1
00:00:07,166 --> 00:00:10,034
Šviesa keliauja greičiausiai.

2
00:00:10,034 --> 00:00:13,113
Ji tokia greita, jog milžiniškus atstumus

3
00:00:13,113 --> 00:00:16,321
matuojame pagal tai, 
kiek šviesai užtrunka juos nukeliauti.

4
00:00:16,321 --> 00:00:20,397
Per vienerius metus, šviesa nukeliauja
apie 6 000 000 000 000 mylių –

5
00:00:20,397 --> 00:00:22,915
atstumą, kurį vadiname 1 šviesmečiu.

6
00:00:22,915 --> 00:00:25,270
Kad įsivaizduotumėte, koks tai atstumas,

7
00:00:25,270 --> 00:00:29,196
Mėnulis, kurį Apollo astronautai 
pasiekė per 4 dienas,

8
00:00:29,196 --> 00:00:32,276
nuo Žemės nutolęs 
tik vienos šviesos sekundės atstumu.

9
00:00:32,276 --> 00:00:36,698
Tuo tarpu, arčiausiai Saulės esanti 
žvaigždė Kentauro Proksima

10
00:00:36,698 --> 00:00:39,731
yra už 4,24 šviesmečio.

11
00:00:39,731 --> 00:00:44,276
Paukščių takas yra nusidriekęs 
100 000 šviesmečių.

12
00:00:44,276 --> 00:00:46,882
Mums arčiausia galaktika, Andromeda,

13
00:00:46,882 --> 00:00:49,857
nutolusi 2,5 milijonų šviesmečių.

14
00:00:49,857 --> 00:00:52,616
Kosmosas yra beprotiškai didelis.

15
00:00:52,616 --> 00:00:56,959
Bet iš kur mes žinome, koks atstumas 
yra iki žvaigždžių ir galaktikų?

16
00:00:56,959 --> 00:01:01,234
Juk visgi, kai stebime dangų, 
matome plokščią, dviejų dimensijų vaizdą.

17
00:01:01,234 --> 00:01:05,321
Jei tiesiog parodote pirštu į žvaigždę,
negalite nustatyti koks iki jos atstumas,

18
00:01:05,321 --> 00:01:08,684
taigi, kaip tai sužino astrofizikai?

19
00:01:08,684 --> 00:01:10,915
Objektams, kurie yra labai arti,

20
00:01:10,915 --> 00:01:14,776
galime naudoti 
trigonometrinio paralakso sąvoką.

21
00:01:14,776 --> 00:01:16,550
Idėja gana paprasta.

22
00:01:16,550 --> 00:01:17,962
Atlikime eksperimentą.

23
00:01:17,962 --> 00:01:21,289
Ištieskite nykštį
ir užmerkite kairę akį.

24
00:01:21,289 --> 00:01:24,894
Tada atmerkite kairę akį
ir užmerkite dešinę.

25
00:01:24,894 --> 00:01:26,882
Atrodys, kad jūsų nykštys pajudėjo,

26
00:01:26,882 --> 00:01:31,069
o tolimesni objektai fone
liko savo vietose.

27
00:01:31,069 --> 00:01:33,890
Tas pats principas pritaikomas
žvelgiant į žvaigždes,

28
00:01:33,890 --> 00:01:38,075
tačiau jos žymiai toliau, 
negu ištiestos rankos ilgis,

29
00:01:38,075 --> 00:01:39,926
o Žemė nėra labai didelė,

30
00:01:39,926 --> 00:01:43,079
todėl net su skirtingais teleskopais
keliose pusiaujo vietose,

31
00:01:43,079 --> 00:01:45,902
nesimatytų didelio poslinkio.

32
00:01:45,902 --> 00:01:51,230
Vietoje to, mes stebime
žvaigždės vietos pokytį per 6 mėnesius –

33
00:01:51,230 --> 00:01:55,638
metų ilgio Žemės orbitos aplink Saulę
pusiaukelės tašką.


34
00:01:55,638 --> 00:01:58,809
Kai matuojame santykines 
žvaigždžių pozicijas vasarą

35
00:01:58,809 --> 00:02:02,839
ir darkart žiemą, 
žiūrime lyg kita akimi.

36
00:02:02,839 --> 00:02:05,440
Artimos žvaigždės atrodo
pasislinkę nuo

37
00:02:05,440 --> 00:02:08,327
tolimesnių žvaigždžių ir galaktikų fono.

38
00:02:08,327 --> 00:02:13,090
Bet šis metodas tinka tik objektams,
nutolusiems kelis tūkstančius šviesmečių.

39
00:02:13,090 --> 00:02:15,782
Už mūsų galaktikos,
atstumai tokie dideli,

40
00:02:15,782 --> 00:02:20,811
jog paralaksas per mažas aptikti
net jautriausiais instrumentais.


41
00:02:20,811 --> 00:02:23,719
Todėl tenka pasitikėti 
kitokiu metodu –

42
00:02:23,719 --> 00:02:27,459
standartinėmis žvakėmis.

43
00:02:27,459 --> 00:02:32,079
Standartinės žvakės – tai objektai, 
kurių būdingas ryškis ar šviesumas

44
00:02:32,079 --> 00:02:34,377
yra labai gerai žinomas.

45
00:02:34,377 --> 00:02:37,434
Pavyzdžiui, jei žinote, kokio ryškumo
yra jūsų elektros lemputė

46
00:02:37,434 --> 00:02:40,809
ir paprašote draugo, kad su ta lempute
jis eitų tolyn nuo jūsų,

47
00:02:40,809 --> 00:02:43,736
žinote, kad šviesos kiekis iš jo

48
00:02:43,736 --> 00:02:47,153
sumažės atstumo kvadratu.

49
00:02:47,153 --> 00:02:49,588
Taigi palygindami gaunamos
šviesos kiekį

50
00:02:49,588 --> 00:02:51,932
su lemputei būdingu ryškumu,

51
00:02:51,932 --> 00:02:55,034
galite nustatyti, kokiu atstumu
yra nutolęs jūsų draugas.

52
00:02:55,034 --> 00:02:58,284
Astronomijoje, lempute laikoma
tam tikros rūšies žveigždė,

53
00:02:58,284 --> 00:03:00,791
vadinama cefeidės kintamąja.

54
00:03:00,791 --> 00:03:03,028
Šios žvaigždės yra nestabilios iš vidaus,

55
00:03:03,028 --> 00:03:06,997
kaip nuolat išsipučiantis 
ir subliūkštantis balionas.

56
00:03:06,997 --> 00:03:10,689
Pagal šių susitraukimų ir išsiplėtimų
sukeliamas ryškio variacijas

57
00:03:10,689 --> 00:03:15,214
galime apskaičiuoti jų ryškį, 
išmatuodami šio ciklo trukmę,

58
00:03:15,214 --> 00:03:19,159
Ryškesnės žvaigždės
keičiasi lėčiau.

59
00:03:19,159 --> 00:03:21,534
Palyginę šių žvaigždžių
šviesą

60
00:03:21,534 --> 00:03:24,450
su tokiu būdu apskaičiuotu
būdingu ryškiu, 


61
00:03:24,450 --> 00:03:26,936
galime nustatyti kokiu atstumu jos nutolę.

62
00:03:26,936 --> 00:03:30,245
Deja, tai dar ne viskas.

63
00:03:30,245 --> 00:03:34,796
Mes galime matyti atskiras žvaigždes
nutolusias tik iki 40 000 000 šviesmečių,

64
00:03:34,796 --> 00:03:37,893
vėliau jos tampa neįžvelgiamos.

65
00:03:37,893 --> 00:03:41,085
Bet laimei turime dar vieną 
standartinės žvakės tipą:

66
00:03:41,085 --> 00:03:44,465
žymiąją 1a tipo supernovą.

67
00:03:44,465 --> 00:03:49,747
Supernovos – dideli žvaigždiniai sprogimai
yra vienas iš žvaigždžių mirties būdų.

68
00:03:49,747 --> 00:03:51,580
Šie sprogimai tokie ryškūs,

69
00:03:51,580 --> 00:03:54,512
jog gali šviesumu nustelbti galaktikas, 
kuriose jie vyksta.

70
00:03:54,512 --> 00:03:57,701
Todėl netgi jei galaktikoje nematome
atskirų žvaigždžių,

71
00:03:57,701 --> 00:04:00,843
vis tiek galime matyti supernovas
joms vykstant.

72
00:04:00,843 --> 00:04:05,011
1a tipo supernovas, pasirodo, 
galima naudoti kaip standartines žvakes,

73
00:04:05,011 --> 00:04:08,638
nes ryškios supernovos
nyksta lėčiau negu blankios.

74
00:04:08,638 --> 00:04:10,925
Dėl šio mūsų suprantamo ryšio

75
00:04:10,925 --> 00:04:13,143
tarp ryškio ir nykimo greičio,

76
00:04:13,143 --> 00:04:15,562
galime šias supernovas naudoti
atstumų iki kelių

77
00:04:15,562 --> 00:04:18,739
milijardų šviesmečių tyrimui.

78
00:04:18,739 --> 00:04:23,548
Kodėl svarbu matyti 
tokius tolimus objektus?

79
00:04:23,548 --> 00:04:26,662
Prisiminkime, kokiu greičiu keliauja 
šviesa.

80
00:04:26,662 --> 00:04:30,621
Pavyzdžiui, Saulės šviesai 
mus pasiekti užtrunka 8 minutes,

81
00:04:30,621 --> 00:04:34,298
tai reiškia, kad šviesa, matoma dabar
yra Saulės vaizdas prieš 8 minutes.

82
00:04:34,298 --> 00:04:38,198
Kai žvelgiate į Didžiuosius Grįžulo Ratus,

83
00:04:38,198 --> 00:04:41,746
matote, kaip jie atrodė
prieš 80 metų.

84
00:04:41,746 --> 00:04:43,434
O kaip tos neryškios galaktikos?

85
00:04:43,434 --> 00:04:45,681
Jos yra už milijonų šviesmečių.

86
00:04:45,681 --> 00:04:49,388
Užtruko milijonus metų, 
kol ta šviesa pasiekė mus.

87
00:04:49,388 --> 00:04:54,676
Taigi, visata tam tikra prasme
pati yra lyg laiko mašina.

88
00:04:54,676 --> 00:04:59,248
Kuo toliau galime pažvelgti,
tuo jaunesnę visatą tiriame.

89
00:04:59,248 --> 00:05:02,297
Astrofizikai stengiasi
atskleisti visatos istoriją

90
00:05:02,297 --> 00:05:06,055
ir suprasti iš kur ir kodėl
mes atsiradome.

91
00:05:06,055 --> 00:05:10,870
Visata nuolat siunčia mums 
informaciją šviesos pavidalu.

92
00:05:10,870 --> 00:05:13,745
Mums lieka tik ją iššifruoti.