< Return to Video

Amanda Palmer: Prašymo menas

  • 0:10 - 0:16
    (Įkvėpia, iškvepia)
  • 0:17 - 0:21
    Aš nevisada pragyvendavau iš muzikos.
  • 0:21 - 0:24
    Penkis metus po to, kai baigiau
  • 0:24 - 0:27
    gerbiamą laisvųjų menų universitetą
  • 0:27 - 0:31
    mano darbas buvo toks.
  • 0:31 - 0:36
    Aš buvau savarankiškai dirbanti gyva statula, vadinama „8 pėdų nuotaka“,
  • 0:36 - 0:39
    ir man labai patinka pasakoti žmonėm apie šį darbą,
  • 0:39 - 0:41
    nes visi visada nori žinoti
  • 0:41 - 0:44
    kas šie keistuoliai yra normaliame gyvenime.
  • 0:44 - 0:46
    Sveiki.
  • 0:46 - 0:49
    Vieną dieną, baltai nusidažiusi stovėjau ant dėžės,
  • 0:49 - 0:51
    pasidėjau kepurę ar skardinę sau po kojom,
  • 0:51 - 0:54
    ir kai kas nors praeidamas įmesdavo pinigų,
  • 0:54 - 1:02
    atsidėkodavau jiems gėle ir intensyviu akių kontaktu.
  • 1:02 - 1:03
    Ir jei jie gėlės nepaimdavo,
  • 1:03 - 1:08
    aš parodydavau liūdesio ir ilgesio gestą
  • 1:08 - 1:12
    jiems nueinant.
  • 1:12 - 1:15
    (Juokas)
  • 1:15 - 1:19
    Taigi, patyriau gilių susidūrimų su žmonėmis,
  • 1:19 - 1:21
    ypatingai su vienišais žmonėmis, kurie atrodė,
  • 1:21 - 1:24
    lyg su niekuo nebūtų kalbėjęsi ištisas savaites
  • 1:24 - 1:28
    ir mes susidurdavome gražioje
  • 1:28 - 1:33
    pratęsto akių kontakto akimirkoje miesto gatvėje
  • 1:33 - 1:36
    ir mes tarsi truputį įsimylėdavome vienas kitą.
  • 1:36 - 1:42
    Ir mano akys sakydavo: „Ačiū, aš tave matau“.
  • 1:42 - 1:44
    O jų akys:
  • 1:44 - 1:50
    „Niekas manes niekada nemato. Ačiū“.
  • 1:50 - 1:52
    Tačiau kartais žmonės priekabiaudavo prie manęs.
  • 1:52 - 1:54
    Kai kurie šūkaudavo iš pravažiuojančių automobilių.
  • 1:54 - 1:57
    „Susirask darbą!“
  • 1:57 - 2:00
    O aš pagalvodavau "Tai ir yra mano darbas".
  • 2:00 - 2:04
    Bet tai skaudindavo, nes mane gąsdino,
  • 2:04 - 2:07
    kad tai, ką aš darau nėra panašu į darbą
  • 2:07 - 2:11
    ir yra gėdinga, neteisinga.
  • 2:11 - 2:16
    Tuo metu aš nesupratau kokių tobulų žinių apie muzikos verslą tuo metu įgavau,
  • 2:16 - 2:19
    stovėdama ant šios dėžės.
  • 2:19 - 2:20
    O visiems ekonomistams,
  • 2:20 - 2:24
    tikriausiai bus įdomu, kad aš uždirbau pakankamai pastovius pinigus,
  • 2:24 - 2:26
    kas mane šokiravo
  • 2:26 - 2:28
    turint galvoje, kad neturėjau pastovių klientų,
  • 2:28 - 2:31
    bet uždirbdavau daugmaž 60 dolerių antradieniais, 90 dolerių penktadieniais.
  • 2:31 - 2:33
    Pajamos buvo pastovios.
  • 2:33 - 2:35
    Ir tuo pačiu metu, aš gastroliavau apylinkėse
  • 2:35 - 2:38
    ir grodavau naktiniuose klubuose su savo grupe „The Dresden Dolls“.
  • 2:38 - 2:40
    Čia aš grojau pianinu ir genialus būgnininkas.
  • 2:40 - 2:42
    Aš rašiau dainas ir galiausiai
  • 2:42 - 2:46
    mes uždirbome tiek pinigų, kad aš galėjau nustoti dirbti statula,
  • 2:46 - 2:48
    ir kai mes pradėjome gastroliuoti,
  • 2:48 - 2:51
    aš labai nenorėjau prarasti
  • 2:51 - 2:54
    sąryšio su žmonėmis jausmo, nes aš jį įsimylėjau.
  • 2:54 - 2:57
    Taigi, po kiekvieno pasirodymo mes dalindavome autografus,
  • 2:57 - 3:00
    glėbesčiuodavomės, kalbėdavome, ir leisdavome laiką su gerbėjais,
  • 3:00 - 3:05
    taip sukūrėm savotišką meną, kaip prašyti žmonių mums padėti,
  • 3:05 - 3:08
    prisijungti prie mūsų ir aš surasdavau vietinius muzikantus,
  • 3:08 - 3:12
    menininkus, jie per mūsų pasirodymus susirinkdavo lauke
  • 3:12 - 3:14
    ir aplink siųsdavo kepurę,
  • 3:14 - 3:16
    ir vėliau prisijungdavo prie mūsų ant scenos,
  • 3:16 - 3:20
    taigi mes turėjom šį besisukantį keistų cirko svečių švedišką stalą
  • 3:20 - 3:23
    Kol neatsirado „Twitter“,
  • 3:23 - 3:26
    kuris padarė dar didesnį stebuklą, nes aš akimikrsniu galėjau paprašyti
  • 3:26 - 3:28
    bet ko ir bet kur.
  • 3:28 - 3:30
    Taigi, jei man prireikdavo pianino repeticijoms,
  • 3:30 - 3:33
    po valandos aš jau būdavau kokio nors gerbėjo namuose. Čia – Londonas
  • 3:33 - 3:36
    Žmonės visame pasaulyje mums atnešdavo naminio maisto
  • 3:36 - 3:40
    į užkulisius, maitindavo mus ir valgydavo su mumis. Čia – Sietlas.
  • 3:40 - 3:43
    Gerbėjai, kurie dirbo muziejuose ir parduotuvėse
  • 3:43 - 3:47
    ar bet kokioje kitoje viešojoje erdvėje, mums mojuodavo
  • 3:47 - 3:50
    jei aš nuspręsdavau padaryti paskutinės minutės, spontanišką, nemokamą pasirodymą.
  • 3:50 - 3:53
    Čia – biblioteka Oklande.
  • 3:53 - 3:58
    Šeštadienį aš per „Twitter“ paprašiau šios dėžės ir kepurės,
  • 3:58 - 4:00
    nes aš nenorėjau tempti jos iš rytinės pakrantės,
  • 4:00 - 4:02
    ir jie atsirado, dėka žmogaus, vardu Chris'as
  • 4:02 - 4:05
    iš Newporto paplūdimio, kuris perduoda linkėjimus.
  • 4:05 - 4:09
    Kartą per Twitter paklausiau kur Melburne galiu nusipirkti „neti“ puodelį?
  • 4:09 - 4:12
    Ir medicinos sesuo iš ligoninės man jį atvežė
  • 4:12 - 4:14
    į tą pačią kavinę, kurioje tuo metu buvau,
  • 4:14 - 4:15
    ir aš jai nupirkau kokteilį
  • 4:15 - 4:18
    ir mes sėdėjome ir kalbėjomės apie slaugą ir mirtį.
  • 4:18 - 4:21
    Aš tiesiog myliu tokį netikėtą artumą,
  • 4:21 - 4:25
    ir man labai pasisekė, nes dažnai miegu ne savo namuose.
  • 4:25 - 4:29
    Dvaruose, kur visi mano draugai gauna po savo kambarį,
  • 4:29 - 4:32
    bet nėra belaidžio interneto, ir pankų skvotuose,
  • 4:32 - 4:35
    kur visi miega ant žemės viename kambaryje be tualetų,
  • 4:35 - 4:39
    bet su bevieliu internetu, kas, žinoma, man yra priimtinesnis variantas.
  • 4:39 - 4:41
    (Juokas)
  • 4:41 - 4:43
    Mano draugai kartą įtempe mūsų autobusiuką
  • 4:43 - 4:47
    į labai neturtingą Majamio rajoną,
  • 4:47 - 4:49
    ir mes supratom kad mūsų nakvynės šeimininkė
  • 4:49 - 4:52
    yra aštuoniolikametė mergaitė, vis dar gyvenanti su tėvais,
  • 4:52 - 4:57
    ir jos šeima yra neregistruoti imigrantai iš Hondūro.
  • 4:57 - 5:00
    Ir tą naktį, visa jos šeima
  • 5:00 - 5:03
    miegojo ant sofų, o mergaitė miegojo su savo mama,
  • 5:03 - 5:06
    kad mes galėtume miegoti jų lovose.
  • 5:06 - 5:08
    Ir aš gulėjau ten galvodama:
  • 5:08 - 5:11
    „Šie žmonės turi tiek mažai.
  • 5:11 - 5:14
    Ar tai teisinga?“
  • 5:14 - 5:16
    O ryte, jos mama išmokė mus
  • 5:16 - 5:19
    gaminti tortilijas ir norėjo man duoti Bibliją,
  • 5:19 - 5:25
    tada išsivedus mane laukan, savo laužyta anglų kalba man pasakė:
  • 5:25 - 5:30
    „Tavo muzika labai padėjo mano dukrai.
  • 5:30 - 5:34
    Ačiū, kad pernakvojote čia. Mes labai dėkingi“.
  • 5:34 - 5:38
    Ir aš pagalvojau, kad taip, tai yra teisinga.
  • 5:38 - 5:41
    Tai yra tai.
  • 5:41 - 5:44
    Po kelių mėnesių, aš buvau Manhetene,
  • 5:44 - 5:47
    ir Twitter'yje paprašiau vietos nakvynei, o vidurnaktį,
  • 5:47 - 5:48
    skambindama į Lower East Side buto duris,
  • 5:48 - 5:51
    staiga supratau, kad niekada nesu to dariusi būdama viena.
  • 5:51 - 5:52
    Aš visada būdavau su savo grupe ar draugais.
  • 5:52 - 5:57
    Tai štai kaip elgiasi kvaili žmonės? (Juokas)
  • 5:57 - 5:59
    Ar taip kvaili žmonės ir miršta?
  • 5:59 - 6:01
    Ir prieš man persigalvojant – atsiplėšia durys.
  • 6:01 - 6:05
    Ji – menininkė. Jis – Reuters finansų tinklaraštininkas,
  • 6:05 - 6:07
    ir jie pila man man raudono vyno taurę
  • 6:07 - 6:09
    ir siūlo man išsimaudyti,
  • 6:09 - 6:13
    ir aš esu praleidusi tūkstančius naktų ir kaip ši, ir kaip anoji.
  • 6:13 - 6:17
    Taigi, aš dažnai „nardau“ per žmonių sofas, bet taip pat dažnai „nardau“ ir į minią.
  • 6:17 - 6:21
    Manau, kad "nardymas" per sofas, ir per rankas
  • 6:21 - 6:23
    yra daugmaž tas pats
  • 6:23 - 6:26
    tu krenti į publiką
  • 6:26 - 6:27
    ir pasitiki vienas kitu.
  • 6:27 - 6:30
    Kartą paprašiau apšildančios grupės
  • 6:30 - 6:32
    ar jie nenorėtų eiti į minią ir persiųsti kepurę
  • 6:32 - 6:34
    ir taip užsidirbti sau papildomų pinigų, ką aš dažnai darydavau.
  • 6:34 - 6:37
    Ir kaip visada, grupė buvo užsidegusi,
  • 6:37 - 6:39
    tik vienas vyrukas iš grupės
  • 6:39 - 6:43
    pasakė man, kad tiesiog negalėjo prisiversti išeiti į minią
  • 6:43 - 6:47
    Tai jam buvo per daug panašu į elgetavimą.
  • 6:47 - 6:55
    Ir aš supratau, jog jis bijo vertinimų „ar tai teisinga?“ ir „susirask darbą“.
  • 6:55 - 6:59
    Tuo metu mano grupė vis labiau garsėjo.
  • 6:59 - 7:01
    Mes pasirašėm sutartį su didele įrašų kompanija.
  • 7:01 - 7:04
    Mūsų muzika yra kabareto ir pankroko hibridas.
  • 7:04 - 7:06
    Ji patinka ne visiems.
  • 7:06 - 7:09
    Na, bet tikriausiai patinka jums.
  • 7:09 - 7:13
    Taigi, mes pasirašome sutartį ir kyla didžiulis šurmulys, iš kurio išplaukia mūsų sekantis įrašas.
  • 7:13 - 7:19
    Jį išleidus, parduodami 25 tukstančiai kopijų per kelias pirmąsias savaites,
  • 7:19 - 7:22
    o studija tai laiko nesėkme.
  • 7:22 - 7:25
    Aš nustebau: „25 000, ar tai ne labai daug?“
  • 7:25 - 7:27
    O jie atsako: „Ne, pardavimai krenta, albumas nepasisekė“.
  • 7:27 - 7:30
    Ir jie mus palieka.
  • 7:30 - 7:33
    Tuo pat metu aš pasirašinėju autografus ir glėbesčiuojuosi po pasirodymo,
  • 7:33 - 7:35
    prie manęs prieina žmogus,
  • 7:35 - 7:37
    duoda man dešimties dolerių kupiūrą,
  • 7:37 - 7:38
    ir sako:
  • 7:38 - 7:42
    „Atsiprašau, aš įsirašiau jūsų kompaktinį diską iš draugo“.
  • 7:42 - 7:45
    (Juokas)
  • 7:45 - 7:49
    „Bet aš skaitau jūsų blogą, žinau, kad nekenčiat savo įrašų kompanijos.
  • 7:49 - 7:51
    Tiesiog norėjau, kad turėtumėt šiuos pinigus“.
  • 7:51 - 7:55
    Ir tai pradeda vykti nuolat.
  • 7:55 - 7:59
    Aš pati tapau kepure po savo pasirodymų,
  • 7:59 - 8:02
    bet aš turėjau pati fiziškai stovėti ir priimti pagalbą iš žmonių,
  • 8:02 - 8:04
    ir priešingai nei žmogus iš apšildančios grupės,
  • 8:04 - 8:08
    aš turėjau daug stovėjimo patirties.
  • 8:08 - 8:10
    Ačiū.
  • 8:10 - 8:12
    Ir tuo momentu aš nusprendžiau,
  • 8:12 - 8:15
    kad nuo šiol atiduosiu savo muziką už dyką,
  • 8:15 - 8:17
    internetu, kada tik įmanoma,
  • 8:17 - 8:20
    Taigi čia Metallica, Napster ir blogis;
  • 8:20 - 8:23
    Amanda Palmer čia, ir aš remsiu
  • 8:23 - 8:27
    piratavimą, siųntimąsi, dalybas, bet aš prašysiu pagalbos,
  • 8:27 - 8:31
    nes mačiau, kad tai veikia gatvėje.
  • 8:31 - 8:34
    Taigi iškovojau laisvę nuo įrašų kompanijos ir kitam projektui
  • 8:34 - 8:37
    su savo nauja grupe, „Grand Theft Orchestra“,
  • 8:37 - 8:39
    aš kreipiausi į publikos finansavimą,
  • 8:39 - 8:44
    ir „įkritau“ į tūkstančius pažinčių, kurias sukūriau,
  • 8:44 - 8:46
    ir paprašiau savo publikos sugauti mane.
  • 8:46 - 8:49
    Tikslas buvo 100 000 dolerių.
  • 8:49 - 8:53
    Gerbėjai man surinko daugiau nei 1,2 milijono,
  • 8:53 - 8:56
    kas buvo didžiausias kada nors sukurtas publikos finansuojamas projektas.
  • 8:56 - 9:00
    (Plojimai)
  • 9:00 - 9:04
    Ir čia matote kiek žmonių man padėjo.
  • 9:04 - 9:08
    Beveik 25 000 žmonių
  • 9:08 - 9:11
    Žiniasklaida klausė: „Amanda,
  • 9:11 - 9:13
    muzikos verslas miršta, o tu skatini piratavimą.
  • 9:13 - 9:15
    Kaip tu privertei tiek žmonių mokėti už muziką?“
  • 9:15 - 9:20
    Iš tikrųjų aš jų neverčiau. Aš jų paprašiau.
  • 9:20 - 9:23
    Ir vien prašydama žmonių,
  • 9:23 - 9:26
    aš sukuriu ryšį su jais,
  • 9:26 - 9:31
    ir kai sukuri ryšį su žmonėmis, jie nori tau padėti.
  • 9:31 - 9:35
    Tai yra visiškai priešinga daugelio menininkų įsitikinimams.
  • 9:35 - 9:36
    Jie nenori nieko prašyti.
  • 9:36 - 9:42
    Bet tai nėra lengva. Prašyti nėra lengva.
  • 9:42 - 9:44
    Dauguma menininkų tam prieštarauja.
  • 9:44 - 9:47
    Prašydamas tampi pažeidžiamu.
  • 9:47 - 9:51
    Ir aš gavau daug kritikos internetu
  • 9:51 - 9:53
    po to, kai mano „Kickstarter“ projektas taip pasisekė
  • 9:53 - 9:56
    už tai, kad tęsiau savo beprotišką publikos finansuojamą veiklą
  • 9:56 - 9:58
    ypač už tai, kad paprašiau muzikantų,
  • 9:58 - 10:01
    kurie yra gerbėjai, ar jie norėtų prisijungti prie mūsų ant scenos
  • 10:01 - 10:04
    kelioms dainoms mainais į meilę, bilietus
  • 10:04 - 10:07
    ir alų, ir ši redagavimo programomis sukurta nuotrauka
  • 10:07 - 10:11
    iškilo prieš mane internetiniame puslapyje.
  • 10:11 - 10:14
    Šis skausmas buvo labai pažįstamas.
  • 10:14 - 10:17
    Žmonės sakantys: „Tau nebegalima
  • 10:17 - 10:19
    prašyti tokios pagalbos“,
  • 10:19 - 10:23
    priminė man tuos, kurie iš mašinų šaukdavo „Susirask darbą“.
  • 10:23 - 10:28
    Nes jie nebuvo su mumis ant šaligatvio,
  • 10:28 - 10:31
    jie nematė tų mainų
  • 10:31 - 10:33
    kurie vyko tarp manęs ir mano publikos,
  • 10:33 - 10:39
    apsikeitimas, kuris mums buvo labai teisingas, bet jiems atrodė svetimas.
  • 10:39 - 10:41
    Šis paveikslėlis šiek tiek necenzūrinis.
  • 10:41 - 10:43
    Tai – mano „Kickstarter“ projekto pabaigos vakarėlis Berlyne.
  • 10:43 - 10:47
    Pabaigoje jo, aš nusirengiau ir leidau visiems piešti ant mano kūno.
  • 10:47 - 10:50
    Leiskit pasakyti, kad jeigu kada norėtumėte patirti
  • 10:50 - 10:53
    instinktyvų pasitikėjimo nepažįstamaisiais pojūtį,
  • 10:53 - 10:55
    aš tai rekomenduoju,
  • 10:55 - 10:59
    ypatingai jei tie nepažįstamieji – girti vokiečiai.
  • 10:59 - 11:04
    Tai buvo nindzės–profesionalo lygio gerbėjų sąjunga,
  • 11:04 - 11:07
    nes iš tikrųjų aš tuo metu sakiau:
  • 11:07 - 11:09
    „Aš taip jumis pasitikiu.
  • 11:09 - 11:13
    Ar aš turėčiau? Parodykit man“.
  • 11:13 - 11:15
    Didžiąją žmonijos istorijos dalį,
  • 11:15 - 11:20
    muzikantai ir menininkai buvo bendruomenės dalis,
  • 11:20 - 11:25
    palaikantys ryšį, bei jį sukuriantys, o ne nepaliečiamos žvaigždės.
  • 11:25 - 11:29
    Būti žvaigžde reiškia, kad daugelis tave myli per atstumą,
  • 11:29 - 11:31
    bet internetas ir informacija
  • 11:31 - 11:34
    kuria mes jame galime laisvai dalintis,
  • 11:34 - 11:37
    grąžina mus atgal.
  • 11:37 - 11:40
    Tai – keli žmonės, mylintys tave iš arti,
  • 11:40 - 11:45
    ir tų žmonių pakanka.
  • 11:45 - 11:47
    Taigi, daugumą žmonių ši idėja glumina,
  • 11:47 - 11:48
    kuomet nėra lipduko su pastovia kaina.
  • 11:48 - 11:52
    Jie laiko tai neprognozuojama rizika, bet po dalykų, kuriuos aš padariau,
  • 11:52 - 11:54
    po „Kickstarter“ projekto, gatvės, durų skambučio,
  • 11:54 - 11:56
    aš nelaikau tokių dalykų rizikingais.
  • 11:56 - 11:58
    Aš laikau juos pasitikėjimu.
  • 11:58 - 12:01
    Dabar, internetiniai įrankiai, skirti mainytis
  • 12:01 - 12:05
    taip paprastai ir instinktyviai kaip gatvėje,
  • 12:05 - 12:07
    jau yra kuriami.
  • 12:07 - 12:10
    Bet tobulų įrankių neužtenka,
  • 12:10 - 12:13
    jei mes negalime drąsiai atsigręžti vieni į kitus,
  • 12:13 - 12:15
    imti ir duoti be baimės,
  • 12:15 - 12:18
    bet, dar svarbiau,
  • 12:18 - 12:22
    sugebėti prašyti be gėdos.
  • 12:22 - 12:24
    Mano muzikinė karjera buvo praleista
  • 12:24 - 12:28
    bandant susitikti su žmonėmis iš interneto,
  • 12:28 - 12:30
    tokiu pačiu būdu kaip tai darydavau ant dėžės –
  • 12:30 - 12:34
    rašant tinklaraščio ir Twitter'io įrašus ne vien tik apie savo turų datas
  • 12:34 - 12:37
    ir naująjį vaizdo klipą, bet ir apie mūsų darbą ir meną,
  • 12:37 - 12:42
    mūsų baimes, pagirias, klaidas,
  • 12:42 - 12:44
    ir taip mes pamatome vieni kitus.
  • 12:44 - 12:48
    Ir aš manau, kad kai mes iš tikrųjų matome vieni kitus,
  • 12:48 - 12:50
    mes norime vieni kitiems padėti.
  • 12:50 - 12:55
    Aš manau, kad žmonės buvo persekiojami neteisingo klausimo,
  • 12:55 - 12:59
    kuris yra „Kaip priversti mokėti už muziką?“
  • 12:59 - 13:01
    O jeigu mes paklaustume:
  • 13:01 - 13:06
    „Kaip mes galime leisti žmonėms mokėti už muziką?“
  • 13:06 - 13:08
    Ačiū.
  • 13:08 - 13:12
    (Plojimai)
Title:
Amanda Palmer: Prašymo menas
Speaker:
Amanda Palmer
Description:

Nebandykite priversti žmonių mokėti už muziką, sako Amanda Palmer: Leiskite jiems. Aistringoje kalboje, prasidedančioje nuo dienų, kuomet ji dirbo gatvėje (įmesk dolerį į kepurę statulai, vardu Aštuonių Pėdų Nuotaka!), ji pasakoja apie naują sąryšį tarp menininko ir gerbėjo.

more » « less
Video Language:
English
Team:
closed TED
Project:
TEDTalks
Duration:
13:47
Dimitra Papageorgiou approved Lithuanian subtitles for The art of asking
Ieva G accepted Lithuanian subtitles for The art of asking
Ieva G edited Lithuanian subtitles for The art of asking
Evaldas Ertx edited Lithuanian subtitles for The art of asking
Evaldas Ertx added a translation

Lithuanian subtitles

Revisions