Šiandien norėčiau jums papasakoti
apie meilės matematiką.

Manau visi sutiksite,

kad matematikai yra pagarsėję
įgudžiais surasti meilę.

Ir tai ne tik dėl mūsų vėržlių
asmenybės bruožų,

aukštų šnekėjimo gebėjimų
ir nuostabių penalų.

Taip yra taip pat dėl to, kad mes išties
atlikome žiauriai daug skaičiavimų

kaip susirasti idealų partnerį.

Man labiausiai patinkantis
mokslinis straipsnis šia tema vadinasi

„Kodėl aš neturiu merginos“
(Juokas)

Peter Backus bandė įvertinti
savo šansus atrasti meilę.

Peter nėra labai godus vyras.

Iš visų pasiekiamų moterų Anglijoje,

Peter teieško tokios,
kuri gyvena šalia jo,

yra tinkamos amžiaus grupės,

su universitetiniu išsilavinimu,

tokios, kuri labai tikėtina,
kad sutars puikiai,

tokios, kuri tikėtina bus gana patraukli

ir kuriai jis tikriausiai
bus taip pat patrauklus.

(Juokas)

Ir tai jam duoda apskaičiavimą, kad visoje
Anglijoje tokių yra viso 26-ios moterys.

Reikalai neatrodo puikiai, tiesa Peter?

Pažiūrėkime į tai iš kitos perspektyvos:

tai apie 400 kartų mažiau, nei geriausiu
atveju prognozuojamas

protingų būtybių už visatos skaičius.

Tai taip pat Peter 
suteikia 1 iš 285 000 šansą

susidurti su viena iš šių ypatingų moterų

išėjus pavakaroti.

Norėčiau galvoti, jog tai yra priežastis,

kodėl matematikai nesivargina
eiti į vakarones.

Reikalas tas, kad aš asmeniškai

nepasirašau tokiam
pesimistiniui požiūriui.

Nes aš žinau, lygiai taip pat kaip ir jūs,

kad meilės reikalai taip neveikia.

Žmogiškos emocijos nėra tvarkingai
sudėliotos, racionalios ir nuspėjamos.

Ir taip pat žinau, kad tai nereiškia,

jog matematika neturi
mums nieko pasiūlyti,

mat meilė, kaip ir visas
gyvenimas, yra kupina modelių

ir matematika juk fundamentaliai
yra apie modelių studijavimą.

Nuo orų nuspėjimo modelių,
iki akcijų rinkos svyravimų,

nuo planetų judėjimo modelių,
iki miestų augimo.