Return to Video

Misconceptions around Banking - Banking 101 (Part 1)

  • 0:07 - 0:12
    Vyrauja didžiulis nesusipratimas kaip iš tikrųjų veikia bankai ir iš kur atsiranda pinigai.
  • 0:12 - 0:15
    Tik labai mažai žmonių tai supranta.
  • 0:15 - 0:19
    Ekonomikos studentai turi šiek tiek geresnį supratimą, nors daugelis universitetų
  • 0:19 - 0:24
    tebemoko bankininkystės modelio, kuris pasenęs jau dešimtmečius.
  • 0:24 - 0:29
    Deja, daugelis politikų ir ekonomistų dirba su šiuo pasenusiu
  • 0:29 - 0:30
    modeliu.
  • 0:30 - 0:34
    Per sekančią valandą mes sužinosime kaip iš tikrųjų viskas veikia.
  • 0:34 - 0:40
    Bet pirma, kad išsiaiškintume, mes privalome peržvelgti kur žmonės klysta
  • 0:40 - 0:42
    dėl bankų veiklos.
  • 0:42 - 0:47
    Paplitęs požiūris Nr. 1: 'Saugi vieta pinigams'
  • 0:47 - 0:52
    Daugelis iš mūsų vaikystėje turėjo kiaulę taupyklę. Idėja paprasta: dedame monetas
  • 0:52 - 0:56
    į taupyklę, kad atėjus reikiamam momentui jas išsitrauktume
  • 0:56 - 0:58
    ir pasinaudotume.
  • 0:58 - 1:02
    Daugelis žmonių šią taupymo idėją išlaiko iki kol užauga.
  • 1:02 - 1:07
    ICM Cobden centro apklausa parodė, kad trečdalis UK žmonių
  • 1:07 - 1:13
    vis dar tiki, kad šitaip veikia bankai. Kai jiems buvo pasakyta
  • 1:13 - 1:17
    kad bankai iš tikrųjų nelaiko pinigų saugiai, kad vėliau juos išimtumėt, jie atsakė
  • 1:17 - 1:21
    "Tai nesąmonė - jie neturi teisės tai daryti."
  • 1:21 - 1:25
    Taigi idėja, kad bankas laiko jūsų pinigus saugiai yra iš dalies iliuzija.
  • 1:25 - 1:31
    Jūsų banko sąskaita nėra saugi pinigų skrynia. Bankai nepaima jūsų pinigų
  • 1:31 - 1:35
    nepadeda jų į skrynią ir saugiai neuždaro. Kaip ir neužrašo
  • 1:35 - 1:40
    jūsų vardo ant jos.
  • 1:40 - 1:43
    Kas iš tikrųjų atsitinka: jums padėjus pinigus į sąskaitą jie tampa
  • 1:43 - 1:45
    banko nuosavybe.
  • 1:45 - 1:50
    Teisingai. Pinigai kuriuos pervedėte į savo sąskaitą nebėra jūsų pinigai.
  • 1:50 - 1:53
    Kai jūsų alga pervedama į banko sąskaita, teisiškai tai tampa legali banko nuosavybė.
  • 1:53 - 1:58
    Kadangi tai jų nuosavybė, atitinkamai jie gali ją naudoti kur tik
  • 1:58 - 2:00
    panorėję.
  • 2:00 - 2:03
    Bet kas tie skaičiai jūsų sąskaitoje? Argi tai ne pinigai?
  • 2:03 - 2:09
    Teisine prasme, ne. Tie skaičiai sąskaitoje tėra įrašai, kuriuos bankas turėtų
  • 2:09 - 2:12
    gražinti jums kažkada ateityje.
  • 2:12 - 2:16
    Banko apskaitoje tai įvardijama kaip banko įsipareigojimas klientui.
  • 2:16 - 2:21
    Tai įsipareigojimas, nes pinigai turėtų ateityje būti išmokėti.
  • 2:21 - 2:25
    Ši įsipareigojimų sąvoka iš tikrųjų labai paprasta - ir labai svarbi jei norite
  • 2:25 - 2:31
    suprasti bankininkystę. Tik pagalvokite: jei pasiskolinote £50 iš draugo,
  • 2:31 - 2:35
    jūs galite savo užrašuose pasirašyti, kad ateityje turėsite atiduoti £50.
  • 2:35 - 2:40
    Apskaitos kalboje tai jūsų įsipareigojimas draugui.
  • 2:40 - 2:44
    Taigi jūsų banko sąskaita iš tikrųjų nėra tikri pinigai
  • 2:44 - 2:49
    laikomi dėl jūsų. Tai parodo, kad jie turi teisinę galią būti grąžinami
  • 2:49 - 2:52
    jums ateityje.
  • 2:52 - 2:56
    Ar bankai iš tikrųjų turi tuos pinigus, kuriuos išmoka, tebūnie atskira diskusija,
  • 2:56 - 2:57
    apie kurią šnekėsime vėliau.
  • 2:57 - 3:03
    Paplitęs požiūris Nr. 2: 'Tarpininkas'
  • 3:03 - 3:06
    Kitas trečdalis UK apklausos dalyviu turi platesnį požiūrį
  • 3:06 - 3:09
    apie bankų veiklą.
  • 3:09 - 3:13
    Šie žmonės įsitikinę, kad bankai iš taupančių perskolina pinigus paskolas gaunantiems.
  • 3:13 - 3:18
    Apklausa, minėta ankščiau paklausė žmonių ar jie sunerimę dėl šio proceso:
  • 3:18 - 3:22
    apie 61% apklaustųjų teigė, kad jiems nesvarbu kol jiems mokamos palūkanos
  • 3:22 - 3:25
    ir bankas yra atsargus.
  • 3:25 - 3:29
    Šis įsitikinimas, kad bankas tai tarpininkas tarp skolinančių žmonių ir imančių paskolas
  • 3:29 - 3:33
    yra labai paplitęs. Ja remiantis bankai skolinasi pinigus iš žmonių, kurie nori saugoti juos,
  • 3:33 - 3:37
    kaip pavyzdžiui pensininkai arba pasiturintys žmonės ir tada juos paskolina žmonėms
  • 3:37 - 3:42
    kuriems reikalingos paskolos, pavyzdžiui - jaunos šeimos, kurios nori nusipirkti namą ar verslai
  • 3:42 - 3:44
    norėdami investuoti ir augti.
  • 3:44 - 3:48
    Bankai šiame modelyje uždirba iš to, kad paskolina brangiau, nei patys skolinosi
  • 3:48 - 3:55
    iš taupančiųjų. Palūkanų skirtumas sudaro banko pelną.
  • 3:55 - 3:59
    Šis modelis sako, jog bankai parūpina pinigais tuos žmones, kuriems dabar jų nereikia
  • 3:59 - 4:04
    ir kuriems reikia. Tai reiškia, kad jei nebus kas skolintų,
  • 4:04 - 4:08
    nebus ką paskolinti. Jei niekas neateis į banką su pinigais,
  • 4:08 - 4:11
    tada bankas negalės išduoti paskolų.
  • 4:11 - 4:15
    Tai taip pat reiškia, kad jei bankas išskolins pinigus per greitai, galiausiai
  • 4:15 - 4:20
    paskolų pinigai baigsis. Šia logika neatsakingas skolinimas tęstųsi
  • 4:20 - 4:24
    tik trumpą laiką, kol bankai nebeturėtų žmonių suneštų
  • 4:24 - 4:25
    santaupų.
  • 4:25 - 4:28
    Tai reiškia, kad taupyti šaliai yra gerai, nes tai suteiks daugiau pinigų
  • 4:28 - 4:33
    verslams augti, kas lems darbo vietų skaičių ir sveiką ekonomiką.
  • 4:33 - 4:38
    Taip mano daugelis ekonomistų. Iš tikrųjų dauguma universitetų
  • 4:38 - 4:43
    vis dar moko, kad investicijos priklauso nuo to, kiek mes
  • 4:43 - 4:48
    turime santaupų. Bet tai yra visiškai netiesa, kaip įsitikinsite neužilgo.
  • 4:48 - 4:51
    Leiskite man priminti, kad mes dar nešnekėjome iš kur apskritai atsiranda pinigai.
  • 4:51 - 4:56
    Daugelis žmonių mano, kad jie atspausdinami centriniame banke
  • 4:56 - 5:02
    - kaip parašyta ant kiekvieno skaičiaus banknoto.
Title:
Misconceptions around Banking - Banking 101 (Part 1)
Description:
more » « less
Video Language:
English
Duration:
05:03

Lithuanian subtitles

Revisions

Our website uses cookies for analysis purposes.