-
Tai... aš galiu kalbėti lietuviškai,
-
nes aš gyvenu Kaune, Lietuvoje, po šešių metų.
-
Ir aš buvau studentas.
-
Dabar esu gydytojas, gyvenu Ispanijoje.
-
Ir man buvo labai sunku kalbėt lietuviškai
-
nes lietuviškai yra... kaip pasakyti...
-
nėra kaip savo kalba.
-
Savo kalba yra kataloniškai ir ispaniškai.
-
Ir lietuviškai yra kaip Baltijos kalba,
-
kaip pasakyti...
-
yra sunki gramatika, struktūra,
-
kaip lotyniška kalba.
-
Ir nieko nežinau, ką pasakyti...
-
Man labai patinka kalbėti lietuviškai.
-
Aš žinau, kad irgi savo gramatika,
-
kaip ir prancūziškai, nėra labai gera.
-
Ir žinau, kad aš turiu didelis akcentas,
-
kada aš kalbu lietuviškai,
-
bet man tikrai patinka.
-
Man tikrai patinka Lietuva,
-
na, aš myliu Lietuvą.
-
Lietuva yra čia savo širdyje,
-
ir aš norėčiau grįžti į Lietuvą,
-
ir aš turiu lietuviškai draugams.
-
Ir nieko.