0:00:07.166,0:00:10.034
Šviesa keliauja greičiausiai.

0:00:10.034,0:00:13.113
Ji tokia greita, jog milžiniškus atstumus

0:00:13.113,0:00:16.321
matuojame pagal tai, [br]kiek šviesai užtrunka juos nukeliauti.

0:00:16.321,0:00:20.397
Per vienerius metus, šviesa nukeliauja[br]apie 6 000 000 000 000 mylių –

0:00:20.397,0:00:22.915
atstumą, kurį vadiname 1 šviesmečiu.

0:00:22.915,0:00:25.270
Kad įsivaizduotumėte, koks tai atstumas,

0:00:25.270,0:00:29.196
Mėnulis, kurį Apollo astronautai [br]pasiekė per 4 dienas,

0:00:29.196,0:00:32.276
nuo Žemės nutolęs [br]tik vienos šviesos sekundės atstumu.

0:00:32.276,0:00:36.698
Tuo tarpu, arčiausiai Saulės esanti [br]žvaigždė Kentauro Proksima

0:00:36.698,0:00:39.731
yra už 4,24 šviesmečio.

0:00:39.731,0:00:44.276
Paukščių takas yra nusidriekęs [br]100 000 šviesmečių.

0:00:44.276,0:00:46.882
Mums arčiausia galaktika, Andromeda,

0:00:46.882,0:00:49.857
nutolusi 2,5 milijonų šviesmečių.

0:00:49.857,0:00:52.616
Kosmosas yra beprotiškai didelis.

0:00:52.616,0:00:56.959
Bet iš kur mes žinome, koks atstumas [br]yra iki žvaigždžių ir galaktikų?

0:00:56.959,0:01:01.234
Juk visgi, kai stebime dangų, [br]matome plokščią, dviejų dimensijų vaizdą.

0:01:01.234,0:01:05.321
Jei tiesiog parodote pirštu į žvaigždę,[br]negalite nustatyti koks iki jos atstumas,

0:01:05.321,0:01:08.684
taigi, kaip tai sužino astrofizikai?

0:01:08.684,0:01:10.915
Objektams, kurie yra labai arti,

0:01:10.915,0:01:14.776
galime naudoti [br]trigonometrinio paralakso sąvoką.

0:01:14.776,0:01:16.550
Idėja gana paprasta.

0:01:16.550,0:01:17.962
Atlikime eksperimentą.

0:01:17.962,0:01:21.289
Ištieskite nykštį[br]ir užmerkite kairę akį.

0:01:21.289,0:01:24.894
Tada atmerkite kairę akį[br]ir užmerkite dešinę.

0:01:24.894,0:01:26.882
Atrodys, kad jūsų nykštys pajudėjo,

0:01:26.882,0:01:31.069
o tolimesni objektai fone[br]liko savo vietose.

0:01:31.069,0:01:33.890
Tas pats principas pritaikomas[br]žvelgiant į žvaigždes,

0:01:33.890,0:01:38.075
tačiau jos žymiai toliau, [br]negu ištiestos rankos ilgis,

0:01:38.075,0:01:39.926
o Žemė nėra labai didelė,

0:01:39.926,0:01:43.079
todėl net su skirtingais teleskopais[br]keliose pusiaujo vietose,

0:01:43.079,0:01:45.902
nesimatytų didelio poslinkio.

0:01:45.902,0:01:51.230
Vietoje to, mes stebime[br]žvaigždės vietos pokytį per 6 mėnesius –

0:01:51.230,0:01:55.638
metų ilgio Žemės orbitos aplink Saulę[br]pusiaukelės tašką.[br]

0:01:55.638,0:01:58.809
Kai matuojame santykines [br]žvaigždžių pozicijas vasarą

0:01:58.809,0:02:02.839
ir darkart žiemą, [br]žiūrime lyg kita akimi.

0:02:02.839,0:02:05.440
Artimos žvaigždės atrodo[br]pasislinkę nuo

0:02:05.440,0:02:08.327
tolimesnių žvaigždžių ir galaktikų fono.

0:02:08.327,0:02:13.090
Bet šis metodas tinka tik objektams,[br]nutolusiems kelis tūkstančius šviesmečių.

0:02:13.090,0:02:15.782
Už mūsų galaktikos,[br]atstumai tokie dideli,

0:02:15.782,0:02:20.811
jog paralaksas per mažas aptikti[br]net jautriausiais instrumentais.[br]

0:02:20.811,0:02:23.719
Todėl tenka pasitikėti [br]kitokiu metodu –

0:02:23.719,0:02:27.459
standartinėmis žvakėmis.

0:02:27.459,0:02:32.079
Standartinės žvakės – tai objektai, [br]kurių būdingas ryškis ar šviesumas

0:02:32.079,0:02:34.377
yra labai gerai žinomas.

0:02:34.377,0:02:37.434
Pavyzdžiui, jei žinote, kokio ryškumo[br]yra jūsų elektros lemputė

0:02:37.434,0:02:40.809
ir paprašote draugo, kad su ta lempute[br]jis eitų tolyn nuo jūsų,

0:02:40.809,0:02:43.736
žinote, kad šviesos kiekis iš jo

0:02:43.736,0:02:47.153
sumažės atstumo kvadratu.

0:02:47.153,0:02:49.588
Taigi palygindami gaunamos[br]šviesos kiekį

0:02:49.588,0:02:51.932
su lemputei būdingu ryškumu,

0:02:51.932,0:02:55.034
galite nustatyti, kokiu atstumu[br]yra nutolęs jūsų draugas.

0:02:55.034,0:02:58.284
Astronomijoje, lempute laikoma[br]tam tikros rūšies žveigždė,

0:02:58.284,0:03:00.791
vadinama cefeidės kintamąja.

0:03:00.791,0:03:03.028
Šios žvaigždės yra nestabilios iš vidaus,

0:03:03.028,0:03:06.997
kaip nuolat išsipučiantis [br]ir subliūkštantis balionas.

0:03:06.997,0:03:10.689
Pagal šių susitraukimų ir išsiplėtimų[br]sukeliamas ryškio variacijas

0:03:10.689,0:03:15.214
galime apskaičiuoti jų ryškį, [br]išmatuodami šio ciklo trukmę,

0:03:15.214,0:03:19.159
Ryškesnės žvaigždės[br]keičiasi lėčiau.

0:03:19.159,0:03:21.534
Palyginę šių žvaigždžių[br]šviesą

0:03:21.534,0:03:24.450
su tokiu būdu apskaičiuotu[br]būdingu ryškiu, [br]

0:03:24.450,0:03:26.936
galime nustatyti kokiu atstumu jos nutolę.

0:03:26.936,0:03:30.245
Deja, tai dar ne viskas.

0:03:30.245,0:03:34.796
Mes galime matyti atskiras žvaigždes[br]nutolusias tik iki 40 000 000 šviesmečių,

0:03:34.796,0:03:37.893
vėliau jos tampa neįžvelgiamos.

0:03:37.893,0:03:41.085
Bet laimei turime dar vieną [br]standartinės žvakės tipą:

0:03:41.085,0:03:44.465
žymiąją 1a tipo supernovą.

0:03:44.465,0:03:49.747
Supernovos – dideli žvaigždiniai sprogimai[br]yra vienas iš žvaigždžių mirties būdų.

0:03:49.747,0:03:51.580
Šie sprogimai tokie ryškūs,

0:03:51.580,0:03:54.512
jog gali šviesumu nustelbti galaktikas, [br]kuriose jie vyksta.

0:03:54.512,0:03:57.701
Todėl netgi jei galaktikoje nematome[br]atskirų žvaigždžių,

0:03:57.701,0:04:00.843
vis tiek galime matyti supernovas[br]joms vykstant.

0:04:00.843,0:04:05.011
1a tipo supernovas, pasirodo, [br]galima naudoti kaip standartines žvakes,

0:04:05.011,0:04:08.638
nes ryškios supernovos[br]nyksta lėčiau negu blankios.

0:04:08.638,0:04:10.925
Dėl šio mūsų suprantamo ryšio

0:04:10.925,0:04:13.143
tarp ryškio ir nykimo greičio,

0:04:13.143,0:04:15.562
galime šias supernovas naudoti[br]atstumų iki kelių

0:04:15.562,0:04:18.739
milijardų šviesmečių tyrimui.

0:04:18.739,0:04:23.548
Kodėl svarbu matyti [br]tokius tolimus objektus?

0:04:23.548,0:04:26.662
Prisiminkime, kokiu greičiu keliauja [br]šviesa.

0:04:26.662,0:04:30.621
Pavyzdžiui, Saulės šviesai [br]mus pasiekti užtrunka 8 minutes,

0:04:30.621,0:04:34.298
tai reiškia, kad šviesa, matoma dabar[br]yra Saulės vaizdas prieš 8 minutes.

0:04:34.298,0:04:38.198
Kai žvelgiate į Didžiuosius Grįžulo Ratus,

0:04:38.198,0:04:41.746
matote, kaip jie atrodė[br]prieš 80 metų.

0:04:41.746,0:04:43.434
O kaip tos neryškios galaktikos?

0:04:43.434,0:04:45.681
Jos yra už milijonų šviesmečių.

0:04:45.681,0:04:49.388
Užtruko milijonus metų, [br]kol ta šviesa pasiekė mus.

0:04:49.388,0:04:54.676
Taigi, visata tam tikra prasme[br]pati yra lyg laiko mašina.

0:04:54.676,0:04:59.248
Kuo toliau galime pažvelgti,[br]tuo jaunesnę visatą tiriame.

0:04:59.248,0:05:02.297
Astrofizikai stengiasi[br]atskleisti visatos istoriją

0:05:02.297,0:05:06.055
ir suprasti iš kur ir kodėl[br]mes atsiradome.

0:05:06.055,0:05:10.870
Visata nuolat siunčia mums [br]informaciją šviesos pavidalu.

0:05:10.870,0:05:13.745
Mums lieka tik ją iššifruoti.