TIMELAPSE OF THE FUTURE: A Journey to the End of Time (4K)

[Antropoceno era]

Holocenas pasibaigė,
Ką darysime dabar, ir per ateinančius kelis metus,
pakeis viską ateinantiems keliems tūkstančių metų.

Vienintelės sąlygos, kurias šiuolaikinis žmogus
žinojo, keičiasi.
Ir keičiasi greitai.

Niekas neišlieka toks pat šioje planetoje,
viskas keičiasi.

Žemė keliauja į vieną iš tų šuolių -

Ir tu nežinai kas bus kitoje šio šuolio pusėje.

Žemė nuolatos "šokinėja".
[Žemės magnetinis laukas apsiverčia]

[Heilo-Bopo kometa sugrįžta]

Dalykai juda šioje planetoje,
[Drastiškas jūros lygio kilimas]

jie nestovi vietoje!
[Drastiškas jūros lygio kilimas]

Viskas sukasi.
[30 metrų asteroido susidūrimas]

[Antaris žvaigždė pavirsta supernova]

[Saharos klimatas tampa tropinis]

[Žvaigždynai nuklysta]

[Voyager I praskrenda pro artimiausią žvaigždę]

[Tarpledinio periodo pabaiga]

[Supervulkano išsiveržimas]

[Naujos Havajų salos]

[Nauji salynai]

[Apollo pėdsakai išnyksta]

[Betelgeusas tampa supernova]

[Akmens monumentai išnyksta dėl erozijos]

[Mirtinas gama bangų sprogimas]

[Marso mėnulis virsta žiedu]

[Saturno žiedai išnyksta]

[Antarktida ištirpsta]

[Didelio asteroido susidūrimas]

[Naujas superkontinentas]

[Saulė karštėja]

Kai jai pradės stokoti kuro,
[Saulė karštėja]

Saulė neims ir neišnyks į nieką.
[Fotosintezė sustoja]

Saulė neims ir neišnyks į nieką.
[Visi augalai miršta]

[Vandenynai išgaruoja]

Jos branduolys žlugs,
[Vandenynai išgaruoja]

o papildoma šiluma, kurią tai sukurs,
[Vandenynai išgaruoja]

privers jos išorinius sluoksnius plėstis.
[Vandenynai išgaruoja]

[Visa gyvybė miršta]

[Saulė plečiasi]

[Saulė patampa raudonąja milžine]

[Mirštanti saulė sunaikina žemę]

[Saulė tampa baltąja nykštuke]

Saulė yra mirus.
[Saulė tampa baltąja nykštuke]

Jos likučiai lėtai vėsta
[Saulė tampa baltąja nykštuke]

stingdančioje gilaus kosmoso temperatūroje.

Saulės likimas yra toks pat
kaip ir kitų žvaigždžių.

Vieną dieną,
jos visos palaipsniui mirs,

ir visata bus paskendusi
į amžiną naktį.

Visoms žvaigždėms pritruks kuro.
[Žvaigždės pradeda mirti]

Visatos temperatūra kris.
O žvaigždės, viena po kitos, nakties danguje, išsijunks.

Ir daugiau nebebus sukuriamos naujos žvaigždės.

Ir taip visata užsibaigs
ne sprogimu, o šnabždesiu.

Ir ne ugnyje, o lede.
[Paskutiniosios raudonosios nykštukės miršta]

[Degradacijos era]
"Su paskutinės žvaigždės mirtimi, žvaigždžių švytėjimo amžius pasiekia pabaigą."

Visata patampa kosmoso kapinėmis, pilnomis mirusių žvaigždžių likučių.

Mūsų saulė tampa baltąja nykštuke - karšta, tankia, susitraukusia kosmoso lavone.

Be jokio kuro degti,
baltųjų nykštukių silpnas švytėjimas

keliauja iš paskutinės šilumos likučio
jų užgesintose krosnyse.

Žiūrint iš pozicijos, kur šiuo metu yra Žemė,

jos sugebės sukurti tiek šviesos,
kiek pilnatis aiškiame nakties danguje.

Silpnas baltųjų nykštukių švytėjimas teiks
vienintelį apšvietimą tamsioje tuštumoje,

prišiukšlintą mirusių žvaigždžių ir juodųjų skylių.

Kai kuriomis prasmėmis, tai lyg šmėklų visata -
jos lavonai ir žvaigždės zombės nuves mus į ateitį.

"Laikui bėgant, gravitacija išstumia mirusias žvaigždes ir planetas iš jų galaktikų į stingdančią tuštumą."

"Rudosios nykštukės retkarčiais susidūria ir sukuria naujas žvaigždes."

"Susidurdamos, neutroninės žvaigždės praduria tamsą su ypač ryškiomis supernovomis."

[Neutroninių žvaigždžių susidūrimas]

"Išlikusios gyvybės formos gali rasti prieglobstį aplink senstančias baltąsias nykštukes."

"Tačiau, su laiku, net ir baltosios nykštukės išblės ir išnyks."

Juodoji nykštukė bus paskutinis mirštančių žvaigždžių likimas.
[Žvaigždės tampa juodosiomis nykštukėmis]

Baltosios nykštukės, kurios pasidarė tokios šaltos,
[Žvaigždės tampa juodosiomis nykštukėmis]

kad jos beveik nebeišskiria jokios šilumos ar šviesos.

Juodosios nykštukės yra tamsūs, tankūs ir
irstantys kamuoliai degradavusios materijos.

Ne daugiau nei žvaigždžių pelenai,

Jų atomai yra taip smarkiai sutraiškyti,

kad juodosios nykštukės yra milijonus kartų
tankesnės už mūsų saulę.

Žvaigždėms reikia tiek daug laiko, kad pasiektų šį tašką,

mes tikime, kad kol kas visatoje
nėra nei vienos juodosios nykštukės.

"Visa materija, kuriai nepavyko pabėgti iš savo galaktikos, yra įsiurbiama supermasyvios juodosios skylės centre."

[Juodosios skylės ryja klaidžiojančią materiją]

"Ilgai miegojusios juodosios skylės atsibunda šlovės liepsnose."

"Rotacinė juodųjų skylių energija tampa paskutiniu patikimos energijos šaltiniu bet kurioms egzotiškoms ateities civilizacijoms."

Mes turime gyvenimo ritmą, kuris priklauso
nuo energijos prieinamos mums dabar.

Tu gali įsivaizduoti gyvenančias sąmoningas sistemas,
kurios turi skirtingą ritmą ir todėl,

gali išsiplėsti, bent jau,
žymiai daugiau nei tu įsivaizduoji.

Tu gali turėti gyvenančią sistemą,

kur jei ji turėtų mintį kas 10 trilijonų metų,
atrodytų normalu.

Net jei ir mūsų gyvybė išmirs, galime įsivaizduoti

bet kada tolimoje ateityje,

kad svyravimai atsiras, kurie leis gyvybei
vėl egzistuoti, nors ir trumpam.

Taigi tu gali turėti intelekto salas laike.

"Visatai plečiantis vis greičiau, materija pradeda tolti viena nuo kitos greitesniu nei šviesa greičiu."
[Erdvėlaikio plėtimąsis]

[Erdvėlaikio plėtimąsis]

"Tolimos galaktikos bei žvaigždės tolsta taip greitai, kad jų šviesa tampa neaptinkama."
[Erdvėlaikio plėtimąsis]

"Kosmoso paslaptys užrakinamos amžiams."

"Dabartinės teorijos spėja, jog patys atomai pradės irti, sunaikindami visą visatoje likusią materiją."

[Protonų irimas]

Protonas, vienas iš esminių atominės medžiagos
sudedamųjų dalelių, iš ko mes susidedame,

gali tiesiog spontaniškai sugriūti.

Bet kokia medžiaga, kuri išvengia juodosios skylės traukos,

galiausiai miršta, kai jos protonai suirsta.

"Protonų irimas yra dar neįrodytas, tad šis ateities periodas gali atrodyti visiškai skirtingai, priklausomai nuo naujų atradimų."

Materija viduje juodųjų nykštukių,
paskutinė materija visatoje,

galiausiai išgaruoja ir išsisklaido į tuštumą kaip radiacija,

visiškai nieko nepalikdama.

Kai juodosios nykštukės dings,
nebeliks nei vieno materijos atomo.

[Juodųjų skylių era]

Viskas kas liks iš mūsų kadaise turtingo kosmoso,
tai tik šviesos dalelės ir juodosios skylės.

"Juodųjų skylių era prasideda."

"Neliko planetų, žvaigždžių ar jokių kosminių likučių, už kurių gyvybė galėtų griebtis."

"Tačiau, net ir dabar, laikas tik pradėjo tiksėti."

"Palyginti su žmogaus gyvenimo trukme, visata dar tik gimė"

"Šaltas, tamsus ir tuščias - štai kaip kosmosas praleis didžiąją savo gyvenimo dalį."

"Gyvybė mūsų visatoje sužimba tik neilgą akimirką - tai akimirka laike, kai visata saugi nuo ugningos savo pradžios bei šaltos pabaigos."

Laiko strėlė sukuria šviesų langą
visatos paauglystėje,

kai gyvybė yra įmanoma.

Bet tai langas, kuris nėra praviras ilgai

Visatos gyvenimo trukmėje, nuo jos pradžios iki
paskutinės juodosios skylės išgaravimo,

gyvybė, kaip mes ją žinome, yra įmanoma tik

vienai tūkstantajai milijardų milijardų milijardinei,
milijardų milijardų milijardų milijardų milijardų milijardinei procento daliai.

Juodosios skylės tampa esmine
sudedamąja visatos dalimi.

Galaktika bus tiesiog supermasyvi juodoji skylė centre,
su mažesnėmis juodosiomis skylėmis orbitoje.

Zombių galaktikos, pripildytos juodųjų skylių,
toliau vystosi.

Jos suvalgys vienas kitą, ir jos padidės,
ir galbūt jos įkris į supermasyvią juodąją skylę
ir ji padidės.

Visata vis dar bus jaudinanti, dinamiška vieta,

tik laiko skalės, apie kurias kalbame,
yra trilijonai metų,
vietoj tūkstančius ar milijonus metų.

[Juodųjų skylių susiliejimas]
"Šiame tolimame laike, juodųjų skylių susiliejimas tampa pagrindiu įvykiu."

"Kai kurios išauga iki neįtikėtino dydžio, galimai trilijonus kartų didesnio, nei mūsų saulė."

"Juodosios skylės jungdamosios išsiunčia galingas gravitacinias bangas, kurios rezonuoja visatoje."

Juodosios skylės gali trenkti kosmoso laikui
kaip guminiai plaktukai į būgną.

Ir jie turi labai charakteristišką melodiją,

Įsivaizduok dvi juodasias skyles,
kurios išgyveno ilgą gyvenimą kartu

Jų gyvenimo pabaigoje jos skraido aplink viena kitą,
įveikdamos tūkstančius kilometrų per sekundės frakciją.

Kai tai įvyksta, jos savo sraute palieka
kosmoso skambėjimą - realią kosmoso laiko bangą.

Kosmosas susispaudžia ir išsitempia kai jis išeina
iš šių juodųjų skylių, kurios tranko visatai.

Jos yra gravitacinės bangos ir iš tiesų
yra kosmoso skambėjimo garsas

ir jos išstumiamos iš šių juodųjų skylių
šviesos greičiu, susiliedamos į vieną,
besisukančią, tylią juodąją skylę.

Jei tu stovėtum pakankamai arti,

tavo ausis rezonuotų kartu su
kosmoso spaudimu ir tampymu,

Tu iš tikrųjų girdėtum tą garsą.

Įsivaizduok šviesesnę juodąją skylę krentančią
į labai sunkią juodąją skylę.

Garsas, kurį girdi, yra šviesi juodoji skylė
trenkianti į kosmosą kiekvieną kartą ji priartėja.

Kai ji įkrenta, ji pagreitėja,
ir tampa garsesne.

Mokslininkai anksčiau galvojo,
kad juodosios skylės yra nemirtingos,

bet net ir šios vieną dieną mirs.

Dabar mes kalbame apie neįsivaizduojamo ilgumo
laiko skales - kvadrilijonai metų į ateitį.

Toje laiko skalėje,
net gi juodosios skylės pradeda nykti.

[Hokingo spinduliavimas]

Pasak kvantinės mechanikos,
kosmosas yra pripildytas virtualių dalelių

ir anti-dalelių, kurios nuolatos
materializuojasi poromis,

išsiskiria, po to vėl susijungia
ir sunaikina viena kitą.

Esant juodąjai skylei,

viena iš virtualių dalelių poros narių
gali įkristi į skylę,

palikdama kitą narę be partnerės
su kuria susinaikinti.

Palikta dalelė pasirodo yra
juodosios skylės spinduliuotė.

Ir taip, juodosios skylės nėra amžinos.
[Juodųjų skylių garavimas]

Jos išgaruoja didėjančiu greičiu,
iki kol jos išnyksta su gigantišku sprogimu.

Kvantinė mechanika leidžia dalelėms ir
radiacijai pabėgti iš galutinio kalėjimo - juodosios skylės.

"Juodosios skylės pradeda išgaruoti, sunaikindamos paskutines didelio masto struktūras visatoje."

"Miršdamos, jos, viena po kitos, nušviečia tamsą."

"Juodosioms skylėms mirštant, visata toliau plečiasi, varoma mįslingos jėgos, kurios mes dar nesuprantame."
[Juodoji energija plečia visatą]

"Tai yra žmonijos žinių riba, už kurios slypi nauji tyrinėjimai bei atradimai."

Filosofai ir poetai klausdavo klausimą,
"Ar pasaulis baigsis ugnimi ar ledu?"

Mes jau galime pateikti atsakymą.

Naujausi įrodymai teigia, kad visata
nelėtėja, bet greitėja nevaldomu greičiu.

Ir visata, manome, mirs lede -
trilijonus ir trilijonus metų nuo dabar.

Tuščias kosmosas pats turi energiją.

Kiekviename kosmoso kubiniame centimetre,
yra ar nėra ten dalykų,

yra ar nėra ten dalelių,
materija, radiacija, bet kas...

ten vis tiek yra energija, net ir pačiame kosmose.

Ir ši energija, pasak Einšteino,
stumia visatą.

Kas tas keistas dalykas, kuris paspartina visatą?
Mes jį vadiname "tamsiąja energija".

Ir šis dalykas yra dominuojantis visatoje -

beveik 3/4 materinės energijos turinyje kosmose
yra ši tamsioji energija

ir mes nežinome kas ji yra.

Juodoji energija, ne taip kaip materija ar radiacija,
neprasiskiedžia, kai visata plečiasi.

Tai turi svarbius padarinius visatos
veiklai ateityje.

Tai kas bus visatos ateitimi?

Na, jei juodoji energija išliks
dominuojanti ir atbaidanti,

visata plėsis amžinai.

Greičiau ir greičiau ir greičiau su laiku -
pabėgimo visata.

70% visatos energijos gyvena tuščiose
vietose ir mes nesuprantame kodėl.

Bet mes tikrai žinome kas nutiks.

Jei ta energija išliks būti ten,
visata taps šalta, tamsi ir tuščia vieta.

Taip gali atrodyti ateitis.

Mes dar nežinome, nes mes kol kas dar
nesuprantame juodosios energijos prigimties.

Iki kol suprasim, mes nežinosime ateities,
mes net nesuprantame savo pačių kilmės

ir dėl to mes norime žinoti
ir tirti šią temą.

"Nauji atradimai tamsiojoje energijoje gali dramatiškai pakeisti mūsų ateities viziją."

"Jei ši energija su laiku silpnės, visata gali sugriūti į save dėl gravitacijos - 'Didysis sugniuždymas'."

"Šiai energijai sustiprėjus, visata galėtų plyšti - 'Didysis plyšimas'."

"Fizikai pradeda įtarinėti, jog gali egzistuoti kitos visatos apart mūsų, kiekviena su savo unikaliais fizikos dėsniais."

"Kai kurios gali turėti tinkamas sąlygas gyvybei, kitos gali su laiku sugriūti ar suplyšti."

"Kai kurios visatos galėtų būti žymiai egzotiškesnės, nei mes galime įsivaizduoti."

"Naujos delionės detalės yra kažkur ten, laukiančios atradimo."

Prognozė atrodo yra amžinai šalta,
amžinai tuščia visata.

Bet, aišku, mes turime paklausti,
"Ar ta pabaiga gali mus privesti prie naujos pradžios?"

Yra idėjų, kurios svarsto kas iš tikrųjų yra mūsų
visatos pabaiga, ar tai, iš kitos pusės,
galėtų būti susiję su naujos pradžia.

"Kai kurie mano, jog gali egzistuoti būdas pabėgti iš mūsų visatos, prieš entropijai viską sunaikinant."

"Mes galėtume sukurti visatos simuliacijas, ar, turint pakankamai energijos, sukurti kitą visatą, tokią pat kaip ir mūsų."

Mes apskaičiavome matematiką,
lygtis, jos sako, kad

jei tu turi atomo skaldytuvą,
kuris galėtų suveržti didžiulius
energijos kiekius tuo pačiu metu,

tu, galbūt, galėtum atidaryti vartus -
"mažą visatą".

Susidurdami su visko, kas egzistuoja, mirtimi -
tai, galbūt, yra vienintelis jų pabėgimo šansas.

Ir tai taip pat iškelia intriguojančią galimybę,
žinoma, grynos spekuliacijos,

kad galbūt bet kuri visata, kurioje yra protingoji gyvybė,

sukurs mažas visatas, sukurs "gelbėjimo valtis",
ir priveis jaunųjų visatų.

Kad evoliucija galėtų užimti visatas,
multi-visatoje.

Stipriausių išlikimas gali perimti viską.

Taigi tos visatos, kurios neturi protingosios gyvybės,
yra "nevaisingos", jos neturės vaikų.

Bet tos visatos, kurios turi silpnas temperatūras,
kaip mūsų žvaigždės,

sukurs civilizacijas, kurios galės atidaryti
jaunasias visatas, kurios galės daugintis.

"Jei nėra būdo pabėgti iš mūsų visatos, entropija toliau didės, sunaikindama paskutiniąsias supermasyvias juodąsias skyles."

"Mirdama, paskutinioji juodoji skylė nušviečia visatą paskutinį kartą"
[Paskutinė juodoji skylė išgaruoja]

Po neįsivaizduojamo laiko tarpo,
net ir juodosios skylės privalės išgaruoti,

ir visata bus nieko daugiau kaip tik fotonų jūra

kurie palaipsniui įgauna tą pačią temperatūrą
kai visatos plėtimasis atvėsina jas iki nulio.

Kai paskutinių žvaigždžių patys paskutiniai likučiai
pagaliau išnyksta į nieką,

ir viskas pasiekia tą pačią temperatūrą,
visatos istorija pagaliau prieina pabaigą.

"LAIKAS PRARANDA PRASMĘ"

Pirmą kartą savo gyvenime, visata
bus pastovi ir nesikeičianti.

Entropija pagaliau sustoja didėti,
nes kosmosas nebegali tapti labiau netvarkingas.

Niekas neįvyksta,
ir tęsiasi nieko neįvykimas, amžinai...

"LAIKAS PRARANDĄ PRASMĘ, AMŽIAMS"