Cameron Russell: Išvaizda dar ne viskas. Patikėkite manimi, aš modelis.

Cameron Russell pripažysta, kad ji laimėjo "genetinėje loterijoje": ji aukšta, graži ir apatinio trikotažo modelis. Nesusidarykite išankstinės nuomonės apie ją. Savo drąsioje kalboje ji papasakoja apie kitą industrijos, kuri pavertė ja gundančia moterimi, kai jai buvo vos 16 metų pusę. (Nufilmuota TEDxMidAtlantic.)

Sveiki. Mano vardas yra Cameron Russell,

ir jau kurį laiką

esu modelis.

Tiesą sakant, jau 10 metų.

Aš jaučiu, kad šiuo metu kambaryje

tvyro įtampa.

Turbūt nederėjo vilkėti šios suknelės.
(Juokas)

Ačiū Dievui, atsinešiau į ką persirengti.

Tai yra pirmas persirengimas TED'o scenoje,

manau, Jums labai pasisekė, kad tai galėsite patirti.

Jeigu kai kurios moterys buvo pasibaisėjusios kai aš išėjau ant scenos,

nebūtina man dabar to sakyti, vėliau viską sužinosiu iš Twitter'io.

(Juokas)

Norėčiau pabrėžti, kad jaučiuosi pakankamai privilegijuota

galėdama pakeisti Jūsų nuomonę apie mane

per trumpas 10 sekundžių.

Ne visi gauna tokią progą.

Šitie aukštakulniai yra labai nepatogus,

pasisekė, kad nereikės jų avėti.

Sunkiausia dalis yra užsivilkti šitą megztuką,

nes Jūs visi juoksitės iš manęs,

taigi nedarykite nieko kol aš jį dėsiuos.

Gerai.

Taigi, kodėl aš taip padariau?

Buvo keistoka.

Tikiuosi,

kad nebuto taip keista, kokia yra šita nuotrauka.

Išvaizda yra svarbi,

bet taip pat išvaizda yra paviršutiniška.

Aš tik ką, pakeičiau Jūsų mastyseną apie save per viso labo 6 sekundes.

Šitoje nuotraukoje,

aš nesu turėjus vaikino gyvenime.

Man buvo labai nejauku, o fotografas

man liepė išsiriesti ir su savo ranka

paimti vaikino plaukus.

Ir žinoma, apart operacijų,

arba dirbtinio įdegio, kurį aš pasidariau prieš porą dienų darbui,

lieka mažai variantų kaip mes galime pakeisti savo išvaizdą,

ir tai, kaip mes atrodome, nors tai yra paviršutiniška,

turi didžiulę įtaka mūsų gyvenimams.

Todėl šiandien, nebijoti, man reiškia būti atvirai.

Ir aš esu ant šios scenos, todėl, kad aš esu modelis.

Aš esu ant šios scenos, nes esu daili, baltaodė moteris,

ir mano industrijoje, mes tai vadiname seksualia mergina.

Atsakysiu į kelis klausimus, kurių manęs nuolatos klausinėja žmonės,

bet ši kartą nuoširdžiai.

Taigi pirmas klausimas, kaip tampama modeliu?

Ir aš kaip visados atsakau, "Och, tiesiog buvau pastebėta," bet tai nieko nereiškia.

Tikroji priežastis, kodėl aš tapau modeliu yra

ta, kad aš laimėjau genetinę loteriją, man atiteko palikimas,

ir galbūt Jūs dabar mastote koks yra tas palikimas.

Per pastaruosius kelis amžius

žmonija įvardijo groži ne tik kaip sveikatą ir jaunystę,

ir simetriją, kuria mes buvome genetiškai užprogramuoti žavėtis,

bet ir aukštą, ir liekną figurą,

ir moteriškumą, ir baltą odą.

Ir šis palikimas, buvo skirtas man,

ir aš naudojausi šiuo palikimų.

Aš žinau, kad salėje yra žiūrovų,

kurie šiuo metu yra nusiteikę skeptiškai,

ir gal yra mados žinovų, kurie dabar galvoja,

"palauk: Naomi. Tra. Joan Smalls. Liu Wen."

Pirma, norėčiau, pagirti Jūsų žinias apie modelius. Įspūdinga.

(Juokas)

Tačiau, noriu Jus informuoti, kad 2007 metais,

NYU doktorantūros studentas suskaičiavo

visus modelius ant podiumo, visus kurie buvo pasamdyti,

ir iš 677 modelių kurie buvo pasamdyti,

tik 27, arba mažiau negu keturi procentai, buvo ne baltaodžiai.

Kitas klausmas, kurį man nuolatos užduoda yra,

"ar kai užaugsiu galėsiu tapti modeliu?"

Ir pirmas atsakymas yra, "Aš nežinau, ne man tai spręsti."

Bet antras atsakymas, kurį aš tikrai norėčiau pasakyti šioms mažoms mergaitėms yra, "Kodėl?

Ar žinai, kad gali būti, kuo tik nori?

Galėtum būti Jungtinių Valstijų Prezidentė,

arba kito Interneto išradėja,

arba nindzė širdies krūtinės ląstos chirurgė-poetė,

kas būtų nerealu, nes būtum vienintelė tokia pasaulyje."

(Juokas)

Ir jeigu, po šito nerealaus sąrašo, jos vis dar,

"Ne, ne, Cameron, aš noriu būti modeliu,"

tada aš atsakau, "Būk mano šefė."

Todėl, kad nuo manęs tai neprikaluso,

ir Tu galėtum būti Amerikietiško Vogue vyriausioji redaktorė

arba H&M generalinė direktorė, kita Steven Meisel.

Sakyti, kad nori užaugęs būti modeliu

tai tolygu sakyti, kad norėtum laimėti loteriją kai užaugsi.

Ir Tu to nevaldai, ir tai yra nerealu,

ir tai ne karjeros pasirinkimas.

Dabar aš Jums pademonstruosiu per 10 metų sukauptas modelio žinias,

nes tai ne tas pats, kas būti širdies ir krūtinės lastos chirurgu,

nes galima skirtingose situacijose pasinaudoti tomis pačiomis žiniomis.

Jeigu fotografas stovi štai ten

ir apšvietimas yra čia, tikrai šauniai apšviesta,

ir kientas pasako, "Cameron, mes norime nuotraukos kur tu eini,"

tada žengi pirma su šita koja, koja atrodo ilga ir graži, tada šita ranka eina atgal, o šita į priekį,

o galva tris ketvirčius, ir tada judi tik pirmyn ir atgal,

tiesiog taip darai, ir pasižiūri į savo įsivaizduojamus draugus,

300, 400, 500 kartų. (Juokas)

Ir atrodys kažkaip taip. (Juokas)

Tikėkimės, kad ne taip keistai kaip centrinė nuotrauka.

Nežinau kas ten nutiko.

Deja, po to kai užbaigi mokyklą,

ir jau esi dirbus keliuose darbuose, jau turi sudarytą resiume,

jau nebegalėsi sakyti, bet ko

ir jeigu norėsi tapti Jungtinių Valstijų Prezidente,

bet tavo resiume bus parašyta, "Apatinio trikotažo modelis: 10 metų,"

žmonės žiūrės į tave keistai.

Kitas kalusimas, kurį man pastoviai užduoda, "Ar jie retušuoja nuotraukas?"

Ir taip, jie retušuoja beveik visas nuotraukas,

bet čia tik maža dalis viso to kas vyksta.

Štai čia, yra pati pirmoji nuotrauka mano modelio karjeroje,

ir pats pirmas kartas kai devėjau bikini,

man dar net nebuvo prasidėjusios mėnesines.

Žinau, pakankamai asmeniška, bet

aš buvau jauna mergaitė.

Štai taip aš atrodžiau su savo senele prieš kelis mėnesius.

O čia aš, tą pačią dieną kada buvo padaryta šita nuotrauka.

Mano draugė buvo kartu su manimi.

Šia aš pižamų vakarėlyje, kelios dienos prieš man fotografuojantis Prancūziškame "Vogue".

Štai čia aš futbolo komandoje ir "V" žurnale.

Ir štai aš šiandien.

Ir aš tikiuosi, tai ką Jūs pastebite,

kad šitose nuotraukose, ne aš.

Jos yra bendro darbo,

didelės profesionalų grupės rezultatas,

plaukų stilistų, visažistų, stilistų ir fotografų,

ir visų jų padėjėjų,

tai jų darbas. Ir čia ne aš.

Kitas klausimas, kurį man visados užduoda žmonės yra

"Ar gauni nemokamų dalykų?"

Aš turiu per daug, 20-ies centimetrų batelių, kurių niekada nenešioju,

išskyrus pristatymo pradžioje,

bet nemokami dalykai kuriuos aš gaunu

yra nemokami dalykai realiame gyvenime, ir tai yra kažkas apie ką mes nemėgstame pasakoti.

Užaugau Kembridže,

ir vieną kartą aš nuejau į parduotuvę pamiršusi pinigus namuose

ir jie man atidavė suknelę už dyką.

Kada buvau paauglė, mes važiavome su drauge

kuri tikrai prastai vairavo, ir ji pravažiavo per raudoną, ir žinoma

mus sustabdė policija,

ir man užteko pasakyti "Atsiprašome, pareigūne,"

ir mus paleido.

Ir aš gavau šituos nemokamus dalykus dėl savo išvaizdos,

ne dėl to, kas aš esu, ir yra žmonių kurie moka

už tai kaip jie atrodo, o ne kas jie yra ištiesų.

Aš gyvenu New York'e, ir praeitais metais,

iš 140 000 paauglių kurie buvo sustabdyti ir apieškoti,

86 procentai buvo juodaodžiai arba pietiečiai,

ir dauguma iš jų yra jauni vyrai.

O New York'e iš viso yra tik 170 000 juodaodžių ir pietiečių,

taigi jiems nekyla klausimas, "Ar mane sustabdys?"

bet, "Kiek kartų mane sustabdys? ir kada mane sustabdys?"

Kai ieškojau informaijos šitai kalbai,

sužinojau, kad 53 procentai Juntinių Valstijų

13 metų mergaičių gėdijasi savo kūno,

ir tas skaičius išauga iki 78 procentų kai panelėms sukanka 17 metų.

Ir paskutinis klausimas kurį man užduoda yra,

"Kaip jautiesi būdama modeliu?"

Ir aš manau, kad atsakymas kurio jie tikisi yra,

"Jeigu esi šiek tiek lieknesnė ir turi žvilgančius plaukus,

būsi laiminga ir nepaprastai žavi."

Ir kada mes esame užkulisuose , mes atsakome

taip, kad iš tiesų taip ir atrodytų.

Mes sakome, "Yra nuostabu keliauti,

ir yra nuostabu dirbti su kūribingais ir įkvepiančiais žmonėmis."

Ir tai yra tiesa, bet tik dalis jos,

todėl kad dalykai kurių mes niekada nepasakome prieš kamerą,

kurių aš niekada nepasakiau prieš kamerą yra

"Aš savimi nepasitikiu."

Ir aš savimi nepasitikiu todėl, kad man tenka galvoti kaip aš atrodau

kaip aš atrodau kiekvieną dieną.

Ir ar Jūs kada nors susimastėte,

"Jeigu aš turėčiau plonesnes blauzdas ir žvilgančius plaukus, ar aš būčiau laimingesnis?"

Jums užtektu susitikti su būreliu modelių,

todėl kad jos turi ploniausias blauzdas, labiausiai žvilgančius plaukus, šauniausius rūbus,

ir vis tiek jos yra labiausiai savo išvaizda nepasitikinčios moterys pasaulyje

Taigi kai rašiau savo kalbą, man buvo sunku

išlikti nešališkai, nes iš vienos pusės

man buvo nejauku lipti ant scenos ir pasakyti

"Žiūrėkite kaip sėkmingai man susiklostė gyvenimas,"

ir dar buvo nesmagu, nes po šito aš pasakiau

"ir tai manęs nedžiugina."

O suniausia buvo šnekėti apie

lyties ir rasės diskriminaciją,

kai man labiausiai pasisekė gauti tokį palikimą.

Bet man taip pat yra didelė garbė būti čia

ir aš manau, kad tai yra nuostabu gauti tokia progą,

nes po 10 arba 20 arba 30 metų savo tolimesnės kaip modelio karjeros,

gali būti, kad aš nebegalėčiau papsakoti kaip gavau savo pirmą darbą,

arba kaip aš susimokėju už koldežą,

kas dabar atrodo taip svarbu.

Jeigu yra kažkas ko galima pasimokyti iš mano kalbos, aš tikiuosi tai,

kad mes visi galime lengviau pripažinti

išvaizdos galią mūsų įsivaizduojamuose laimėjimuose

ir pralaimėjimuose.

Ačiū. (Aplosdismentai)