Chris Jordan pristato šokiruojančius statistinius duomenis nuotraukose.

Menininkas Chris Jordan parodo mums pritrenkiantį vakarų kultūros vaizdą. Jo didžiulės nuotraukos vaizduoja beveik neįtikėtinus statistinius duomenis, pavyzdžiui, milžinišką vienkartinių puodelių, kuriuos mes sunaudojame kiekvieną dieną, skaičių.

Mano darbo tema yra mūsų visų nesąmoningas elgesys,

kolektyviniu mastu.

Noriu pasakyti, kad tai toks elgesys,

kurio egzistavimą mes neigiame

ir kuris egzistuoja už kasdieninio suvokimo ribų.

Kaip individai, mes darome šiuos dalykus kiekvieną dieną.

Pavyzdžiui, tu elgiesi nemaloniai su savo žmona,

nors pyksti ant ko nors kito.

Arba kai dėl nerimo išgeri šiek tiek per daug per vakarėlį.

Arba kai per daug valgai, nes jautiesi įskaudintas, ar panašiai.

Kai mes šitaip elgiamės,

kai 300 milijonų žmonių elgiasi nesąmoningai,

tai gali baigtis katastrofa,

kurios niekas nenori ir neketino sukelti.

Šitai aš tyrinėju savo fotografijos darbais.

Tai yra paveikslas, kurį neseniai pabaigiau.

Kai į jį žiūrima iš toli,

atrodo lyg koks neogotiškas arba animacinis paveikslėlis

fabriko, išmetančio teršalus.

Bet kai priartini,

pradeda panašėti į daug vamzdžių, arba galbūt chemijos,

arba naftos perdirbimo gamyklą, arba galbūt pragarišką sankryžą.

Ir kai jau visai priartėji,

supranti, kad iš tikrųjų jame vaizduojama daugybė vienkartinių puodelių.

Tiksliau, vienas milijonas plastikinių puodelių.

Tai plastikinių puodelių, sunaudojamų per skrydžius lėktuvu

JAV kas šešios valandos, skaičius.

Mes sunaudojame keturis milijonus puodelių per dieną skrisdami lėktuvais

ir nė vienas iš jų nėra perdirbamas.

Šioje pramonėje jie to paprasčiausiai nedaro.

Tai nykštukinis skaičius palyginus su

kiekvieną dieną sunaudojamų popierinių puodelių skaičiumi,

kuris yra 40 milijonų puodelių per dieną karštiems gėrimams,

daugiausiai kavai.

Negalėjau sutalpinti 40 milijonų puodelių ant drobės,

bet pavyko sutalpinti 410,000. Štai kaip tai atrodo.

Tiek suvartojama per 15 minučių.

Jeigu būtų įmanoma sustatyti tiek puodelių tikrovėje,

toks būtų jų aukštis.

Tiek puodelių mes suvartojame per valandą.

Tiek per dieną.

Jūs dar galite matyti mažyčius žmones apačioje.

Tai prilygsta 42 aukštų pastatui.

Čia pridedu Laisvės statulą palyginimui.

Kalbant apie teisingumą, mūsų visuomenėje vyksta kitas fenomenas,

kuris mane neramina, ir tai yra faktas, jog Amerika šiuo metu

turi didesnę savo populiacijos dalį kalėjime,

nei bet kuri kita šalis Žemėje.

Vienas iš keturių žmonių, vienas iš keturių kalėjime

yra amerikietis, kalintis mūsų šalyje.

Aš norėjau pavaizduoti šį skaičių.

2.3 milijono amerikiečių buvo įkalinti 2005 metais.

Ir šis skaičius tik didėjo, tačiau mes kol kas neturime naujų duomenų.

Taigi pavaizdavau 2.3 milijonų kalėjimo uniformų,

Atspaudintoje nuotraukoje

kiekviena uniforma yra pastatytos monetos dydžio.

Jos labai mažos, vos matomos,

tačiau tam, kad pavaizduočiau 2.3 milijono uniformų, prireikė drobės,

kuri buvo didesnė nei bet koks spaudintuvas visame pasaulyje.

Todėl aš turėjau padalinti ją į keletą atskirų dalių,

kurios yra 10 pėdų aukščio ir 25 pėdų pločio.

Taip šis darbas atrodo galerijoje New York'e;

čia mano tėvai, žiūrintys į paveikslą.

(Juokas)

Kiekvieną kartą, kai tai matau,

galvoju, ar mano mama tuomet pakuždėjo mano tėčiui:

"Pagaliau jis susilankstė savo skalbinius.'

(Juokas)

Toliau noriu parodyti jums keletą darbų apie priklausomybę.

Šis paveikslėlis - apie priklausomybę nuo cigarečių.

Norėjau sukurti darbą, kuris parodytų skaičių amerikiečių,

mirštančių dėl cigarečių rūkymo.

Daugiau nei 400,000 žmonių JAV kiekvienais metais miršta

dėl rūkymo.

Šis darbas padarytas iš daugybės cigarečių pakelių.

Iš lėto atitolinant vaizdą,

pamatome, jog tai Van Gogh paveikslas, pavadinimu "Kaukolė su cigarete."

Pasidaro keista pagalvojus, kad rugsėjo 11,

kai įvyko tragedija, mirė 3,000 amerikiečių.

Ar atsimenate atgarsį?

Tai atsiliepė visame pasaulyje,

ir dar atsilieps ateityje.

Po 100 metų, tai bus įvykis, apie kurį vis dar kalbėsime.

Ir visgi, tą pačią dieną, 1,100 amerikiečių mirė dėl rūkymo.

Kitą dieną, dar 1,100 amerikiečių mirė nuo rūkymo.

Ir kiekvieną dieną po to, 1,100 amerikiečių mirė nuo rūkymo,

ir šiandien 1,100 amerikiečių miršta dėl to, kad rūko cigaretes.

Ir mes nė nekalbame apie tai, mes tai ignoruojame.

Tabako rinka yra per stipri.

Mes paprasčiausiai išmetame tai iš galvos.

Žinodami, ką žinome apie naikinančią cigarečių galią,

mes ir toliau leidžiame savo vaikams, savo sūnums ir dukterims,

būti šalia to, kas skatina juos rūkyti.

Tokia ir kito darbo tema.

Čia daugybė cigarečių: 65,000 cigarečių,

tai lygu skaičiui paauglių,

kurie pradės rūkyti šį mėnesį, kaip ir kiekvieną kitą mėnesį JAV.

Daugiau nei 700,000 vaikų iki 18 metų

pradeda rūkyti kiekvienais metais JAV.

Dar viena keista epidemija JAV,

su kuria norėčiau supažindinti,

yra netinkamas ir žalingas receptinių vaistų naudojimas.

Šį paveikslėlį padariau iš daugybes Vicodin tablečių --

na, tiesą sakant, turėjau tik vieną Vicodin tabletę,

kurią nuskanavau daug daug kartų.

(Juokas)

Ir štai jūs matote 213,000 Vicodin tablečių.

Tai iliustruoja vizitų į greitosios pagalbos priimamąjį skaičių

JAV kiekvienais metais

dėl netinkamo ir žalingo vaistų nuo skausmo

ir nerimo vartojimo.

Trečdalis visų narkotikų perdozavimų JAV -

įskaitant kokainą, heroiną, alkoholį ir kita,-

trečdalis narkotikų perdozavimų yra sukelti receptinių vaistų.

Keistas fenomenas.

Šį darbą baigiau visai neseniai.

Jis apie kitą tragišką fenomeną -

didėjantį mūsų pamišimą dėl krūtų didinimo operacijų.

384,000 moterų, amerikiečių moterų, praeitais metais

pasiryžo krūtų didinimo operacijai.

Tai tampa pačia populiariausia mokyklos baigimo dovana,

jaunoms merginoms, besiruošiančioms stoti į universitetą.

Padariau šį paveikslą iš Barbie lėlių.

Žiūrint iš toliau matome šį gėlių raštą,

o kai visai atsitraukiame, išvystame 32,000 Barbie lėlių,

tai yra krūtų didinimo operacijų,

kurios atliekamos JAV kiekvieną mėnesį, skaičius.

Didžioji dauguma tų moterų yra jaunesnės nei 21.

Kad ir kaip būtų keista, vienintelė plastinės chirurgijos operacija,

kuri yra populiaresnė nei krūtų didinimas, yra riebalų nusiurbimas,

ir dauguma šių operacijų yra atliekamos vyrų.

Aš norėčiau pabrėžti, kad tai tik pavyzdžiai.

Nesakau, kad tai yra didžiausios problemos.

Tai tik pavyzdžiai.

Darau tai todėl, kad bijau,

jog šiuo metu mes nesijaučiame kaip kultūra.

Šiuo metu Amerika yra tarsi anestezijoj.

Mes netekome įtūžio, pykčio ir sielvarto jausmo

dėl to, kas šiuo metu vyksta mūsų visuomenėje,

mūsų šalyje,

dėl baisybių, kurios mūsų vardu vykdomos visame pasaulyje.

Jie dingo, šie jausmai tiesiog pradingo.

Mūsų kultūrinio, nacionalinio džiaugsmo niekur nebeliko.

Ir viena to priežasčių, mano nuomone,

yra tai, kad kiekvienas iš mūsų bando susikurti naują požiūrį į pasaulį,

visa apimančią pasaulėžiūrą, holografinį paveikslą,

kurį mes visi bandome sukurti savo mintyse

iš tarpusavyje susietų dalykų: daiktų, kuriuos perkame,

įtakos aplinkai už 1,000 mylių,

kasdieninių sprendimų, kuriuos mes darome kaip vartotojai

socialinių pasekmių aplinkai už 10,000 mylių

Bandant susidaryti šį pasaulėvaizdį

ir bandant pažinti savo kultūros dydį,

duomenys, su kuriais turime dirbti, yra šie gigantiški skaičiai:

milijonai, šimtai milijonų,

milijardai, o dabar jau ir trilijonai.

Bush'o naujasis biudžetas yra trilijoninis, ir tai yra skaičiai,

kurių mūsų smegenys nesugeba suvokti.

Mums šie didžiuliai skaičiai nėra prasmingi.

Todėl savo darbu aš bandau

imti šiuos skaičius, šią statistiką

iš neapdirbtų žodinių duomenų ir išversti juos

į universalesnę vaizdinę kalbą, kuri gali būti jaučiama.

Nes aš tikiu, kad jei mes galėtume pajusti šias problemas,

jei galėtume pajusti tai giliau,

tuomet tai mums rūpės labiau, nei rūpi dabar.

Ir jei mes tai suprastume,

tada galėtume rasti vienas kitame

tai, ko mums reikia, kad atsakytume į klausimą,

"Kaip mes keisimės?"

Man tai yra didžiausias klausimas, kurį mes, kaip žmonės, turime sau užduoti šiuo metu:

Kaip mes keisimės? Kaip mes keisimės kaip kultūra,

ir kaip kiekvienas individualiai prisiimsime atsakomybę

už sprendimus, už kuriuos esame atsakingi,

ir už mūsų pačių elgesį?

Aš tikiu, kad nebūtina tapti blogu,

kad keltume sau šiuos klausimus.

Aš nerodau pirštu į Ameriką kaltindamas.

Aš paprasčiausiai sakau: štai kas mes esame šiuo metu.

Ir jeigu yra dalykų, kuriuos mes matome,

ir kurie mums nepatinka mūsų kultūroje,

tuomet mes turime pasirinkimą.

Moralinis išprusimas, kurį mes kiekvienas galime parodyti,

iškeliant šį klausimą. Asmenybės stiprybė, kurią mes galim pasitelkti,

kai mes pasiruošiame atsakyti į klausimą, kaip mes keisimės.

Tai jau apibrėžia mus kaip individus ir kaip tautą,

ir apibrėš ateityje.

Ir tai stipriai paveiks gerovę, gyvenimo kokybę

milijardams žmonių,

kurie paveldės mūsų sprendimų rezultatus.

Aš nekalbu abstrakčiai,

Aš sakau: "štai, kas mes esame čia, šiame kambaryje.

Štai šią akimirką."

Ačiū jums ir geros dienos.

(Plojimai)