Buvo Velykų metas ir mes buvome
viršutiniame kambaryje, Jeruzalėje.
Mes visi meldėmės
viena nata.
Mel meldėme atleidimo
ir nuolankumo,
ir mes išpažinome savo nuodėmes.
Mes taip siekėme
Viešpačio vizijos,
jėgos ir Šventosios Dvasios.
Tai buvo neįtikėtinas vieningumo
jausmas
kada mes nuoširdžiai meldėmės kartu.
Staiga pasigirdo stipraus vėjo garsas
kuris pripildė visą kambarį
kuriame sėdėjome.
Tada nusileido ugnies liežuviai
ir atsidūrė ant žmonių.
Visi kambaryje esantys žmonės
buvo pripildyti Šventosios Dvasios.
Prisiminkite, kad
Velykų metu
žmonės atvyko dievinti
iš daug šalių,
ir dabar, jie staiga galėjo girdėti
Dievo žodį savo gimtąja kalba.
To pasekmė buvo, kad
3000 žmonių prisidėjo
prie tikinčiųjų rato per vieną dieną.
Žmonės pašventė save
apaštalų mokymams
ir draugijai -
duonos dalybai
bei maldai.
Kiekvieną dieną jie susitikdavo
šventyklos kieme.
Savo namuose, jie dalinosi duona
ir valgė kartu,
ir kiekvieną dieną augo
išgelbėtųjų kiekis.