Three Questions: What do you propose? by Peter Joseph | The Zeitgeist Movement

Sveiki, aš Peter Joseph ir sveiki atvykę į
„Trys klausimai - Ką gi tu siūlai?“

Ši minties treniruotė yra skirta abiem:
paprastam žmogui,

susirūpinusiam globaliomis problemomis

kartu su tais,
kurie yra vis dar suglumę

ar net oponuoja
The Zeitgeist Movement.

Ketinu iškelti tris pagrindinius klausimus.

Jeigu tu nesutiksi su atsakymais,
kuriuos aš pateiksiu,

ar galbūt netgi pačių klausimų prielaida.

Aš skatinu tave atsakyti į tai
su alternatyviu sprendimu arba prieštaringu argumentu.

Jeigu pasirengsi tai daryti,

tiesiog įsitikink kad peržvelgiai šaltinius
ir išlik koncentruotas.

Vėlgi... visa tai tėra
tik apie šiuos 3 klausimus

Dabar, prieš man pradedant,
terminas „rinkos ekonomika“

bus naudojamas čia ir visur.

Ir kadangi žmonės labai skuba pasimesti
semantiškai apie tai kas „kapitalizmas“.

ar laisvoji rinka tariamai
yra arba nėra.

Aš ketinu apibrėžti savo kontekstą dabar.
Tikėkimės išvengiant betkokio semantikos neaiškumo.

Kai naudoju terminą - rinkos ekonomika,
aš papraščiausiai nurodau

pagrindines savybes, kuriomis dalinasi
kiekviena svarbiausia rinkos sistemos variacija,

visame pasaulyje, šiandiena.

Ir tik tai, 3 pagrindinės sąvybės čia yra reikalingos.

Pirmoji yra „Sunkus darbas už uždarbį“.

Akivaizdu, visa globali ekonomika
yra paremta įdarbinimu.

kadangi taip žmonės
gauna pinigų tam kad išgyventų

ir išleistų juos atgal į sistemą,
pratęsiant jų judėjimą.

Antrasis: yra tai kad visi resursai,
produktai ir paslaugos

išlaiko naudingumą perduodant,
iškeičiant juos monetariniu būdu.

Pakankamai akivaizdu.

Viskas yra perkama ir parduodama
naudojantis pinigais.

Tarpininkaujant pačiai rinkai.

Ir trečiasis: bendra paskatos strategija,
yra paremta konkurencija įgauti paklausą.

ar tai asmuo asmeniui,
ar institucija institucijai

viskas paremta palūkanomis, tam kad:

A. sutaupyti pinigų gamybai, ir

B. užtikrinti didžiausią pelną
galutiniuose pardavimuose.

Vėlgi, tai yra pati paprasčiausia
žaidimo logika pristatyta rinkoje.

Tai viskas.

Labai paprasta, ir vėlgi šios
sąvybės yra tinkamos

visoms ekonomikoms, veikiančioms
pasaulyje šiandiena.

Pirmasis klausimas:

Atsižvelgiant į tai, kad rinkos ekonomika reikalauja
vartojimo, tam kad išlaikyti

paklausą žmogaus įdarbinimui
ir tolesniam ekonomikos augimui kai to reikia.

Ar yra struktūrinė paskata
mažinti resursų naudojimą,

biologinės įvairovės nykimą,
globalios taršos žymes

ir galbūt paremti vis kylantį poreikį
patobulinti ekologinį tvarumą

pasaulyje - šiandiena?

Pats pagrindinis rinkos mechanizmas
yra pinigų judejimas.

Ir lyg akseleratoriaus
pedalas mašinoje.

Jeigu piniginė apyvarta sulėtėja,
tai reiškia paklausa ir pelnas sulėtėja.

ir įprastas to padarinys
yra darbų netekimai.

pajamų netekimas ir
ekonominio augimo mažėjimas,

todėl, rinkos sistema yra
varoma ir pakurstoma vartojimu.

ir kuo daugiau mes vartojame, tuo geresnė
bendros ekonomikos „sveikata“.

dėja, vis dar, ši būtinybė
pastovaus ciklinio vartojimo

yra visiškai priešinga priešingybė,
ko reikia paprastam,

ilgalaikiam rūšies išlikimui.

Ar nebūtų atsakinga nuspresti kad

veikiančios ekonomikos tikslas,

nėra tik patenkinti populiacijos poreikius.

bet atlikti tai labiausiai strategišku,
efektyviu ir taupiausiu įmanomu būdu?

Vis dėl to, rinka skatina
visiškai priešingą elgseną.

dėl poreikio pastoviam pelnui.

Faktiškai, visas rinkos pagrindas

gali būti reziumuotas
viename paradokse:

„Rinka pateisina savo egzistenciją,
dėl trukūmo pripažinimo,

bet, dėl savo pačios
struktūrinės mechanikos

iš tikro skatina ir
apdovanoja nesibaigiantį vartojimą.“

Jeigu tai tave klaidina,
tai yra todėl, galbūt,

nes ši priešingybė užsiliko gana
sunkiai pastebima praeityje.

Prieš 200 metų, mūsų techiniai
gebėjimai buvo primityvūs

ir idėja gaminti taip greitai,
kaip darome šiandien,

prieiga prie pagrindinių resursų buvo
praktiškai svajonė.

Mes paprasčiausiai neturėjome
techonologinio efektyvumo ankščiau.

Pavyzdžiui, 300 metų atgal,
batų siūvėjas, galėjo pagaminti galbūt

tik keletą kokybiškų batų porų.

Šiandiena dažnai matoma, automatizuota
batų gamykla galinti pagaminti

vieną porą batų kas 30 sekundžių,
ir 4000 jų per vieną dieną

Taigi, gamybos efektyvumo lygis
pakilo taip drastiškai,

kad mums nebeliko problemos
susidoroti su „trukumo pertekliumi“

problema dabar yra:
išlaikyti žmones vartojančius.

Ir vis dėl to, jeigu tu vis dar galvoji,
kodėl šiame didžiuliame produktyvumo pakylėjime

vis dar egzistuoja milijardai žmonių,
kuriems trūksta išgyvenimo būtinybių

tai yra pasekmė skirtingų rinkos mechanizmų

kurie bus paliesti trečiajame klausime:

„Rinkos neišvengiamumas kurti
skurdą ir nelygybę.“

Nepaisant to,
gryžkime prie minties

modernioji ekonomika nebėra
paremta trūkumu šiame lygyje.

Ji vartojimu paremta,

kadangi ji reikalauja didelio pelno,
tam kad išlaikytų žmones įdarbintus
ir tęstų sąvą augimą.

Ir žinoma, šalutinis poveikis šiandiena yra
vis kylantis resursų eikvojimas,

biologinės įvairovės praradimas ir
destabilizuojanti tarša.

Šiuo metu yra nesuskaičiuojamai daug
patvirtinančių tyrimų, kurie patvirtina

kaip pasaulis praranda gebėjimą
patenkinti

ateities gyventojų poreikius

Kai kurie skaičiavimai rodo,
kad žmonijai reikės 27 žemės planetų

norint patenkinti paklausą
artėjantiems 2050-iems metams.

siaubingai, sunkus biologinės įvairovės
praradimas, ne tik trigdo biosferos funkcijas

bet tai patampa faktu, kad praktiškai
kiekviena gyvybės palaikymo sistema nyksta.

Sunaikinant 50% visos laukinės gamtos
vien per paskutinius 40 metų.

Tol kol išliks tarša,
šios problemos tik didės

- tiek vandenyje tiek atmosferoje -

sukuriant didžiulę destabilizaciją,
ir tebesitesiantį aplinkos žalojimą

ir neigiamus viešosios sveikatos rezultatus.

Ir nepamiršk, kaip jau išsamiai paaškinta
The Zeitgeist Movement pateiktoje medžiagoje

šios problemos nėra neišvengiamos.

Jos gali būti ištaisytos.

jeigu ekonominis ir industrinis persiorientavimas
nuo rinkos ekonomikos bus pasiektas.

Dėja, šie detalumai nėra
šios aiškinamosios medžiagos dalis.

Siekiant daugiau: prašau paskaityti
nemokamą internetinę knygą:

„The Zeitgeist Movement Defined“

Dabar, kaip galutinę įrodymają dalį:
skubi istorinė apžvalga

visi ankstesni bandymai sustabdyti
perteklinį vartojimą,

sulėtinti biologinės įvairovės nykimą
ir sumažinti taršą,

buvo praktiškai staiga
užstatyti verslo bendruomenės.

Nėra jokios paslapties
šioje tendencijoje.

kadangi faktas yra:
elgiantis taupiai,

tikrai efektyviai ir tvariai,
yra priešinga tam,

ko rinka reikalauja ilgalaikiam funkcionavimui.

Paliekant pelno mašiną veikiančią.

Pavyzdžiui, Amerikos
„Aplinkos apsaugos agentūra“

dažnai puolama nerimautojų susirūpinusių

pajamų praradimais ir augimu.

Ką tik, praeitą mėnesį
laikraštis „Wall Street Journal“, paskelbė straipsnį:

„The EPA's Latest Treat to Economic Growth“

puolantį „Aplinkos apsaugos agentūra“,
dėl susirūpinimo pagerinti oro kokybės standartus.

Ir jie yra teisūs.

Jeigu Aplinkos Apsaugos Agentūra
pasistumės - daug darbų ir milijardų bus prarasta.

Taip paprastai nutinka, kai
atliekų mažinimą ir techninį efektyvumą

ir taupymą, bandoma
pritaikyti prie sistemos.

Jeigu tau reikia
daugiau pavyzdžių iš sistemos vidaus

pažiūrėk į tai,
ką besivystančios šalys daro

kai joms sunku gauti ekonominį augimą
ir pakelti gyvenimo standartą.

Visa tai vyksta aplinkos sąskaita.

Kinijos postūmis masinei industrializacijai
ir augimui buvo galimas

išlaikant žemus aplinkos standartus

ir dabar ji turi 16 labiausiai užterštų pasaulio miestų.

Vis dėl to, jei pažiūrėsi atidžiau,
visos besivystantančios šalys daro tą patį,

jos papraščiausiai negali sau leisti,
labiau „žalių“ industrinių metodų.

Kalbant apie resursų švaistymą ir
biologinės įvarovės nykimą,

galbūt aiškiausias aprašymas
šio įvykusio susidūrimo buvo atliktas

2010 metais „Convention of Biological diversity“
ataskaitoje

2002 metais, 192 šalys susivienijo ir
sutarė sulėtinti biologinės įvairovės nykimą

tik tam kad sugryžtų po 8-erių metų
visiškai nugalėtos, tvirtindamos:

„Nei vienas iš 21 tikslo, turinčių bedrą tikslą:

ypatingai sumažinti biologinės įvairovės nykimą
iki pat 2010 metų,

galima galutinai sakyti, nebuvo pasiektas - globaliai.“

Veiksmai remti biologinę įvairovę

įgavo mažą dalelę finansavimo,
palyginus su

infrastruktūra ir industrine plėtra

be to, biologinė įvairovės apsvarstymas
dažnai ignoruojamas

kai šitokia plėtra yra įkurta..

Dauguma ateities scenarijų nurodo
spartų buveinių išnykimą

ir praradimą besitesiantį per šį amžių.“

Ir žinoma, kodėl gi visa tai turėtų stebinti?

Mūsų ekonomika tiesiogiai neturi, jokios
struktūrinės paskatos prisitaikyti,

nėra jokio tiesioginio rinkos skatinimo
taupyti resursus,

gyvenvietes ar sumažinti vartojimą, bendrai.

Viskas ką rinka žino:
žmonėms būtina pirkti dalykus

Ir kuo daugiau jie perka,
tuo geriau viskas tariamai turėtų būti.

Taigi, aš klausiu dar kartą:

Žinant kad rinkos ekonomika reikalauja
vartojimo, tam kad išlaikyti

paklausą žmonėms įdarbinti,
ir tolimesniam ekonominiam auginimui skatinti.

ar yra struktūrinė paskata
sumažinti: resursų naudojimą,

biologinės įvairovės nykimą,
pasaulinės taršos padarinius

ir taip padėti vis didėjančiam poreikiui: pagerinti

ekologinį tvarumą pasaulyje, šiandiena?

Atsakymas yra: ne.

Rinkoje yra tik išorinė paskata -

tai - susierzinę susirūpinę piliečiai,

reikalaujantys vieno ar kito pokyčio -

kas iš tiesų, papraščiauciai neveikia ilgainiui

Kodėl? kadangi tai veikia prieš
pačias pagrindines prielaidas

teikiamas pačios rinkos.

Vienintelis tikrasis sprendimas:
įveikti struktūrinę klaidą,

ne kovojant su ja teisės aktais,

tačiau pakeičiant sistemą.

Norint padaryti tai, mes turime
pakeisti esamą ekonominį modelį

tokiu, kuris struktūriškai skatina
ir apdovanoja: taupymą,

tikrajį techinį efektyvumą
ir bendrą tvarumą.

Ir baigiant, yra saugu sakyti

Kad dėl buveinių sunaikinimo,
biologinės įvairovės nykimo,

resursų švaistymo ir
CO2 taršos,

mes galime labai puikiai papulti,
į periodą, vadinamą:

„Didysis šeštasis išmirimas žemėje“

Ir kol dalykas nesikeis greitai,

kita žmogaus karta bus viena, pripildyta
didelios kančios ir sutrikimų.

Antrasis klausimas:

Ekonominėje sistemoje, kur kompanijos
siekia apriboti gamybos išlaidas

tam kad padidintų pelną ir išliktų
konkurencingos prieš kitus gamintojus,

kokia struktūrinė paskata egzistuoja
išlaikyti žmogų įdarbintą,

kylančiose technologinėse sąlygose,
kur didžioji dauguma darbų

gali būti atlikti pigiau ir efektyviau
mašinų automatizacijos?

Ilgai išliekanti gynyba tų,
kurie mano jog čia nėra jokios problemos

su tuo, kad mašinos pakeičia žmogaus darbus

yra tai kad bendras technologijų inovacijų balansas
papraščiausiai viską subalansuos

sukurdamas naujas darbo vietas žmogui,
įtraukiant visus, kurie yra išstumiami.

Na ir kol ši perspektyva
yra atrodanti jog veikia

per ankstyvuosius vangaus technologinių pokyčių
periodus,

pastovus proporcingas automatizacijos potencialas

dabar labai pralenkia naujų darbo vietų,
darbo vaidmenų sukūrimą žmogui.

kaip esamos tendencijos nurodo.

Tai tėra tik laiko klausimas, prieš jai patampant labiau
efektyvia išgauti pelną,

patvaru ir produktyvu,
visose ekonomikos sferose automatizuoti.

Pirma, apsvarstykime galimybes.

Šiomis dienomis yra gausu automatizacijos našumą patvirtinančių tyrimų

įtraukiant ir išvadą, kad šiuo metu
daugiau nei pusė viso pasaulio darbo gali būti mechanizuota.

Antra, mums reikia apsvarstyti

(A.) darbo pokyčių tendeciją industriniame sektoriuje.

(B.) susijusį stulbinantį produktyvumo kylimą

Ir (C.) kaip automatizacijai skirtos išlaidos mažina
žmogaus darbo išlaidas.

Aš naudosiu Jungtines valstijas kaip
statistikos pagrindą. Pagalbinį įrankį, jums leidus,

nes jeigu tai taikoma JAV,

žinant jų pažangiūjų technologijų būseną,

tuomet tai taikoma ir visam likusiam pasauliui tendecijjų ir galimybių kontekste.

Sektorių pokyčiai

Egzistuoja trys pagrindiniai ekonominiai sektoriai.

Agrikultūros, pramoninis ir paslaugų.

1870-aisiais, apie 75% visų amerikiečių
dirbo agrikultūros sektoriuje,

kai šiuo metu, dirbančiūjų apie 2%

Kodėl? Na, tuo metu tikrai nebuvo
agrikultūros paklausos netekimas, tiesa?

Ir kai maisto importas JAV
išaugo iki maždauga 17%

tai tikrai nesubalanavo netoli 98% kritimo

savo susietame įdarbinimo sektoriuje
nuo pat 1870 m.

Ir taip pat nebuvo jokio pakylėjimo tekstilės
medžiagos importavime ir panašiai.

Šis nuolydis yra beveik visiškai mašinų
automatizacijos rezultatas.

Kur gi dingo darbai?

persikėlė Į pramonės sektorių
ir paslaugų sektorių.

JAV darbas pramonėje pasiekė
savo piką apie 1950-uosius.

krentant nuo 40% iki 20%.

Kodėl? Na, dažna manoma kad tai
yra globalizacija ir

gamyklų darbo jėgos eksportas
yra priežastis.

Na, net jeigu tai ir turi trumpalaikį ir
regioninį tiesioginį ryšį,

pasauliniu mastu, ilgainiui tai visiškai nesusija.

Kadangi praktiškai visos šalys, ir ypatingai
išsivysčiusios šalys,

visos išgyveno visiškai tokią pačią tendenciją.

Priežastis yra tokia pati,
kokia buvo ir su agrikultūros sektoriumi:

Technologinis pritaikymas išstumia
žmogaus atliekamą darbą.

Dabar mes atvykome į paslaugų sektorių.

Šiandiena beveik 80% visų darbų egzistuoja čia.

Tai buvo saugioji zona

žinant kad dauguma tokio tipo
darbų yra mažiau fiziniai

ir labiau apie psichinį susitelkimą ir mąstymą.

darbas labiau nepastovus ir sunku.

Ir iki pat vėlesniojo 20-tojo amžiaus
„mąstymo mašinų“ idėja

ir pažengusios mašinos, kurios galėtų pakeisti
šiuos įvairius darbo vaidmenis.

buvo švelniai tariant palaidota
mokslinėje fantastikoje.

Vis dėl to, šiam sektoriui šiuo metu sparčiai
keliama grėsmė, dėl proporcingos

pažangos programuojamame
intelekte ir robotikoje.

Banko mašinos,
automatizuotos telefonų sistemos

savitarnos taškai, apdorojimo programos
bendro naudojimo programinei įrangai,

restoranų automatizacija,
automatizuotas transportas...

Jei gali apie tai pagalvoti -
kažkas prie to jau dirba siekiant automatizuoti.

Ir visai kaip agrikultūros
ir pramonės sektoriuose.

Automatizacijos naudojimas taip pat yra užtikrina:

(A.) aukštesnį produktyvumą

(B.) mažesnes išlaidas verslui.

Tendencijos statistika tai įrodo
be jokių abejonių.

(A.) Produktyvumas: žmogaus įdarbinimas
dabar jau iš tikro atvirkščias

produktyvumui daugumoje atvėjų

nurodant kad daugumoje automatizacijos atvėjų

tai ne tik pašalina darbo vietas,

bet išties ir padidina gamybos našumą.

Štai klasikinis diagramos pavyzdys iš gamybos.

Mėlynoji linija yra gamybos našumo augimas,
ir raudonoji linija yra žmogaus įdarbinimas.

tai yra stulbinantis nukrypimas.

(B.) Kalbant apie išlaidų mažinimą,

kas yra būtina suprasti, tai kad
visos technologinės inovacijos

šiuo metu patampa tuo, ką vadiname
„informacija paremtomis“.

Ar tai būtų tiesiog
skaitmeninis programavimas,

toks kaip programa valdomų mašinų,

ar pačių fizinių mašinų kūrimo procesas

Ir kokia gi yra informacija paremtos
technologijos plėtros tendencija

21-mame amžiuje?
Proporcinga.

Ir tai ne tik susija su pačia technologijų pažanga,

darant daiktus mažesnius, stipresnius
ir daug galingesnius,

tai taip pat sumažina ir resursų poreikius

ir išlaidos vis atsirandačių technologijų
neišvengiamai patampa pigesnės.

Kaip klasikinį pavyzdį,

štai kodėl mikroschemos dažnai
matomame telefone

yra tūkstančius kartų galingesnės ir pigesnės
nei 1970-uju superkompiuteris

Ir, taigi, tai tėra laiko klausimas

kol didžioji dauguma šiuo metu nepasiekiamų
automatizacijos įrankių,

tokių kaip, mąstymas, automatizuota robotika
kuri gali atlikti praktiškai betkokį žmogaus vaidmenį

ir tai patapų taip lengvai prieinama,
kad neautomatizuoti pasidaro

žalinga verslo sprendimams.

beje, jeigu esi vienas iš tų
techno-kapitalizmo pateisintojų,

kurie sako kad kainos kritimas išlaidose
papraščiausiai vartotojui sukurs

daug pigesnius produktus taip pat, todėl
tai atlygina pajamų mažėjimą

suskuriamą naudojant automatizaciją,

tu nepastebi vienos kritinės
rinkos ekonomikos funkcijos:

Rinkoje yra būtina turėti trūkumą
norint funkcionuoti.

Perteklius neturi vaidmens rinkos mechanikoje.

Ir pati pelno struktūra nemato
krintančių išlaidų

kaip įrankio papraščiausiam
galutinio produkto įsigyjimui didinti

rinka laiko jį, visų pirmiausia kaip būdą
padidinti pelną.

Vienintelė priežastis, kodėl tu matai
kainų kritimą

tai yra tik dėl industrijoje
vyraujančios konkurencijos

kadangi kiekviena kompanija veikia tam kad
pakeltų viena kitos pajamų našumo pagrindą

naudojant panašius metodus.

pagrindinė mintis:
nesvarbu kiek pigūs dalykai pataps

kažkuriuo metu,
vartojimo trūkumas įvyks

dėl dalies bedarbių pakeistų automatizacijos

kuris pralenks kad ir
koks įpirkimo lygis bus sukurtas

mažesnios kainos produktų.
Tai yra neišvengiama.

Ir turėk galvoje, kadangi tai labai svarbu,
viskas ko reikia tai - 20-30% pagreičiu

vykstantis žmonių atleidinėjimas iš darbo,
tam kad destabilizuoti visuomėnę
link maištavimo ir pasipiktinimo.

Tai viskas.

Taigi, klausimas nėra
"Ar mes automatizuosime viską?".

Tikrasis klausimas yra:
kokiu metu taikomoji automatizacijos efektyvumas

sukurs tiesiog pakankamai bedarbystės

kad sukeltų visuomenės destabilizaciją
ir ekonomio augimo smukimą.

Taigi, aš klausiu dar kartą:

Ekonominėje sistemoje, kur kompanijos
siekia mažinti gamybos išlaidas

tam kad maksimaliai padidintų pelną

ir išliktų konkuruojančios
su kitais gamintojais,

kokia struktūrinė paskata egzistuoja
išlaikyti žmones darbo vietose,

atsirandant geresnėms
technologinėms sąlygoms

kur didžioji dalis darbų
jau dabar gali būti atliekami daug pigiau

ir efektyviau mašinos ir jos automatizacijos.

Atsakymas yra:
nėra tokios paskatos

bent jau ne struktūriškai.

Tam tikros bendos iniciatyvos
galbūt ir gali egzistuoti

pritaikant bendrą supratimą,
kad žmonėms reikia darbų

norint kad rinkos ekonomika išliktų veiksni

tačiau tas supratimas tik reiškia
kad darbadviai privalo apeiti tokią pelną didinančią,

efekytuvmą ir saugumą skatinančią technologiją,
tik tam kad suteiktų darbus žmonėms.

Tikrovė yra tokia, jeigu verslas turi
pasirinkimą tarp žmogaus ir mašinos,

ir ta mašina yra daug produktyvesnė
ir lengviau prieinama

jie pasirinks mašiną

dėl rinkoje egzistuojančios logikos,
kiekvienu kartu,

jeigu jie to nepadarytų,
jie prarastų konkurencinį pranašumą

kai vienas iš negailestingų konkurentų
staiga atliks šį ėjimą.

Todėl,
vienintelis tikras,

logikšas ir atsakingas sprendimas
šiame scenarijuje:

yra pašalinti darbą ir darbo užmokestį
iš visos sistemos.

taip, pašalinant rinką

ir ištrūkstant į naują ekonomikos sąveiką.

Trečiasis klausimas:

Ekonominėje sistemoje,
kuri nenutrūkstamai plėtoja klasinį susisluoksniavimą

ir bendrą nelygybę

kokiu būdu „struktūrinio smurto“ poveikis

- užfiksuotas reiškinys visuomenės sveikatos mokslininkų,
nužudantis daugiau nei 18 milijonų per metus,

įtakojantis didelį kiekį žalingų įpročių,
tokius kaip: elgesio

emocijų ir psichikos sutrikimai -

gali būti sumažintas,
ar net pašalintas kaip šalutinis poveikis?

daug kas kalba šiandiena apie siaubą,
sukeltą iš visiškai nebūtinos mirties ir kančios.

Nuo dramatiškų avarijų

iki psichopatinės elgsenos smurto

iki pat istorinių genocidų, karų

ir kitokių žiaurumų.

Čia, mes galbūt pastebėsime
moralinį reliatyvizmą

kur visuomenė