Kai buvau Amerikos psichologų asociacijos 
prezidentas,

mane bandė parengti žiniasklaidai,

ir susitikimas su „CNN“

apibendrina apie ką kalbėsiu šiandien,

kur 11 priežastis – būti optimistišku.

„Discover“ redaktorė papasakojo
mums apie 10 iš jų,

ketinu jums paskelbti 11-tą.

Taigi, jie – „CNN“, atėjo pas mane 
ir pasiūlė: „Profesoriau Seligman,

gal galėtumėt papasakoti apie
šiandieninę psichologijos būklę?

Mes norėtume pasikalbėti apie tai.“
Ir aš atsakiau: „Puiku.“

Redaktorė pridūrė: „Bet juk čia „CNN“,
taigi, kalbėkite trumpai.“

Taigi, paklausiau: „Kiek aš turiu žodžių?“

Ir ji atsakė: „Gerai, vieną.“

(Juokas.)

Kameros įsijungė ir ji pradėjo:
„Profesoriau Seligman,

kokia šiandien psichologijos būklė?“

„Gera.“

(Juokas.)

„Iškirpkite. Iškirpkit. Taip negalima.

Mes geriau leisime jums
kalbėti ilgiau.“

„Gerai, kiek žodžių turiu šį kartą?“ 
„Na, aš galvoju, kad turite du.

Daktare Seligman,
kokia šiandien psichologijos būklė?“

„Nėra gera.“

(Juokas.)

„Na, daktare Seligman,

mes matome, kad jums 
nepatogu šioje aplinkoje.

Mes geriau iš tikrųjų leisime 
jums kalbėti ilgiau.

Šį kart jūs turėsite tris žodžius.

Profesoriau Seligman, 
kokia šiandien psichologijos būklė?“

„Nepakankamai gera.“ Tai ir yra tai,
apie ką ketinu šiandien kalbėti.

Aš noriu pasakyti, kodėl psichologija
buvo gera ir kodėl negera,

ir kaip per artimiausius 10 metų
ji gali tapti pakankamai gera.

Ir lygiagrečiai tą patį galiu
pasakyti apie technologijas,

apie pramogas ir dizainą, nes manau
problemos yra labai panašios.

Taigi, kodėl psichologija buvo gera?

Taigi, daugiau nei prieš 60 metų,
psichologija veikė kaip ligos modelis.

Prieš dešimt metų, buvau lėktuve

ir prisistačiau savo kaimynui
bei papasakojau jam apie savo darbą.

Jis atšlijo nuo manęs.

Teisingai būdavo sakoma:

psichologija tiria, kas su tavimi blogai. 
Surask pamišėlį.

Ir dabar, kai aš pasakau žmonėms ką dirbu,
jie artėja link manęs.

Štai, kas buvo gerai psichologijoje,

30 mlrd. dol. investicijoje Nacionaliniam 
psichinės sveikatos institutui (NIMH)

ligos modelio kūrime,

psichologijos sąvokos supratime.

Gerai buvo tai, kad prieš 60 metų
jokie sutrikimai nebuvo išgydomi –

tai buvo tiktai „akių dūmimas“.

O dabar 14 šių sutrikimų
jau galima gydyti,

du iš jų pilnai išgydomi.

Kitas dalykas, kuris nutiko,
yra mokslo išplėtojimas.

Psichinių ligų mokslo.

Išmokome kaip iki tol neaiškias sąvokas,
kaip depresija, alkoholizmas,

tiksliai išmatuoti.

Taip pat sukūrėme 
psichikos ligų klasifikaciją.

Ir supratome psichikos ligų 
priežastingumą.

Galėjome stebėti tuos pačius individus
bėgant laikui,

pavyzdžiui, žmones, kurie genetiškai 
linkę į šizofreniją

ir paklausti, koks motinystės indėlis, 
o koks genetikos,

ir išskirti veiksnius, kurie veikia ir 
tiriamąjį kintamąjį, ir priklausomuosius

atlikdami eksperimentus 
su psichikos ligomis.

Ir geriausia tai, kad per paskutinius 
50 metų,

išradome gydymus vaistais ir
psichologinius gydymus.

Tada galėjome juos kruopščiai patikrinti,

eksperimentais su atsitiktine atranka
ir kontroliuodami placebo efektą,

todėl galėjome atmesti tai, kas neveikė, 
ir palikti, kas aktyviai veikė.

Išvada ta, kad psichologija
ir psichiatrija per paskutinius 60 metų,

gali tvirtinti, kad nelaimingus žmones 
galime padaryti mažiau nelaimingais.

Manau, tai nuostabu. 
Didžiuojuosi tuo.

Bet kas buvo negerai, tai šių
trijų dalykų pasekmės.

Pirmiausis buvo moralinis,

kad psichologai ir psichiatrai tapo
aukų ekspertais, patologais,

kad mūsų požiūris į žmogaus prigimtį 
– jei tu turi problemų, tai tavo bėda.

Mes pamiršome, kad žmonės
pasirenka ir priima sprendimus.

Mes pamiršome atsakingumą. 
Tai buvo pirmoji klaida.

Antroji klaida – mes pamiršome žmones.

Mes pamiršome kaip gerinti 
normalius gyvenimus.

Mes pamiršome misiją – gana ramius žmones
daryti labiau laimingus,

patenkintus ir produktyvius. Žodžiai 
„genijus“, „talentingas“ tapo nepadorūs.

Niekas tuo neužsiėmė.

Ir trečioji problema – ligos modelis,

skubame kažką daryti dėl tų,
kuriems yra sunku,

skubame pašalinti pakenkimus,

bet niekada nesusimąstome plėtoti
pozityvias intervencijas,

kad padarytume žmones laimingesnius.

Taigi, tai nebuvo gerai.

Ir tai, kas skatino tokius žmones, 
kaip Nancy Etcoff, Dan Gilbert,

Mike Csikszentmihalyi ir mane užsiimti
tuo, ką aš vadinu pozityvia psichologija,

kuri turi tris tikslus.

Pirmiausiai, psichologija 
turėtų būti susijusi

tiek su žmogaus stiprybe,
tiek su jo silpnumu.

Ji turėtų būti susijusi tiek su stiprybės 
didinimu, tiek su pakenkimo pašalinimu.

Ji turėtų domėtis tuo, 
kas gyvenime geriausia.

Rūpintis tuo, kad žmonės gyventų
visavertį gyvenimą,

o genijai ugdytųsi savo talentą.

Taigi, per pastaruosius 10 metų,
ir tikiuosi ateityje,

mes matėme pozityvios psichologijos
mokslo pradžią,

Mokslo, kuriantį vertingą gyvenimą.

Pasirodo, kad mes galime išmatuoti
skirtingas laimės formas.

Bet kuris jūsų galite nemokamai
apsilankyti interneto svetainėje

ir atlikti eilę įspūdingų laimės testų.

Galite save palyginti pagal
teigiamas emocijas, prasmę,

tėkmę, su dešimtimis tūkstančių
kitų žmonių.

Mes sukūrėme priešybę psichinių ligų
diagnostikos žinynui:

stiprybių ir gerųjų savybių klasifikaciją,
kuri atsižvelgia į lyčių santykį,

kaip jos apibrėžtos,
kaip diagnozuojamos,

kas jas augina ir ką jos įgyja tokiu būdu.

Mes supratome, kad galime atrasti
pozityvių būsenų priežastinius ryšius,

sąryšį tarp smegenų kairiojo

ir dešiniojo pusrutulių veiklos,
kuris yra laimės priežastis.

Aš dirbau su ypač nelaimingais žmonėmis

ir klausdavau,

kuo nelaimingi žmonės skiriasi
nuo visų kitų?

Prieš šešerius metus pradėjome
tyrinėti ypač laimingus žmones.

Kodėl jie skiriasi nuo mūsų?

Ir paaiškėjo, yra vienas būdas.

Jie nėra religingesni ar geresnės 
fizinės būklės,

nėra turtingesni ir neatrodo geriau,

jiems nenutinka daugiau gerų atsitikimų
ar mažiau blogų.

Viena, kas juos skiria:
jie yra labai visuomeniški.

Jie nesėdi seminaruose
šeštadienio rytą.

(Juokas.)

Jie neleidžia laiko vieni.

Kiekvienas jų turi
romantiškų santykių

ir kiekvienas turi didelį draugų ratą.

Pažvelkite, čia koreliaciniai duomenys,
ne priežastiniai.

Ruošiuosi pakalbėti apie laimę,
lyg iš Holivudo filmų:

entuziazmo, kikenimo bei 
geros nuotaikos laimę.

Netrukus ketinu jums paaiškinti,
kad viso to nepakanka.

Mes pradėjome tyrinėti
šimtmečių intervencijas,

nuo Budos iki Tony Robbins.

Peržiūrėjome apie 120 intervencijų,

kurios tariamai darė 
žmones laimingesniais.

Mes pastebėjome, kad galime 
susisteminti daugelį jų

ir faktiškai galime atlikti
atsitiktines užduotis,

efektyvumo ir veiksmingumo tyrinėjimus.

Kas iš tikrųjų padaro žmones
tvariai laimingus?

Per porą minučių papasakosiu 
apie kai kuriuos rezultatus.

Bet iš esmės norėčiau, kad tokią misiją
psichologija turėtų,

šalia misijos gydyti psichinę negalią

ir misijos nelaimingus žmones
padaryti mažiau nelaimingus.

Ar iš tikrųjų psichologija gali padaryti
žmones laimingesnius?

Ir paklausti klausimo. Žodis „laimingas“
nėra tas, kurį dažnai naudoju.

Šį klausimą suskaidėme į smulkesnius
klausimus apie laimę.

Manau, kad čia yra trys skirtingi –

pavadinau skirtingais, nes juos formuoja 
skirtingos intervencijos,

kurios galimai turi tai, ko neturi kitos –

tris skirtingai laimingus gyvenimus.

Pirmasis laimingas gyvenimas yra
malonus gyvenimas.

Tai gyvenimas, kuriame turite tiek 
teigiamų emocijų, kiek tiek galite

ir įgūdžius joms padidinti.

Antrasis yra įsitraukimo gyvenimas –

darbe, vaikų auklėjime, meilėje, 
laisvalaikyje, kai sustoja laikas.

Štai apie ką kalbėjo Aristotelis.

Ir trečiasis yra prasmingas gyvenimas.

Noriu trumpai papasakoti apie kiekvieną
iš šių gyvenimų

ir ką žinau apie juos.

Pirmasis yra malonus gyvenimas, kuris yra 
paprastas, nes geriausiai pajuntamas.

Jis turi tiek malonumų,

tiek teigiamų emocijų, kiek jums reikia.

Įgūdžių mokymasis – mėgavimasis gyvenimu,
sąmoningumas, kuris juos sustiprina,

ir išplečia laike ir erdvėje.

Bet malonus gyvenimas turi tris trūkumus,

dėl to pozityvi psichologija nėra 
„laimės-mokslas“ ir tuo nesibaigia.

Pirmas trūkumas, kuris 
pašalina malonų gyvenimą,

kad iš tiesų apie 50 procentų 
jūsų teigiamų emocijų patirties

yra paveldima ir nelabai pakeičiama.

Taigi, skirtingi būdai, kuriuos aš 
ir Matthieu [Ricard] žinome,

kaip padidinti teigiamų emocijų 
kiekį jūsų gyvenime,

yra efektyvūs nuo 15 iki 20 procentų.

Antrasis trūkumas – prie teigiamų emocijų 
įprantama. Labai greitai įprantama.

Jos lyg prancūziški vaniliniai ledai, 
pirmasis skonis yra stulbinantis,

bet po šešto karto jis dingsta.

Kaip ir sakiau, tai ne itin lankstu.

Ir tai veda į antrąjį gyvenimą.

Turiu papasakoti apie savo draugą Len,

kodėl pozityvioji psichologija 
yra daugiau negu teigiama emocija,

daugiau nei malonumo kūrimas.

Kol Len suėjo 30 metų, dviejuose iš trijų 
didžiųjų gyvenimo sričių,

jam nepaprastai sekėsi. 
Pirmoji sritis buvo darbas.

Iki 20-ies jis buvo biržos makleris.

Kai suėjo 25, jis buvo multimilijonierius

bei opcionų prekybos kompanijos vadovas.

Sekantis vaidmuo – 
nacionalinis bridžo čempionas.

Bet trečioje gyvenimo srityje, meilėje, 
Len visiškas nevykėlis.

Priežastis ta, kad jis šaltas lyg žuvis.

(Juokas.)

Len yra intravertas.

Amerikietės, su kuriomis Len susitikinėjo,
sakė:

„Tu nelinksmas. 
Tu neturi teigiamų emocijų. Eik šalin.“

Ir Len, galėdamas tai sau leisti,
kreipėsi į „Park Avenue“ psichoanalitiką,

kuris penkerius metus bandė nustatyti
seksualinę traumą,

kuri kažkaip užrakino teigiamas emocijas
jo viduje.

Bet paaiškėjo, kad nėra jokios traumos.

Paaiškėjo, kad Len užaugo Long Ailende

kur žaidė ir žiūrėjo futbolą 
bei lošė bridžą.

Len patenka tarp mažiau nei 5 procentų,
vadinamų pozityviai afektyviais.

Klausimas. Ar Len nelaimingas? 
Aš noriu pasakyti: „Ne.“

Priešingai, nei sako psichologija,
mažiau nei 50 procentų

žmonių yra pozityviai emocionalūs,

Len yra laimingiausias žmogus,
kokį pažįstu.

Jis nepatikėjo nelaimių pragaru

todėl, kad Len, kaip ir daugelis jūsų,
ypač pasiduodantis tėkmei.

Kai jis ryte 9:30 įeina į 
„American Exchange“ aukštą,

jam sustoja laikas. 
Ir stovi iki uždarymo skambučio.

Nuo pirmo lošimo pradžios

iki 10 dienų po turnyro pabaigos,
laikas Len sustoja.

Iš tikrųjų, štai apie ką kalbėjo
Mike Csikszentmihalyi,

pabrėždamas tėkmės skirtumą nuo malonumo.

Malonumas turi primityvius jutimus. 
Tai mintis ir jausmas.

Bet kaip Mike vakar pasakė – per tėkmę
jūs nieko negalite pajusti.

Jūs esate vieni su muzika. 
Laikas sustoja.

Jūs smarkiai susikoncentruojate.

Ir iš tikrųjų tai ypatybė, apie kurią
galvojame kaip apie gerą gyvenimą.

Manome, kad yra gero gyvenimo receptas

ir jis yra žinojimas savo 
didžiausių stiprybių.

Čia yra efektyvus testas,

kokios penkios didžiausios jūsų stiprybės.

Tada pertvarkykite savo gyvenimą 
naudodami jas kiek galite.

Pertvarkykite savo darbą, meilę,

lošimą, draugystę, vaikų auklėjimą.

Pavyzdžiui, viena mano kolegė buvo
„Genuardi“ pakuotoja.

Nekentė darbo.

Ji dirbo laisvu nuo studijų laiku.

Jos stiprybė buvo socialinis intelektas.

Taigi, ji pertvarkė pakavimą, 
kad tiktų jai,

kaip socialinis kiekvienos kliento 
dienos išryškinimas.

Akivaizdu, jai nepavyko.

Bet ji bandė naudoti 
savo didžiausią stiprybę

ir pertvarkyti darbą, naudodama ją
kiek įmanoma daugiau.

Iš viso to negaunate 
nesibaigiančio šypsojimosi.

Jūs neatrodote kaip Debbie Reynolds.

Jūs daug nekikenate. 
Jūs gaunate daugiau susitelkimo.

Taigi, tai yra antrasis kelias. 
Pirmasis – teigiamos emocijos.

Antrasis kelias, eudomonijos tėkmė.

Ir trečiasis kelias yra prasmė.

Tai, kas tradiciškai labiausiai
gerbiama laimėje.

Prasmė, šiuo požiūriu, susideda iš
(labai panašu į eudomoniją)

savo didžiausių stiprybių žinojimo 
ir jų naudojimo

tam, kas priklauso ir tarnauja kažkam
didesniam nei jūs.

Minėjau, kad visoms trims gyvenimo rūšims,
maloniam gyvenimui,

geram gyvenimui, prasmingam gyvenimui,
žmonėms sunku atsakyti į klausimą,

ar šitie dalykai patvariai
pakeis šiuos gyvenimus?

Ir atrodo, atsakymas būtų – taip. 
Tuoj jums pateiksiu pavyzdį.

Tai padarysiu nuodugniai ir tiksliai.

Padarysiu tai tuo pačiu būdu, kuriuo 
tikriname, kaip veikia vaistai.

Taigi, darome ilgalaikius 
skirtingų intervencijų tyrimus

su atsitiktine atranka 
ir placebo kontrole.

Viena iš intervencijų, kuri turi įtakos,

kai mokome žmones apie malonų gyvenimą,

kaip patirti daugiau malonumo gyvenime,

viena iš užduočių yra pasiimti sąmoningumo
bei mėgavimosi įgūdžius,

ir sukurti puikią dieną.

Kitą šeštadienį skirkite dieną savo
nuostabios dienos sukūrimui

ir naudokite mėgavimąsi bei sąmoningumą,
kad padidintumėte šiuos malonumus.

Tada galėsime parodyti, kokiu būdu 
pagerinome malonų gyvenimą.

Dėkingumo vizitas. Jei galite, noriu, 
kad visi tai darytumėte kartu su manimi.

Užmerkite akis.

Norėčiau, kad prisimintumėte kai ką, 
kas buvo ypač svarbu,

kas pakeitė jūsų gyvenimą į gera

ir kam niekad tinkamai nepadėkojote.

Šis žmogus turi būti gyvas. 
Puiku!

Atmerkite akis.

Tikiuosi, visi turite tokį žmogų.

Jūsų užduotis, mokantis dėkingumo vizito,

parašyti 300 padėkos žodžių tam žmogui,

paskambinti jam telefonu,

paklauskit ar galit aplankyti, 
nesakykite kodėl, atvykite prie jų durų,

perskaitykite padėką – 
kiekvienas verkia, kai tai nutinka.

Ir kas nutiks, kai patikrinsime žmones
po savaitės, po mėnesio,

po trijų mėnesių, kiekvienas jų bus
laimingesnis ir mažiau prislėgtas.

Kitas pavyzdys yra stiprybės diena, 
kurią siūlome poroms,

kad nustatytų savo didžiausias stiprybes
atlikdamos stiprybių testą

ir tada susikurtų vakarą, kuriame 
abu panaudotų savo stiprybes.

Ištyrėme, kad tai santykių stiprinimas.

Malonumas prieš filantropiją.

Bet būti tokioj grupėje kaip ši, 
suteikia tiek jėgų,

grupėje, kur daugelis savo gyvenimus
paskyrėte filantropijai.

Na, mano studentai ir žmonės, su kuriais 
dirbu, kol kas to neatrado,

iš tikrųjų skatiname žmones 
padaryti ką nors nesavanaudiško

ir malonaus, ir tuodu palyginti.

Ir kaip suprantate, kai darote 
kažką malonaus,

malonumas greitai ateina ir greit praeina.

Darant kažką filantropiška
– malonumas vis tęsiasi ir tęsiasi.

Tai yra pozityvių intervencijų pavyzdžiai.

Priešpaskutinė tema, kuri mus domina
ir apie kurią noriu pakalbėti –

kiek žmonės patenkinti savo gyvenimu.

Tai apie tai, kas iš tikrųjų jūs esate. 
Tai mūsų tikslinis kintamasis.

Mes pateikiame klausimą,
kaip trijų skirtingų gyvenimų funkciją:

Kiek esate patenkintas savo gyvenimu?

Mes atlikome 15 apklausų ir 
paklausėme tūkstančių žmonių,

kiek pasitenkinimas gyvenimu
priklauso nuo:

teigiamų emocijų siekimo 
– malonus gyvenimas;

siekimo įsitraukti, 
kai jums sustoja laikas;

ir nuo prasmingumo siekimo.

Rezultatai mus nustebino, 
bet buvo priešingi nei laukėme.

Paaiškėjo, malonumo siekis beveik neturi 
poveikio pasitenkinimui gyvenimu.

Prasmingumo siekis yra stipresnis.

Siekimas įsitraukti – taip pat,
labai stiprus.

Malonumas turi reikšmę, jei 
kartu turite ir įsitraukimą,

ir prasmę, tada malonumas 
– lyg vyšnia ant torto.

Visas gyvenimas tampa vertingesnis, 
kai jo detalės sujungiamos į visumą.

Ir priešingai, jei nė vienos iš trijų 
neturite,

gyvenimas tuščias ir bevertis.

Dabar mus domina,

ar panašūs sąryšiai stebimi tarp 
fizinės sveikatos ir sergamumo,

tarp gyvenimo trukmės ir produktyvumo.

Ar įmonėje

našumas yra teigiamų emocijų, įsitraukimo 
ir prasmės funkcija?

Ar sveikata yra teigiamo įsitraukimo,

malonumo ir gyvenimo prasmės funkcija?

Galime pagrįstai tikėtis, kad 
abu atsakymai bus – taip.

Chris pasakė, kad paskutinis kalbėtojas 
gali apibendrinti ką išgirdome.

Tai mane nustebino. 
Niekada nesu buvęs tokiame susirinkime.

Niekada nemačiau tiek kalbėtojų,
peržengiančių savo galimybių ribas,

kas yra nepaprastai nuostabu.

Bet supratau, kad psichologijos problemos,
atrodo, yra analogiškos

technologijų, pramogų ir 
dizaino problemoms.

Visi žinome, kad technologijos, 
pramogos ir dizainas

buvo ir bus naudojami naikinimui.

Taip pat visi žinome, kad technologijos, 
pramogos ir dizainas

gali būti naudojami palengvinti kančiai.

Beje, skirtumas tarp kančios palengvinimo

ir laimės kūrimo ypač svarbus.

Kai prieš 30 metų tapau terapeutu, maniau,

kad jei sugebėsiu ką nors
išgydyti nuo depresijos,

nuo nerimo, nuo pykčio, tai 
padarysiu juos laimingus.

Niekada to nepasiekiau. Supratau, kad
galiu pasiekti tik neutralią būseną.

Tačiau jų gyvenimas liko tuščias.

Paaiškėjo, kad laimės, malonaus gyvenimo,

įsitraukimo ir prasmingumo įgūdžiai

skiriasi nuo kančios palengvinimo įgūdžių.

Tikiu, kad panašūs dalykai galioja ir

technologijoms, pramogoms bei dizainui.

Kitaip tariant, šios trys varančios 
mūsų pasaulio jėgos gali

padidinti laimę ir teigiamas emocijas.

Ir taip jos dažniausiai buvo naudojamos.

Bet kai tik suskirstysite laimę,
kaip tai padariau aš,

ne tik į teigiamas emocijas, ko nepakanka,

atsiras tėkmė gyvenime ir 
prasmė gyventi.

Kaip Laura Lee papasakojo,

dizainas ir, tikiu, pramogos 
bei technologijos

gali būti naudojami padidinti 
prasmingą įsitraukimą į gyvenimą.

Ir taip, pabaigai –
vienuoliktoji priežastis optimizmui.

Manau, kaip priedas kosmoso liftui

yra tai, kad su technologijomis, 
pramogomis ir dizainu

galime iš tikrųjų padidinti

žmonių laimės tonažą planetoje.

Jei technologijos per ateinančius 
dešimtmečius sustiprins malonų gyvenimą,

gerą gyvenimą bei prasmingą gyvenimą, 
tai bus pakankamai gerai.

Jei pramogos gali būti nukreiptos
didinti teigiamas emocijas,

prasmingumą, eudomoniją, 
tai bus pakankamai gerai.

Jei dizainas gali padidinti
teigiamas emocijas,

eudomoniją, tėkmę bei prasmę,

tai, ką kartu darome, 
taps pakankamai gera. Ačiū jums.

(Plojimai.)