100 sprendimų kaip atgal atsukti globalų atšilimą

Kas būtų jei galėtume iš atmosferos išimti daugiau šiltnamio dujų, nei išmetame? Strategas Chad Frischmann sako, kad toks hipotetinis scenarijus, kuris vadinasi „drawdown“, yra vientelė mūsų viltis sulaikyti klimato katastrofą. Savo, į ateitį žiūrinčioje paskaitoje, Chad’as pristato jau šiandien egzistuojančius klimato kaitos sprendimus: nuo įprastos perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių taktikos ir geresnio žemės valdymo, iki mažiau žinomų siūlymų pakeisti maisto gamybą, geriau planuoti šeimos gyvenimą ir skatinti mergaičių švietimą. Sužinokite kaip galime atsukti klimato kaitos keliamą grėsmę ir tuo pačiu sukurti pasaulį, kuriame vyrauja atgimimas, ne destrukcija.

Sveiki

Noriu jus supažindinti su žodžiu,
kurio galbūt nesate dar girdėję

bet turėtumėte žinoti

„drawdown“.

„Drawdown“ yra nauja mąstymo forma
apie veiksmus prieš klimato atšilima.

Tai norimos ateities siekinys,

ateities, kurioje atitaisyti klimato
atšilimo sukeltą žalą būtų įmanoma.

„Drawdown“ yra tas momentas,

kada atmosferoje esančių šiltnamio
dujų kiekis pradeda mažėti

kasmet.

Dar paprasčiau, tai kada

mes pradedame išimti daugiau šiltnamio
dujų nei paleidžiame į atmosferą.

Žinau, kad mums visiems klimato kaita
kelia nerimą,

bet klimato kaita tai nėra pati problema.

Klimato kaita yra tikrosios problemos
išraiška

Tai mūsų planetos atsokomoji reakcija
įspėjanti mus kas vyksta.

Problema yra globalinis šilimas,

kurį išprovokavo kylantys šiltnamio
dujų kiekiai atmosferoje atsiradę dėl

žmonių veiklos.

Kaip išspręsti šią problemą?

Kaip pradėti globalinio šilimo
atgręžimo procesą?

Vienintelis mums žinomas
būdas yra „drawdown“ –

vengti šiltnamio dujų
išmetimo į atmosferą,

ir išimti jau esančias šiltnamio dujas.

Žinau.

Atrodo šiandieninėje situacijoje
tai neįmanoma,

bet žmonija jau žino ką reikia padaryti.

Mes jau turime realias, dirbančias
technologijas ir praktiką,

kuriomis galime pasiekti „drawdown“.

Ir tai vyksta jau dabar.

Mums tereikia paspartinti
įgyvendinimą ir

iškeisti baimės ir
painiavos pilnas kalbas

kurios sukelia tik apatiją,

į pokalbius apie supratimą ir galimumą

t.y. apie šitą šansą.

Aš dirbu organizacijai
pavadinimu „Project Drawdown“.

Per paskutinius ketverius metus

kartu su mokslininkų ir rašytojų komanda
iš viso pasaulio

mes išmatavome ir sužymėjome žemėlapyje

100 būdų kaip
panaikinti globalinį atšilimą.

80 iš jų jau šiandien egzistuoja, ir
įvykdžius visus kartu,

šie 80 veiksmų pasiektų „drawdown“
ir panaikintų globalinį atšilimą.

Likę 20 yra dar vystomos technologijos

kurioms atėjus į rinką,

mūsų progresas ženkliai pagreitės.

Šie sprendimo būdai yra

įgyvendinami, galimi naudoti
dideliu mastu,ir finansiškai prieinami.

Kiekvienas iš jų atlieka
bent vieną iš šių funkcijų:

pakeičia esamą iškastinio kuro energiją
į energiją iš atsinaujinančių resursų;

sumažina energijos vartojimą per
perėjimą prie efektyvesnių technologijų

ir pakeičia mūsų įpročius;

sekvestruoja anglį augalinėje
biomasėje ir dirvožemyje pasitelkiant

stebuklingąjį fotosintezės procesą,

su kuriuo susipažįstame dar mokykloje.

Šių trijų mechanizmų kombinacija

mums leidžia pasiekti „drawdown“.

Kaip mums ten patekti?

Štai trumpas atsakymas.

Sąrašas su 20 efektyviausių sprendimų
globalaus atšilimo panaikinimui.

Aš jums papasakosiu detaliau,

bet per keletą sekundžių
apžiūrėkime šitą sąrašą.

Jis gana eklektiškas, žinau,

nuo vėjo malūnų jūroje iki
švietimo mergaitėms

nuo augalinės mitybos iki
saulės baterijų technologijos ant stogo.

Todėl truputėlį išskirstykime viską.

Dešinėje matysite skaičiavimus
gigatonomis,

t.y. milijardais tonų.

Tas skaičius rodo kiek anglies dvideginio
bus sumažėję atmosferoje jei

tas sprendimas bus vykdomas

globaliai, trisdešimties metų periodu.

Kai galvojame apie sprendimus
klimato kaitai

dažnai mintis pasisuka link
elektros gamybos.

Mes manome, kad atsinaujinančių šaltinių
energija yra svarbiausias sprendimas

ir tai žinoma yra labai svarbu.

Bet noriu atkrepti jūsų dėmesį, kad
šiame sąraše tik

penki sprendimai iš dvidešimt
susiję su elektra.

Mus nuoširdžiai nustebino tai,

kad net aštuoni iš dvidešimt yra susiję su
maistu.

Maisto įtaka klimatui, turbūt nustebintų
daugelį,

ir mūsų rezultatai parodo, kad
kasdieniai mūsų sprendimai apie tai

kokį maistą mes gaminame, perkame
ir vartojame

yra turbūt svarbiausias indėlis
kuriuo

kiekvienas asmeniškai galime prisidėti
prie globalinio atšilimo stabdymo.

Kaip mes naudojame žemę
taip pat yra labai svarbu.

Apsaugodami miškus ir pelkes

mes apsaugome, išplečiame ir sukuriame
„kriauklę“ tiesioginiam anglies

nutekėjimui iš atmosferos.

Taip galime įvykdyti „drawdown“.

Kartu paėmus, maisto pramonę ir
žemės naudojimą,

pasirodo kad 12 iš 20 sprendimų yra susiję
su tuo kodėl ir kaip mes naudojame žemę.

Tai iš esmės pakeičia tradicinį mastymą
apie sprendimus klimato kaitos stabdymui.

Bet sugrįžkime į sąrašo pradžią,

nes manau kad tai kas yra ten
jus taip pat gali nustebinti.

Didžiausią poveikį turintis sprendimas

pagal mūsų analizę būtų
šaldytuvų valdymas,

arba tinkamas tvarkymas ir atsikratymas
chlorfluorangliavandenių, trumpiau CFA,

šios medžiagos naudojamos oro atšaldymui
šaldytuvuose ir oro kondicionieriuose.

Mes puikiai padirbėjome,
ir su Montrealio protokolu

sumažindami CFA medžiagų gamybą,

dėl jų neigiamo efekto ozono sluoksniui.

Bet CFA pakeitė HFCs
(hidrofluorangliavandeniliai),

kurie yra šimtais ar tūkstančiais kartų
galingesnės šiltnamio dujos

nei angllies dvideginis.

Ir tas sumažėjimas 90-čia gigatonų
yra konservatyvus įvertis.

Paskaičiavus 2016 metų Kigali
susitarimo poveikį, kuriuo

reikalaujama laipsniškas
hidrofluorangliavandenilių

pakeitimas natūraliais, ir jau
šiandien egzistuojančiais aušikliais,

išvengtume nuo 120 iki beveik 200
gigatonų

šiltnamio dujų.

Galbūt jūs panašiai nustebote kaip mes.

Prieš pradedant gilintis į konkrečius
sprendimus

galbūt jus domina kaip
mes atlikome šiuos skaičiavimus.

Pirmiausia, mes surinkome daugybę
faktų ir informacijos

ir naudodami statistinę analizę
sukūrėme intervalus,

kuriais galime pagrįstai parinkti

vertes modelio parametrams.

Šiame visame projekte mes pasirinkome
konservatyvų duomenų traktavimą.

Visa informacija yra sukeliama į modelį,

kuris ambicingai, bet realistiškai
rodo kaip ateityje mūsų pasirinkimai

galėtų lygintis su nepasikeitusiu
mūsų elgesiu.

Pavyzdžiui, CO2 sumažėjimas
84 gigatonomis dėl vėjo malūnų jūroje,

gaunamas iš energijos, pagamintos
vėjo turbinomis,

kurią kitu atveju gamintų anglies
ir dujų elektrinės.

Mes apskaičiuojame kiek kainuotų
pastatyti ir eksplotuoti tokias elektrines

ir kiek šiltnamio dujų būtų išleista.

Tokiu pačiu būdu mes palyginame ir
atliekų perdirbimą su jų užkasimu,

bioįvairovei palankų
ir intensyvų industrinį ūkininkavimus,

miškų apsaugojimą ir kirtimą.

Tada visi mūsų rezultatai yra
integruojami per visas sistemas, kad

kad gautume teisingą rezultatą.

Viską sudėjus žiūrime ar
iš tikrųjų pasiekiame „drawdown“.

Gerai, pažiūrėkime į
konkrečius sprendimus.

Saulės jėgainės ant
stogo yra 10-toje vietoje.

Kai galvojame apie Saulės baterijas

dažniausiai įsivaizduojame sandėlį
Majamyje padengtą saulės elementais.

Bet šie sprendimai yra aktualūs
miesto ir kaimo vietovėse,

aukšto ir žemo pragyvenimo lygio šalyse,

ir duoda naudos kiekvienoje pakopoje.

Čia yra šeima gyvenanti šiaudų saloje
Titikakos ežere,

ir jie priima pirmą saulės bateriją.

Prieš tai jie naudojo žibalą
valgio gaminimui ir šviesai;

žibalas šiaudų saloje.

Taigi įvesdami saulės baterijas, ši
šeima ne tik sumažina šiltnamio dujų kiekį

bet ir pasirūpina saugumu ir
patikimumu savo namų ūkyje.

Tropiniai miškai
patys byloja savo istoriją.

Sprendimas apsaugoti šiai dienai
sumenkintą žemę tropikuose

ir leisti jai natūraliai atsikurti

yra 5-toje vietoje tarp būdų kaip
sustabdyti globalinį atšilimą.

Medžiai yra lyg didžiuiliai
anglies gabalai.

Tai kasmet vykstantis „drawdown“ procesas

anglis yra paimama iš
amtosferos fotosintezės metu –

anglies dvideginis yra paverčiamas į orga-
ninę augalo biomasę ir grąžinamas į žemę.

Ir mums reikia pergalvoti kaip
mes gaminame maistą, kad jis

taptų palankus bioįvairovei.

Yra daug variantų kaip tai atlikti,
mes išnagrinėjome daugiau nei 13,

ir tai nėra įnovatyvūs maisto
gamybos būdai.

Šiuos būdus mes naudojome
šimtmečiais, per daugybę kartų.

Tačiau, vis dažniau, šie būdai
yra pakeičiami moderniu žemės ūkiu

kuriuo skatinima arimas,
monokultūriškumas,

sintetinių trąšų ir pesticidų naudojimas,
kuris gadina ir paverčia žemę

šiltnamio dujų skleidėja.

Tuo tarpu bioįvairovei palankus žemės ūkis

sugrąžina produktyvumą
ir derėjimą dirvožemiui

padidina našumą,

pagerina vandens užlaikymą,

neša naudą mažiems ir dideliems
ūkiams, taip pat

sugrąžina anglį atgal į dirvožemį.

Taip laimi visi visi.

(Juokas)

Ir svarbu ne tik kaip gaminame maistą,

bet ir kaip jį vartojame –

tai turi didelį poveikį
klimato atšilimui.

Augalinė mityba nėra
veganiška ar vegetariška dieta,

nors aš sveikinu visus, kurie
tai pasirenka.

Tai yra sveika mityba,
atkreipiant dėmesį į suvartojamo

maisto kiekį, ir ypač
į suvalgomos mėsos kiekį.

Turtingesnėse pasaulio dalyse,

mes suvartojame per daug.

Tačiau, vargingesnėse šalyse,

suvartojama per mažai
kalorijų ir baltymų.

Reikia atstatyti pusiausvyrą

ir šis subalansavimas

reiškia, kad augalinė mityba
stoja į 4-tą vietą globalinio atšilimo

sustabdymo sprendimų sąraše.

Be to, maždaug trečdalis
viso pagaminto maisto yra nesuvalgoma,

o iššvaistytas maistas išskleidžia
neįtikėtiną 80% šiltnamio dujų.

Turime peržiūrėti visą
tiekimo grandinę, kurioje

jos dalyje patiriami nuostoliai.

Mažas pajamas turinčiose šalyse,
po to kai maistas palieka ūkius,

didelė dalis maisto yra
prarandama gana anskti,

nes trūksta infrastruktūros ir
sunku produktus sandėliuoti.

Mažų pajamų šalyse, patys
vartotojai maisto nešvaisto,

nes ir taip patiria sunkumus
bandydami išmaitinti savo šeimas.

Tuo tarpu, Išsivysčiusiose šalyse,
kai maistas palieka ūkius,

didžiąją dalį iššvaisto
paskutinės grandys –

parduotuvės ir vartotojai,

maistas patenka į sąvartynus,

kur jam pūnant išsiskiria

metano dujos.

Tai vartotojų pasirinkimo problema.

Tai nėra technologinė problema.

Užkirsti kelią maisto eikvojimui

yra sprendimas numeris trys.

Bet štai įdomus dalykas.

Pažiūrėjus į visą maisto sistemą kartu,

ir įgyvendinus
visus produkcijos sprendimus:

biologinei įvairovei palankūs ūkiai,

augalinė mityba,

maisto atliekų mažinimas,

mūsų tyrimai parodo, kad
pagamintumėm užtektinai maisto

jau esančioje dirbamoje žemėje
ir pamaitintumėm pasaulio populiaciją

sveiku, maistingu
maistu iki 2050 ir vėliau.

Tai reiškia, kad nereikia kirsti miškų
kad užaugintumėm užtektinai maisto.

Atsakymai yra tie patys globalinio atšili-
mo sustabdymui ir maisto saugumui.

Dar vienas sprendimas, apie kurį mažai
kas kalba –

šeimos planavimas.

Leisdami ir padėdami
moterims ir vyrams rinktis

kaip ir kada auginti šeimą,

per reprodukcinės sveikatos
klinikas ir šsilavinimą,

didindami priėjimą prie
kontraceptinių priemonių

ir užtikrindamį laisvę nuo persekiojimo,

galime sumažinti numatomą
žmonijos populiaciją iki 2050 metų.

Mažesnė populiaciją reiškia
mažesnį poreikį

elektrai, maistui, kelionėms, pastatams
ir visiems kitiems resursams.

Visa energija ir emisijos,

kurios reikalingos patenkinti
tą didelį poreikį,

būtų sumažintos, pasirūpinant
pagrindine žmogaus teise –

pasirinkti kada, kaip ir ar
auginti šeimą.

Bet šeimos planavimos negalimas
be vienodos kokybės išsilavinimo

mergaitėms,
kurioms dabar tai yra uždrausta.

Mes čia sau davėme šiek tiek laisvės

nes universalaus išsilavinimo poveikis

ir šeimos planavimo resursai

yra neatskiriamai sujungti

kad mums teko viską padalinti per vidurį.

Bendrai mergaičių švietimas
ir šeimos planavimas

yra numeris vienas atsakymas
globalinio atšilimo sustabdymui,

šiltnamio dujų sumažėtų maždaug
120 miljardų tonų.

Taigi, ar „drawdown“ įmanoma?

Atsakymas yra taip, įmanoma,

bet mums reikalingi visi 80 sprendimų.

Nėra sidabrinių kulkų ar tik keleto
sprendimų

kurie mums leis tai pasiekti.

Didžiausi sprendimai mus
nuvestų didelę kelio dalį,

bet tokio dalyko kaip mažas sprendimas
nėra.

Mums reikia visų 80.

O čia pasirodo puikus dalykas.

Mes norėtumėme įgyvendinti
šituos sprendimus

net jei globalinis atšilimas
nebūtų problema, nes

šie sprendimai neša naudą kiekvienoje pa-
kopoje visai žmonijos ir planetos gerovei.

Energija iš atsinaujinančių šaltinių –
tai švari ir visiems prieinama energija.

Augalinė mityba, sumažina maisto atliekas,

ir užtikrina sveiką ir sočią žmonių
populiaciją visame pasaulyje.

Šeimos planavimas ir mergaičių švietimas?

Tai žmonių teisės,

apie lyčių lygybė.

Tai ekonominis vystymasis
ir laisvė rinktis.

Tai teisingumas.

Biologinei įvairovei palankūs ūkiai,
ganyklos, medžius sauganti žedirbystė,

atstato dirvožemius, neša naudą ūkininkams

ir sugrąžina anglį atgal į žemę.

Ekosistemų apsaugojimas, apsaugo
ir biologinę įvairovę

taip pat garantuoja planetos
sveikatą

ir deguonį, kuriuo kvėpuojame.

Akivaizdi nauda visoms gyvybės rūšims
yra nesuskaičiuojama.

Bet pabaigai, nes turbūt visiems tai rūpi,

kiek visa tai kainutų?

Mes įvertinome kad visų 80-ties
sprendimų įgyvendinimas

kainuotų apie 29 trilijonus
dolerių per ateinančius 30 metų.

Tai maždaug trilijonas per metus.

Ir galbūt tai skamba kaip didelė suma,

bet prisiminkime, kad globalus BVP yra
daugiau nei 80 trilijonų per metus,

o numatoma nauda įgyvendinus
šiuos pasiūlymus

būtų 74 trilijonai sutaupytų dolerių –
beveik dvigubai daugiau nei jų kaina.

Reiškia, kad iš viso sutaupome
44 trilijonus dolerių.

Taigi „drawdown“ yra įmanoma.

Jeigu norime, tai padaryti galime.

Tai kainuotų ne tiek daug, o investicijos
sugrįžtų su kaupu.

Štai malonus siurprizas.

Kai įgyvendiname šiuos sprendimus,

mes pakeičiame esamą verslo metodą,

nuo sistemos, kuri išnaudoja
ir užsiima gavyba,

į naują sistemą, kuri iš esmės yra
grąžinanti ir atsikurianti.

Mums reikia pergalvoti globalius tikslus,

kad pajudėtumėm už ekologinės pusiausvyros

link regeneracijos,

ir pakeliui sustabdysime
globalinį atšilimą.

Ačiū jums.

(Plojimai)