Patricia Kuhl: Lingvistiniai kūdikių gabumai

TEDxRainier renginio metu Patricia Kuhl dalijasi stulbinančiais atradimais apie tai, kaip kūdikiai išmoksta vieną kalbą, o ne kitą - jie tai daro klausydamiesi juos supančių žmonių kalbos ir "rinkdami" garsų, kuriuos jiems reikia išmokti, "statistinius duomenis". Atliekant išmanius laboratorinius eksperimentus (ir smegenų skenavimą) rodoma, kaip sudėtingai samprotauja šešių mėnesių kūdikiai, norėdami suvokti pasaulį.

Noriu, kad žvilgtelėtumėte į šį kūdikį.

Jūsų dėmesį patraukia jos akys

ir oda, kurią taip malonu liesti.

Tačiau šiandien aš kalbėsiu apie tai, kas yra nematoma,

apie tai, kas vyksta mažose jos smegenyse.

Šiuolaikinės neurologijos priemonės

parodo mums, kad tai, kas ten vyksta

prilygsta raketų mokslui.

Ir tai, ko mes mokomės

nušvies tai,

ką romantiniai rašytojai ir poetai

vadina vaikų proto

"dangiškuoju atvirumu".

Čia mes matome

motiną iš Indijos,

kalbančią Koro kalba,

kuri yra naujai atrasta kalba.

Ir ji kalba su savo mažyliu.

Ši moteris --

ir dar 800 pasaulyje Koro kalba kalbančių žmonių --

supranta, kad norint išsaugoti šią kalbą,

reikia ja kalbėti savo kūdikiams.

Čia ir slypi lemiamas galvosūkis.

Kodėl gi negalima išsaugoti kalbos

kalbant ja su Jumis ir manimi, su suaugusiaisiais?

Na, tai susiję su mūsų smegenimis.

Čia mes matome,

kad egzistuoja kritiniai kalbos mokymosi periodai.

Norint suprasti šią skaidrę reikia žiūrėti į horizontalioje ašyje nurodytą savo amžių.

(Juokas)

O vertikalioje ašyje nurodytas

jūsų gebėjimas įsisavinti antrąją kalbą.

Kūdikiai ir vaikai yra genijai

iki kol jiems sueina septyneri,

tuomet prasideda sistemingas nuosmukis.

Lytiškai subrendę mes prarandame kai kuriuos gebėjimus.

Jokie mokslininkai dėl šios kreivės nebesiginčija,

tačiau laboratorijos visame pasaulyje

stengiasi išsiaiškinti, kodėl viskas vyksta būtent taip.

Mano laboratorijoje darbas yra sutelktas

į pirmąjį kritinį raidos periodą --

tai periodas, per kurį

kūdikiai bando įsisavinti, kurie garsai yra vartojami jų kalboje.

Mes manome, kad tirdami, kaip išmokstami garsai,

mes sudarysime ne tik likusios kalbos modelį,

bet galbūt ir kritinių periodų, galinčių egzistuoti vaikystėje

socialinei, emocinei

ir kognityvinei raidai, modelius.

Taigi mes tyrėme kūdikius

pasitelkdami metodą, kurį naudojame visame pasaulyje,

ir visų kalbų garsus.

Kūdikis sėdi ant vieno iš tėvų kelių,

ir mes ugdome juos pasukti galvas kai garsas pasikeičia -

kaip pavyzdžiui iš "a" į "e".

Jeigu jie tai padaro atitinkamu laiku,

juoda dėžė nušvinta

ir pliušinė panda ima mušti būgną.

Šešių mėnesių kūdikiai dievina šią užduotį.

Taigi, ką mes išsiaiškinome?

Na, viso pasaulio kūdikiai yra,

kaip mes mėgstame sakyti,

tarsi pasaulio gyventojai;

jie gali atskirti visus visų kalbų garsus,

nepaisant to, kurios šalies kūdikius mes tiriame ir kokią kalbą vartojame.

Ir tai yra nuostabu, kadangi nei Jūs, nei aš, to padaryti negalime.

Mes esame priklausomi nuo kultūros klausytojai.

Mes galime atskirti mūsų pačių kalbos garsus,

o ne užsienio kalbų garsus.

Taigi kyla klausimas,

kada gi šie pasaulio gyventojai

tampa priklausomais nuo kultūros klausytojais, kokie esame mes?

Atsakymas toks: prieš pirmuosius savo gimtadienius.

Čia Jūs matote kaip atliekama ši galvos pasukimo užduotis

su kūdikiais iš Tokijo ir iš Jungtinių Valstijų,

čia Sietle,

jiems klausantis "ra" ir "la" --

garsų, kurie anglų kalboje yra svarbūs, o japonų kalboje - ne.

Taigi kūdikiai būdami šešių-aštuonių mėnesių amžiaus yra visiškai lygiaverčiai.

Po dviejų mėnesių įvyksta kažkas neįtikėtino.

Kūdikiai iš Jungtinių Valstijų tampa žymiai geresniais,

o kūdikiai iš Japonijos tampa žymiai blogesniais

tačiau abi šios kūdikių grupės

ruošiasi būtent tai kalbai, kurią jie išmoks.

Taigi kyla klausimas, kas vyksta

šiuo kritiniu dviejų mėnesių periodu?

Tai kritinis garsų vystymosi periodas,

tačiau kas gi ten vyksta?

O vyksta du dalykai.

Pirmiausiai, kūdikiai mūsų įdėmiai klausosi,

ir klausydami mus kalbant jie kaupia statistinius duomenis -

jie kaupia statistinius duomenis.

Taigi paklausykite dviejų mamų, kalbančių mamų kalba -

universalia kalba, kurią vartojame kalbėdami su vaikais -

pirmiausiai angliškai, o po to japoniškai.

(Video) Mama, kalbanti anglų kalba: O, aš dievinu tavo dideles mėlynas akis -

tokias gražias ir mielas.

Mama, kalbanti japonų kalba: [Japoniškai]

Patricia Kuhl: Mums kalbant

kūdikiai klausydamiesi

kaupia tos kalbos, kurią girdi,

statistinius duomenis.

Ir šie pasiskirstymai didėja.

Mes išsiaiškinome,

kad kūdikiai yra jautrūs šiems statistiniams duomenims,

ir, kad japonų ir anglų kalbų statistiniai duomenys yra labai labai skirtingi,

Iš pasiskirstymo matyti, kad

anglų kalboje yra daug "R" ir "L" raidžių

O pasiskirstymas japonų kalboje yra visiškai kitoks,

ten mes matome pereinamųjų garsų grupę,

kuri yra vadinama japoniška R.

Taigi vaikai sugeria

statistinius kalbos duomenis

ir šie pakeičia jų smegenis;

iš pasaulio gyventojų jie paverčia juos

priklausomais nuo kultūros klausytojais, kokie esame mes.

Tačiau mes, kaip suaugusieji

šių statistinių duomenų jau nebekaupiame.

Mums įtaką daro vaizdiniai iš praeities,

kurie susiformavo ankstyvuoju raidos etapu.

Taigi, tai ką mes matome čia

keičia mūsų turimus modelius apie kritinių periodų esmę.

Mes argumentuojame iš matematinės pozicijos,

kad kai mūsų pasiskirstymi stabilizuojasi

kalbos medžiagos įsisavinimas gali sulėtėti.

Tai kelia daug klausimų apie dvikalbius žmones.

Dvikalbiai žmonės savo galvoje saugo du statistinių duomenų rinkinius vienu metu

ir greitai pereina iš vieno į kitą,

priklausomai nuo to, su kuo jie kalba.

Taigi mes klausiame savęs,

ar kūdikiai gali kaupti visiškai naujos kalbos statistinius duomenis?

Mes tai ištyrėme duodami amerikiečiams kūdikiams,

kurie niekada anksčiau nebuvo girdėję antrosios kalbos,

paklausyti mandarinų kalbos pirmą kartą per kritinį periodą.

Mes žinojome, kad kai Taipėjuje ir Sietle

su mandarinų kalbos garsais buvo tiriami vienakalbiai,

buvo gautas toks pats modelis.

6-8 mėnesiai, jie yra visiškai lygiaverčiai.

Po dviejų mėnesių, nutinka kažkas neįtikėtino,

tačiau žymiai pagerėja ne amerikiečiai kūdikiai, o taivaniečiai kūdikiai.

Taigi šiuo periodu mes leidome amerikiečiams kūdikiams klausytis

mandarinų kalbos

Tai tarsi mandarinų kalba kalbantys giminaičiai atvyktų,

apsistotų pas jus mėnesiui,

ir kalbėtų su kūdikiais 12 užsiėmimų.

Štai kaip tai atrodė laboratorijoje.

(Video) Kalbėtoja, kalbanti mandarinų kalba: [Mandarinų kalba]

PK: Tai ką gi mes padarėme mažoms jų smegenėlėms?

(Juokas)

Turėjome sudaryti kontrolinę grupę,

kad įsitikintumėme, kad tiesiog atėjimas į laboratoriją

nepagerino Jūsų mandarinų kalbos įgūdžių.

Taigi atvyko grupė kūdikių ir klausėsi anglų kalbos.

Ir iš diagramos galime matyti,

kad anglų kalbos poveikis nepagerino jų mandarinų kalbos įgūdžių.

Tačiau pažvelkite, kas atsitiko kūdikiams,

kurie mandarinų kalbos klausėsi 12 užsiėmimų.

Jie tapo lygiaverčiais kūdikiams iš Taivano,

kurie klausėsi šios kalbos dešimt su puse mėnesių.

Tai rodo, kad

kūdikiai fiksuoja naujos kalbos statistinius duomenis.

Kad ir ką padėtumėme priešais juos, jie rinktų statistinius duomenis.

Tačiau mus domina, kokį vaidmenį

šiame mokymosi pratime

atlieka žmogus.

Taigi sudarėme dar vieną kūdikių grupę,

kurioje vaikai gavo tiek pat, tuos pačius 12 užsiėmimų,

tačiau per televizorių,

o kita grupę sudarė kūdikiai, kurie buvo veikiami tik garso

ir žiūrėjo į ekrane matomą pliušinį meškiuką.

Kokią įtaką tai turėjo jų smegenims?

Čia Jūs matote garso rezultatą -

nebūta jokio mokymosi -

o štai vaizdo rezultatas -

nebūta jokio mokymosi.

Tam, kad kūdikiai fiksuotų statistinius duomenis,

yra būtina, kad dalyvautų žmogus.

Socialinės smegenys valdo,

kada kūdikiai fiksuoja savo statistinius duomenis.

Mes norime patekti į smegenis

ir pamatyti kaip tai vyksta

kūdikiams esant priešais televizorius,

ir priešais gyvus žmones.

Laimei, mes turime naują aparatą,

magnetoencefalografą,

kuris leidžia mums tai padaryti.

Tai atrodo tarsi plaukų džiovintuvas iš Marso.

Tačiau jis yra visiškai saugus,

visiškai neinvazinis ir tylus.

Mes žiūrime milimetrų tikslumu

atsižvelgdami į erdvinį

ir milisekundinį tikslumą

naudojant 306 SQUID -

tai superlaidūs

kvantinės interferencijos prietaisai -

užregistruojantys magnetinių laukų pokyčius,

kurie vyksta mums galvojant.

Mes pirmieji pasaulyje

įrašinėjame kūdikius

šiame MEG aparate

jiems mokantis.

Taigi, čia mažoji Ema.

Jai šeši mėnesiai.

Ir ji klausosi įvairių kalbų

per ausines, kurios yra jos ausyse.

Jūs matote, ji gali judėti.

Mes sekame jos galvytę

mažais gaubte esančiais rutuliukais

taigi ji gali judėti visiškai nevaržomai.

Tai techninis iššūkis.

Ką gi mes matome?

Mes matome kūdikio smegenis.

Kūdikiui išgirdus žodį savo kalba

įsižiebia klausos sritys,

o tuomet ir kitos aplinkui esančios sritys,

kurios mūsų manymu yra susijusios su koherencija,

kuri koordinuoja smegenų veiklą su skirtingomis zonomis,

ir su priežastingumu,

kai viena smegenų sritis aktyvuoja kitą sritį.

Mes pradėjome

didingą žinių apie vaiko smegenų vystymasį

aukso amžių.

Mes galėsime matyti, kaip veikia vaiko smegenys,

kai jis patiria emocijas

mokydamasis kalbėti ir skaityti,

spręsti matematines užduotis,

bei kai jam į galvą šauna mintis.

Mes taip pat galėsime atrasti intervencijas smegenų pagrindu

vaikams, kuriems kyla sunkumų mokantis.

Visai kaip poetai ir rašytojai apibūdina,

manau, mes galėsime pamatyti

tą stebuklingą vaiko proto atvirumą,

absoliutų,

visišką atvirumą.

Tirdami vaiko smegenis

mes atskleisime gilumines tiesas apie tai,

ką reiškia būti žmogumi,

o laikui bėgant

mes turėsim galimybę visą gyvenimą išlaikyti savo protą

atvirą mokymuisi.

Ačiū.

(Plojimai)