Jack Horner: Besikeičiantys dinozaurai.

Kur yra dinozaurų jaunikliai? Šioje kerinčioje TEDxVancouver kalboje paleontologas Jack Horner pasakoja kaip fosilijų kaukolių pjaustymas atskleidė šokiruojančią paslaptį apie vienus iš mūsų mylimiausių dinozaurų.

Ar galėčiau paprašyti, kad pakeltų rankas

arba paplotų

skirtingų kartų atstovai?

Man įdomu, kiek

čia yra trimečių - dvylikmečių.

(Juokas)

Nė vieno, ar ne?

Na gerai.

Aš kalbėsiu apie dinozaurus.

Ar atsimenate dinozaurus, kai buvote tokio amžiaus?

(Plojimai)

Žinote, dinozaurai yra gana juokingi.

(Juokas)

Dabar mes pasuksime kitokia kryptimi.

Tikiuosi, kad visi tai suprantat.

Taigi, aš jums iš karto tiesiai pasakysiu savo kalbos idėją.

Stenkitės neišnykti.

(Juokas)

Ir viskas.

(Juokas)

Žmonės manęs dažnai klausia –

tiesą sakant, tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų –

kodėl vaikai taip mėgsta dinozaurus?

Iš kur toks susižavėjimas?

Ir aš dažniausiai tiesiog atsakau:

„Na, dinozaurai – dideli,

kitokie ir išnykę."

Jie visi išnykę.

Na, tai nėra tiesa,

bet mes prieisime prie to vėliau.

Tai tokia tendencija:

dideli, kitokie ir išnykę.

Mano kalbos tema:

Formą keičiantys dinozaurai:

pirmalaikio išnykimo priežastis.

Na, aš manau, mes visi atsimename dinozaurus.

Jų yra visokių formų.

Visokių rūšių.

Prieš daug metų,

1900-ųjų pradžioje,

muziejai ieškojo dinozaurų.

Jie juos susirinko.

Ir tai įdomi istorija.

Kiekvienas muziejus norėjo truputį didesnio ar geresnio

nei turėjo kiti.

Taigi, jei muziejus Toronte

susirinkdavo didelį tiranozaurą,

tai muziejus Otavoje norėjo didesnio

ir geresnio.

Ir taip buvo su visais muziejais.

Taigi, visi ieškojo

didesnių ir geresnių dinozaurų.

Ir taip buvo 1900-ųjų pradžioje.

Bet maždaug 1970-siais

kai kurie mokslininkai sėdėjo

ir galvojo: „Kas per..?

Pažiūrėkite į šiuos dinozaurus.

Jie visi dideli.

O kur visi mažieji?''

Ir jie mąstė apie tai

ir netgi rašė apie tai straipsnius.

„Kur yra maži dinozaurai?''

(Juokas)

Na, nueikite į muziejų ir pamatysit;

pamatysit, kiek dinozaurų jauniklių ten yra.

Žmonės galvojo – ir tai iš tiesų buvo problema –

žmonės galvojo,

kad jei jie būtų radę mažus dinozaurus,

jauniklius dinozaurus,

jie būtų juos lengvai atpažinę.

Turėtume didelį dinozaurą

ir mažesnį dinozaurą.

Bet jie turėjo tik didelius dinozaurus.

Ir dėl to kalti du dalykai.

Pirma, mokslininkai turi ego,

ir mokslininkai mėgsta duoti dinozaurams pavadinimus.

Jie mėgsta duoti pavadinimus viskam.

Kiekvienam patinka turėti gyvūną, kuriam pats davė pavadinimą.

(Juokas)

Taigi, kiekvieną kartą kai jie atrasdavo ką nors kas atrodydavo šiek tiek kitaip,

jie jį pavadindavo šiek tiek kitokiu vardu.

Ir žinoma, nutiko taip, kad

mes turime daugybę skirtingų dinozaurų.

1975-aisiais

kažkieno galvoje užsidegė lemputė.

Dr. Peter Dodson

iš Pensilvanijos universiteto

galų gale suprato,

kad dinozaurai augo

taip kaip paukščiai,

o tai skiriasi

nuo to kaip auga ropliai.

Tiesą sakant,

jis naudojo paukštį kazuarą kaip pavyzdį.

Ir tai gana sumanu: kazuaras

arba bet koks kitas paukštis, kuris turi skiauterę ant galvos,

pirmiausia pasiekia

80 procentų suaugusiojo kūno svorio

ir tik tada pradeda augti jo skiauterė.

Tik pagalvokit apie tai.

Jie iš esmės išlaiko savo jauniklišką išvaizdą

labai ilgai.

Taigi, alometrinė kaukolės ontogenezė

yra santykinis kaukuolės augimas.

Taigi, matote,

kad jei rastumėte tokį,

kuris būtų užaugęs tik 80 procentų,

ir nežinotumėte, kad jis išaugs į kazuarą,

jūs manytumėt, kad tai du skirtingi gyvūnai.

Tai buvo problema

ir Peter Dodson atkreipė į ją dėmesį

naudodamasis ančiasnapiais dinozaurais

tada vadintais hipakrozaurais.

Ir jis pademonstravo,

kad jei turėtume jauniklį ir suaugusį hipakrozaurą

ir įsivaizduotume kaip turėtų atrodyti vidurkis tarp jų dviejų,

jei dinozauro augimas būtų linijinis,

tai jis turėtų maždaug per pus mažesnę

skiauterę nei suaugęs dinozauras.

Tačiau iš tikrųjų paauglys dinozauras

sveriantis 65 procentus suaugusio dinozauro svorio

neturėjo jokios skiauterės.

Tai įdomu.

Štai čia

žmonės ir vėl paklydo.

Turiu omeny, kad jei jie

būtų priėmę Peter Dodson darbą,

tai mes turėtume daug mažiau dinozaurų

nei turime dabar.

Bet mokslininkai turi ego,

jiems patinka duoti daiktams pavadinimus.

Ir taigi jie pradėjo vadinti dinozaurus,

nes jie buvo skirtingi.

Dabar mes turime būdų patikrinti

ar dinozauras ar bet kuris kitas gyvūnas

yra jaunas ar senas.

Tai daroma perpjaunant jų kaulus.

Bet pjaustyti dinozauro kaulus,

turbūt įsivaizduojate, yra sunki užduotis,

nes muziejuose

kaulai yra branginami.

Nueini į muziejų, kur jie labai rūpinasi kaulais.

Jie deda juos į poroloną, mažus konteinerius.

Jie gerai prižiūrimi.

Jiems nepatinka, jei ateini

ir nori juos perpjauti pjūklu ir pažiūrėti į vidų.

(Juokas)

Taigi, paprastai jie neleidžia to daryti.

Bet aš turiu muziejų

ir aš renku dinozaurus

ir galiu savuosius prapjovinėti.

Tą aš ir darau.

(Plojimai)

Taigi, prapjauni mažą dinozaurą –

viduje jis labai porėtas kaip A.

O jei prapjauni vyresnį dinozaurą,

jis labai masyvus.

Iš kart gali pasakyti, kad tai subrendęs kaulas.

Taigi, tikrai lengva juos atskirti.

Aš noriu

parodyti jums šituos.

Šiaurės Amerikoje, Jungtinių Valstijų šiaurinėse lygumose

ir pietinėse Albertos ir Saskačevano lygumose

yra toks uolienų darinys vadinamas Hell Creek Formation,

kur randami paskutiniai Žemėję gyvenę dinozaurai.

Ir jų yra 12 –

juos kiekvienas atpažįsta –

turiu omeny 12 pirminių dinozaurų,

kurie išnyko.

Taigi, mes juos tuoj įvertinsime.

Tai yra panašu į tai, ką aš dirbu.

Taigi, su savo studentais, su savo darbuotojais

mes juos prapjovinėjome.

Kaip suprantate,

prapjauti didelį kaulą yra viena,

bet kai nueini į muziejų

ir sakai: „Ar jūs neprieštarautumėte jei aš perpjaučiau

jūsų dinozauro kaukuolę?",

jie sako: „Eikit iš čia".

(Juokas)

Taigi, čia yra 12 dinozaurų.

Ir pirmiausia pažiūrėkime į šiuos tris.

Taigi, šitie dinozaurai vadinami pachicefalozaurais.

Ir visi žino, kad

šie trys gyvūnai yra giminingi.

Yra spėjama,

kad jie susiję

kaip pusbroliai ar kažkas panašaus.

Bet niekas niekad nepagalvojo,

kad jie gali netgi labiau susiję.

Kitaip tariant,

žmonės žiūrėjo į juos ir matė jų skirtumus.

Bet visi žinote,

kad jei norite nustatyti,

ar esate giminės su savo broliu ar seserim

jūs negalite spręsti pagal skirtumus.

Jūs galite spręsti apie giminystės ryšius

pagal panašumus.

Taigi, žmonės žiūrėjo į šituos

ir kalbėjo apie tai, kokie jie skirtingi.

Pachicefalozauras turi didelę, storą kupolo formą ant galvos

ir kelis mažus iškilumus ant pakaušio,

ir keletą gumbų and nosies galo.

O stigimolokas, kitas dinozauras

gyvenęs tuo pačiu laiku,

turi ragus kyšančius iš pakaušio.

Jis turi nežymų iškilumą ant galvos.

Ir keletą gumbų ant nosies.

Ir paskutinis, vadinamas drakoreksu,

Hogvartso akis.

Spėkit nuo ko kilo toks pavadinimas? Drakono.

Taigi, štai dinozauras,

kuris turi iš galvos kyšančius spyglius, jokio iškilumo ant galvos,

bet turi gumbus ant nosies.

Niekas nepastebėjo, kad gumbai ant nosies atrodė vienodai.

Buvo žiūrima į visus tris

ir kalbama, kad „šitie trys yra skirtingi dinozaurai,

ir drakoreksas turbūt yra pats primityviausiais iš jų.

O kitas yra primityvesnis nei paskutinis.

Man neaišku,

kaip jie išsprendė šituos tris.

Bet jei juos išrikiuotumėte,

jei paimtumėt tas tris kaukuoles ir išrikiuotumėte jas,

jos išsidėliotų šitaip.

Drakoreksas yra mažiausias,

stygimolokas – vidutinis,

pachicefalozauras – didžiausiais.

Pagalvotumėt,

kad jie turėjo pastebėti užuominą.

(Juokas)

Bet jie nepastebėjo.

Mes visi žinom kodėl.

Mokslininkai mėgsta duoti pavadinimus.

Taigi, jei perpjausim

drakoreksą –

aš prapjoviau mūsų drakoreksą –

ir pažiūrėsim į vidų, pamatysim, kad jis viduje porėtas,

labai porėtas.

Tai – jauniklis,

ir jis auga labai greitai.

Taigi, jis taps didesniu.

Jei prapjausit stigimoloką,

rasit tą patį.

Tas iškilumas, tas mažas iškilumas ant viršugalvio

auga labai greitai.

Labai greitai plečiasi.

Įdomu yra tai, kad spyglys and drakorekso pakaušio

augo irgi labai greitai.

O spygliai and stigimoloko pakaučio

iš tiesų yra rezorbuojami,

kas reiškia, kad jie mažėja,

o tuo tarpu iškilumas ant viršugalvio didėja.

O jei pažiūrėsim į pachicefalozaurą –

jis turi kietą iškilumą ant viršugalvio,

o maži nelygumai ant pakaušio

taip pat rezorbavosi.

Taigi turėdami šiuos tris dinozaurus,

galime, būdami mokslininkais,

galime lengvai iškelti hipotezę,

kad jie – tai to paties gyvūno

augimo stadijos.

Kas žinoma, reiškia,

kad stigimolokas ir drakoreksas

yra išnykę.

(Juokas)

Gerai.

Tai žinoma, reiškia, kad

dabar turime 10 pirminių dinozaurų.

Taigi, mano kolega Berklyje,

jis ir aš žiūrėjom į triceratopsą.

Ir prieš 2000-uosius,

(turėkit omeny, kad

triceratopsas pirmą kartą rastas 1800-aisiais)

prieš 2000-uosius, niekas nėra matęs

jauniklio triceratopso.

Kiekvienas pasaulio muziejus turi triceratopsą,

bet nė vienas neturi jauniklio.

Ir mes žinome kodėl, ar ne?

Nes visi nori turėti didelį.

Tai visi ir turi didelį.

Taigi, mes išėjom ir prisirinkom daug visko,

ir tarp to radom ir kelis mažuosius.

Jie visur.

Taigi, mes nemažai turime jų savo muziejuje.

(Juokas)

Ir visi sako, kad tai todėl, kad mano muziejus mažas.

Kai turi mažą muziejų, turi mažus dinozaurus.

(Juokas)

Pažiūrėję į triceratopsą,

galite pamatyti kaip jis keičiasi.

Jaunikliams bręstant

jų ragai būna užsirietę atgal.

O vyresnių

ragai auga į priekį.

Tai gana kieta.

Pažiūrėję į sprando klostę,

pamatysit mažus trikampius kauliukus,

kurie užauga į didelius trikampius,

o tada išsilygina sulig sprando klostės kraštu,

panašiai kaip ir

pachicefalozauro spygliai.

Ir tada, kadangi jaunikliai yra mano kolekcijoje,

aš juos prapjaunu

ir pažiūriu vidun.

Ir mažasis yra labai porėtas.

Vidutinis yra labai porėtas.

Bet įdomu tai, kad

suaugęs triceratopsas irgi buvo porėtas.

Ir tai dviejų metrų kaukuolė.

Didelė kaukuolė.

Bet yra kitas dinozauras,

kuris rastas toje pat geologinėje vietovėje,

kuris atrodo, kaip triceratopsas, išskyrus tai, kad jis didesnis,

ir jis vadinamas torozauru.

O torozauras, kai jį prapjaunam,

turi brandų kaulą.

Bet jis turi šitas dideles skyles skyde.

Ir visi sako: „Triceratopsas ir torozauras

negali būti tas pats gyvūnas,

nes vienas yra didenis nei kitas."

(Juokas)

„Ir jis turi skyles sprando klostėje."

Ir aš sakau: „Na, ar mes turim torozaurų jauniklių?''

Ir jie sako: „Na, ne,

bet jis turi skyles savo sprando klostėje.''

Taigi, vienas iš mano studentų, John Scannella,

peržiūrėjo visą mūsų kolekciją

ir atrado

bepradedančią formuotis skylę

triceratopse

ir, žinoma, atvirą skylę torozaure.

Taigi, jis rado pereinamuosiuos individus

tarp triceratopso ir torozauro,

kas yra jėga.

Taigi, dabar mes žinome, kad

torozauras

iš ties yra suaugęs triceratopsas.

Taigi, kai mes duodame dinozaurams vardus,

kai mes bet kam duodame vardus,

pasiliekame pirmąjį vardą,

o antrojo atsisakome.

Taigi, torozauras išnykęs.

Jei klausėtės žinių - tai triceratopsas,

nes daug žinių transliuotojų ne taip suprato.

Jie galvojo, kad torozauras turėtų būti paliktas, o triceratopso atsisakyta,

bet taip nebus.

(Juokas)

Mes galime padaryti tą patį su keletu dinozaurų.

Turiu galvoje, štai edmontozauras

ir anatotitanas.

Anatotitanas reiškia „didelė antis''.

Tai milžiniškas ančiasnapis dinozauras.

Štai.

Taigi, pažiūrėkime į kaulo histologiją.

Kaulo histologija rodo,

kad edmontozauras yra jauniklis,

ar bent jau paauglys,

o kitas yra

suaugęs.

Taigi, atsisakome anatotitano.

Mes galime tęsti ir tęsti.

Ir paskutinis

yra tiranozauras.

Yra du dinozaurai –

tiranozauras ir nanotiranozauras.

(Juokas)

Ir vėl, pradedate svarstyti.

(Juokas)

Bet buvo iškeltas geras klausimas.

Jie buvo apžiūrinėjami

ir galų gale pasakyta: „Vienas turi 17 dantų, o didžiausias – 12.

Ir tai visiškai nesuprantama,

nes nėra žinoma apie jokį dinozaurą,

kurio dantų skaičius mažėtų jam augant.

Taigi, tai turi būti tiesa –

jie turi būti skirtingi dinozaurai.''

Taigi, mes juos prapjovėme.

Ir, žinoma,

nanotyranozauras turi jauniklio kaulus,

o didesnio kaulai labiau subrendę.

Atrodo tarsi jis dar galėtų augti.

Ir Uolėtųjų kalnų muziejuje, kur aš dirbu,

suradau keturis tiranozaurus,

kad galėčiau juos visus prapjauti.

Bet iš tiesų man neprireikė jų pjaustyti,

nes aš išrikiavau jų nasrus

ir pasirodė, kad didžiausiais iš jų turėjo 12 dantų,

mažesnis –13,

mažiausiais – 14.

Ir žinoma, nanotiranozauras turėjo 17.

Ir mes peržiūrėjome kitų kolekcijas ir

radome tokį, kuris turėjo 15 dantų.

Taigi, ir vėl lengva pasakyti,

kad į tiranozauro vystymosi stadijas

įėjo ir nanotiranozauras,

ir todėl galime išbraukti dar vieną dinozaurą.

(Juokas)

Taigi, dabar turime tik

septynis kreidos periodo pabaigoje

gyvenusius dinozaurus.

Ir tai geras skaičius.

Geras skaičius išnykimui.

Kaip ir galite įsivaizduoti,

tai nelabai patinka ketvirtokams.

Ketvirtokai mėgsta dinozaurus,

jie mokosi juos atmintinai.

Ir jiems šitai nepatinka.

(Juokas)

Labai jums ačiū.

(Plojimai)