Ar tai realybė?

Ar tik fantazija?

Supančiotas sunkumų, nuo realybės nepabėgsi.

Atsimerk.

Pakėlęs akis pažvelk į dangų.

Esu tik vargšas berniukas

Man nereikia gailesčio.

Esu lengvo būdo.

Šiek tiek liūdnas, šiek tiek linksmas.

Kur nuneš vėjas

man visai nerūpi.

Man ne.

Mama, ką tiknužudžiau žmogų.

Įrėmiau ginklą į galvą.

Nuspaudžiau giaduką, dabar jis miręs.

Mama, gyvenimas tik prasidėjo.

Bet dabar viską išvaisčiau vėjais.

Mama...

Nenorėjau tavęs pravirkdyti.

Jeigu ryt tokiu laiku negrįšiu.

Gyvenk toliau, gyvenk toliau.

lyg niekas neturėtų reikšmės.

Per vėlu, išaušo mano metas.

Šiurpas krečia stuburą.

Kūnas nuolat supančiotas skausmo.

Sudie, visi, turiu eiti,

palikti visus užnugary
ir pažvelgti tiesai į akis.

Mama, (kad ir kur nuneš vėjas)

Nenoriu mirti.

Kartais svajoju, kad nebūčiau gimęs visai.

Matau vyro siluetą.

Skaramučai, Skaramučai.

Ar pašoksi „Fandango“?

Griaustinis ir žaibas gąsdina mane.

Galilėjau, Galilėjau.

Galilėjau, Galilėjau.

Galilėjau, „Figaro“ - „magnifico“.

Bet aš tik vargšas bernelis,
nieko nemylimas.

Jis tik vargšas bernelis
iš skurdžios šeimos.

Apsaugok jo gyvenimą nuo šios baisybės.

Nerūpestingą, ar paleisite mane?

„Bismillah“! nepaleisime.

Paleiskite jį.

„Bismillah“! nepaleisime.

Paleiskite jį.

„Bismillah“! nepaleisime.

Paleiskite mane.

Nepaleisime.

Paleiskite

Nepaleisime
(niekada, niekada, niekada).

Paleiskite.

Ne, ne, ne...

Mama mia, mama mia.

Mama mia, paleiskite mane.