Religija ir vaikai

Hans Rosling uždavė klausimą: ar kai kurios religijos turi didesnius gimstamumo rodiklius nei kitos ir kaip tai paveikia pasaulio gyventojų augimą? Kalbėdamas TEDxSummit Dohoje (Katare), jis demonstruoja duomenis, paveiktus laiko ir religijos. Su jam būdingu humoru ir taiklia įžvalga Hans prieina stebinančią išvadą apie gimstamumą pasaulyje.

Ketinu kalbėti apie religiją.

Bet tai plati ir subtili tema,

taigi turiu save riboti.

Todėl kalbėsiu tik apie ryšį

tarp religijos ir seksualumo.

(Juokas.)

O tai labai rimta kalba.

Kalbėsiu tik apie tai, kas nuostabiausia.

Kai jauna pora kuždasi,

„Šiąnakt mes pradėsime kūdikį.“

Papasakosiu kaip religijos įtakoja

vienai moteriai tenkančių,
kūdikių skaičių.

Tai išties svarbu,

nes kiekvienas supranta,

kad yra tam tikra riba,

kiek žmonių gali tilpti šioje planetoje.

Kai kurie žmonės sako,

kad gyventojų skaičius pasaulyje
auga štai taip –

trys milijardai 1960-aisiais,

septyni milijardai
vien praėjusiais metais –

ir toliau augs,

nes yra religijų, kurios neleidžia
moteriai turėti mažai vaikų,

taip ir tęsis.

Kiek teisūs yra šie žmonės?

Kai aš gimiau, pasaulyje buvo
mažiau nei milijardas vaikų,

dabar, 2000-aisiais,
jų yra beveik du milijardai.

Kaip nuo to laiko pasikeitė

ir kaip, pasak ekspertų, dar keisis

vaikų skaičius šiame šimtmetyje?

Tai mįslė. Ką manote jūs?

Ar manote, kad skaičius kris
iki vieno milijardo?

Ar liks toks pats ir šimtmečio pabaigoje
pasieks du milijardus?

Ar skaičius vaikų iki 15-os metų augs,

ar augimas išliks toks pat spartus

ir pasieks keturis milijardus?

Tai pasakysiu savo kalbos pabaigoje.

Taigi, ką bendra su visu tuo
turi religija?

Suklasifikuoti religijas

yra kur kas sunkiau nei atrodo.

Tai pirmas žemėlapis
kurį atrandi Vikipedijoje.

Jis padalija pasaulį į
Abraomo sekėjus ir Rytų religijas,

tačiau tai nėra pakankamai tikslu.

Mes tęsėme paieškas Vikipedijoje
ir radome šį žemėlapį.

Bet jis padalina krikščionybę, islamą
ir budizmą

į daugybę subgrupių,

bet tai per daug detalu.

Todėl Gapminder
mes sukūrėme savo žemėlapį,

kuris atrodo taip.

Kiekviena šalis turi po burbulą.

Dydis pagal gyventojų skaičių –
didelė Kinija, didelė Indija;

spalva nurodo daugumos religiją.

Tai religija, kuriai priklauso

daugiau nei pusė žmonių.

Tai Rytų religijos Indijoje, Kinijoje
ir kaimyninėse Azijos šalyse.

Islamas yra daugumos religija

visur nuo Atlanto vandenyno,
per Viduriniuosius Rytus,

iki pietinės Europos ir per Aziją

iki pat Indonezijos.

Štai kur randame islamišką daugumą.

O krikščionišką daugumą randame
šiose šalyse. Jos pažymėtos mėlynai.

Ir tai dauguma Amerikos ir Europos šalių,

taip pat šalys esančios Afrikoje
ir kelios Azijoje.

Baltai pažymėtos šalys,
nepriskirtos jokiai grupei,

nes jokia religija
nesudarė 50 %

arba duomenys buvo netikslūs,
ar dėl kitų priežasčių.

Taigi buvome atsargūs.

Atleiskite už paprastumą
šiame paveikslėlyje

tai 1960-tieji.

Čia demonstruoju vaikų
tenkančių moteriai skaičių:

du, keturi ar šeši –

daug vaikų, mažai vaikų.

Štai čia pajamos asmeniui
doleriais (pakoreguotais kainų lygiui).

To priežastis – dauguma mano,
jog pirmiausia turi tapti pasiturinčiu,

kad galėtum turėti vaikų.

Taigi žemos pajamos čia,
aukštos ten.

Ir išties 1960-aisiais,

turėjai būti turtingu krikščioniu,
kad galėtum turėti kelis vaikus.

Japonija buvo išimtis.

Tai laikoma vienintele išimtimi.

Visos kitos šalys tik krikčioniškos.

Bet taip pat buvo tokių
krikščioniškų šalių,

kuriose moterys turėjo po šešis
ar septynis vaikus,

bet tai tik Lotynų Amerikoje ir Afrikoje.

O beveik visose šalyse,
kur dominuoja islamas,

moterys turėjo po šešis
ar septynis vaikus

nepriklausomai nuo pajamų.

Rytų šalyse skaičius vienodas,
išskyrus Japoniją.

Pažiūrėkime, kas įvyko pasaulyje.

Aš užvedu pasaulį ir važiuojam.

Matote, kaip 1962-aisiais
žmonės tampa turtingesni,

bet vaikų tenkančių moteriai
skaičius mažėja?

Pažiūrėkite į Kiniją.
Skaičius staigiai krenta.

Taip pat visose pasiturinčiose
islamiškose šalyse

bei vidutinių pajamų
krikščioniškose šalyse.

Kai pasiekiame šį šimtmetį,

jau matome pusę žmonijos čia apačioje.

2010-aisiais mes esame tarp 80% žmonių,

gyvenančių šalyse, kur moterys turi
vidutiniškai po du vaikus.

(Plojimai.)

Tai tikrai nepaprastas pasikeitimas.

(Plojimai.)

O štai čia – Jungtinių Valstijų šalys

su 40 000 dolerių gyventojui.

Prancūzija, Rusija, Iranas,

Meksika, Turkija, Alžyras,

Indonezija, Indija,

iki pat Bangladešo ir Vietnamo,

kurie turi mažiau nei 5% pajamų,
tenkančių Jungtinėms Valstijoms,

tačiau tiek pat vaikų tenkančių moteriai.

Galiu pasakyti, kad šie duomenys

yra stebinančiai geri visose šalyse.

Tai surašymo duomenys.

Tai nėra nepatikima statistika.

Taigi išvada yra ta,

jog nereikia tapti turtingu,
kad turėtum vos kelis vaikus.

Tai nutiko visame pasaulyje.

Atkreipkime dėmesį į religiją,

matome, kad Rytuose

nėra šalies, kurioje dominuotų religija,

skatinanti turėti daugiau nei tris vaikus.

Tuo tarpu islamo ar krikščionybės

dominuojamose šalyse

didelių skirtumų nėra.

Didelio skirtumo tarp šių religijų nėra.

Tačiau yra skirtumas pajamose.

Šalys, kuriose moterys turi
daugiau vaikų,

gauna žemesnes pajamas.

Dauguma jų Subsachario Afrikoje.

Bet taip pat yra šalių

kaip Gvatemala, Papua Naujoji Gvinėja,

ar Jemenas ir Afganistanas.

Dauguma mano, kad Afganistane ir Konge,

kurie išgyveno žiaurius konfliktus,

kad juose nėra gyventojų prieaugio.

Bet tiesa yra kitokia.

Šiandieniniame pasaulyje
greičiausias prieaugis

yra tose šalyse, kur
mirtingumas yra didžiausias.

Todėl kad kūdikio mirtis
kompensuojama nauju kūdikiu.

Tose šalyse moterys turi po šešis vaikus.

Mirtingumo rodikliai liūdina –
moterys netenka vieno ar dviejų vaikų.

Bet po 30-ties metų Afganistanas
išaugs nuo 30 iki 60 milijonų.

Kongas nuo 60 iki 120 milijonų.

Štai kas yra staigus gyventojų prieaugis.

Daugelis mano, kad šios šalys stagnuoja,
tačiau taip nėra.

Palyginsiu musulmonišką Senegalą

su krikščioniška Gana.

Pradėsiu nuo jų nepriklausomybės čia,

1960-ųjų pradžioje jie buvo čia viršuje.

Tik pažiūrėkite, ką jie padarė.

Tai nuostabus pagerėjimas –

nuo moteriai tenkančių septynių vaikų

sumažino skaičių iki 4-5.

Tai milžiniškas pagerėjimas.

Taigi, kaip tai pasiekti?

Šiose šalyse tai paaiškinti paprasta.

Tam, kad išgyventum, reikia vaikų.

Reikia išsikapstyti iš gilaus skurdo,

kad vaikai nebūtų svarbūs
tik kaip darbo jėga.

Būtina prieiga prie šeimos planavimo.

Ketvirtas veiksnys
turbūt yra visų svarbiausias.

Ketvirtąjį veiksnį aš pademonstruosiu

Kataro pavyzdžiu.

Štai mes turime šiandieninius
Katarą ir Bangladešą.

Jei pradėsime nuo jų nepriklausomybės,

įvykusios beveik vienu metu –
1971 m. ir 1972 m.

Matome įvykusius nuostabius pokyčius.

Pasižiūrėkite į Bangladešą ir Katarą.

Su tokiomis skirtingomis pajamomis,

vaikų skaičius šeimoje
krito beveik vienodai.

Kokios to priežastys Katare?

Padariau tai, ką darau visada.

Nuėjau į jų statistikos departamento
svetainę.

Tai puiki svetainė. Rekomenduoju.

Joje galima puikiai praleisti laiką.
Taigi suradau ten ir dar nemokamai

Kataro socialines tendencijas.

Labai įdomu ir išsamu.

Pasižiūrėjau į vaisingumo rodiklį gimus
ir bendrą vaisingumo rodiklį moteriai.

Kataro valdžios institucijų mokslininkai
ir ekspertai sako,

kad svarbiausi veiksniai yra šie:

santuokos sudaromos vėlesniame amžiuje,

daugiau moterų Katare gauna išsilavinimą,

moterys integruojamos į darbo rinką.

Aš tam labai pritariu.
Ir mokslas pritaria.

Tai šalis, kuri perėjo išties įdomų

modernizacijos procesą.

Taigi, būtini šie keturi veiksniai:

vaikai turi išgyventi,
jie neturi būti išnaudojami darbui,

moterys turi gauti išsilavinimą
ir integruotis į darbo rinką

ir šeimos planavimas turi būti prieinamas.

Pažvelkime dar kartą čia.

Šiandien vidutinis
vaikų skaičius pasaulyje

kaip Kolumbijoje – 2,4.

Čia yra šalys,
kurios yra labai neturtingos.

Tai štai kur reikia pagerinti šeimos
planavimą ir vakų galimybę išgyventi.

Aš labai rekomenduoju
Melinda Gates TED kalbą.

Čia apačioje matome daug šalių, kuriose
moteriai tenka mažiau nei du vaikai.

Taigi dabar grįžtu prie mįslės,

atsakymas yra du.

Mes pasiekėme aukščiausią vaikų skaičių.

Vaikų skaičius pasaulyje
daugiau nebeauga.

Vis dar diskutuojame kur naftos pikas,

bet be abejonės pasiekėme vaikų piką.

Gyventojų skaičius pasaulyję nustos augęs.

Jungtinių Tautų gyventojų skyrius sako,

kad skaičius nebeaugs
pasiekęs 10 milijardu.

Bet kodėl skaičius auga,
nors vaikai neauga?

Dabar jums pademonstruosiu.

Panaudosiu dėžes, kuriose
atkeliavo jūsų užrašinės.

Jos labai naudingos švietimo tikslams.

Kiekviena dėžė, tai
vienas milijardas žmonių.

Pasaulyje yra du milijardai vaikų.

Du milijardai jaunų žmonių
nuo 15 iki 30 metų.

Skaičiai čia suapvalinti.

Taip pat yra vienas milijardas
30-45 m. žmonių

Ir beveik milijardas tarp 45-60 m.

Dar yra mano dėžutė.

Tai aš: virš 60-ties metų.

Mes esame čia viršuje.

Dabar įvyks, kaip mes sakome,
„didysis užpildymas“.

Jūs matote, kad čia trūksta
trijų milijardų.

Jų trūksta ne todėl, kad jie mirė;
jie niekada negimė.

Todėl, kad prieš 1980-uosius
gimdavo daug mažiau žmonių,

nei kad per pastaruosius 30 metų.

Taigi kas dabar įvyks yra gana paprasta.

Seni žmonės, liūdna, bet greitai mirsime.

Visi likę augsite ir susilauksite
2 milijardų vaikų.

Tada mirs seniausieji.

Likę augs ir susilauks 2 milijardų vaikų.

Senieji vėl mirs,
jūs sulauksite 2 mlrd. vaikų.

(Plojimai.)

Tai ir yra didysis užpildymas.

Tai neišvengiama.

Ar pastebėjote, kad skaičius išaugo

gyvenimo trukmei nepailgėjus
ir be vaikų prieaugio?

Religija mažai ką turi bendro su
moteriai tenkančiu vaikų skaičiumi.

Visos pasaulio religijos gali
pilnai išlaikyti savo vertybes

ir prisitaikyti prie šio naujo pasaulio.

Ir šiame pasaulyje mūsų bus
tik 10 milijardų,

jei skurdžiausi žmonės išbris iš skurdo,
jų vaikai išgyvens

ir šeimos planavimas bus prieinamas.

Štai ko reikia.

Bet tai neišvengiama, kad mūsų bus
dviem trim milijardais daugiau.

Taigi, kai diskutuojate ir planuojate

resursus ir energiją ateičiai,

turite planuoti dešimčiai milijardų

žmonių šioje planetoje.

Ačiū labai.

(Plojimai.)