Kevin Slavin: Kaip algoritmai formuoja mūsų pasaulį

Kevin Slavin teigia, kad mes gyvename pasaulyje, kuris sukurtas algoritmams ir yra vis labiau jų valdomas. Šioje jaudinančioje TEDGlobal konferencijos kalboje jis demonstruoja, kaip šios sudėtingos kompiuterinės programos nustatinėja šnipinėjimo taktikas, akcijų kainas, filmų scenarijus ir architektūrą. Jis įspėja, kad mes rašome kodą, kurio negalime suprasti, su pasekmėmis, kurių negalime kontroliuoti.

Tai fotografo

Michael Najjar nuotrauka.

Ji yra tikra

ta prasme, kad jis nuvyko į Argentiną,

kad tai nufotografuotų.

Bet tai kartu ir fikcija. Su šia nuotrauka buvo nemažai padirbėta.

Iš tikrųjų jis

skaitmeniniu būdu pertvarkė

visus kalnų kontūrus,

kad šie atitiktų Dow Jones indekso pokyčius.

Tai, ką jūs matote,

tas status skardis su slėniu,

tai yra 2008-ųjų finansinė krizė.

Nuotrauka buvo padaryta,

kai mes buvome žemiausiame taške.

Aš nežinau, kur mes esame dabar.

Tai Hang Seng indeksas

Honkongo akcijų biržoje.

Panaši topografija.

Įdomu, kodėl.

Tai yra menas. Tai metafora.

Esmė tame,

kad ši metafora kandžiojasi.

Būtent dėl to aš noriu šiandien pasiūlyti,

kad mes šiek tiek permąstytume

šiuolaikinės matematikos vaidmenį --

ne tik finansinės, bet ir bendrosios matematikos.

Tai tarpinė būsena

tarp to, ką mes paimame iš mus supančio pasaulio,

ir to, kas iš tikro pradeda jį formuoti --

tiek išorinį tiek vidinį pasaulį.

Tiksliau tai yra algoritmai,

kurie iš esmės yra matematika,

kurią naudoja kompiuteriai sprendimų priėmimui.

Jie sukuria tiesos įspūdį,

nes jie nuolatos kartojami.

Jie sustabarėja ir užkalkėja

ir tampa realiais.

Aš apie visa tai mąsčiau skrisdamas

transatlantiniu reisu prieš pora metų,

nes visai atsitiktinai sėdėjau

šalia savo bendraamžio vengrų fiziko

ir kalbėjomės

apie tai, kaip fizikai gyveno Šaltojo karo

metu Vengrijoje.

Aš paklausiau, "Kuo jūs užsiimdavote?"

Jis atsakė, "Na, daugiausia "nematomų" lėktuvų paieškomis."

Aš tariau, "Tai geras darbas. Tai įdomu.

Kaip tai vyksta?"

Tam suprasti reikia

suvokti, kaip veikia "nematomumas".

Nors tai ir labai supaprastinta,

bet iš esmės negalite

padaryti, kad radaro signalas eitų kiaurai

per 156 tonas plieno danguje.

Lėktuvas tiesiog taip neišnyks.

Bet jei paverstumėte tą didžiulį, sunkų

objektą

milijonu mažų objektų --

tarsi į paukščių būrį --

tuomet ieškantis radaras

turės sugebėti pastebėti

kiekvieną paukščių pulką danguje.

Jei jūs radaras, tai tikrai nedėkinga užduotis.

Jis atsakė, "Taip, bet taip yra, jei esi radaras.

Tad mes nenaudojome radarų;

mes sukūrėme juodą dėžę, ieškančią elektrinių signalų,

elektroninių komunikacijų.

Kai tik mes pastebėdavome paukščių pulką, perduodantį elektroninius signalus,

darydavome išvadą, kad tai kažkaip susiję su amerikiečiais."

Aš tariau, "Taip.

Tai įdomu.

Tai jūs iš esmės išmetėte į šiukšlyną

60 metų aeronautikos tyrimų.

Koks buvo jūsų kitas žingsnis?

Ką veikėte, kai užaugote?"

Jis atsakė,

"Na, finansinės paslaugos."

Aš ištariau "O!".

Tuo metu tai buvo populiari tema.

Paklausiau, "Kaip tai vyksta?"

Jis atsakė, "Na, šiuo metu Volstryte dirba 2000 fizikų

ir aš esu vienas iš jų."

Pasidomėjau, "Kas yra Volstryto "juodoji dėžė"?"

Jis tarė, "Keista, kad taip klausi,

nes tai ir vadinama "juodosios dėžės prekyba".

Kartais vadinama algoprekyba,

algoritmine prekyba."

Algoritminė prekyba išsivystė iš dalies dėl to,

kad instituciniai prekeiviai susidūrė su tomis pačiomis problemomis,

kaip ir Jungtinių Valstijų oro pajėgos.

Jie turėjo valdyti tas pozicijas --

ar tai būtų Proctor & Gamble ar Accenture, nesvarbu --

jie valdė milijonų akcijų srautus

visoje rinkoje.

Jei jūs atliksite viską vienu metu,

tai kaip žaidžiant pokerį eiti "all in".

Jūs atskleidžiate savo kortas.

Jie turėjo rasti būdą --

tam jie naudoja algoritmus --

išskaidyti visą sandėrį

į milijoną mažų transakcijų.

Visas stebuklas ir siaubas yra tai,

kad ta pati matematika,

naudojama viso reikalo skaidymui

į milijoną mažų veiksmų,

gali būti naudojama milijono mažų veiksmų radimui,

jų sujungimui

ir išsiaiškinimui, kas iš tikrųjų vyksta rinkoje.

Jei norite suvokti,

kas šiuo metu vyksta akcijų rinkoje,

įsivaizduokite krūvą algoritmų,

iš esmės sukurtų pasislėpti,

ir krūvą algoritmų, sukurtų aniems surasti ir atlikti veiksmus.

Visa tai puiku ir gražu.

Tai yra 70 procentų

Jungtinių Valstijų akcijų rinkos,

70 procentų veikiančios sistemos,

dar žinomos, kaip jūsų pensija,

jūsų hipoteka.

Kas gali blogo nutikti?

Gali nutikti taip,

kaip nutiko maždaug prieš metus,

kai per penkias minutes prapuolė devyni procentai visos rinkos.

Jie tai pavadino "2:45 staigia griūtimi".

Visiškai netikėtai devyni procentai tiesiog dingsta

ir iki pat šios dienos niekas

negali atsakyti, kas nutiko,

nes niekas to neužsakė, niekas neprašė.

Niekas nekontroliavo to, kas vyksta.

Viskas, ką jie turėjo,

tai monitorius prieš akis

su skaitmenimis

ir elementariu raudonu mygtuku,

ant kurio užrašyta "Stop".

Tame ir esmė,

kad mes rašome dalykus,

mes rašome dalykus, kurių nebegalime perskaityti.

Mes kažką pavaizdavome

neįskaitomai.

Mes praradome suvokimą,

kas iš tikrųjų vyksta

šiame mūsų sukurtame pasaulyje.

Ir mes pradedame judėti pirmyn.

Bostone yra kompanija pavadinimu Nanex.

Jie naudoja matematiką, magiją

ir dar net nežinau ką.

Jie paima visus rinkos duomenis

ir kartais aptinka kai kuriuos iš šių algoritmų.

Juos suradę jie juos ištraukia

ir prisega prie sienos tarsi drugelius.

Jie daro tai, ką mes visuomet darydavome

susidūrę su dideliu kiekiu mums nesuprantamų duomenų --

mes suteikiame jiems vardus

ir istorijas.

Tuos, kuriuos surado,

jie pavadino Peiliu,

Karnavalu,

Bostono Maišyklė,

Prieblanda.

Triukas tame,

kad tai gali rasti ne tik rinkoje.

Šitokius dalykus galite rasti bet kur,

kai tik išmoksite juos atpažinti.

Galite rasti čia: knygą apie muses,

kurią galėjote matyti Amazon parduotuvėje.

Galbūt pastebėjote,

kai jos kaina siekė 1.7 milijono dolerių.

Ji išparduota -- vis dar...

(Juokas)

Jei jūs nusipirkote ją už 1.7 milijono, tai buvo puikus sandėris.

Po kelių valandų kaina pakilo

iki 23.6 milijono dolerių

be siuntimo ir pristatymo išlaidų.

Tad kyla klausimas:

Niekas nieko nepirko ir nepardavė; kas gi vyko?

Tokį elgesį galite matyti Amazon taip pat dažnai,

kaip ir Volstryte.

Kai pastebite tokį elgesį,

tai yra konfliktuojančių

algoritmų įrodymas.

Algoritmai užstringa uždarame cikle

be jokios žmogaus priežiūros.

Be jokios brandžios priežiūros,

kuri pasakytų, "Iš tikrųjų 1.7 milijono yra gana daug."

(Juokas)

Netflix viskas taip pat, kaip ir Amazon.

Per visus veiklos metus

Netflix naudojo keletą skirtingų algoritmų.

Jie pradėjo su Cinematch ir bandė daugybę kitų.

Buvo Dinozaurų Planeta, buvo Gravitacija.

Dabar jie naudoja Praktišką Chaosą.

Praktiškas Chaosas, kaip ir visi Netflix algoritmai,

bando daryti tą patį.

Jis bando jus perprasti,

perprasti programinę įrangą, esančią žmogaus kaukolėje tam,

kad galėtų rekomenduoti filmą, kurį

norėtumėte pažiūrėti netrukus --

tai yra labai labai sunki užduotis.

Bet užduoties sunkumas

ir faktas, kad ji nėra pilnai įvykdyta,

nepanaikina

Praktiško Chaoso pasekmių.

Praktiškas Chaosas, kaip ir visi Netflix algoritmai,

galų gale nustato

60 procentų

filmų nuomos apimčių.

Vienas kodo gabalėlis

su supratimu apie jus

yra atsakingas už 60 procentų tų filmų.

Bet jeigu jūs galėtumėte reitinguoti filmus

dar prieš juos pastatant?

Ar tai nebūtų patogu?

Na, Holivude yra duomenų specialistų iš Jungtinės Karalystės,

turinčių istorijų algoritmus --

Epagogix kompanija.

Galite duoti savo scenarijų

ir jie jį įvertins kiekybiškai,

ar tai 30-ies milijonų dolerių filmas,

ar 200 milijonų dolerių filmas.

Esmė tame, kad tai ne Google.

Tai ne informacija.

Tai ne finansinė statistika; tai kultūra.

Ką jūs čia matote,

ar ko čia paprastai nematote,

yra kultūros fizika.

Ir jei šie algoritmai,

kaip ir Volstryto algoritmai,

tiesiog vieną dieną suges ir išsikreips,

kaip mes tai sužinosime,

kaip tai atrodys?

Ir jie jūsų namuose. Jie jūsų namuose.

Tai du algoritmai besivaržantys dėl jūsų svetainės.

Tai tu skirtingi valymo robotai,

turintys labai skirtingą supratimą, kas yra švaru.

Jūs galite tai pamatyti

juos sulėtinę ir pritvirtinę šviesos šaltinį.

Jie tarsi slapti jūsų svetainės architektai.

Ir idėja, kad pati architektūra

yra susijusi su algoritmine optimizacija,

nėra tokia neįtikima.

Tai visiškai realu ir tai vyksta šalia jūsų.

Labiausiai tai juntama

būnant uždaroje metalinėje dėžėje,

naujo tipo lifte,

kurį vadina tikslo kontrolės liftu.

Čia tie, prieš į kuriuos įlipdamas turi pasirinkti,

į kurį aukštą nori patekti.

Jis naudoja vadinamąjį dėžės pakavimo algoritmą.

Daugiau jokių kvailysčių

leidžiant visiems lipti į bet kurią kabiną.

Visi norintys patekti į dešimtą aukštą lipa į antrą kabiną,

o visi vykstantys į trečią aukštą lipa į penktą kabiną.

Problema ta,

kad žmonės išsigąsta.

Žmonės supanikuoja.

Ir jūs suprantate, kodėl. Suprantate, kodėl.

Nes lifte

trūksta kai kurių svarbių įtaisų, pavyzdžiui, mygtukų.

(Juokas)

Dalykų, kuriuos naudoja žmonės.

Jame tėra

skaitmuo, kuris didėja ar mažėja,

ir raudonas mygtukas su užrašu "Stop."

Ir tam mes kuriame dizainą.

Mes kuriame dizainą, skirtą

mašinų tarpusavio bendravimui.

Ir kaip toli mes galime nueiti? Kaip toli galime nueiti?

Galime nueiti labai labai toli.

Grįžkime į Volstrytą.

Nes Volstryto algoritmams

svarbiausia yra viena savybė --

greitis.

Jie veikia milisekundžių ir mikrosekundžių ribose.

Kad suvoktumėte, kas yra mikrosekundė,

pelės mygtuko paspaudimas užtrunka

500,000 mikrosekundžių.

Bet jei esate Volstryto algoritmas

ir atsiliekate penkiomis mikrosekundėmis,

jūs pralaimėtojas.

Jei būtumėte algoritmas,

ieškotumėte architekto, kokį sutikau Frankfurte.

Jis ištuštino dangoraižį --

išmetė visus baldus, visą žmonėms reikalingą infrastruktūrą,

paliko tik stovinčias plienines konstrukcijas,

skirtas sudėti serveriams --

viskas tam, kad algoritmas

priartėtų prie interneto.

Jūs galvojate, kad internetas yra tam tikra išskirstyta sistema.

Taip ir yra, bet ji skirstoma iš konkrečių vietų.

Štai iš kur ji skirstoma Niujorke:

Carrier viešbutis,

esantis Hadsono gatvėje.

Būtent iš ten laidai išeina į miestą.

Realybė tokia, kad kuo toliau esi nuo tos vietos,

kaskart atsilieki keliomis mikrosekundėmis.

Tie algoritmai Volstryte,

Marco Polo ir Čerokių Tauta,

jie atsilieka

aštuoniomis mikrosekundėmis nuo tų,

kurie užima ištuštintus pastatus

aplink Carrier viešbutį.

Taip tęsis ir toliau.

Mes ir toliau juos tuštinsime,

nes nei vienas iš mūsų, colis po colio,

svaras po svaro ir doleris po dolerio

negalime išspausti tiek pajamų iš tos vietos,

kiek sugeba Bostono Maišyklė.

Bet jei pažvelgtumėte iš toliau,

jei pažvelgtumėte iš toliau,

pamatytumėte 825 mylių ilgio tranšėją

tarp Niujorko ir Čikagos,

kurią paskutinius kelerius metus kasė

kompanija Spread Networks.

Tai optinis kabelis,

nutiestas tarp tų dviejų miestų tam,

kad perduoti vieną signalą

37 kartus greičiau, nei galite spustelėti pelės mygtuką --

vien šiems algoritmams,

vien Karnavalui ir Peiliui.

Kai apie tai pagalvoji,

kad mes braunamės per Jungtines Valstijas

su dinamitu ir akmens skaldikliais tam,

kad algoritmas galėtų atlikti sandėrį

trimis mikrosekundėmis greičiau,

viskas dėl tos komunikacijų sistemos,

kurios joks žmogus niekad nesupras,

tai tarsi parodo mūsų likimą

ir tam niekada nebus ribų.

Nelaimei, mums reikia atlikti daug sunkaus darbo.

Tai kol kas tik teorija.

Tai keli MIT matematikai.

Teisybės dėlei, aš nesuprantu daugumos dalykų,

apie kuriuos jie kalba.

Tai susiję su šviesos kūgiais ir kvantinėmis jungtimis.

Aš tikrai nieko apie tai nenutuokiu.

Bet aš suprantu šį žemėlapį.

Šis žemėlapis rodo,

jei nori uždirbti pinigų raudonų taškų rinkose,

kur gyvena žmonės, kur stovi miestai,

tai reikia įrengti serverius mėlynuosiuose taškuose,

kad pasiektum didžiausią efektyvumą.

Turbūt pastebėjote, kad dauguma tų mėlynų taškų

yra viduryje vandenyno.

Taip mes ir padarysime -- įrengsime plūdurus

ar platformas.

Mes praskirsime vandenį

tam, kad ištrauktume pinigus iš oro,

nes tai ir yra šviesi ateitis,

jei esate algoritmas.

(Juokas)

Įdomiausia ne patys pinigai.

Įdomiausia, ką tie pinigai skatina.

Mes formuojame pačią

Žemės planetą

šiuo algoritminiu efektyvumu.

Tai suvokęs

vėl pažvelgi

į Michael Najjar nuotraukas

ir supranti, kad tai ne metafora - tai pranašystė.

Tai mūsų sukurtos

matematikos seisminių, globalinių

pasekmių pranašystė.

Kraštovaizdis visada formavosi

dėl to keisto, sunkaus gamtos

ir žmogaus bendradarbiavimo.

Bet dabar atsirado trečioji bendros evoliucijos jėga: algoritmai --

Bostono Maišyklė, Karnavalas.

Mes juos turime suvokti, kaip gamtą.

Nes iš dalies, jie tokie ir yra.

Ačiū jums.

(Plojimai)