WEBVTT

00:00:07.166 --> 00:00:10.034
Šviesa keliauja greičiausiai.

00:00:10.034 --> 00:00:13.113
Ji tokia greita, jog milžiniškus atstumus

00:00:13.113 --> 00:00:16.321
matuojame pagal tai, 
kiek šviesai užtrunka juos nukeliauti.

00:00:16.321 --> 00:00:20.397
Per vienerius metus, šviesa nukeliauja
apie 6 000 000 000 000 mylių –

00:00:20.397 --> 00:00:22.915
atstumą, kurį vadiname 1 šviesmečiu.

00:00:22.915 --> 00:00:25.270
Kad įsivaizduotumėte, koks tai atstumas,

00:00:25.270 --> 00:00:29.196
Mėnulis, kurį Apollo astronautai 
pasiekė per 4 dienas,

00:00:29.196 --> 00:00:32.276
nuo Žemės nutolęs 
tik vienos šviesos sekundės atstumu.

00:00:32.276 --> 00:00:36.698
Tuo tarpu, arčiausiai Saulės esanti 
žvaigždė Kentauro Proksima

00:00:36.698 --> 00:00:39.731
yra už 4,24 šviesmečio.

00:00:39.731 --> 00:00:44.276
Paukščių takas yra nusidriekęs 
100 000 šviesmečių.

00:00:44.276 --> 00:00:46.882
Mums arčiausia galaktika, Andromeda,

00:00:46.882 --> 00:00:49.857
nutolusi 2,5 milijonų šviesmečių.

00:00:49.857 --> 00:00:52.616
Kosmosas yra beprotiškai didelis.

00:00:52.616 --> 00:00:56.959
Bet iš kur mes žinome, koks atstumas 
yra iki žvaigždžių ir galaktikų?

00:00:56.959 --> 00:01:01.234
Juk visgi, kai stebime dangų, 
matome plokščią, dviejų dimensijų vaizdą.

00:01:01.234 --> 00:01:05.321
Jei tiesiog parodote pirštu į žvaigždę,
negalite nustatyti koks iki jos atstumas,

00:01:05.321 --> 00:01:08.684
taigi, kaip tai sužino astrofizikai?

00:01:08.684 --> 00:01:10.915
Objektams, kurie yra labai arti,

00:01:10.915 --> 00:01:14.776
galime naudoti 
trigonometrinio paralakso sąvoką.

00:01:14.776 --> 00:01:16.550
Idėja gana paprasta.

00:01:16.550 --> 00:01:17.962
Atlikime eksperimentą.

00:01:17.962 --> 00:01:21.289
Ištieskite nykštį
ir užmerkite kairę akį.

00:01:21.289 --> 00:01:24.894
Tada atmerkite kairę akį
ir užmerkite dešinę.

00:01:24.894 --> 00:01:26.882
Atrodys, kad jūsų nykštys pajudėjo,

00:01:26.882 --> 00:01:31.069
o tolimesni objektai fone
liko savo vietose.

00:01:31.069 --> 00:01:33.890
Tas pats principas pritaikomas
žvelgiant į žvaigždes,

00:01:33.890 --> 00:01:38.075
tačiau jos žymiai toliau, 
negu ištiestos rankos ilgis,

00:01:38.075 --> 00:01:39.926
o Žemė nėra labai didelė,

00:01:39.926 --> 00:01:43.079
todėl net su skirtingais teleskopais
keliose pusiaujo vietose,

00:01:43.079 --> 00:01:45.902
nesimatytų didelio poslinkio.

00:01:45.902 --> 00:01:51.230
Vietoje to, mes stebime
žvaigždės vietos pokytį per 6 mėnesius –

00:01:51.230 --> 00:01:55.638
metų ilgio Žemės orbitos aplink Saulę
pusiaukelės tašką.


00:01:55.638 --> 00:01:58.809
Kai matuojame santykines 
žvaigždžių pozicijas vasarą

00:01:58.809 --> 00:02:02.839
ir darkart žiemą, 
žiūrime lyg kita akimi.

00:02:02.839 --> 00:02:05.440
Artimos žvaigždės atrodo
pasislinkę nuo

00:02:05.440 --> 00:02:08.327
tolimesnių žvaigždžių ir galaktikų fono.

00:02:08.327 --> 00:02:13.090
Bet šis metodas tinka tik objektams,
nutolusiems kelis tūkstančius šviesmečių.

00:02:13.090 --> 00:02:15.782
Už mūsų galaktikos,
atstumai tokie dideli,

00:02:15.782 --> 00:02:20.811
jog paralaksas per mažas aptikti
net jautriausiais instrumentais.


00:02:20.811 --> 00:02:23.719
Todėl tenka pasitikėti 
kitokiu metodu –

00:02:23.719 --> 00:02:27.459
standartinėmis žvakėmis.

00:02:27.459 --> 00:02:32.079
Standartinės žvakės – tai objektai, 
kurių būdingas ryškis ar šviesumas

00:02:32.079 --> 00:02:34.377
yra labai gerai žinomas.

00:02:34.377 --> 00:02:37.434
Pavyzdžiui, jei žinote, kokio ryškumo
yra jūsų elektros lemputė

00:02:37.434 --> 00:02:40.809
ir paprašote draugo, kad su ta lempute
jis eitų tolyn nuo jūsų,

00:02:40.809 --> 00:02:43.736
žinote, kad šviesos kiekis iš jo

00:02:43.736 --> 00:02:47.153
sumažės atstumo kvadratu.

00:02:47.153 --> 00:02:49.588
Taigi palygindami gaunamos
šviesos kiekį

00:02:49.588 --> 00:02:51.932
su lemputei būdingu ryškumu,

00:02:51.932 --> 00:02:55.034
galite nustatyti, kokiu atstumu
yra nutolęs jūsų draugas.

00:02:55.034 --> 00:02:58.284
Astronomijoje, lempute laikoma
tam tikros rūšies žveigždė,

00:02:58.284 --> 00:03:00.791
vadinama cefeidės kintamąja.

00:03:00.791 --> 00:03:03.028
Šios žvaigždės yra nestabilios iš vidaus,

00:03:03.028 --> 00:03:06.997
kaip nuolat išsipučiantis 
ir subliūkštantis balionas.

00:03:06.997 --> 00:03:10.689
Pagal šių susitraukimų ir išsiplėtimų
sukeliamas ryškio variacijas

00:03:10.689 --> 00:03:15.214
galime apskaičiuoti jų ryškį, 
išmatuodami šio ciklo trukmę,

00:03:15.214 --> 00:03:19.159
Ryškesnės žvaigždės
keičiasi lėčiau.

00:03:19.159 --> 00:03:21.534
Palyginę šių žvaigždžių
šviesą

00:03:21.534 --> 00:03:24.450
su tokiu būdu apskaičiuotu
būdingu ryškiu, 


00:03:24.450 --> 00:03:26.936
galime nustatyti kokiu atstumu jos nutolę.

00:03:26.936 --> 00:03:30.245
Deja, tai dar ne viskas.

00:03:30.245 --> 00:03:34.796
Mes galime matyti atskiras žvaigždes
nutolusias tik iki 40 000 000 šviesmečių,

00:03:34.796 --> 00:03:37.893
vėliau jos tampa neįžvelgiamos.

00:03:37.893 --> 00:03:41.085
Bet laimei turime dar vieną 
standartinės žvakės tipą:

00:03:41.085 --> 00:03:44.465
žymiąją 1a tipo supernovą.

00:03:44.465 --> 00:03:49.747
Supernovos – dideli žvaigždiniai sprogimai
yra vienas iš žvaigždžių mirties būdų.

00:03:49.747 --> 00:03:51.580
Šie sprogimai tokie ryškūs,

00:03:51.580 --> 00:03:54.512
jog gali šviesumu nustelbti galaktikas, 
kuriose jie vyksta.

00:03:54.512 --> 00:03:57.701
Todėl netgi jei galaktikoje nematome
atskirų žvaigždžių,

00:03:57.701 --> 00:04:00.843
vis tiek galime matyti supernovas
joms vykstant.

00:04:00.843 --> 00:04:05.011
1a tipo supernovas, pasirodo, 
galima naudoti kaip standartines žvakes,

00:04:05.011 --> 00:04:08.638
nes ryškios supernovos
nyksta lėčiau negu blankios.

00:04:08.638 --> 00:04:10.925
Dėl šio mūsų suprantamo ryšio

00:04:10.925 --> 00:04:13.143
tarp ryškio ir nykimo greičio,

00:04:13.143 --> 00:04:15.562
galime šias supernovas naudoti
atstumų iki kelių

00:04:15.562 --> 00:04:18.739
milijardų šviesmečių tyrimui.

00:04:18.739 --> 00:04:23.548
Kodėl svarbu matyti 
tokius tolimus objektus?

00:04:23.548 --> 00:04:26.662
Prisiminkime, kokiu greičiu keliauja 
šviesa.

00:04:26.662 --> 00:04:30.621
Pavyzdžiui, Saulės šviesai 
mus pasiekti užtrunka 8 minutes,

00:04:30.621 --> 00:04:34.298
tai reiškia, kad šviesa, matoma dabar
yra Saulės vaizdas prieš 8 minutes.

00:04:34.298 --> 00:04:38.198
Kai žvelgiate į Didžiuosius Grįžulo Ratus,

00:04:38.198 --> 00:04:41.746
matote, kaip jie atrodė
prieš 80 metų.

00:04:41.746 --> 00:04:43.434
O kaip tos neryškios galaktikos?

00:04:43.434 --> 00:04:45.681
Jos yra už milijonų šviesmečių.

00:04:45.681 --> 00:04:49.388
Užtruko milijonus metų, 
kol ta šviesa pasiekė mus.

00:04:49.388 --> 00:04:54.676
Taigi, visata tam tikra prasme
pati yra lyg laiko mašina.

00:04:54.676 --> 00:04:59.248
Kuo toliau galime pažvelgti,
tuo jaunesnę visatą tiriame.

00:04:59.248 --> 00:05:02.297
Astrofizikai stengiasi
atskleisti visatos istoriją

00:05:02.297 --> 00:05:06.055
ir suprasti iš kur ir kodėl
mes atsiradome.

00:05:06.055 --> 00:05:10.870
Visata nuolat siunčia mums 
informaciją šviesos pavidalu.

00:05:10.870 --> 00:05:13.745
Mums lieka tik ją iššifruoti.