Aš turiu 99 problemas... paralyžius tik 1 iš jų

"Man yra cerebrinis paralyžius. Aš purtausi visą laiką", taip Maysoon Zayid pradeda savo smagią, nepaprastai juokingą (tikrai nepaprastai) kalbą. "Aš kaip Shakira, kuri susitinka Muhammad Ali". Subtiliai ir sąmojingai arabų-amerikietė humoristė kviečia mus į turą po jos išgyvenimus ir iškelia neįgalumo klausimą visuomenėje.

Sveikos TED moterys, kaip gyvuojate?

(Plojimai)

Jūs galite geriau.

Sveikos, TEDmoterys, kaip gyvuojate?

(Plojimai)

Mano vardas Maysoon Zayid,

aš nesu girta,

tačiau toks buvo mano akušeris.

Jis pjovė mano mamą 6 kartus

šešiose skirtingose vietose,

dusindamas tuo metu vargšę mane.

Dėl to, man yra cerebrinis paralyžius,

tai reiškia, kad aš visą laiką purtausi.

Žiūrėkit.

Tai vargina. Aš kaip Shakira Shakira,

kuri susitinka Muhammad Ali.

(Juokas)

C.P. nėra genetinė liga.

Tai ne gimdymo defektas. Tu negali jo pasigauti.

Niekas neužbūrė mano mamos gimdos

ir taip neatsitiko dėl to, kad mano tėvai
yra pirmos eilės pusbroliai,

nors jie yra.

(Juokas)

Tai atsitinka dėl nelaimingų įvykių,

tokių kaip gimstant man.

Norėčiau jus įspėti, aš nesu įkvepianti

ir aš nenoriu, kad kuris nors iš čia

jaustų man užuojautą,

kadangi savo gyvenime jūs esate galvoję

kad galėtumėte būti neįgaliu.

Eikime į kelionę.

Kūčios, jūs prekybos centre,

važiuojate ratais ieškodami vietos

ir ką jūs matote?

16 tuščių vietų neįgaliesiems.

Jūs galvojate: "Dieve, ar negalėčiau būti

tik truputį neįgalus?"

(Juokas)

Taip pat, aš turiu jums pasakyti,

kad turiu 99 problemas, o paralyžius tik 1 iš jų.

Jei būtų Priespaudos Olimpinės žaidynės,

aš laimėčiau aukso medalį.

Aš palestinietė, musulmonė, moteris, dar neįgali

ir gyvenu Naujajame Džersyje.

(Juokas) (Plojimai)

Jei jūs dar nesijaučiate geriau dėl savęs,
tai pats metas pasijausti.

Cliffside Parkas, Naujajame Džersyje
yra mano gimtasis miestas.

Man visada patiko, kad

mano gyvenamoji vieta ir liga

turi tuos pačius inicialus.

Man taip pat tinka, kad jei noriu nueiti

nuo namų iki Niujorko - aš galiu.

Daug žmonių su C.P. negali vaikščioti,

bet mano tėvai netikėjo žodžiu "negaliu".

Mano tėčio mantra buvo:

"Tu gali (can) tai, taip tu gali gali (cancan)"

(Juokas)

Taigi, jei mano vyresnės sesės
tvarkydavo namus,

aš irgi tvarkiau namus.

Jei mano 3 vyresnės sesės ėjo
į valstybinę mokyklą,

mano tėvai būtų padavę
švietimo sistemą į teismą,

kad aš į ją irgi eičiau,

o jei mes negaudavom visur 10-ukų,

visos "paragaudavom" mamos šlepetės.

(Juokas)

Mano tėtis išmokė mane vaikščioti,
kai man buvo 5 m.

uždėdamas mano pėdas ant jo

ir tiesiog vaikščiojant.

Kitas būdas - jis tabalavo

doleriu priešais mane ir leido man vytis.

(Juokas)

Mano vidinė striptizo šokėja
buvo stipri ir...

(Juokas)

Taip. Na, pirmą dieną darželyje

aš vaikščiojau kaip čempionė,

kuriai buvo sutrenkta daug kartų.

Man augant, mano mieste buvo tik 6 arabai,

ir jie visi buvo - mano šeima.

Dabar yra 20 arabų mieste,

ir jis vis dar visi mano šeima. (Juokas)

Aš manau, kad niekas net nepastebėjo,
kad mes ne italai.

(Juokas) (Plojimai)

Tai buvo prieš rugsėjo 11-osios įvykius,
kai politikai

manė, kad yra gerai naudoti
"Aš nekenčiu musulmonų",

kaip kampanijos devizą.

Žmonės su kuriais gyvenau,
neturėjo problemų su mano tikėjimu.

Tačiau, jie buvo susirūpinę

kad aš badausiu Ramadano laikotarpiu.

Aš jiems aiškinau, kad turiu
pakankamai riebalų

išgyventi 3 mėnesius.

Tad, pasninkavimas nuo saulėtekio
iki saulėlydžio yra vieni juokai.

Aš šokau stepą Brodvėjuje.

Taip, Brodvėjuje. Tai beprotiška.
(Plojimai)

Mano tėvai negalėjo įpirkti fizinės terapijos,

todėl jie nuvedė mane į šokių mokyklą.

Aš išmokau šokti su aukštakulniais,

tai reiškia, kad galiu vaikščioti
su aukštakulniais.

Ir aš iš Džersio,

mes susirūpinę, kaip atrodyti prašmatniai,

tad, jei mano draugės buvo su aukštakulniais,
tai ir aš.

Ir kai mano draugės išvykdavo vasaros atostogoms

į Džersio Pakrantę, tai aš ne.

Aš praleisdavau savo vasaras karo zonoje,

nes mano tėvai bijojo,

kad jei mes negrįšime į Palestiną

kiekvieną vasarą,

užaugusios būsim kaip Madona.

(Juokas)

vasaros atostogos dažniausiai sekdavo tokia tvarka:

tėčio bandymais mane išgydyti,

todėl aš gėriau elnio pieną,

man dėdavo karštus puodelius ant nugaros,

buvau panardinta į Negyvąją jūrą

ir aš prisimenu, kaip pradėjo degti mano akys

ir aš galvojau: "Tai veikia! Tai veikia!".

(Juokas)

Tačiau joga buvo stebuklingas gydymas.

Aš jums sakau, tai labai nuobodu,

bet prieš jogą,

aš buvau komikė, kuri negalėjo atsistoti.

O dabar aš galiu atsistoti ant savo galvos.

Mano tėvai skatino galvoti,

kad nėra nieko, ko negalėčiau padaryti,

kad visos svajonės pasiekiamos,

o mano svajonė buvo

vaidinti muilo operoje "General Hospital".

Aš įstojau į universitetą

ir gavau dosnią stipendiją į AVU,

Arizonos Valstijos Universitetą,

kadangi aš atitikau visus reikalavimus.

Teatro katedrai aš buvai kaip lemūras.

Visi mane mylėjo.

Aš dariau visus ne tokių protingų vaikų namų darbus,

Gaudavau tik 10-ukus savo pamokose,

10-ukus kitų pamokose.

Kiekvieną kartą, kai vaidindavau

kažką iš "Stiklo Žvėrynas",

mano dėstytojai raudodavo.

Bet manęs nepriimdavo vaidinti.

Pagaliau, paskutiniais metais.

AVU nusprendė pastatyti pasirodymą pavadinimu

"Jie šoka labai lėtai pagal Jackson".

Tai pjesė apie merginą su C.P.

Aš buvau mergina su C.P.

Tad aš pradėjau iš visų jėgų šaukti:

"Aš pagaliau vaidinsiu!"

Man cerebrinis paralyžius!

Aš pagaliau laisva! Laisva!

Ačiū tau Viešpatie "Aš pagaliau laisva!"

Aš negavau vaidmenis. (Juokas)

Sherry Brown gavo vaidmenį.

Aš bėgdama lėkiau iki teatro katedros,

verkiau lyg būtų nušauta mano katė

ir klausiau "kodėl?"

o jie atsakė, kad jie nemanė

kad galėčiau atvaizduoti scenas.

Aš pasakiau: "Atsiprašau, jei aš to negaliu padaryti,

negali ir personažas."

(Juokas) (Plojimai)

Tai buvo vaidmuo, kuriam aš gimiau,

o jie atidavė jį paralyžiaus neturinčiai aktorei.

Kolegija imitavo gyvenimą.

Holivudas turi niekingą istoriją,

priimdamas sveikus aktorius,

neįgalių vaidmenims.

Baigus mokslus, grįžau namo.

Mano pirmas pasirodymas

buvo papildomas vaidmuo muilo operoje.

Mano svajonės pradėjo pildytis.

Ir aš žinojau, kad aš būsiu paaukštinta,

nuo "virtuvės padavėjos" iki "trenktos geriausios draugės".

Bet vietoj to, aš likau pašlovinto baldo vietoj,

kurį galėjot atpažinti iš mano pakaušio.

Tada aš supratau,

kad režisieriai

neatrenka putlių, tautinės mažumos, neįgalių aktorių.

Jie priima į darbą tik tobulus žmones.

Bet buvo ir išimčių šiai taisyklei.

Aš užaugau žiūrėdama Whoopi Goldberg,

Roseanne Barr, Ellen

ir visos šios moterys turi vieną bendrą dalyką:

jos visos humoristės.

Tad aš tapau humoriste.

(Juokas) (Plojimai)

Mano pirmas pasirodymas buvo vežti humoristus

iš Niujorko į Naująjį Džersį

ir aš niekada nepamiršiu pirmo humoristo,

kurį vežiau veido, kai jis suprato

kad jis keliavo į Džersio Turnpike

su mergina, kuri vairuoja turėdama C.P.

Aš rodžiausi įvairiuose Amerikos klubuose

bei arabiškai Artimuosiuose Rytuose -

necenzūruojama ir be tradicinių drabučių.

Kai kurie žmonės sako, kad aš pirmoji

humoristė arabų pasaulyje.

Aš nenoriu sakyti, kad pirma,

bet aš žinau, kad jie niekada negirdėjo

gando, kad moterys nėra juokingos,

bet yra nepaprastai juokingos.

2003 m. mano brolis, nuo kitos mamos ir tėčio,

Dean Obeidallah ir aš pradėjome

Niujorko arabų-amerikiečių humoro festivalį,

kuriam dabar jau 10 metų.

Mūsų tikslas buvo pakeisti neigiamą

arabų-amerikiečių įvaizdį žiniasklaidoje

ir taip pat priminti režisieriams,

kad pietų azijietis ir arabas nėra sinonimai.

(Juokas)

Arabų integracija buvo žymiai lengvesnė

nei iššūkis pakeisti

nusistovėjusį požiūrį į neįgalumą.

Mano didysis lūžis įvyko 2010 m.,

kai aš buvau pakviesta dalyvauti

naujienų šou

"Laiko skaičiavims su Keith Olbermann".

Aš įžengiau lyg eidama į išleistuves,

o jie sutiko mane studijoje

ir pasodino ant kėdės, kuri sukosi.

Tada aš pažiūrėjau į scenos vadybininkę ir pagalvojau:

"Atsiprašau, ar galėčiau gauti kitą kėdę?"

O ji pažiūrėjo mane ir sako:

"Penki, keturi, trys, du.."

Pasirodymas buvo tiesioginis.

Todėl aš turėjau laikytis už vedėjo stalo,

kad aš nenusiridenčiau nuo vaizdo,

kai pabaigėm interviu, aš buvau įpykus.

Aš pagaliau gavau savo šansą ir jį sunaikinau.

Aš žinojau, kad manęs daugiau nepakvies dar kartą.

Tačiau ponas Olbermann mane ne tik pakvietė ,

jis pasiūlė būti jo bendradarbe

be pritvirtino mano kėdę.

(Juokas) (Plojimai)

Ką išmokau dirbdama su

Keith Olbermann,

tai, kad žmonės internete yra bjaurūs.

Žmonės sako, kad vaikai yra žiaurūs,

bet iš manęs jie nesijuokė nei, kai buvau vaikas, nei suaugus.

Staiga, mano neįgalumas tapo pasaulinio interneto žaidimu.

Aš žiūrėjo sukurtus filmukus

ir skaičiau komentarus:

"Ei, ko ji taip dreba?"

"Ei, ar ji atsilikus?"

Ir mano mėgstamiausias: "Vargšė guminukė teroristė.

Dėl ko ji taip kankinasi?

Mes turėtume melstis dėl jos."

Vienas komentatorius pasiūlė,

kad neįgalumą panaudočiau savo naudai:

scenaristė, humoristė, paralyžiuota.

Neįgalumas yra taip pat pastebimas, kaip rasė.

Jei žmogus vežimėlyje negali vaidinti, kad yra Beyoncé,

tai Beyoncé negali vaidinti, kad yra žmogus vežimėlyje.

Neįgalieji yra didžiausia grupė -

Taip, paplokite tam. Nagi.

(Plojimai)

Neįgalūs žmonės yra didžiausia mažuma

pasaulyje ir mes esame mažiausiai pristatomi

pramogų versle.

Gydytojai sakė, kad aš negalėsiu vaikščioti,

bet aš čia priešais Jus.

Tačiau, jei aš būčiau augus su žiniasklaida,

nemanau, kad vaikščiočiau.

Aš tikiuosi, kad kartu

mes galime kurti teigiamą neįgaliųjų

įvaizdį žiniasklaidoje ir realiame gyvenime.

Galbūt, jei būtų daugiau teigiamų pavyzdžių,

tai sumažintų pyktį interneto erdvėje.

O gal ir ne.

Gal vis dar reikia viso kaimo,

kad gerai išmokytų mūsų vaikus.

Mano gyvenimas nunešė mane

į įvairias, įspūdingas vietas.

Aš turėjau galimybę eiti raudonu kilimu,

prie manęs priėjo muilo operų diva Susan Lucci

ir ikona - Lorraine Arbus.

Aš suvaidinau filme su Adam Sandler

ir dirbau su savo autoritetu,

nuostabiu Dave Matthews.

Aš gastroliavau per pasaulį

su grupe "Arabai pašėlo",

Aš buvau išrinktą į delegatus

pristatyti puikią Naujojo Džersio valstiją

2008 metų komitete.

Aš įkūriau "Maysoon's Kids",

labdaros organizaciją, kuri siekia

duoti Palestinos pabėgeliams vaikams

tokias galimybes, kurias man suteikė tėvai.

Bet akimirka, kuri man įstrigo labiausiai

buvo kai -- na prieš šią akimirką--

(Juokas) (Plojimai) -

bet akimirka, kuri man įstrigo labiausiai

buvo, kai galėjau pasirodyti

vyrui, kuris skrenda kaip drugelis

ir duria kaip bitė,

serga Parkinsono liga ir dreba kaip aš,

tai Muhammad Ali.

(Plojimai)

Tai buvo vienintelis kartas,

kai mano tėtis matė, kaip aš pasirodau gyvai

šiandien savo kalbą skiriu jo atminimui.

(Arabiškai)

Mano vardas Maysoon Zayid

ir jei aš galiu, jūs irgi galite.

(Plojimai)