Lithuanian 字幕

← Odė gyvenimui Žemėje

获得嵌入代码
34种语言

Showing Revision 13 created 05/03/2020 by Andrius Družinis-Vitkus.

  1. [Oliver Jeffers]
  2. [Odė gyvenimui Žemėje]

  3. Sveiki.

  4. Aš manau, kad man
    dar nepabaigus šio sakinio,
  5. girdėdami, kaip aš kalbu,
  6. jūs suprasite, kad aš esu kilęs
    iš vietovės vardu
  7. planeta Žemė.
  8. Žemė yra nuostabi.
  9. Ji yra namai mums.
  10. Ir mikrobams.
  11. Šitie [pyp] kol kas yra antram plane,
  12. nes, patikesit ar ne,
    jie nėra vientinteliai veikėjai.
  13. Ši planeta taip pat yra namai
    automobiliams, briuselio kopūstams,

  14. keistiems žuvies padarams
    su lempomis ant galvų;
  15. menui, ugniai,
  16. ugnies gesintuvams,
  17. įstatymams, balandžiams, alaus buteliams,
  18. citrinoms ir lemputėms,
  19. Pinot noir ir paracetamoliui,
  20. vaiduokliams, uodams, flamingams, gėlėms,
  21. ukalelei, liftams ir katėms,
  22. kačių filmukams, internetui,
  23. geležies sijoms,
    pastatams, baterijoms,
  24. visam išradingumui ir idėjoms,
    visoms gyvoms būtybėms...
  25. ir daugybei kitų dalykų.
  26. Viskam ką mes žinome
    ir apie ką esame girdėję.
  27. Beje, tai mano mėgstamiausia vieta.
  28. Ši maža sfera,
  29. plūduriuojanti šaltoje ir vienišoje
    visatos dalyje.
  30. Beje, mano akcentas yra is Belfasto,
    kuris yra...
  31. čia.
  32. Maždaug.
  33. Jūs tikriausiai manote,
    kad pažįstate šią planetą Žemę,

  34. nes jūs iš čia kilę.
  35. Tačiau tikėtina,
  36. kad kurį laiką nesusimąstėte
    apie pagrindus.
  37. Aš maniau, kad aš ją pažįstu.
  38. Aš net maniau,
    kad aš esu ekspertas.
  39. Iki tol, kol neprireikė
    paaiškinti viso pasaulio
  40. ir kaip jis veikia
  41. tam, kuris niekada nėra čia buvęs.
  42. Ne tai ką jūs galvojate,
  43. nors mano tėtis visad sakydavo
  44. kad tikras protingų būtybių
    visatoje ženklas
  45. yra tai, kad jie net nebando
    su mumis susisiekti.
  46. Iš tiesų tai mano naujagimis sūnus,
    kuriam aš bandžiau viską paaiškinti.
  47. Mes nauji tėvai,
  48. mano žmona ir aš,
  49. taigi mes jam, kaip ir visiems svečiams,
    apsilankantiems pirma karta,
  50. aprodėme namus.
  51. Štai kur tu gyveni, sūnau.
  52. Šitam kambary mes gaminame maistą.
  53. Šitam kambary kolekcionuojame kėdes,
    ir taip toliau.
  54. Įdomu aiškinti,
  55. kaip veikia planeta
    nulio metų vaikui.
  56. Tačiau po juokavimų,
  57. ir po suvokimo, kad nauji žmonės
    nežino absolučiai nieko
  58. ir kaip mažai tu pats žinai,
  59. paaiškinti visą planetą
    pasidaro pakankamai sudėtinga.
  60. Bet aš vistiek pabandžiau.
  61. Tomis pirmomis savaitėmis

  62. pasakodamas apie pasaulį
    tokį, koks jis man atrodė,
  63. aš pradėjau žymėtis
    visus pasakytus kvailus dalykus.
  64. Šios pastabos po truputį virto laišku,
  65. skirtu mano sūnui,
    kai jis išmoks skaityti.
  66. O tas laiškas tapo knyga
  67. apie pagrindinius principus
    ką reiškia būti žmogumi
  68. gyvenančiu Žemėje 21-ame amžiuje.
  69. Kai kurie dalykai yra tikrai akivaizdūs.
  70. Pvž., planeta yra sudaryta
    iš dviejų dalių:
  71. žemės ir jūros.
  72. Kai kurie mažiau akivaizdūs,
    kol nepradedi apie jus galvoti.
  73. Pavyzdžiui, laikas.
  74. Kartais Žemėje dalykai juda lėtai.
  75. Bet dažniau jie juda greitai.
  76. Taigi laiką leiskite protingai,
    nes jis baigsis net nepastebėjus.
  77. Arba žmonės.
  78. Žmonių būna visokių formų,
    dydžių, ir spalvų.
  79. Mes visi atrodom skirtingai,
  80. elgiamės skirtingai, kalbam skirtingai,
  81. bet neapsigaukite.
  82. Mes visi žmonės.
  83. Aš suvokiu,
    kad iš visų visatos vietų,

  84. žmonės gyvena tik Žemėje,
  85. gali gyventi tik Žemėje.
  86. Ir netgi čia,
    tik ant kelių sausų vietų.
  87. Žemėje yra tik labai
    maža paviršiaus dalis
  88. tinkama žmonių gyvybei,
  89. ir čia, susispaudę,
    gyvename mes visi.
  90. Lengva pamiršti,
    kai esi taip arti žemės,
  91. akmenų, lapų, cemento,
  92. kokia iš tiesų suvaržyta
    yra ši erdvė.
  93. Žiūrint nuo pat žemės paviršiaus,
  94. horizontas, atrodo, tęsiasi amžinai.
  95. Juk mes nepratę kasdien galvoti,
  96. kurioj vietoj ant planetos rutulio
    mes esame
  97. ir kurioje visatos vietoje
    tas rutulys yra.
  98. Aš nenorėjau pasakoti
    savo sūnui tų pačių istorijų,

  99. kurias pasakojo mums
    augant Šiaurės Airijoje.
  100. Kad mes kilę
    iš mažos parapijos,
  101. kur gyvenimas už jos ribų
    yra visai nevarbus.
  102. Aš norėjau pabandyti pajusti,
    ką reikštų suvokti mūsų planetą
  103. kaip vieną sistemą,
    vieną objektą,
  104. kabantį visatoje.
  105. Tam,
  106. man prireiktų iškeisti
    plokščius knygų piešinius
  107. į 3D skulptūras skirtas gatvėms,
  108. ir man reiktų beveik 200 pėdų,
  109. Niujorko miesto kvartalo,
  110. pastatyti didelio masto modelį
    vaizduojantį mėnulį,
  111. Žemę ir mus.
  112. Šis projektą pavyko įgyvendinti
    Niujorko miesto High Line parke

  113. praeitą žiemą,
  114. per Apollo 11 misijos aplink Mėnulį
    50-tąjį jubiliejų.
  115. Po šios instaliacijos,
  116. man ir mano sūnui
    teko užsidėti astronauto šalmą
  117. ir leistis, kaip Apolo 11,
    prieš pusę šimtmečio,
  118. link Mėnulio.
  119. Mes apsukom aplink
  120. ir pažvelgėm atgal į mus.
  121. Aš pajaučiau,
  122. kaip vieniša ten tamsoje.
  123. Ir aš tik įsivaizdavau.
  124. Mėnulis yra vienintelis objektas
  125. bent kiek arčiau mūsų.
  126. Šito projekto mastu,
  127. kur mūsų planeta
    buvo 10 pėdų skersmens,
  128. Marsas, sekanti planeta,
    būtų jogos kamuolio dydžio,
  129. nutolusio per dvi mylias.
  130. Nors ribos visatoje
    nėra matomos,

  131. mano skulptūroje
  132. kiekviena riba buvo nubrėžta.
  133. Bet vietoj šalių pavadinimų
    ant suraižytos žemės,
  134. aš užrašiau, dar ir dar kartą,
  135. „čia gyvena žmonės, čia gyvena žmonės“.
  136. „Čia gyvena žmonės“.
  137. O ant Mėnulio buvo parašyta,
  138. „Čia negyvena niekas“.
  139. Dažnai aiškūs dalykai
  140. nėra tokie aiškūs,
    kol nepradedi apie juos galvoti.
  141. Žiūrėjimas į bet ką iš pakankamai
    didelio atstumo

  142. pakeičia viską,
  143. ką patyrė daug astronautų.
  144. Žmogaus akys Žemę tėra mačiusios
  145. Mėnulio atstumu.
  146. Kur kas toliau
  147. yra mūsų Saulės sistemos pakraščiai.
  148. Ir netgi kitos žvaigždės,
    kiti žvaigždynai.
  149. Visoje visatoje tėra vienintelis taškas
  150. randamas visuose žvaigždynuose,
  151. ir tas taškas yra
  152. čia, planeta Žemė.
  153. Tie piešiniai, kuriuos mes sugalvojome
    žvaigždžių grupėms
  154. tėra suprantami žiūrint iš čia.
  155. Jų istorijos suprantamos tik čia, Žemėje.
  156. Ir tik mums.
  157. Žmonėms.
  158. Mes esame istorijų sutvėrimai.
  159. Mes tampame istorijomis
    kurias sekame,
  160. mes esame istorijos,
    kurias sekė mums.
  161. Trumpam susimastykime apie
    žmonių civilizacijos istoriją Žemėje.

  162. Ji pasakoja apie išradingumą, eleganciją,
  163. dosnią ir saugančią prigimtį rūšies,
  164. kuri tuo pačiu yra
    susirūpinusi savimi, pažeidžiama
  165. ir nepaklusniai globėjiška.
  166. Mes, žmonės, saugome savo
    egzistencijos liepsną
  167. nuo daugybės primityvių elementų
    nepaklūstančių mums,
  168. didžiojo anapus.
  169. Bet visuomet tik į liepsną težiūrime.
  170. „Kiek mums žinoma“,
  171. sakant kaip teiginį,
  172. reiškia visų žinių sumą.
  173. Bet, pasakant kitaip,
  174. „kiek mums žinoma“
  175. reiškia kad mes nežinome visko.
  176. Tai ir yra nuostabi, trapi
    civilizacijos drama.
  177. Mes esame aktoriai ir žiūrovai
    visatos spektaklio,
  178. kuris mums reiškia tiek daug,
  179. bet nereiškia nieko
    niekur kitur.
  180. Kitavertus, gal ne tiek ir daug
    ir čia.
  181. Jei mes rimtai susimąstytume
    apie mūsų santykius su sava valtimi,

  182. mūsų Žeme,
  183. ši istorija būtų labiau apie
    neišmanymą ir gobšumą.
  184. Kaip ir Fausto atveju,
  185. žmogus, kuris manė valdantis viską
  186. išsiruošė apžiūrėti savo valdų.
  187. Jis lengvai pasisavino gėlę,
  188. avį, medį ir lauką.
  189. Ežeras ir kalnas
    pasidavė sunkiau,
  190. bet pasidavė ir jie.
  191. Ir tik bandant pasisavinti atvirą jūrą
  192. jo gobšumas įrodo jo klaidą
  193. kai, pagautas arogancijos,
  194. jis perlipa per bortą
    parodyti jūrai kas viršininkas.
  195. Tačiau jis nesuvokia,
  196. paneria po bangomis,
    nugrimzta į dugną.
  197. Jūra dėl jo nuliūdo,
  198. bet ir toliau liko jūra.
  199. Kaip ir visi kiti jo pavaldiniai,
  200. nes Fausto likimas jiems
    nereiškia nieko.
  201. Kad ir kaip mes tikėtume
    visatos svarba,

  202. mes neturėtume nieko
  203. be Žemės.
  204. Ji ir toliau laimingai suktųsi,
  205. užsimiršusi be mūsų.
  206. Šitoje planetoje yra žmonės.

  207. Mes gyvename savo gyvenimą,
  208. kartais pažiūrėdami viršun ir laukan,
  209. dažniausiai žiūrėdami žemyn ir vidun.
  210. Žiūrėdami į viršų ir brėždami linijas
    tarp švieselių danguje,
  211. mes bandome suprasti chaosą.
  212. Žiūrėdami žemyn, brėžiame linijas,
    kad žinotume kur mes priklausom
  213. ir kur ne.
  214. Mes dažniausiai pamirštame,
    kad šitos linijos, jungiančios žvaigždes
  215. ir dalinančios žemę,
  216. tegyvena mūsų galvose.
  217. Jos taip pat tėra istorijos.
  218. Mūsų kasdienis gyvenimas vyksta
  219. pagal istorijas kuriomis
    mes labiausiai tikime,
  220. o šiomis dienomis, istorija
    keičiasi mums ją berašant.
  221. Šiandienos istorijoje yra daug baimės,

  222. ir iki visai neseniai
  223. galingiausios istorijos
  224. buvo pripildytos kartėlio,
  225. ir jausmo, kad mums viskas nepasisekė,
    asmeniškai ir visiems kartu.
  226. Labai įkvepia matyti,
    kaip iš blogio kyla gėris.
  227. Kaip žmonės prabunda šiuo
    visuotinio atpildo metu
  228. suprasdami, kad mūsų
    tarpusavio ryšys
  229. yra vienas iš svarbiausių dalykų
    kuriuos turime.
  230. Tačiau grįžkim atgal.

  231. Po visų dejonių,
  232. mes labai mažai mėgaujamės
    vieninteliu dalyku,
  233. kuris mums kada nors pavyko.
  234. Tai, kad mes čia,
  235. kad mes iš viso gyvi.
  236. Kad mes vis dar gyvi.
  237. Prieš pusantro milijono metų
    radę degtukų dėžutę,
  238. mes dar nepadegėm viso namo.
  239. Kol kas.
  240. Mūsų šansai būti čia
    yra arti nulio.
  241. Tačiau mes esame.
  242. Tarp pavojų ir visko.
  243. Žemėje niekada negyveno
    žmonių daugiau nei dabar.

  244. Naudojančių daugiau daiktų.
  245. Pasidarė aišku, kad dauguma
    senų sistemų
  246. kurias mes patys sukūrėme
  247. susidėvėjo.
  248. Ir mums reikia kurti naujas.
  249. Jei ne mikrobai,
  250. mūsų bendras gaisras
    uždusintų mus visus.
  251. Stebint sustojančius
    pramonės ratus,
  252. nutylančią progreso mašiną,
  253. mes turime neįtikėtiną galimybę
  254. paspausti nustatymo mygtuką.
  255. Nueiti kitokiu keliu.
  256. Štai mes esame Žemėje.

  257. Ir gyvenimas Žemėje
    yra nuostabus dalykas.
  258. Ji atrodo didelė, ši Žemė,
  259. bet mūsų čia daug.
  260. septyni su puse milijardo,
    paskutiniu skaičiavimu
  261. ir vis daugiau kasdien.
  262. Netgi tada,
  263. turime pakankamai kiekvienam,
  264. jei tik visi dalinsimės.
  265. Taigi prašau,
  266. būkite geri.
  267. Žiūrint iš kitos pusės,

  268. jei Žemė yra vienintelė vieta
    kur gyvena žmonės,
  269. tai ji yra mažiausiai
    vieniša vieta visatoje.
  270. Čia daugybė žmonių,
    kurie mus gali mylėti
  271. ir daugybė žmonių,
    kuriuos galime mylėti mes.
  272. Mums reikia vienam kito.
  273. Tą suprantame dabar,
    labiau nei bet kada.
  274. Gero vakaro.