti,

kaip ir kiekvienąkart,

„Taip.“

(Juokas).

Na, pripažinkime

aš turiu du kablius, kojų protezus
ir pomėgį stipriam alkoholiui.

(Juokas).

Man trūksta tik akies raiščio, papūgos
ir aš jau beveik piratas.

(Juokas).

Bet man patinka būti piratu.

Matau daug negalios privalumų.

Ir nekalbu apie pirštinėms
sutaupytus pinigus.

(Juokas).

Arba neįtikėtinai gerą pasiteisinimą
nesimokyti valgyti su pagaliukais.

(Juokas).

Kalbu apie tikrus privalumus,
kuriuos jaučiuosi įgavęs,

per patirtus fizinius išmėginimus.

Kai man buvo devyniolika aš susirgau liga,

dėl kurios aš netekau abiejų rankų
iki alkūnių,

abiejų kojų iki kelių

ir kuri paliko ant veido tiek randų,
kad pavydi net Fredis Kriugeris.

(Juokas).

Taigi, aš niekada negalėsiu
bendrauti gestų kalba,

bet mano mokėjimas nepalūžti
ir bendras sugebėjimas spręsti problemas

buvo sustiprintas to, kad
aš turėjau galvoti kaip

įveikti problemas, su kuriomis
dauguma nesusiduria.

Viena pirmųjų išmoktų pamokų

sekė po skausmingos ir
sunkios užduoties, kai turėjau

iš naujo išmokti vaikščioti,

bet tai nešė dividendus
likusį mano gyvenimą.

Tai nutiko, kai bandžiau užlipti
ant šaligatvio.

Nors jums šis veiksmas
atrodo paprastas,

lipimas ant šaligatvio
yra iššūkis

žmogui, negalinčiam judinti kulkšnies.

Taigi, aš bandžiau užlipti

taip, kaip lipau visada, nuo kulno,

daug dienų,

bet nesėkmingai,

kol tapo aišku, kad
laikas ir įdėtos pastangos

šiam veiksmui buvo

neproporcingos rezultatui.

(Juokas).

Taigi, nusprendžiau pabandyti kitaip.

Jei negaliu judinti kulkšnies,

norėdamas užlipti ant šaligatvio

turiu naudoti kitą judesį,

pavyzdžiui, šlaunies.

Taigi, pasisukau stačiu kampu nuo
šaligatvio

pastačiau pėdą šonu ir

iš karto užlipau ant šaligatvio.

Nepraėjus nė
penkioms minutėms

jokie laiptai nebuvo nuo manęs saugūs.

(Juokas).

Tą pačią dieną, užlipau laiptais
į trečią aukštą

tai ir man pačiam padarė
įspūdį,

tik aš supratau, kad nemoku lipti
žemyn.

(Juokas).

Buvo ilgas savaitgalis.

(Juokas).

Taigi, praeitame gyvenime,
kai buvau įgalus žmogus,

aš buvau gitaristas.

Grojau neblogai,

bet niekada netapau profesionalu.

Neturėjau grupės, nedaug
grojau gyvai,

nepaisant to, muzika
buvo didelė mano aistra.

Kai netekau rankų

ir supratau, kad tai nebegali būti mano
gyvenimo dalimi,

tai stipriai paveikė mano norą gyventi.

Tačiau iš karto po to, kai buvau

paleistas iš ligoninės, į mano galvą
atėjo mintis:

Jei Ray Charles gali groti pianinu būdamas
aklas kaip kurmis,

turiu išspręsti ir grojimo gitara
problemą.

Taigi, pasitariau su inžinieriumi,

sukūriau sistemą,
kuri prisitvirtintų prie kairiojo kablio

ir kita sistema padėtų laikyti
mediatorių dešiniuoju kabliu.

Taigi, jei tai suveiktų,

aš galėčiau groti ant kelių padėta,
suderinta gitara.

Taigi, po savaičių bandymų ir
pakeitimų

aš vėl turėjau galimybę groti gitara

ir viskas vėl buvo kaip prieš
prarandant rankas:

vėl sulaukdavau kaimynų skundų
dėl triukšmo, žinoma.

(Juokas).

Bet šį kartą viskas tuo nesibaigė.

Su draugais pradėjau grupę.

Mes rašėme ir įrašinėjome dainas.

Mes netgi grojome tikriems žmonėms.

Jų nebuvo tiek daug.

(Juokas).

Ir nors tai buvo tik mažas
žingsnelis,

tai buvo didelis šuolis nuo to
ką pasiekiau kai buvau įgalus.

Aš turėjau iš naujo mokytis
kiekvieną judesį

tai gali pasirodyti
didelis įsipareigojimas,

ir patikėkit, kurį laiką,
tai tikrai buvo,

vis dėlto tai darė teigiamą poveikį

tam, kaip aš viską priimu
savo gyvenime.

Aš ne tik pagerinau gebėjimą
spręsti problemas,

bet pasidariau pragmatiškesnis,

ne toks jautrus dėl problemų,

kai kuriais atvejais kantresnis

ir gavau magiškų galių dėl kurių žmonės

man užleidžia vietą viešajame transporte.

(Juokas).

Nereikšmingos nesėkmės atrodė
niekai palyginti

su iššūkiais kuriuos prieš tai įveikiau

ir tai leido man ramiai ir apgalvotai
įveikinėti iššūkius,

matant juos viso to kontekste

ir dažnai net surasti naujų ir geresnių
būtų juos įveikti.

Nauda nesigraužti dėl nelaimių

ir tiesiog imti ir įveikti esamą problemą

tapo akivaizdūs.

Tai net suteikė drąsos pasirinkti
daugiau pasitenkinimo teikiančią

karjerą, kuri seniau galėjo
atrodyto neprotinga.

Kas galėjo pagalvoti, kad
man tinkantis darbas yra

kruopštus elektroninių prietaisų
valdymas

kuruojant muziką neįgaliems neprieinamose
vietose,

alkoholio paveiktiems žmonėms.

(Juokas).

Aš negalvojau.

Tokioje konkurencingoje srityje,
kur didžėjai nepaliaujamai tobulinasi,

kupini vilties ieško kur pasirodyti,
siunčia savo įrašus klubams

aš ir mano geriausias draugas
nusprendėme pasielgti kitaip.

Mes patys atidarėme naktinį klubą

ir nusamdėme save kaip didžėjus.

(Juokas).

Staiga mums priklausė scena.

(Juokas).

Taigi, kai atidarėme klubą
aš negalėjau didžėjauti.

Prie pulto pirmą kartą stojau
per klubo atidarymą.

Prieš šimtus žmonių.

Aš buvau ką tik sužinojęs kur
įjungimo mygtukas.

(Juokas).

Kadangi anksčiau buvau susidūręs
su tiek ultimatumų,

privalai būti sumanus,
prisitaikydamas prie naujos situacijos.

Tas klubas tapo ilgiausiai

veikiančiu savaitiniu klubu Sidnėjuje.

O mes grojome didžiausiuose
Australijos muzikos festivaliuose.

Taigi, arba aš labai greitai išmokau groti

arba klubų standartai labai greitai
sumažėjo.

(Juokas).

Kai esi ant mirties slenksčio gali
daug išmokti.

Iš tiesų, iš karto po to

žmogaus prioritetai persidėlioja.

Tiesa ir tai, kad kai kurie
dalykai tampa

žymiai svarbesni.

Bet ateina ir kitas, svarbesnis suvokimas,

koks nesvarbus yra tavo ego ir drovumas.

Tam, kad kiekvienas suprastume kiek
daug progų praleidžiame

dėl savo drovumo, turėtume

rizikuoti dėl dalykų,
dėl kurių paprastai to nedarytume.

Mes tik maža švieselė visatos
laiko juostoje, ar ne?

Taip ir elkitės.

Tai ką šiandien pasakoju man atsitiko

dėl nemalonių aplinkybių, žinoma,

bet jos tyliai laukia, kol kažkas
pasiryš jas įgyvendinti.

Jei visi suvoksime, kad
turime savitų silpnybių

ir jei būsime atviri žinodami
kokios jos yra,

mes galime išmokti jas tinkamai
išnaudoti

nesvarbu ar tai lipimas ant šaligatvio
ar pardavimų ataskaitų pristatymas,

ar nemokėjimas teisingai valdyti
asmeninių finansų,

žiūriu į šitą vaikiną.

(Juokas).

Ten slepiasi galimybė išmokti,
prisitaikyti,

ar net galimybė pakeisti
instinktyvų atsaką į iššūkį.

Išbandymai yra gerai,

nes jie gali paversti tave stipresniu.

Na, o mažų mažiausiai

gali gąsdinti vaikus,
jei atrodai kaip piratas.

Ačiū.

(Plojimai ir šūksniai).