The Last Reformation - The Beginning

The best documentarie about following Jesus the way the early disciples did it.

Movie website: www.tlrmovie.com
Facebook: https://www.facebook.com/TheLastReformationMovies/
Order DVDs: https://thelastreformation.com/product-category/dvd/
Contact disciples around you: https://thelastreformation.com/network
Subtitle this video: https://www.amara.org/da/videos/RgeQrfueCzmU/info/the-last-reformation-the-beginning/
Help spread this movie: https://thelastreformationmovie.com/facebook-advertising-program/
Donate: https://thelastreformationmovie.com/donate

This movie is changing the world right now! It shows how life must have been for the first disciples of Jesus who walked around on earth and why the gospel flooded the whole earth. It shows what a life of a Christian should look like - a life where signs and wonders are following us.

SHARE this movie with as many as you can.

Apaštalų darbai 19:5
Tai išgirdę,

jie buvo pakrikštyti
Viešpaties Jėzaus vardu.

Kūnas ir nuodėmė temiršta.

Mirk su Kristumi.
Prisikelk su Kristumi.

Štai ir viskas, Šventoji Dvasia ateik,
Šventoji Dvasia ateik, išlaisvink ją.

Mirk su Kristumi.

Ap. darbai 19:6: Kai Paulius
jiems uždėjo rankas,

ant jų nužengė Šventoji Dvasia

ir jie ėmė kalbėti kalbomis
ir pranašauti.

Šventoji Dvasia daugiau...

Ateik su savo Šventąja Dvasia.
Pripildyk mane.

Žodžiai tiesiog pradėjo lietis.

Dėkoju Viešpatie.

Ką aš dariau?
-Ką?

Ką aš dariau?

Tai ką tu darei,
tu meldeisi kalbomis.

Ap. darbai 3:6-7
Bet Petras pasakė:

"...Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu
kelkis ir vaikščiok!”

..Jo pėdos ir keliai
bematant sustiprėjo.

Ar skauda?
-Ne.

Visiškai ne?
-Ne.

Jėzaus vardu, Aš dėkoju, amen.

Baigta?
Aleliuja

...virš vieno mėnesio
ir ji yra šoke.

Tai yra Jėzus.

Aš žiūrėdavau
šiuos dalykus per televiziją

ir tuo netikėjau,
bet šiandien aš tikiu

dėl to, kad tai nutiko man.

Skausme dink dabar.

Ir tu gali tai padaryti.
Dabar išsitiesk.

Tai puiku, ar ne?
-Taip.

Dėkoju tau Tėve, amen.
Pabandyk pajausti tai.

Ar gali pajusti skirtumą?

Rimtai, daugiau nebeskauda.

Vau.

Dieve, aš dėkoju už išgydymą,
nes skausmas dings.

Pabandyk pajausti galvą.

Ne...
Aš nejaučiu skausmo, brolau.

Dabar skausmas dingo.
Dabar skausmas dingo, taip.

Šiandien, mes kaip bažnyčia stovime
priešais naują reformaciją.

Reformaciją,
kai mes grįžtame atgal

prie to ką skaitome
Apaštalų darbų knygoje.

Jei pažvelgtume į bažnyčią šiandien,

tai taip skiriasi nuo to, ką skaitome
Apaštalų darbų knygoje.

Dėl to, kad turime apie
2000 m istoriją,

kai bažnyčia buvo keičiama
vėl ir vėl.

Mes galime matyti, kad bažnyčia,
Apaštalų darbų knygoje, buvo gyvas kūnas.

Tai buvo kūnas is tikinčiųjų,
kurie buvo vedami Šventosios Dvasios.

Bažnyčia buvo judėjimas,
mokinių judėjimas.

Krikščionybė persikėlė į Graikiją
ir tapo filosofija.

Ji atėjo į Italiją
ir tapo institucija.

Ji atėjo į Europą ir
tapo kultūra.

Ji atėjo į Ameriką ir
Tapo bizniu...

Jei tu paimi kūną ir paverti
jį bizniu

Ar tai ne prostituciją?

Ir tai ką mes padarėme
šiandien su bažnyčia.

Mes pavertėme prostitute
Kristaus bažnyčią, Kristaus kūną.

Būtent dėl to mes turime
pamatyti reformaciją,

kai mes einame daug giliau,

tai apie doktrinas,
tai apie Dvasią,

ir tai taip pat apie visą sistemą,
bažnyčios sistemą.

Kodėl mes taip darom su bažnyčia.

Laikas grįžti atgal prie to,
ką mes skaitome Apaštalų darbų knygoje.

Dievas dabar grąžina mus,
atgal prie pradžios.

Kas daro Apaštalų darbus
unikaliausia Biblijos knyga

yra tai, kad Apaštalų darbai yra
vienintelė knyga visoje Biblijoje

ir visame Šventąjame rašte,
kuri rodo mums

kaip iš tikrųjų išeiti laukan
ir paruošti mokinius.

Jei jūs skaitėte evangelijas kurios
veda prie Apaštalų darbų,

įdomiausia yra tai,
kad nors šios knygos

buvo parašytos tuo laiku,
kai jos buvo parašytos,

greičiausiai apie 30m
po kryžiaus.

Bet apimantis laikotarpis
yra prieš kryžių.

Taigi mes nematome pilno
krikščionių gyvenimo tuo metu,

dėl to, kad Kristus dar nebuvo miręs,
dar nebuvo palaidotas

ir prisikėlęs ir išsiuntęs
savo Dvasią.

Taigi evangelijose mes nematome,

kaip jie ėjo laukan
ir iš tikrųjų ruošė mokinius.

Šventoji Dvasia dar nebuvo duota

ir tuo pačiu dar neturėjome
galios

išeiti ir sėkmingai tai daryti.

Aš manau, kad daug baimės
šią dieną prisideda

tiems kurie nepažįsta
Šventosios Dvasios.

Nes, Jėzus pasakė jiems
eiti ir laukti.

Jis pasakė, kai mano Dvasia ateis
jūs gausite galią

ir tada jūs būsite mano liudytojais.

Tai tikra!
Tai tikrai tikra!

Amen, tai tikra!

Aleliuja
- Ji ką tik buvo išgydyta.

Nuostabus Jėzus.
-Ačiū Jėzau.

Pažiūrėk į tai, ji vaikšto.

Aš žinau, kad daugelyje bažnyčių
yra ženklas

ant sienos, kur yra parašyta:

'Jėzus yra tas pats vakar,
šiandien ir visados.'

Mes tikintieji šiandien
tikime, kad

Jėzus yra tas pats
vakar, šiandien ir visados.

Bet jei jis yra tas pats,
tai Šventoji Dvasia taip pat yra ta pati.

Ir jei Šventoji Dvasia yra ta pati,

tuomet, tai ką skaitome Apaštalų Darbuose
taip pat turi būti tas pats.

Jėzaus Kristaus galia, ji
bus išgydyta dabar.

Šis žmogus ką tik išgydė šią moterį.

Jis yra priblokštas.

Tai padaryta.
-Tai padaryta, tai baigta.

Tai baigta su jo ašaromis.

Aš vaikščiojau štai taip,
dėl to, kad aš negalėjau judėti greičiau.

Ką galite daryti dabar?

Sese, padarykite taip.

Aš negalėjau padaryti šito,
to aš negalėjau padaryti.

Ir to negalėjau padaryti.

Aš būčiau rėkusi, kai tai darau.

Visa šlovė jo vardui.

Apaštalų darbuose, mes matome
pačius pirmuosius Krikščionis,

pirmuosius Kristaus mokinius.

Jie gyveno šį
mokinystės gyvenimo būdą.

Jie pasiekdavo žmones
jų namuose, gatvėse.

Sutikdavo žmones,
kur būdavo tuomet.

Ir evangelija sprogo
ir buvo paskleista visame pasaulyje.

Tūkstančiai ir tūkstančiai
ir tūkstančiai žmonių

pradėjo tikėti į Jėzų Kristų

ir buvo pakrikštyti
ir gavo Šventąją Dvasią.

Bet vienu metu bažnyčios istorijoje
matome, kad

Krikščionybė buvo institucionalizuota ir
tapo valstybine religija.

Ši hierarchija, ši institucionalizuota
bažnyčia sekė mus per reformaciją

su kuria Liuteris, Kalvinas
ir Cvinglis atėjo.

Jie bandė reformuoti ir grąžinti
mus atgal prie tikrosios evangelijos,

atgal prie Apaštalų darbų.

Bet jiems nepavyko.

Mes vis dar turėjome pastatus.
Mes vis dar turėjom specialią kunigystę.

Mes vis dar turim susirinkimus
specialiuose pastatuose,

specialiomis datomis, su hierachija
ir žmones bandančius

nešti aukas bažnyčiai,
bandant įgyti palankumą prieš Dievą.

Liuteriui nepasisekė grąžinti mus
atgal prie tokios bažnyčios

apie kurią skaitome Apašt. Darbuose.

Biblija yra gyvenimo knyga.

Ir ji netampa
gyvenimo knyga tik studijuojant ją.

Ji tampa gyvenimo knyga
gyvenant ja.

Aš įsakau šios rankos skausmui
dingti, Jėzaus vardu.

Bandykite padaryti darkart.

Dingo.

Kas tai?

Jezaus vardu, dabar, amen.

Patikrinkit.

Tai dingo.

Amen.

Dink tučtuojau Jėzaus vardu.
Pabandykite vėl.

Kaulai, aš įsakau sugyti
tučtuojau Jėzaus vardu.

Pabandykit.

Ar tai panašu į reiki?
-Ne, Jėzus.

Jėzus, ne reiki.
- Ne energija?

Dievas! Ne, tai ne energija.

Ačiū Jėzau.

Ką manote apie tai kas įvyko?

Tai kieta.
- Tai gana kieta?

Mes gimėme, esame šioje žemėje
su tikslu.

Tai yra, ieškoti ir surasti Dievą.

Problema yra ta, kad mes
neieškome jo

ir būtent dėl to
mes nerandame jo.

Ar esi girdėjęs apie Jėzų?

Mes gyvenam 2015 metų
po Kristaus.

Dievas yra realus ir kviečia mus
būti jo mokiniais,

Jėzaus mokiniais, išeiti
parodyti pasauliui, kad jis realus

1995m Balandžio 5d, aš atgailavau

Aš pripažinau kad esu nuodėmingas
ir atidaviau savo gyvenimą Jėzui

ir šviesa atėjo į mano kūną.
Aš nukritau ant žemės ir sutikau Dievą.

Kai jūs tampate atgimusiais krikščionimis,
Dvasia ateina ir apsigyvena jumyse.

ir darysite dalykus, kuriuos Jėzus darė.

Biblija sako, kad mes turime būti
Žodžio vykdytojais

ne tik klausytojais.

Jei mes tik girdim Žodį ir jo
nevykdom, mes klaidiname save.

Mes esame lyg žmogus,
žiūrintis į veidrodį

bet kai tik mes nueiname,
mes pamirštame ką matėme.

Sekmadienis po sekmadienio
milijonai Krikščionių

sėdi bažnyčioje,
klausydamiesi Dievo Žodžio.

Bet tik jie išeina,
jie pamiršta ką girdėję.

Bet koks skausmas turi dingti tučtuojau,
Jėzaus vardu.

Nuo galvos iki kojos pirštų.

Jūs negalėjote to padaryti anksčiau?
-Ne.

Taip buvo nuo 2005m.

Jis gyvas!

Kada jūs paskutinį kartą vaikščiojot?
- Aš nevaikščiojau jau 10m.

Ar tai ne puiku?

Aš buvau mažas, kai mačiau ji vaikštant.
-Atsiprašau?

Aš buvau labai mažas, kai mes
vaikščiojom kartu.

Greitai jam bus 13m.
- Tai tuomet, jam buvo 3m?

"Aš turiu raumenų ligą."
"Mes melsimės už tai."

"Kur yra tai?"
"Visame mano kūne."

Taigi jie pradėjo melstis.
4 ar 5 žmonės meldėsi už mane.

Aš pajutau kažką skilinėjant nugaroje.
Tada aš galėjau atsistoti ir eiti.

Aš laukiau, tada atėjo gydytojas.

Sveiki p. Ekkelboom, kaip laikotės?

Aš atsakiau: "Puikiai."
"Ką aš išgirdau?"

Taigi aš atsistojau.

Jis sako: "Kas atsitiko?"

Neklausk manęs, klausk Dievo aukščiau.

Jis tarė: "Galiu pasveikinti tave?
Tikiuosi ir toliau viskas tęsis gerai."

Iki dabar, šiuo metu yra Spalis

ir tai įvyko Birželio 8.

tai tikriausiai 4 mėnesiai dabar...
Birželis, Liepa.

Taip, 4 mėnesiai.
Ir sekasi tiesiog labai gerai.

Kaip pastorius,
paskutinius porą metų

dariausi iš tiesų labai alkanas.
Aš skaitydavau Apaštalų darbų knygą

ir dariausi piktas dėl to,
kad mačiau dalykus vykstančius

Apaštalų darbų knygoje, ir nemačiau
to vykstant

mano bažnyčioje
ar mano gyvenime,

ar su vadovybe,
ar apskritai su bažnyčios struktūra.

Mes neišeinam lauk
ir negydom žmonių.

Mes dedam rankas ant žmonių
ir sakom jiems eiti namo

ir gal jiems pagerėja,
ateityje, o galbūt ir ne.

Bet ką aš skaitau Ap. darbų knygoje
yra tai, kad apaštalai

išeidavo lauk ir jie
tiesiog darydavo tuos dalykus kasdien.

Aš pajutau, kad būtent tai
yra ko norėjau.

Taigi 2m aš alkau,
dėl šių dalykų,

tikėdamas kad tai yra
ką aš esu pašauktas daryti,

bet aš negalėjau to daryti.

Bažnyčios sistema turi pasikeisti.

Turim nustot būti institucija fokusuota,
į pastatus ir Sekmadienio tarnavimus.

Žmonės sėdi bažnyčiose,
metai iš metų

laukdami sepcialaus dvasininko
kad ateitų ir melstųsi už juos

ir sakytų štai dabar turite patepimą.

Galite išeiti ir daryti tą
ar aną dėl Dievo.

Ar tiesiog jie sėdi ten,
tikėdamiesi, kad kažkas

pamatys juos,
pamatys jų talentus.

Ir tai nėra, tai
ką Biblija mums sako daryti.

Tai nėra tai
ką Jėzus liepia mums daryti.

1995m aš dirbau kepėju
ir aš nieko nežinojau apie Dievą.

Aš nieko nežinojau apie Bibliją.

Aš buvau jaunas vaikinas iš Danijos,
pakrikštytas Liuteronų bažnyčioje.

Aš buvau patvirtintas
Liuteronų bažnyčioje, kai man buvo 14m.

Bet tai buvo tradicija.
Tai tradicija daugumai žmonių šiandien.

Vieną naktį pažiūrėjau į viršų ir tariau:
"Nagi Dieve, ar esi ten?

Jei esi ten, ateik ir pasiimk mane.
Aš noriu pažinti tave."

Netrukus po to,
aš išgirdau evangeliją

ir 1995m Balandžio 5d,
19:30 vakare,

aš atgailavau

ir viską atidaviau Jėzui.

Bet tada, aš pradėjau
eiti į bažnyčią.

Aš pradėjau tapti, toks kaip
žmonės bažnyčioje.

Aš maniau, kad tai buvo krikščionybė,

sutikti Dievą ir ateiti į bažnyčią
ir sėdėti ten kiekvieną Sekmadienį.

Bet aš tapau vis labiau susierzinęs

Dėlto, kad maniau: Turėtų būti daugiau
nei tiesiog ėjimas į bažnyčią,

sėdint ten 2val. kiekvieną Sekmadienį,

klausantis kažkieno pamokslaujant.

Vienu momentu, aš tiesiog pradėjau
skaityti Apaštalų darbų knygą.

Skaityti apie pirmuosius Krikščionis,
kaip jie gyveno.

Jie nedarė to paties
ką aš dariau.

Jie matė, kaip gyvenimai keičiasi,
ten kur jie ateidavo.

Tuo metu, aš buvau labai susierzinęs,
dėl to, kad buvau Krikščionis

daugybę metų.

Bet niekada neišgydžiau sergančiojo,
neišvariau demono,

niekada kieno nors neatvedžiau pas Kristų.
Niekada nepatyriau to gyvenimo,

apie kurį skaitome, pirmojoje bažnyčioje
Apaštalų darbų knygoje.

Taigi vieną dieną iš nusivylimo,
tariau:

"Dieve, aš atiduodu viską,
aš noriu pamatyti tokį gyvenimą."

Ir tada aš pradėjau matyti tokį gyvenimą
labiau ir labiau ir labiau.

Bet problema buvo ta
kad pradžioje

nebuvo nė vieno
kuris galėtų mokyti mane.

Nebuvo nė vieno, kuris kaip Jėzus darė
kai jis sakė:

Ateikite ir sekite mane
ir aš jus padarysiu žmonių žvejais."

Ateikite ir sekite mane,
aš parodysiu jums

kaip gydyti žmones,
kaip skelbti evangeliją.

Aš parodysiu ir išmokysiu jus, kaip
būti veiksmingu Dievo Karalystėje.

Niekas to nedarė.

Bet skirtumas dabar yra,
tai, kad

dabar mes pradedam
mokyti žmones.

Jei mes paimtume tai ką
esame išmokę ir duotume tai

sekančiai mokinių generacijai
ir jie tęstų toliau,

tada paimtų tai, ir duotų
dar sekančiai mokinių generacijai,

tai per trumpą laiką,
turėtume mokinių,

vaikščiojančių visame pasaulyje,
atrodančių kaip Jėzus,

darančių tuos pačius dalykus, kaip Jėzus
darė, netgi didesnius

dėl to, kad jis iškeliavo pas Tėvą.

Dabar paklausysime vieno
mūsų draugo.

Švediškai.

Švedija valdo žmogau!

Tėve aš meldžiuosi, kad
mes paimtume Europą

taip pat Daniją, ir Norvegiją
ir visą pasaulį tau!

Aš tapau krikščioniu prieš
vienuoliką metų.

Aš atėjau į
valstybinę Švedijos bažnyčią,

iš visiškai
nekrikščioniškos aplinkos.

Po kurio laiko aš ir mano žmona
persikraustėme į kitą miestą

ir atėjome į
labai didelę bažnyčią ten.

Mes tapome gatvės evangelizavimo
lyderiais toje bažnyčioje.

Mes turėjome tapti pavyzdžiu, bet
aš niekad neatvedžiau nieko pas Kristų,

aš niekada pats
nepakrikštijau kieno nors,

aš nemačiau nė vieno, dėl kurio
meldžiausi, kad pasveiktų.

Aš priėjau prie išvados, kai
vieną vakare mes buvome išėję

ir vienas žmogus priėjo prie mano staliuko
ir jis tarė:

"Ei, aš mačiau ką tu darai,
aš noriu tapti krikščioniu.

Kaip man tai padaryti?"

Mano reakcija buvo tokia:
"Gerai, aš paimsiu tave rytoj

ir atsivesiu į bažnyčią."

Aš padariau tai,
atvedžiau į bažnyčią

ir atvedžiau jį pas pastorių,
pastorius privedė jį prie išsigelbėjimo.

Bet tai privertė mane reaguoti,
aš supratau, kad kažkas buvo ne taip.

Dėl to, kad aš daug skaitau Bibiją,
lankiau Biblijos mokyklą keletą metų

aš žinau, ką Biblija sakė
ir aš buvau tas,

kuris turėjo
daryti tuos dalykus.

Aš buvau tas, kuris turėjo
dėti rankas ant sergančių

ir jie pasveiktų.
Aš buvau tas,

kuris turėjo krikštyti žmones
ir aš to nedariau.

Taigi kažkas buvo blogai.

Aš pradėjau galvoti
galbūt jie meluoja,

gal tai ne tiesa,
ką žmonės sako man.

Taigi aš pradėjau išeiti laukan.

Kas rytą, kai nubusdavau
aš melsdavausi Viešpačiui.

Kartais lydavo,
snigdavo, blogas oras,

bet aš vistiek eidavau, nes
aš iš tikro šaukiaus Viešpaties.

Aš noriu pažinti tave,
aš noriu turėti tikrą gyvenimą.

Vieną dieną, aš buvau darbe ir
skaičiau Krikščionišką laikraštį.

Ten buvo nedidelis užrašas
apie vyrą iš Danijos,

kuris prekybos centre Švedijoje,

meldėsi už sergančius žmones
ir jie pasveiko.

Ir aš tariau: Ką!
Aš matydavau tokio tipo straipsnius,

bet šis tiesiog palietė mano širdį
ir pajutau, tai Dievas

Taigi paskambinau jam ir jis man atsakė,
jis buvo normalus vyras kaip ir aš.

Mes kalbėjomes ir aš papasakojau jam
apie mano kelionę

ir jis pamanė,
kad tai nuostabu ir mes turim susitikti.

Taigi aš surinkau kelis draugus
ir mes nuvažiavom pas jį į Daniją.

Tada jis mūsų paklausė:
"Kodėl jūs atvažiavot į Daniją?"

Mes atsakėm:
"Norime pamatyti, žmones pasveikstant."

Tada jis tarė:
"Gerai, per 15min

jus pamatysit pirmąjį žmogų,
kuris pasveiks."

Aš pamaniau; taip taip.
Aš negalėjau tuo patikėti.

Kaip tai galėtų būti mano
gyvenimo dalis?

Bet mes išėjome į gatves
ir priėjome prie būrio žmonių,

galbūt apie 25, 30m amžiaus.

Viena mergina turėjo problemų
su kelėnu, jau daugelį metų.

Jis liepė man uždėti rankas
ant jos kelėno

ir įsakyti skausmui pasišalinti.

Aš vos netekau sąmonės,
buvau toks nervingas.

Aš neturėjau jokio tikėjimo, bet manau
pasakiau, gerai padarysiu tai

Taigi aš padariau tai ir ji beveik pašoko
ir tarė: Ką!?

Ir ji pasveiko.

Ir visa minia buvo nustebusi...
Tai sukrėtė mano pasaulį.

Tuomet aš supratau, tai yra tikra
tai yra tikra.

To man užteko.

Aš meldžiausi dėl vieno žmogaus
ir tada jau ėjau pats.

Mes krikščionys esame pašaukti
ruošti mokinius.

Pradėjome naudoti kitą žodį,
'pradinis startas'.

Tai lyg su motociklu,
kai tu nori

užvesti variklį,
duodi jam pradinį startą.

Ir kai tas variklis yra užkurtas,
tu gali keliauti visur.

Tuo pačiu keliu, mes krikščionys
turime gauti pradinį startą

ir daryti tuos dalykus,
kuriuos Jėzus kvietė mus daryti.

Kai mes, pvz., duodam pradinį startą
krikščioniui gydyti sergančius,

mes juos išsivedam į gatvę
ir sakom: ateik ir sek mumis.

Ir tada mes parodome jiems,
kaip tai daryti.

Kai jie tai padaro vieną kartą,
gali tai daryti toliau.

Jūs sakote, kad turite skausmą visame
kūne, ypač kojose?

Taip.
-Aš melsiuosi už jus, pamatysite.

Aš įsakau skausmui,
dingti tučtuojau.

Būk išgydytas dabar visame kūne.

Aš įsakau visam skausmui,
palikti kūną tučtuojau.

Visam kūnui, dabar

Aš meldžiu išgydymo dabar,
Jėzaus vardu, amen.

Tesiog pajudink, pamėgink pajudint.

Pabandyk pajaust tai.

Jaučiuosi gerai.
- Jautiesi gerai, taip?

Bet ar jauti kokį skausmą dabar?

Ne.
-Ar jis dingo?

Žmonės nustebo.

Aš įsakau nugarai būti visiškai
atstatytai, tučtuojau.

pasilenk štai taip,
pabandyk pajausti tai.

Ir vėl atsitiesk.
-Tikrai, tai dingo.

Tikrai.
-Ką?

Aš prisiekiu.
-Aš neišsigalvoju,

tu gali pajausti, kad tai dingo.
- O taip. O Dieve mano.

Tai auga visame pasaulyje.

Paskutiniuosius metus mes matėme

šimtus tūkstančių žmonių,
kurie buvo išgydyti.

Per normalius tikinčiuosius,
kurie gavo pradinį startą

ir pradėjo išeiti
ir gydyti sergančiuosius.

Ir šitie tikintieji dabar pradeda
atvesti žmones pas Kristų.

Paskutiniais metais matėm
tūkstančius, kurie atėjo pas Kristų.

Ir tai tikrai yra galinga.

Aš atvykau į Stokholmą
ir susitikau su šiuo broliu.

Jis buvo ten su krūva vaikinų,
jo žmona taip pat buvo ten.

Tada mes išėjom laukan.

Pirmausia sustabdė žmogų,
kuriam skaudėjo.

ir jis uždėjo ranką ant šio žmogaus
ir jis pasveiko.

Ir aš tariau:
Vau, tai nuostabu.

Šis žmogus buvo išgydytas
ir aš pamaniau,

dabar tai yra ne tik
per Youtube.

Aš nežiūriu dabar per Youtube,
bet matau tai prieš save.

Buvo nuostabu pamatyti to žmogaus
reakciją, kuris buvo išgydytas.

Sekantis atvejis buvo,
kai atėjo moteris,

kuriai skaudėjo pilvą.

Tas žmogus, kuris
apmokė mane, tarė:

Dabar tavo eilė melstis.
Tiesiog uždėk savo ranką

ir įsakyk skausmui dingti.
Taigi aš tik uždėjau ranką

ir tuo metu dvejojau,
bet uždėjau ranką

ir tiesiog pasakiau,
Jėzaus vardu, skausmui dingti.

Aš atitraukiau ranką ir staiga,
reikėjo pamatyti

šios moters veidą,
ji paklausė, kaip tai padarei?

Ka...!?

Ar jūs juokaujate?
-Ne, mes nejuokaujame.

Tai yra tikra, ir tai yra
dėl ko mes darom tai.

Ne.

To negali būti.

Jėzus išgydė jus, ne aš.

Vau, aš nieko panašaus
nebuvau patyręs anksčiau,

lyg mano sapnai būtų išsipildę,
tiesiog čia.

Tai faktiškai
geriausia diena mano gyvenime.

Būti dalimi to, ko aš
ilgėjausi, jau ilgą laiką.

Taigi pakeliui namo
aš buvau pripildytas džiaugsmo.

Aš sėdėjau autobuse,
pakeliui namo.

Kai atvykau, negalėjau
tiesiog sėdėti ar eiti namo.

Aš ėjau per miestą ir
meldžiausi už žmones,

tą pačią dieną
ir priėjau prie merginų.

Aš meldžiausi už jas ir jos
iš karto pasveiko.

Aš tiesiog tariau: Vau!

Tai nebuvo kažkas, kas tiesiog įvyko
Stokholme ir ten pasiliko.

Tai tęsiasi toliau.

Nuo tada, aš pradėjau
išeiti gatvėn kasdien.

Kasdien, aš buvau gatvėj ir
mačiau tūkstančius pasveikstant.

Tai pakeitė mane.
Tai pakeitė visą mane.

Tai yra vau.

Pajudinkit savo koją.

Aš nieko nejaučiu.

Tai dingo?

Aš nebejaučiu to.
-Ne.

Aš nebejaučiu to.

Aš nebejaučiu to.

Ar tai ne keista?
-Taip.

Tai Jėzus išgydė tave.

Pasilenk ir pabandyk pajausti tai.

Tai pavyko Dennis.
- Pabandyk tai. Pabandyk tai.

Kaip jautiesi dabar?
-Jaučiuosi puikiai.

Visas skausmas dingo?
-Visas skausmas dingo visiškai.

Aš prisiekiu Dievu.

Dėkoju Jėzau.

Aš nesitikėjau to ką pamatėme,
ar tiesiog aš...

Matydavau tai vykstant
įvairiuose video visą laiką,

bet niekada negalėjau
to padaryti pats.

ir aš visiškai tikėjausi
kad tai yra, ką Dievas daro.

Tai yra kaip jis mus naudoja,
tai yra mano tikslas čia.

Mes meldėmes už vieną merginą,
kuri turėjo kažkokių problemų su nugara.

Manau, kad ji turėjo operaciją.

Skausme išnyk dabar.
Nugara grįžk į vietą, tučtuojau.

Jėzaus vardu.

Ar jauti, kad kažkas vyksta?

Siaube.
-Vau, kažkas įvyko.

Ji buvo pripildyta Šv. Dvasios,
Dievas susitiko su ja radikaliu būdu.

Ji paskendo ašarose.
-Mūsų akivaizdoje ji nukrito.

Pripildyk ją.
Daugiau, daugiau.

Šventoji Dvasia yra virš tavęs,
tiesiog išsižiok.

Šventoji Dvasia, daugiau..
Pripildyk ją.

Jūs ką tik buvote pakrikštyta,
pripildyta Dvasia.

Ji yra čia, ji yra čia.

Tai nauja pradžia.
Tai nauja pradžia jums.

Tai nauja pradžia.

Dieve, mes dėkojam už laisvę,
Dieve, mes dėkojam už naują pradžią.

Jos šeima buvo su ja,
jos svainė ir jos vaikai,

buvo visiškai ramūs,
viskas tiesiog normalu,

Žmonės ėjo pro šalį..

Ir aš pamenu galvojau:

Tai yra taip puiku dėl to, kas vyksta
su šia mergina dabar,

ji net neįtarė, kas jai
atsitiks tą dieną.

Ji atsikėlė ir galėjai pasakyti,
kad ji buvo kitas žmogus.

Dievas ją pakeitė iš vidaus.

Man viskas gerai Lillia.

Tai yra gerai.
-Daug geriau, nei gerai.

Žymiai geriau nei gerai.

Dievas nori, kad mes būtume gyvi.
Jis nori pasirodyti mums

ir parodyti kas jis yra mums.

Tai yra Dievas, jis yra čia.

Ne gražioj bažnyčioj,
bet Dievas yra čia

ir nori būti mūsų gyvenimo
dalimi.

Jis nori būti jūsų gyvenimo dalimi.

Tada mes pajudėjome iš ten.

Tuomet mes meldėmės už
vaikiną vardu Danny.

Tiesa, pirmiausia mes paklausėme
kito vaikino, ar jaučia skausmą.

Jis atsakė: "Ne".
Ir tada atėjo Danny...

Tiesa dar, paklausėm džentelmeno sėdinčio
ant suoliuko, ar galim pasimelsti.

Jis atsakė: "Ne, man viskas gerai."
Ir vaikinas vardu Danny tarė:

"O, mano nugara labai skauda."
"Kiek ilgai?"

"10 metų."
Tiksliau, buvo 5m,

kai šio žmogaus nugara buvo pažeista.
Taigi mes tarėm:

"Jėga, tai atsisėskim."
Ir mes jį pasodinom

ir jo viena koja buvo ilgesnė už
kitą maždaug pusę inčo.

Koja atsilaisvink ir paauk,
dabar, Jėzaus vardu.

Štai.
-Taip, vau pajudėjo.

Ar jūs jautėt tai?
-Ir ji pajudėjo jūsų rankose.

Kažkas pokštelėjo,
kai ji paaugo.

Danny, atsistok ir
pabandyk pajausti savo nugarą.

Tai tiesiog puiku.
-Ar tai dingo?

Taip.
- Penkiolika metų, ir tai dingo.

Taip, gerai penki.
-O, ir tai dingo dabar?

Ką jūs patyrėt?
- Aš nežinau, aš pajutau, kad tai puiku.

Tai yra pirmas kartais,
kai jis tai daro.

Tai buvo nuostabu ir
ieškodami daugiau žmonių

nusprendėme nusipirkti ledų.

Mes įėjom vidun ir tu kalbėjai
su moterimi už prekystalio.

Ten buvo moteris už prekystalio

ir ji mūsų paklausė, ką mes darome,
ir iš kur esame,

taigi mes paaiškinome jai,
kad mes vaikštome ir meldžiamės.

Aš esu iš Hiustono, ir mes
esam su žmonėmis iš viso pasaulio

ir meldžiamės už žmones
kurie turi kažkokį negalavimą.

Ji tarė: "Tikrai?"
Aš pasakiau apie Danny

Ji tarė, o Dieve,
aš noriu susitikti su tuo vaikinu.

Aš maniau, kad ji kalba apie Danny,
kuris pasveiko.

"Gaila, bet as nežinau kur jis yra."

Ji tarė: "Kada nors kai jis vėl ateis
melstis, duokit man žinot."

Viduje aš pagalvojau:
"Tai esu aš, esu čia."

Taigi, taip aš tuoj grišiu,
po minutėlės.

Tada ji atėjo ir nusimovė batą:

"Tai yra kulkšnyje."
Ji atvėrė

ir aš galėjau toliau melstis už ją.
Vis gerėjo ir gerėjo.

Aš apsisukau aplink ir ten
buvo 4 ar 5 žmonės sakantys:

"Man skauda."
"Ar galit melstis už mane?"

Kaip dabar?
-Ką jūs darote?

Tai ne aš, žmogau.
- Man skaudėjo.

Aš nemeluoju.

Ar tai visiškai dingo?

Nagi, šok, šok!
- Aš galiu dabar tai padaryti.

Ką jūs darote?
-Tai Jėzus.

Pasilenk.

Kada paskutinį kartą galėjai tai padaryti?

Armijoje.
-Prieš 10m?

Taip, prieš 10m.
-Taigi negalėjai to padaryti 10m?

Ne, ne...

Nagi!
- Taip, aš žinau, kad tai geras jausmas.

Atsisėsk ant kėdės,
pažiūrėkit ar galit tai padaryti.

Ir tada atsistokit.

Jei tai Dievas, tai...
Aš tave myliu.

Tai Dievas! 10m jūs negalėjot
to padaryti.

Ne, negalėjau,
jaučiau didelį skausmą.

Nuolat ėjau pas daktarus.

Bet Jėzus yra geresnis daktaras.
Jis yra aukščiasias ir jis yra čia.

Taip jis yra, amen.

Kas jums negerai?
-Mano ranka...

Jus negalite pakelti aukščiau?

Kiek laiko jau taip yra?
- Šešios savaitės.

Taigi šešias savaites jūs
negalit to padaryti.

Būk atlaisvintas dabar
Jėzaus vardu, dabar.

Tu tai turi!

Tu tai turi,
tai tavo, turėk tai.

Anksčiau galėjai pakelti iki tiek, tiesa?

Juda geriau, ar ne?

Tai yra gerai.
-Pakelk ranką!

Duok man penkis.

Jautiesi gerai?

Dabar mes jau žinome, kas tai yra.

Taigi mes grįžtame į Hiustoną
ir eisime į parkus, parduotuves..

Kai valgysime picą kur nors..
Dievui nėra ribų.

Taip, tai kaip raudonplaukis
užaugęs Azijoje, galvoja:

"Jaučiu, kad turėtų būti daugiau gyvenime,
visi yra vienodi."

ir tada nuvyksta į Airiją:

"Čia yra, čia tikrai yra!
Čia yra tokių kaip aš!"

Taigi taip jaučiuosi ir aš:
"O, tai yra gyvenimas, gerai."

Tai yra tai ko aš norėjau
dabar galiu eiti ir daryti tai.

Taip, mes esam susijaudinę
grįžti atgal ir jaučiu,

mano kaimynai, žmonės aplink, net
neįsivaizduoja kas juos pasieks

kadangi aš jau žinau, aš galiu padaryti
tai Dieve, tikrai galiu.

Ap. darbai 2:38 Petras jiems tarė,
Atgailaukite ir kiekvienas tepasikrikštija

Jėzaus Kristaus vardu,
kad būtų atleistos jūsų nuodėmės

ir jūs gausite
Šventosios Dvasios dovaną.

Mes gyvename tikrai įdomiu
laikotarpiu Europoje,

kai mes matome atsikuriant istoriją,
Apaštalų darbų mūsų laikais.

Mes matome, kad žmonės
išeina skelbdami evangeliją,

demonstruodami Dievo Karalystę.

Ir dažniausiai, tai
švari evangelijos žinia,

apie nusigręžimą
nuo savo nuodėmių.

Dalis komplekto praktiškai yra

krikštas ir pripildymas
Šventąja Dvasia.

Taigi, dažniausiai mūsų bažnyčios sistemoj
tai yra atskirta.

Bet matome, kad vis
dažniau ir dažniau,

tai ateina kartu,
kaip viena srovė,

kaip, kad buvo
Apaštalų darbų knygoje.

Taigi nereikia laukti.

Taigi, kai kas nors atgailauja
ir išreiškia savo tikėjimą Jėzui,

jie nuvedami prie vandens.

Tai gali būti bet kur.
Tai gali būti ežeras.

Tai gali būti lietaus vandens vonia.
Tai gali būti vonioje, ar kur kitur.

Žmonės yra pakrikštijami iš karto

ir tuo pačiu metu
taip pat pripildomi Šventąja Dvasia.

Pirmieji žodžiai
išėję iš Jėzaus burnos, buvo:

"Atgailaukit, prisiartino Dievo karalystė"

Ir mes esame kviečiami
skelbti atgailavimą šiandien.

Ta dalis tiesiog prarasta
šiandienos bažnyčioje.

Mes kalbame apie tikėjimą,
tačiau nekalbame apie atgailavimą.

Mes beveik bijome
kalbėti apie nuodėmę.

Bet mes turime
kalbėti apie nuodėmę.

Mes turime skelbti apie atgailavimą.

Mes turime pasakyti, kas tai yra nuodėmė.

Mes turime pasakyti,
kad tie žmonės

kurie toliau nusideda, mirs.

Mes turime kalbėti apie nuodėmę prieš
tai kai papasakosim apie tai,

kad Jėzus yra Dievo avinėlis,
kuris atlaisvino mus nuo nuodėmių.

Jei mes nekalbėsim apie nuodėmę,
ką tada žmonės darys su Jėzumi?

Kur jūs keliausite?
- Aš eisiu su Dievu, į rojų.

Kodėl?
-Kadangi...

Ar jūs geras žmogus?
-Taip.

Ar kada nors melavote?
-Taip.

Ar kada nors ką nors pavogėte?

Instaliavote ką nors nesumokėję?
-Taip.

Užsiiminėjote seksu, ne santuokoje?

Tai yra trys įsakymai iš dešimties.

Kiek man dar eiti toliau?

Tai yra apie tai, kaip mes lyginame
save su kitais.

Žinoma, jei lygini save
su aplinkiniais,

gali galvoti,
kad esi geras žmogus.

Klausimas yra ne tas
ar jūs geras žmogus.

Klausimas yra:
Ar jūs pakankamai geras?

Biblija sako: jei padarei
bent vieną iš nuodėmių,

tai esi kaltas dėl jų visų.

Tai nėra kaip kituose dalykuose,
pvz, nieko tokio, kai pasveri

ir turi blogų darbų ir gerų...

Tai nėra taip.
Arba esi kaltas arba nesi kaltas.

Jei vieną kartą sulaužei įstatymą,
esi kaltas dėl įstaymų laužymo.

Jei kalbame apie Dievą.
Joks žmogus negali

ateiti pas Dievą, patekti į rojų,
dėl savo gerų darbų.

Tai neįmanoma.

Ir aš visada maniau,
kad aš esu geras žmogus, nes

na taip kartais
kovodavau truputį per daug

Gerdavau per daug
Dariau dalykus...Bet!

Šis ar anas žmogus
yra žymiai blogesnis už mane.

Taigi mano problema buvo ta, kad lyginau
save su žmonėmis aplink,

vietoj to, kad lyginčiau save
su tuo,

prieš kurį stovėsiu vieną dieną.

Aš tikiu, kad turime grįžti atgal
prie to, ką Biblija mums rodo.

Atgailavimas ne tai, kaip mes
gailimės dėl savo nuodėmių

ir to ką padarėme

ir kaip sulaužėme Dievo žodį
žvelgiant per savo jausmus.

Apgailestavimas nėra tikras atgailavimas.

Tai dalis to,
bet tai ne pilna istorija.

Mes matome faraoną Senajame testamente
su izraelitais Egipte,

jis gailėjosi, ir skelbėsi:
"O, aš nusidėjau prieš Dievą."

Taigi, jis išpažino savo nuodėmę, bet
jis nenusigręžė nuo jos.

Tai tik sąžinės graužimas.

Daug žmonių sako: matai
jie gailisi,

jie verkia,
kadangi jie nuoširdžiai gailisi.

Judas Naujajame testamente,
taip pat gailėjosi.

Jį taip graužė sąžinė,
kad net įvykdė savižudybę,

bet jis nenusigręžė
nuo savo nuodėmės.

Kai mes skaitome Bibliją,
matome, kad Dievas gretina atgailavimą

su atleidimu,

labiau nei atleidimą
su tikėjimu į Jėzų.

Ir manau žvelgiant į tą
pastarąją dalį, mes dažnai galvojam, kad

su tikėjimu į Jėzų, Dievas
automatiškai atelidžia mums nuodėmes.

Ir kai skaitome Bibliją
atrandame, kad tai nėra tiesa.

Įsivaizduokime, kad jūs ir aš
žaidžiame šachmatais kartu.

Aš pajudu, ir tada jūsų eilė.

Aš noriu pamatyti jūsų ėjimą.

Mano eilė. Jūsų eilė.

Ar man leidžiama padaryti taip?
Vieną perkelti čia, ir kitą perkelti ten.

Ar aš galiu perkelti du kartus?
-Ne.

Kodėl? Dėl to, kad yra taisyklės.

Ir taisyklės yra tokios, kad jūs judate
vieną kartą, ir aš vieną kartą.

Kai kalbame apie Dievą.
Jūs nusidėjote.

Jūs padarėte kažką,
kas yra negerai

ir būtent dėl to
jūs esate atskirti nuo Dievo.

Jūs negalite turėti draugystės su Dievu,
kadangi jūs nusidėjote.

Mūsų nuodėmės trukdo, kad
turėtume draugystę su Dievu.

Dievas žiūri į jus ir sako:

"Aš nenoriu bausti tavęs,
bet aš esu šventas ir turiu tai padaryti,

bet tuo pačiu, aš noriu
duoti tau šansą

gauti atelidimą
ir turėti draugystę su manimi.

Dėl to aš atsiunčiau sūnų, Jėzų,
kad mirtų dėl tavęs."

Tai yra taip.

Jūs nusidėjote ir sulaužėte
Dievo įstatymus,

štai dėl ko, mes gyvename
be draugystės su Dievu.

Mes gyvename savo gyvenimą
atskirtą nuo Dievo.

Dievas pažiūrėjo žemyn į jus
ir tarė, aš nenoriu teisti jūsų

aš noriu atleisti jums, taigi išsiunčiau
savo sūnų Jėzų, numirti dėl jūsų.

Kieno eilė dabar?
Jūsų eilė.

Dievas nori atleisti.
Jis nori jus išlaisvinti.

Jis nori jums duoti naują gyvenimą
ir gydyti per jus.

Jis nori daryti tuos dalykus.
Bet jis sako:

"Judėk, dabar tavo eilė!"
Jis laukia, kad tai padarytum.

Bet kai tik jūs pasakysit, aš atgailauju
ir sieksit to atelidimo.

Kai tik tai padarysit,
Dievas jusm atleis.

Tai yra taip svarbu suprasti,

nes yra tiek daug žmonių
tarp kurių buvau ir aš.

Kaip ir jūs, aš tikėjau
kad yra Dievas.

Bet savo mintyse, savo pasaulyje maniau:
Gerai, kai bus laikas

jis ateis pas mane,
tai priklauso nuo jo,

jis yra didis, jis gali tai padaryti
kai tik jis to norės."

Ir aš atidaviau atsakomybę jam.

Tikras gilus atgailavimas,
reikalauja veiksmų.

Tai nėra tik žodis,
nėra tik tai ką galvojame.

Tikras atgailavimas
nėra tik supratimas,

kad nusidėjai
prieš šventą Dievą.

Bet yra tai, kad
išpažįsti savo nuodėmes jam,

atgailauji jam

ir nusigręži
nuo savo nuodėmingo gyvenimo

ir pradedi gyventi jo gyvenimą.

Žodis atgaila Biblijoje
yra žodis 'metanoia',

kas reiškia galvoti iš naujo.

Ir Dievas nori, kad galvotume iš naujo.

Apie savo gyvenimus
ir kaip mes gyvenome.

Jei mes pergalvosime apie Dievą
ir kaip mūsų nuodėmės veikė jį.

Tuomet ir Dievas pergalvos,
ką jis galvoja apie mus.

Ap.aštalų darbai 22:16
Tad ko lauki?

Kelkis, pasikrikštyk
ir nusiplauk nuodėmes...

Ir jei tu išpažinsi savo nuodėmes
ir išneši jas į šviesą,

tu patirsi atleidimą.

Bet jei tu laikysi tai savyje,
tuomet kaskart kai žengsi

link šviesos, Šėtonas sakys:

"Bet atmink, bet atmink..."
-Taip, tai yra ką jis daro.

Bet dabar tai jau dingo
jūs tai išpažinot.

Jūs tai pasakėt man,
jūs tai pasakėt.

Būkit Šventosios Dvasios vedama, gal
turit tai pasakyti visam pasauliui

Nežinau kas tai,
bet yra atleidimas

Žmonės turi tai išgirsti,
nes tai yra laisvė.

Yra tiek daug merginų
patiriančių tą patį, tiek moterų.

Jos darė lygiai taip pat,

laikė tai, 30, 40, 50 metų.

Tai nėra laisvė.

Laisvė yra tai, ką šiuo
metu patyrėte.

Aš atėjau šiandien, ieškodama Dievo,
dėl kalbos dovanų.

Dėl viso kito mano gyvenime, dėl
ko norėjau išsilaisvinti.

Per šį savaitgalį,
Dievas išlaisvino mane

ir palaimino mane
kalbos dovanomis

ir nuplovė mane vandens krikštu.

Aš gyvenau virš trisdešimt metų

su gėda ir sunkumu
dėl paslapties,

kad, kai buvau dvidešimties,

pasidariau abortą.

Ir nuo tos dienos, kasdien

velnias ėjo šalia manęs.

Taigi aš ieškojau Dievo taip pat,
žiūrėdama Torbeno video.

Sakydama Dievui,
aš nebegaliu taip toliau.

Maldaudama, klausdama,
norėdama žinoti

ar jis turi man atleidimą.

Ir atsitiko taip, kad jis atvedė
mane šį savaitgalį čia.

Jaučiausi paskatinta kalbėtis su Torben,

kad Dievas turi kažką pasakyti
man per jį.

Taigi, man Dievas davė galimybę
išsilaisvinti.

Išlaisvino nuo šito skausmo.

Po 30m, esu laisva.
Dėkoju Jėzau, dėkoju.

Būk laisva.

..kad aš būdama 20m...
Dieve padėk...

...pasidariau abortą
ir nuo tos dienos

Dievas bandė man
sakyti, kad viskas gerai,

bet velnias turėjo
didesnę įtaką mano gyvenime.

Jis vis kabėjo ir kabėjo.

Tą dieną aš pamenu,
lyg tai būtų buvę vakar

ir skausmas yra tas pats.

Tai nauja pradžia,
naujas startas.

Ar esi pasiruošusi būti
pakrikštyta į Jėzų Kristų,

kad būtų nuplautos tavo nuodėmės?
-Taip.

Tavo pačios tikėjimu,
mes krikštijame tave į Jėzų Kristų.

Mirk su Kristumi.
Prisikelk su Kristumi.

Eime melstis.

Dieve dėkojame už Elizabeth.
Dieve dėkojame už laisvę.

Ir kai ji tai išpažino,

kita moteris atėjo
ir išpažino tą pačią nuodėmę.

Taigi, staiga jos liudijimas

atnešė gyvenimą ir
atleidimą kitai.

Ir ta moteris,
taip pat pasikrikštijo vandenyje

ir patyrė išsilaisvinimą.

Vėliau, mes turėjome 80 žmonių
susirinkimą,

kur ji paaiškino,
kaip ji tai padarė,

ir kad tai nuodėmė, abortas,
bet Jėzus atleido jai jos nuodėmes.

kai ji tai išpažino
ir pasidalijo savo liudijimu

80 žmonių akivaizdoje,

prie jos priėjo 12 moterų,
iš šio susirinkimo,

išpažindamos tą patį.

Ir čia matome, nuodėmių
išpažinimo jėgą,

vandens krikšto galią
ir apie ką aplamai yra evangelija.

Tas kuris patikės, ir pasikrikštys,
bus išgelbėtas, pasakė Jėzus.

Įdomiausia, dėl krikšto
vandeniu yra tai...

Aš tikiu, kad per laiką
ir tradicijas

šiandien į sakramentą
žvelgiame skirtingai,

nei Biblija mums rodo,
kas iš tikro yra sakramentas.

Dažnai į sakramentą žiūrime, kaip
į vidinės realybės išorinį ženklą.

Ir kas įdomiausia, dėl
šio apibrėžimo

yra tai, kad tai apima dvasinį
ir fizinį

ir visiškai atskiria
šiuos du dalykus.

Ir kaip rezultatą,
krikštą matome,

kaip kažkokią ceremoniją,

neturinčią nieko bendro
su dvasine sritimi.

Kitais žodžiais tariant, tai yra
kaip patvirtinimas

kažko, kas jau
dvasioje užėmė vietą.

Bet krikštas yra visai kas kita.

Bet mes išsiaiškinome,
kad krikštas

nėra kažkas sakramentinio,

tai ne vidinės realybės
išorinis ženklas.

Mes matome, kad kuomet
paneriate po vandeniu,

Dievo Dvasia paliečia tai.

Ir kai fizinis ir dvasinis,
vandens krikšte susijungia,

tuomet Dievas daro kažką stebuklingo.

Kas įdomiausia, kad vandens krikšte
yra du dalykai.

Tai kartu ir prausimas
ir laiduotuvės.

Tam, kad praustis, reikia,
kad būtume nešvarūs.

Ką tai reiškia?

Tai reiškia, kad asmuo,
kuris ketina krikštytis,

privalo išsakyti
savo nuodėmes prieš Dievą.

Ta prasme, krikštas
ir atgailavimas eina kartu.

Jis sukasi, ir
ateina į tikėjimą.

Reikalavimai krikštui,
iš Dievo yra,

atgailavimas
ir tikėjimas į Jėzų Kristų.

Žmogus miršta savo nuodėmėms.

Ir kas atsitinka,
mes paimame tą žmogų

su jo nuodėmėmis,
privedame prie atgailos

ir pakrikštijame jį.

Taigi, kai žmogus išneria iš vandens,
jis yra visiškai naujas ir švarus.

Žmonėms, kuriuos sutinkame, sakome,

kad krištas, tai ne
tik švarus startas.

Tai yra visiškai naujo
švaraus gyvenimo pradžia.

Išleisk tai, išleisk tai
Daugiau, daugiau...

Šlovė, Šlovė.

Šlovinu tave Jėzau.

Dėkoju tau Jėzau.

Dėkoju tau Jėzau, dėkoju tau Jėzau.

Dėkoju tau Jėzau.

Dėkoju tau Jėzau.

Dėkoju tau Jėzau.

Pašlovintas tavo vardas, dėkoju tau Jėzau.

Dėkoju tau Jėzau.

Kaip jautiesi?

Aš jaučiau, kad kažkas išėjo...

Išsiveržimas, yra gyvasis vanduo,
kuris veržiasi iš tavęs

ir Dievas išlaisvino tai
per tavo burną.

Claudio, tu esi visiškai naujas žmogus.
-Amen.

Jautiesi gerai?
-Taip.

Tai tik pradžia Claudio.

Tai tik pradžia.
-Taip.

Dievas tau tai davė, tai dovana.

Bus laikas, kai tu galbūt
nežinosi, už ką melstis.

Bet dabar tu gali eiti
tikėjime ir melstis.

Nuostabu, dėl meldimosi
kalbomis yra tai,

kad aš galiu susikoncentruoti
į kitus dalykus kol meldžiuosi,

nes mano protas nesimeldžia.

Aš tiesiog leidžiu burnai
judėti per tikėjimą.

Ir Dvasia tarpininkauja per mus.

Dievas tiesiog naudojo tave.

Dvasia atėjo, ir
tarpininkavo per tave.

Tai nuostabu.
-Amen, dėkoju Dieve.

Argi Dievas nėra geras?
-Taip.

Jis yra galingas.
-Taip jis yra.

Aš kai ką išmokau šiandien.

Vandens krikšto į Jėzų galia.

Daugiau tai nebėra lyg simbolis,
į kurį tiki dauguma bažnyčių,

taip kaip ir aš tikėjau,
dėl to kad tik tai žinojau.

Aš maniau, kad tai tiesiog kažkas
per ką pereini

su apšlaktymu ar panašiai.

Bet čia yra tiek jėgos,

kai tvirtai tiki apie ką tai.

Apie mirtį, palaidojimą,
apie užbaigimą, senąjį žmogų,

prigimtis dingsta
ir tampa naujas žmogus.

Kaip aš šiandien išmokau,
ar tikiu į Jėzų

kaip savo Viešpatį ir Gelbėtoją?

Taip, aš tikiu.

Taigi, senasis žmogus paneria,
miršta, ir naujas žmogus atgimsta.

Ir kai tik jis išnėrė iš vandens

jis pasakė, kad kažkas jį paliko.

Didelis sunkumas paliko jį ir
daugiau nebeturėjo įtakos jo gyvenime.

Ir iš karto buvo pakrikštytas
Šventąja Dvasia.

Šis brolis buvo toks palaužtas,
jis verkšleno.

Jis laikėsi už krūtinės,
ir buvo taip gera žiūrėti.

Buvo taip gera matyti,
ką Dievas daro jo gyvenime.

Vienintelį, ką jis galėjo daryti, tai
raudoti Dievo akivaizdoje.

Ir man, pamatyti ką Dievas...

Jis važiavo, man rodos
3, 4 valandas, kad atsigauti čia,

nes jis to norėjo.

Ir tai, kas jį atakavo
visą šitą laiką,

daugiau nebeturėjo galios virš jo,
jis yra laisvas, visiškai laisvas.

Ir aš esu labai dėkingas,
kad supratau,

kad yra kažkas vandens krikšte,

kad yra kažkas atgailavime,

kad yra kažkas
krikšte Šventąja Dvasia.

Visi trys dalykai yra reikalingi.

Ir tai visiškai
pakeitė mano gyvenimą

ir dabar aš skelbsiu šią žinią
iki savo gyvenimo pabaigos.

Dėl to, kad aš tai patyriau
ir tai buvo vienas galingiausių

Dievo meilės įrodymų, kokį
kada nors esu matęs.

Priežastis dėl ko aš tikiu, yra tai
kad mes matome tai vykstan

kadangi senasis žmogus miršta,

demonai praranda kontaktą
su grobiu.

Jie nebegali toliau
kamuoti mirusio žmogaus.

Kadangi senasis žmogus miršta

ir kai jūs išneriat iš vandens,

jūs esate visiškai naujas.

Tai, naujas žmogus
vilkintis senus jūsų rūbus.

Kai Jėzus vaikščiojo čia žemėje,

jis skelbė apie atgailavimą.

Ir jis mokė, kad
žmonės turi atgimti iš naujo,

iš vandens ir Dvasios.

Bet tuo metu, jis negalėjo
krikštyti žmonių savo vardu.

Jis negalėjo krikštyti žmonių,
Šventąja Dvasia.

Bet po nukryžiavimo,
kai Petras stovėjo per Sekmines,

mes girdime pilną evangeliją
pirmąkart, kai Petras tarė:

"Atgailaukite, pasikrikštykite,
kad būtų atleistos jūsų nuodėmės,

ir gausite
Šventąją Dvasią."

Jūs pasilenkiate, o jūs sakote:
"Aš krikštiju tave į Jėzų Kristų"

ir įsitikink, kad jis
visiškai paniro

Mirk su Kristum
Prisikelk su Kristum.

Laivė! Laivė!
Nagi! Nagi!

Laisvė. Laisvė.

Dink! Palik! Dink!

Aš įsakau tau, dvasia pasišalinti!
Tučtuojau! Dink!

Dink! Jėzaus vardu,
įsakau šiai dvasiai, dingt!

Palik jį, tučtuojau!

Lauk! Lauk!
Dink!

Jėzaus vardu, įsakau
bet kokiam demonui dingti, dabar!

Dink! Dabar!
Išeik!

Įsakau šitam demonui, dink!
Dink, tučtuojau!

Demone, lauk!

Įsakau kiekvienam demonui
palikti jį dabar!

Melui, dingt! Išeik!
Daugiau, daugiau. Nagi!

Aš įsakau, tau demone,
Jėzaus vardu, dink!

Lauk! Daugiau!
Dink!

Jėzaus vardu įsakau,
paskutinius dalykus, dingt!

Lauk, Jėzaus vardu,
visiems demonams! Išeikit!

Tučtuojau!
Palikit jį, palikit jį!

Pripildyk jį, pripildyk jį, daugiau
laisvė, laisvė.

Tai yra tikra.

Dėkoju.

Tai yra tikra!

Jei norite perskaityti knygą apie tai,
rekomenduosiu jums, knygą.

Galbūt esate girdėję apie tai,
šios knygos pavadinimas yra Biblija.

Visa tai, mes
skaitome Biblijoje.

Jis buvo išlaisvintas ir tada
Šventoji Dvasia apgaubė jį.

Tai nėra tiesiog paveikslėlis,
tai yra tikra.

Tai jeigu tai yra tikra Biblijoje,
kaip visa kita?

Kiekvienas žodis yra tikras,
nuo pradžios iki pabaigos.

Aleliuja.

Mano drauge!

Dar vis prisimenu,
kaip gniaužiau kumščius

ir pamenu vandens daužymąsi

ir tada, aš iš tiesų
garsiai rėkiau ir tada,

buvo kažkos sujudimas,
kažkas vyko.

Nežinojau, kad tai aš.
As nežinojau kas vyksta.

Aš buvau užmerkęs akis
ir tada atsimerkiau.

ir buvau kitoje pozicijoje,
nei buvau prieš tai.

aš žiūrėjau ir Torben buvo ten

ir aš buvau atsisukęs į šitą pusę
prieš tai buvau kitoje pusėje.

Aš nelabai supratau kodėl.

Tada vėl buvo kitas sujudimas.

Paskutinį, ką pamenu
buvo Torben žodžiai:

"Demonai, dinkit."

Ir tada buvo ramu,
aš tiesiog nurimau.

Buvo ramybė ir tyla.

Aš pamenu, pažvelgiau viršun
ir ten buvo daugybė žmonių,

su ištrauktomis kameromis.

Žmonės žiūrėjo į mane

ir aš buvau šiek tiek
šokiruotas.

Kaip išėjus iš operacinės
ir visi buvo ten.

Kaip aš tai galėčiau paaiškinti.

Per savo gyvenimą ir patirtį,

nėra nieko, kas būtų
taip arti to.

Bet geriausia, ką turiu
iš savo patirties,

tai lyg būtų ištrauktas dantis.

Aš žinau, kad ten kažkas buvo,

kai tas sujudimas vyko,
kas neturėjo teisės ten būti.

Tai lyg,
tas dantis buvo ištrauktas.

Ten nebebuvo nieko, tai dingo.

Ir toks jausmas, kad
ten yra nauja oda.

Kai tau ištraukiamas dantis,

tu nori su liežuviu tą vietą paliesti.

Tu tiesiog lieti liežuviu ten,
kur dantis turėjo būti

kad pajaustum kaip ten yra
ir tai buvo panašiai.

Buvo kažkas naujo ir jauno ten,

kur tas dantis buvo prieš tai.

Aš esu laimingas, aš esu laisvas.
Dėkoju, tau Jėzau Kristau.

Kai tik žmonės yra pakrikštijami,
aš pradedu už juos melstis,

kad būtų išlaisvinti, nes dabar
jie miršta su Kristumi,

jie atsikelia su Kristumi,
taigi Šėtonas turi palikti juos.

Ir tai iš tikro stipru,
kai matai tą išsilaisvinimą

ten, kaip krikšto dalį.

Tai buvo taip galinga,
tiek daug žmonių atėjo ir pamatė tai,

ir staiga ten buvo galybė
150, 200 stebinčių žmonių.

Kai tik jis buvo išaisvintas,
jis buvo pakrikštytas Šventąja Dvasia

ir pradėjo kalbėti kalbomis,
tai buvo tikrai galinga.

Tada, mes turėjome pakrikštyti

likusią jo šeimą, jo sūnų
ir dukrą ir jo žmoną.

Kai įlipo į vandenį,
pasiruošę, būti pakrikštytiems,

Dievas padarė kai ką neįtikėtino.

Mes šiandien evangelijose skaitome,

kad Jėzus buvo pakrikštytas
Jordano upėje.

Mes skaitome, kad dangus atsivėrė

ir kad Šventoji Dvasia
nusileido kaip balandis.

Aš ir Lauren, tiesiog tarėm:

"Ar mums melstis, kad kas nors
nutiktų ir šiandien,

kad pamatytume ženklą danguje,
kai pasikrikštysim."

Taigi, kai mes pasikrikštyjome,

tiksliau, aš buvau vandeny
laukdama kol busiu pakrikštyta.

Išgirdau žmones minioje
šaukiant: "Pažiūrėk viršun!"

Aš atsisukau ir pažiurėjau viršun
ir pamačiau užrašą danguje 'tikra'.

Tiesiog, lyg mano malda
buvo išklausyta

ir tada jau buvau pasiruošusi krikštui.

Dėkoju, tau Jėzau.

Visi rodė pirštu ir sakė:
"Pažiūrėk, pažiūrėk viršun!"

Ir viršuj danguje,
skrido lėktuvas

rašydamas danguje: 'tikra'.

Tai buvo tuo metu,
kai aš meldžiausi už jos vyrą

ir jis buvo išlaisvintas
ir aš sakiau:

"Tai tikra."
"Tai ne paveikslėlis."

"Jei tai yra tikra, tuomet
viskas, ką skaitome Biblijoje yra tikra."

Ir staiga, mes pamatėme tai,
danguje,

kad Dievas parašė 'tikra'.

TIKRA

Torben, pažiūrėk į viršų!
-Taip, aš tai mačiau.

Taip, aš tai matau.

Mes, toliau pradėjom
skelbti evangeliją

ir daug kitų žmonių
atgailavo ir išsigelbėjo tą dieną.

Vietoj to, kad pakrikštyti 8
žmones, kaip buvo planuota,

mes pakrikštyjome daugiau
kaip 30 žmonių.

Kadangi žmonės, kurie
stebėjo tai vykstant,

matė kaip žmonės
atsilaisvina nuo demonų,

matė kaip jie
gavo Šventąją Dvasią.

Jie, taip pat
atgailavo dėl savo nuodėmių

ir atėjo, kad būtų pakrikštyti
ir patirdavo tą patį.

Demoniškas pasaulis toks realus.
Tai labai realu.

Aš mačiau jų šmėstelėjimus
bažnyčiose,

kai evangelistai, ar taip vadinami,
Dievo žmonės atvažiuodavo.

Žmonės kurie yra valdžioje.

Jie meldžiasi už žmones
ir mato įrodymą.

Bet aš, niekada nemačiau to nutinkant
savo paties rankomis.

Pirmoji reali patirtis buvo

ir greičiausiai
didžiausia patirtis

kai mes su žmona
krikštyjome kažką,

pirmą kartą, savo namuose.

Šis žmogus buvo įtrauktas į
New Age, reiki gydymus,

taros kortų skaitymus, kristalus ir
daugelį kitų, New Age dalykų.

Mes ją pakrikštyjome ir jei
būtume ją tiesiog palikę,

kaip normaliuose bažnyčios tarnavimuose,
mes būtume nusišypsoję,

davę jai sertifikatą ir
kartu išgėrę kavos puodelį.

Bet mes toliau meldėmės už ją,

ir už poros minučių
demonai pradėjo rodytis.

Vienas po kito, jie rodėsi
ir mes juos išvarėm lauk.

Tai buvo pati tikriausia,
pati radikaliausia patirtis,

kokią aš esu turėjęs.

Ji atvėrė mano akis mūšiui,
tai yra kova.

Mes nesame tiesiog prašomi.
Mums nėra pasakyta, kad tai gera idėja.

Bet mums Jėzus įsakė
išvarinėti demonus.

Mums yra duota atsakomybė,
išlaisvinti žmones, Jėzaus vardu.

Kodėl vyksta mūšis?
Dėl to, kad Šėtonui tai nepatinka.

Mes dabar eisim
po vandeniu ir tada

ji išnirs ir pamatysite

laisvę, pamatysite
laisvę ir naują gyvenimą.

Tiesiog atsiklaupk.
Nebijok. Atsiklaupk.

Tiesiog atsiklaupk.
- Aš negaliu.

Ne, tu gali, tu gali.

Jėzaus vardu tu gali, tu gali.

Tai naujas gyvenimas.
Šėtonas yra melagis, Šėtonas yra melagis.

Jis tau melavo,
ir jis nenori, kad tu

viską atiduotum Jėzui Kristui.

Kadangi, kai tik atiduosi save,
jis tave paliks

ir Šėtonas pralaimės
ir jis to nenori.

Tu gali.

Mano keliai nenori susilenkti.

Lenkis, Jėzaus vardu.

Ji nori, bet jos keliai
nenori susilenkti.

Ji negali susilenkti,
nes vyksta kova.

Jėzaus vardu,
Dėkojam tau, Dieve.

Tiesiog lenkis žemyn, Jėzaus vardu,
lenkis žemyn.

Žemyn, žemyn, eik žemyn
Jėzaus vardu.

Jėzaus vardu,
Jėzaus vardu, eik žemyn.

Eik žemyn, eik žemyn.
Jėzaus vardu, eik žemyn.

Ar esi pasiruošusi būti pakrikštytai
į Jėzų Kristų?

Taigi tavo pačios tikėjimu,
krikštijame tave į Jėzų Kristų.

Eik žemyn. Mirk su Kristum.
Kelkis su Kristum.

Laivė! Laivė! Šėtone dink!
Palik jį! Palik jį, tučtuojau!

Eik lauk! Eik lauk!
Palik jį! Dink!

Eik lauk! Dink!
Tučtuojau!

Paleisk! Paleisk!

Dink! Dink! Jėzaus vardu
įsakau šiai religinei dvasiai

dingti, tučtuojau, Jėzaus vardu!

Dink! Paskutiniai dalykai, dinkit!

Dink! Dink, Jėzaus vardu!

Dink! Tučtuojau!

Dink! Dink!

Eik lauk Jėzaus vardu!
Eik lauk!

Dink! Tučtuojau! Išeik lauk!

Visas pyktis, baimė
dinkit dabar Jėzaus vardu!

Išeik lauk! Tučtuojau!
Dink! Dink dabar!

Išeik lauk, tučtuojau!

Įsakau tau, dink!

Dink! Dink tučtuojau!
Laivė! Dabar!

Nagi!

Įsakau šitam demonui, dingti!

Įsakau šitai dvasiai dingti!

Eik lauk! Eik lauk! Tiesiog dabar!

Dink, Jėzaus vardu!
Dink tučtuojau, Jėzaus vardu!

Dink lauk tučtuojau!

Dink! Dink! Įsakau visiems demonams
dingti tučtuojau!

Išeik lauk!

Dink, tučtuojau Jėzaus vardu!

Išeik lauk!
Išeik, tučtuojau!

Dink! Dink!
Dink Jėzaus vardu!

Įsakau bet kokiai dvasiai palikti jį.
Tučtuojau! Tučtuojau! Išeik!

Dink lauk! Dink lauk!
Dink lauk Jėzaus vardu!

Išeik! Išeik!

Aleliuja.

Ar patyrei išsilaisvinimą?

Tu esi laisva.

Kaip dabar?
- Tai nuostabu, dėkoju.

Nagi, naujas gyvenimas.

Nagi, ar matot tai?
Man tai patinka!

Nagi draugai, ar matėte tai?

Tai yra krikšto jėga.

Atsiverskite nuo savo nuodėmių
į Jėzų Kristų...

Tai mūšis,
bet Šėtonas pralaimėjo.

Jėzus yra gyvas.

Naujas gyvenimas, naujas gyvenimas.

Laivė.
-Taip.

Šlovė Viešpačiui.
Šlovė Jėzui.

Dėkoju, kad pripildai ją,
dėkoju, dėkoju.

Amen!

Amen!

Tu turi Šventąją Dvasią.
-Taip.

Jis niekada iki šiol
nekalbėjo kalbomis.

Galinga!

Mes matėme, kad tiek daug žmonių

išsilaisvino nuo nuodėmių,
per krikštą.

Mes matėme
šizofrenija sergančius žmones,

atlaisvintus nuo demonų
krikšto metu.

Mes matėm žmones su
valgymo sutrikimais,

atsilaisvinančius per krikštą.

Mes matėme, kaip sergantys žmonės
išgyja krikšto metu.

Mes matėm žmonių,
kurie niekaip negalėjo

gauti krikšto Šventąja Dvasia.

Bet kai tik jie
pasikrikštyjo vandenyje,

Šventoji Dvasia apgaubė juos
ir jie pradėjo kalbėti kalbomis.

Tai yra tikra, aš sakau tai tikra!

Aš nežinau kaip tai paaiškinti,
bet Dievo Dvasia nužengė ant manęs

ir aš tikrai buvau pakrikštytas Dvasia,
tikrai kalbėjau kalbomis.

Apaštalų darbai 1:8
Kai ant jūsų nužengs

Šventoji Dvasia,
jūs gausite jėgos

ir tapsite mano liudytojais...
lig pat žemės pakraščių.

Aš melsiuosi ir jūs
man padėsite.

Koks jūsų vardas?
-Kathy.

Kathy jaučia nerimą ir taip pat nori
būti pakrikštyta Šventąja Dvasia.

Mes ką tik susitikom ir kalbėjom apie
krikštą Šv. Dvasia ir kas tai yra.

Dieve.

Aš tikiu tavim.

Aš tikiu tavimi Jėzau.

Aš atgailauju.

Ir prašau tavęs,

išlaisvink mane,

nuo bet kokio nerimo,

ateik su savo Šventąja Dvasia.

Pripildyk mane.

Pakrikštyk mane.

Dabar.

Jėzaus vardu.

Biblijoje aiškiai pasakyta,
kad visada yra ženklas,

kai žmogus gauna krikštą
Šventąja Dvasia.

Apaštalų Darbų knygoje, 8 skyriuje
mes galime perskaityti apie Pilypą,

kaip jis atėjo į Samariją
ir skelbė evangeliją.

Žmonės priimdavo žinią
ir atgailaudavo

ir būdavo pakrikštyjami
vandenyje į Jėzų Kristų.

Bet tuo metu jie dar

negaudavo krikšto
Šventąja Dvasia.

Taigi, kai apaštalai
atvyko, jie pamatė

kad žmonės dar negavo
krikšto Šventąja Dvasia.

Taigi jie dėjo rankas ant jų

ir jie gaudavo krikštą
Šventąja Dvasia.

Jūs negalite perskaityti,
kas tuomet atsitikdavo,

bet žinote, kad būdavo ženklas

Kodėl?
Todėl, kad ten buvo vaikinas vardu Simonas

Simonas matė,
kaip Šventoji Dvasia buvo perduodama

apaštalų rankomis.

Kai jis tai pamatė,
norėjo tos pačios galios.

Kad tie žmonės, ant kurių
jis dės rankas,

taip pat gautų Šventąją Dvasią.

Dabar pradėsime kalbėti kalbomis,
kai pasakysiu: "Dabar"

tik tark pirmus žodžius
ir išleisk juos.

Dabar.

Švontoji Dvasia, laisvė.

Laivė, dabar.

Laisvė dabar.
Laivė, laisvė.

Šventoji Dvasia, Laisvė.

Laisvė dabar.
Ateik su savo jėga, dabar.

Jėgos, jėgos.

Tai, puiku, ar ne?
Man tai atsitiko vakar.

Jis vakar buvo pakrikštytas
Šventąja Dvasia

ir jūs šiandien.

Aš niekada prieš tai
nekalbėjau kalbomis.

Kaip... Tai tiesiog išėjo?
-Taip.

Na ir kaip tai?

Tai nuostabu,
tai beprotiškai nuostabu.

Įsivaizduoji, kad tai nutiko
gatvės viduryje.

Tai yra nuostabu, dėkoju.
Dėkoju labai.

Eik ir papasakok kitiems
apie tai.

Aš visada jaučiau, kad yra
dvi stovyklos.

Jei eisi į vieną stovyklą, jie kalba
tik apie stebuklus, stebuklus.

Mano manymu, tai neturi prasmės

dėl paprasčiausios priežasties,
nes jei Jėzus tik būtų panorėjęs

padėti mums su stebuklais
ir fizinio kūno išgydymais,

ir tai viskas ko jis norėjo,

tuomet, tai kaip ir prieštarauja
visam aspektui,

Dievo pažadui, vieną dieną
mums tikintiesiems duoti naujus kūnus.

Bet iš kitos pusės, jei aš
eičiau į kitą stovyklos pusę

ir sakyčiau, stebuklų nėra šiai dienai,
yra tik Dievo Žodis,

tada, tai prieštarautų raštui

nes rašte rašoma, kad
Žodis ateis kartu su jėga

ir jis patvirtins tai su jėga.

Taigi kur kelio vidurys?

Ir kelio vidurys yra randamas
Dievo žodyje,

kuriame yra abiejų balansas,

kai mes norime, kad Dievo Žodis,

ateitų kartu su Dievo jėga

ir tiesą sakant, transformuojasi
žmonių gyvenimuose,

kai žmonės tikrai bus paveikti
Šventosios Dvasios,

patirs naują gyvenimą,
atgailaus, nusigręš nuo nuodėmių,

ne tik išpažins nuodėmes,
bet ir atsisakys nuodėmių,

gaus Dievo jėgą,

bus pakrikštyti vandenyje,
kalbės kalbomis

ir naudos tai kasdienybėje

su Dievo jėga savyje

ar, tiksliau, šventykloje,
kuri esame, mes.

Daugelį metų, aš kvailiojau
su religija.

Tuomet, aš visiškai
atsitraukiau nuo to

ir tada vėl atėjo, tas alkis
grįžti prie to.

Ir kai aš grįžau, suvokiau,
kad mano gyvenime buvo sritys,

kurios buvo uždarytos
nuo mano netikėjimo.

Ooo, tai nebevyksta šiandien,
tai buvo tik Jėzaus laikais,

arba tai skirta tik keliems žmonėms.

Tada aš perskaičiau Bibliją,
kur rašoma:

Šie ženklai lydės tuos,
kurie tiki.

Ir tada tariau, aš esu tikintysis,
kodėl tai nevyksta?

Mums reikia pakurstyti vienas
kito tikėjimą.

Jei turėčiau žmonių komandą,
ir mes darytume tą patį,

aš bučiau paskatintas
savo tikėjime.

Taip pat yra su jumis.

Šiandien jūs gavot kalbų dovaną.

Jeigu jūs tos dovanos nenaudosit,
spėkit, kas nutiks.

Ji dings.

Kas nutiks, jei jūs
turėdama tai dabar,

nesiruošiate skaityti Biblijos.

Jūs tai tiesiog išmesit.

Naudok tai,
padarykit gyvenimo būdu

Padarykite Dievą,
savo gyvenimo centru

ir tai ką mes darome,
darykite savo draugams.

Pagalvokit apie kiekvieną pažįstamą,
apie draugus.

Praneškite visems kas atsitiko.

Pasidalinkite savo liudijimu
ir melskitės už juos.

Tikėkite, kad kai uždėsite
ranką ir melsitės...

Žinokit aš kalbu užtikrintai...spėkit
kiek ilgai aš tai darau?

Nuo vakar
-Šiandien.

Šiandien man pirma diena, gydant žmones.

Aš meldžiuosi už išgydymą, šiandien

Dabar pagalvokit apie tą
visą bažnytinį šlamštą, kurį mokėmės

ir galėjau niekad to nepadaryti

Ir dabar su Dievo galia mumyse,

galite daryti tai dabar,
ir faktiškai

surasti ką nors, dėl kurio
melsitės ir jis pasveiks.

Tai yra Jėzaus Kristaus galia.
Jis yra nuostabus.

Ateikit visos ir pamatysit
kas atsitiks.

Jūs pamatysite, ką Dievas
padarys.

Ar tai ne puiku?
-Taip.

Kuri norite būti pirma,
kuri turite problemų?

Ne, ne, iš tikrųjų.
-Tu turi pūslelių, šiuo metu.

Gerai.
- Tau skauda kulkšnyje?

Ne, mano pėdoje,
Aš turiu pūslelių visur.

Gerai.
Būk išgydyta, Jėzaus vardu.

Kaip jautiesi?
Pajudink koją.

O Dieve.

Ne, aš nieko nebejaučiu.
-Tikrai?

Kokio stiprumo skausmą jauti
dešimtbalėje skalėje?

Tik 2.
-Gerai, melsimės dar kartą.

Kaulai išsilyginkite, būk
išgydyta Jėzaus vardu.

Aš nieko nejaučiu.
Tai beprotiška.

Ar ne?
Argi Jėzus ne nuostabus?

Jis nuostabus, ar ne?
-Aš jį myliu.

Dėkoju.
-Ar jūs tikra?

Ar jūs nesakote to, vien tam, kad įtikti?
-Ne, aš visiškai nuoširdžiai.

Aš praktiškai galiu vaikščioti.
-Nuostabu. Eik ir parodyk man, nagi.

Visiškai jokio skausmo?
Pasakiška.

Šlovė Jėzui, šlovė jam...
Kuri sekanti?

Man skauda kelio sąnarius.

Taip?
-Taip.

Kiek laiko jau taip yra?

Tai prasidėjo praėjusių metų vidury,
tai dingsta, tai vėl atsiranda.

Koks skausmo lygis yra šiuo metu?

Ar jauti skaumą dabar?

Kai darau spaudimą ten...

Gerai, melskimės.

Keliai, sąnariai, būkit išgydyti
Jėzaus vardu.

Pajudink dabar ir
pažiūrėk kaip jautiesi.

Tiesiog pasuk aplink.

Tai truputį juokinga.

Prieš dvi sekundes dar skaudėjo,
o dabar jau nebe.

Visai? Visiškai?

Visiškai, aš spaudžiu.

Jei aš darau spaudimą,
įprastai aš jaučiuosi...

Ar tai visiškai dingo?
-Taip.

Šlovė Dievui už tai.

Ar žinote, kaip šis išgydymas įvyko?

Jėzaus galia.

Jėzus tai padarė, ne aš.

Aš nesu koks nors įpatingas asmuo,
aš esu tiesiog pasiuntinys.

Dar kas nors turi kokį skausmą?
Nagi.

Aš neseniai atsigavau, dėl
patemptos kulkšnies,

bet karts nuo karto
jaučiu skausmą.

Ar šiuo metu jauti skausmą?
-Truputėlį.

Pasuk aplink ir pajausk,
koks skausmas.

Taip, man skauda.
-Gerai.

Kulkšnys, būkit išgydytos,
Jėzaus vardu.

Pajudink kulkšnį.
-Jaučiuosi keistai.

Nagi, paėjėk truputį.

Tai taip...
-Argi jis nenuostabus?

Aš esu taip pat nustebęs, kaip ir jūs,
žinote kodėl?

Aš esu naujas Krikščionis,
ką tik buvau pakrikštytas vandeniu,

ką tik buvau pakrikštytas
Šventąja Dvasia.

Pradėjau kalbėti svetimomis kalbomis.
Taip kaip Biblijoje rašoma.

Biblija sako, eikite ir
gydykite žmones.

Neklausykite religinių
krikščionių denominacijų,

visa tai yra paistalai.
Tai yra religija.

Tikri Kristaus pasekėjai
daro tai, ką jiems Kristus įsakė

ir mes tai darome.

Mes paprasti, eiliniai žmonės.

Tiesiog išeidami ir klausydami,
ką mums sako Jėzus.

Apaštalų darbai 19:2
Paulius paklausė

„Ar įtikėję gavote Šventąją Dvasią?”

Ką tu žinai apie Šventąją Dvasią?

Ir krikštą Šventąja Dvasia?
-Ji užtaria mane.

Ar girdėjai apie kalbėjimą kalbomis?

Girdėjau, mačiau tai, kai buvau jaunesnė,

bet išsigandau,
taigi nebuvau tikra, kas tai buvo.

Kadangi neturėjau didelio
supratimo apie Bibliją

ir kaip Šventoji Dvasia veikia.

Man buvo sunku tai suprasti.

Bažnyčioje, kurią aš lankau, dar
iki šiol nesu to mačiusi.

Apaštalų Darbų knygos 19 Skyriuje
skaitome apie Paulių,

kaip jis atėjo į Efezą,
kur sutiko kelis tikinčiuosius.

Jis neklausė jų, kurią bažnyčią jie lanko,

dėl to, kad tai visiškai nesvarbu.

Jis paklausė jų:

„Ar įtikėję gavote Šventąją Dvasią?”

Šie tikintieji, kol kas

nebuvo pakrikštiti vandenyje
Jėzaus vardu

ir nebuvo gavę Šventosios Dvasios.

Taigi, Paulius pakrikštijo juos
Jėzaus vardu

ir tuomet, kai jis uždėjo ant jų rankas,

jie visi gavo Šventąją Dvasią ir
pradėjo kalbėti kalbomis.

Laisvė. Laisvė. Daugiau.

Daugiau laisvės. Laisvė, būtent dabar.

Dieve, dėkojame už tavo meilę,
dėkojame už tavo laisvę.

Dėkoju tau, Šventoji Dvasia, kad ją
pripildai. Tu pripildai ją.

Niekada ta pati,
niekada ta pati.

Kaip tu?

Ar jautei, kad... Dievas...

Ar niekada nesi to patyrusi?

Niekada nebebusiu ta pati.

Ir ten, prekybos centre,
aš uždėjau ant jos rankas

ir Šventoji Dvasia nusileido ant jos.

Ji niekada prieš tai nebuvo to patyrusi.

Ją taip palietė Šventoji Dvasia,

kad mes nusprendėme išeiti laukan
ir ten pasikalbėti ir dar melstis.

Lauke, kai meldžiausi už ją,
demonas pradėjo reikštis.

Aš įsakau tai dvasiai, dingti tučtuojau.

Aš įsakau, palik ją, tučtuojau.

Čia yra laisvė, čia yra laisvė.

Išeik! Eik!

Laisvė, tučtuojau,
laisvė tučtuojau.

Išeik!
Įsakau šiai dvasiai, išeik!

Išeik! Išeik! Tučtuojau! Išeik!

Palik ją! Palik ją!
Tučtuojau! Palik ją!

Iš pradžių, aš nežinojau dėl
ko meldžiausi,

bet tada Dievas apreiškė man.

Jis man parodė, jos nuodėmę, kurią
kažkada gyvenime padarė.

Kai aš jai tai pasakiau,
ji prapliupo verkti

ir tarė: "Kaip tai žinojot,
kaip tai sužinojot?

Ar Dievas gali man atleisti?"

Ten, prekybos centro kieme,
ši jauna mergina sutiko Dievą.

Tai buvo taip stipru,
taigi vienu metu

trys apsaugos darbuotojai atbėgo
ir ji pasakė:

"Eikit šalin, eikit šalin,
aš noriu su jais kalbėti,

aš noriu su jais kalbėti".

Ir tą dieną,
ši mergina sutiko Dievą.

Vėliau tą dieną, ji atėjo
ir mes už ją meldėmės

ir ji buvo pakrikštyta Šventąja Dvasia
ir pradėjo kalbėti kalbomis.

Tai buvo labai emocionalu ir
kai jis pradėjo už mane melstis,

niekada jam anksčiau nebuvau to minėjusi,

tačiau jis man pasakė,
kad jam primenu

kai ką, kuri praėjo per tą patį.

Taigi aš žinojau, kad Dievas

tądien norėjo, man pasakyti,
kad jis man atleido.

Net jei pati sau nenorėjau atleisti,

nes maniau, kad už tokį dalyką
atleidimo nėra.

Bet tą dieną, Dievas panaudojo Torben,
kad pasakytų man, kad

jis mane myli ir atleido man,
už tai, ką padariau.

Ir jis leido man tai patirti.

Aš niekada to nepamiršiu ir
niekada nebebusiu tokia pati.

Gali papasakot apie vakar

ir tada apie tai kas nutiko šiandien?
-Taip.

Atsiprašau, aš tiesiog labai laiminga,
galvojau apie tai vakar,

tai būtent toks būdas, kaip man pasakėt.

Kadangi aš buvau pavargusi
nuo atsakymų ieškojimo

ir niekur negalėjau jų rasti.

Visą laiką kas nors buvo mano viduje.

Vakar visa tai baigėsi ir
aš dėl to labai džiaugiuosi.

Taigi šiandien aš buvau pakrikštyta.

Po to aš jaučiausi nuostabiai.

Dažnai pagalvodavau apie tai,
kad turiu tai atlikti,

bet maniau, kad prieš tai ką
nors turiu padaryti,

kad atlikčiau tai.
Kad turiu pakalbėti su pastoriumi,

praeiti kelis seminarus
ar kažkas panašaus,

Taigi, tavo pačios tikėjimu
krikštijame tave į Jėzų Kristų.

Mirk su Kristumi.
Prisikelk su Kristumi.

Dieve dėkojame tau, už Mariją.

Dėkojame už viską, ką padarei Dieve.

Dėkojame už tai, ką padarei
vakar ir šiandien.

Dėkojame už tai, ką padarysi ateityje.

Tai taip nuostabu, kaip
Dievas atsako į maldas

ir kaip jis gali duoti tau
savo idealiu laiku,

dalykus, kuriuos tu turi išmokti

ir dalykus, kuriuos turi žinoti
apie jo meilę.

Tiesą sakant, aš meldžiaus naktį,
prieš sutinkant Torben,

aš meldžiausi, tą naktį,
greitkelyje, kai vairavau.

Aš meldžiausi, kad turėčiau
troškimą savo širdyje

pažinti jį ir pasiekti
ir atiduoti viską jam,

bet nežinojau nuo ko pradėti.

Aš jaučiausi, taip, lyg esu pabėgusi
toli nuo jo, ir jo ten nebėra.

Bet vakar, jis atsakė į mano maldą

ir privertė mane suprasti, kad
jis buvo visą tai laiką šalia.

Jis buvo šalia, kai aš sielvartavau,
kai aš buvau depresijoje.

Depresija mane labai prislėgė.

Bet aš vis dar čia, ir esu jo
meilės atstovė.

Aš tikrai manau, kad kai
bažnyčia sugrįš

prie tikro krikšto,
tikros evangelijos:

Atgailavimo, atsigręžimo į Kristų.

Būti pakrikštyta, dėl nuodėmių atleidimo.

Numirs su Kristumi
ir prisikels su Kristumi

ir bus pripildyta Šv. Dvasios.

Tai pakeistų pasaulį.

Tai, ką matome
Apaštalų Darbų knygoje

yra gyvas, dinamiškas gyvenimas su Dievu.

Tai nėra pagrįsta hierachija.

Nėra tai pagrįsta programomis,
ar projektais.

Tai, žmonės, sekantys Jėzumi.

Kai mes įgyvendinam
Apaštalų darbų knygą

mes, matome, kaip
tai veikia gyvenime.

Dabar, kai žiūrime į idealų
Dievo Žodžio veidrodį,

kur jis sako:
"Ir Žodis tapo kūnu".

Tai vyksta mūsų gyvenime.

Taigi, dabar, atrodo, lyg žiūrėtume
į save, kai skaitome Šv. Raštą.

Matau žmones, kuriems atsibodo struktūra.

Matau žmones, kuriems atsibodo tradicijos.

Matau žmones, kurie nepriims nieko,
apart tiesą.

Beveik kiekvienas pasaulio Krikščionis,
nori pamatyti atgimimą

Bet aš atsinaujinimą, įsivaizdavau taip:

Šviesa ar keletas angelų nusileis
iš dangaus ir kiekvienas pasiruoš

ir tiesiog atsibus
ir tada turėsime atgimimą.

Bet šiandien matome, kad
kai visos planetos Krikščionys

pasidarys aktyvūs, pradės daryti
tai, ką Biblija sako,

kad darytume, eisime,
gydysime ligonius

skelbsime evangeliją, vesime žmones
prie Kristaus, tada turėsime atgimimą.

Tikiu, kad atgimimas yra čia,
nuo tada, kai prieš 2000m, atėjo Kristus.

Aš tikrai tikiu, kad
tai yra paskutinė reformacija.

Paskutinė bažnyčios reformacija.

Visa tai yra tikra, tai tikra.
Jūs galite tai daryti.

Tereikia, tik išeiti

ir pradėti dirbti gatvėse.

Mes daug dalykų slepiame bažnyčioje

ir daug vergovės yra bažnyčioje,

bet turime iš ten išeiti
ir pradėti veikti.

Dievas yra realus ir jis kviečia mus
būti jo mokiniais, Jėzaus mokiniais

išeit ir parodyt pasauliui,
kad jis gyvas.

Tai yra tikra.

Tai yra tikra, aš sakau, tai tikra.

Tai tikra!
Tai tikrai tikra!

Tai tikrai tikra!

Tai tikra!

Jei tai tikra Biblijoje,
tai kaip dėl viso kito?

Kiekvienas žodis yra tikras,
nuo pradžios iki pabaigos.

TIKRA

Tai yra tikra.
Mes gyvename paskutinėmis dienomis,

kai Dievas grąžina savo Bažnyčią,
atgal prie tiesos,

atgal prie tikro gyvenimo,
kurio ilgėjomės.

Tikro gyvenimo, apie kurį skaitėme
Apaštalų Darbų knygoje,

kai Šventoji Dvasia veda.

Tai vyksta, ir tai vyksta
visame pasaulyje.

Taigi susikoncentruokime,
tęskime mokinių ruošimą

ir leiskime Jėzui statyti savo bažnyčią.

Aš tikiu, kad tai paskutinė reformacija

ir tai tik pradžia.

Ar vis dar pameni ką aš tau sakiau?

Ar vis dar pameni sapną, kurį tau daviau?

Laikas bėga ir kalendorius pripildytas.

Bet viena yra svarbu,
praleisti laiko su manimi.

Pažadink mano žmones.

Netrukus aš grįšiu.

Viena yra svarbu.

praleisti laiko su manimi

Aš vedu tave.

Jei nori būti mano mokinys,

turi išsižadėti savęs
ir atidėti savo sapnus.

Sek mane, nesvarbu kokia kaina.

Tada tu gausi amžinąjį gyvenimą.

Pažadink mano žmones.

Netrukus aš grįšiu.

Viena yra svarbu.

praleisti laiko su manimi.

Aš vedu tave.

Ar turi man laiko?

Siekti mano Karalystės.

Ieškoti mano veido.

Noriu kalbėti tau.

Noriu lydėti tave žingsnis po žingsnio.

Aš šaukiu tave.

Ar seksi mane, nesvarbu kokia kaina?

Aš šaukiu tave, aš šaukiu tave.

Subtitles by: Vika Lubyte-Kavrakirova.