WEBVTT

00:00:00.370 --> 00:00:01.928
Aš leksikografė.

00:00:01.928 --> 00:00:03.682
Aš kuriu žodynus.

00:00:03.682 --> 00:00:05.121
Ir mano darbas

00:00:05.121 --> 00:00:08.841
yra sudėti visus įmanomus žodžius
į žodyną.

00:00:08.841 --> 00:00:14.924
Mano darbas ne nuspręsti, kas yra žodis;
tai jūsų darbas.

NOTE Paragraph

00:00:14.924 --> 00:00:17.821
Visi, kas kalba angliškai, 
nusprendžia kartu,

00:00:17.821 --> 00:00:20.153
kas yra žodis, o kas ne.

00:00:20.153 --> 00:00:25.305
Kiekviena kalba tėra žmonės, 
kurie susitaria vieni kitus suprasti.

00:00:25.305 --> 00:00:29.909
Kartais, kai žmonės bando sugalvoti,
ar žodis yra geras ar blogas,

00:00:29.909 --> 00:00:31.677
jie tam neturi geros priežasties.

00:00:31.677 --> 00:00:34.488
Kartais jie sako
„nes gramatika!“

00:00:34.488 --> 00:00:36.422
(Juokas)

00:00:36.862 --> 00:00:40.425
Man iš tikrųjų nelabai rūpi gramatika –
tik niekam nesakykit.

NOTE Paragraph

00:00:40.425 --> 00:00:43.564
Bet žodis „gramatika“ išties yra
dvi skirtingos gramatikos.

00:00:43.564 --> 00:00:46.434
Yra tokia gramatika, 
kuri gyvena jūsų smegenyse

00:00:46.434 --> 00:00:48.543
ir, jei kalba yra jūsų gimtoji

00:00:48.543 --> 00:00:50.132
arba labai gerai kalbą mokate,

00:00:50.132 --> 00:00:53.531
tai pasąmoningos taisyklės,
kurių laikotės kalbėdami ta kalba.

00:00:53.531 --> 00:00:56.552
Ir tai jūs išmokstate, kai būdami 
vaikais mokotės kalbėti.

00:00:56.552 --> 00:00:58.189
Štai pavyzdys:

00:00:58.189 --> 00:00:59.714
Tai yra vugas.

00:00:59.714 --> 00:01:01.775
Tai vugas.

00:01:01.775 --> 00:01:03.471
O štai ir kitas.

00:01:03.471 --> 00:01:04.634
Dabar jie du.

00:01:04.634 --> 00:01:05.923
Čia yra du ...

00:01:05.923 --> 00:01:07.107
Žiūrovai: Vugai.

00:01:07.107 --> 00:01:10.820
Eric McKean: Būtent! Jūs žinote, 
kaip iš vugo padaryti daugiskaitą.

00:01:10.820 --> 00:01:12.301
Ta taisyklė gyvena 
jūsų smegenyse.

00:01:12.301 --> 00:01:15.250
Jums niekada nereikėjo jos mokytis, 
jūs ją tiesiog žinote.

00:01:15.250 --> 00:01:18.879
Tai eksperimentas, kurį išrado
profesorius Bostono unuversitete

00:01:18.879 --> 00:01:22.024
vardu Jean Berko Gleason dar 1958.

00:01:22.024 --> 00:01:25.049
Ir mes su juo jau ilgai 
apie tai kalbamės.

NOTE Paragraph

00:01:25.049 --> 00:01:28.563
Šios natūralios taisyklės, 
kurias turite savo smegenyse,

00:01:28.563 --> 00:01:32.785
jos nėra kaip kelių eismo taisyklės, 
jos labiau panašios į gamtos dėsnius.

00:01:32.785 --> 00:01:36.140
Ir niekas jums neturi priminti, kad
laikytumėtės gamtos dėsnių, ar ne?

00:01:36.140 --> 00:01:39.093
Kai rytą išeinate iš namų, 
jūsų mama nesako

00:01:39.093 --> 00:01:41.972
„Ei brangioji, manau, kad bus šalta, 
pasiimk megztinį,

00:01:41.972 --> 00:01:44.439
ir nepamiršk laikytis žemės traukos.“

00:01:44.439 --> 00:01:46.325
Niekas taip nesako.

00:01:46.325 --> 00:01:53.182
Bet yra ir kitos taisyklės, panašesnės 
į įpročius nei gamtos jėgas.

00:01:53.182 --> 00:01:56.046
Taigi, įsivaizduokite 
tokį žodį kaip kepurė.

00:01:56.046 --> 00:01:58.296
Kai tik sužinote, kaip veikia kepurės,

00:01:58.296 --> 00:02:01.163
niekas neturi jums aiškinti, kad 
kepurė nedėvima ant kojų.

00:02:01.163 --> 00:02:04.507
Bet jie turėtų mums pasakyti, 
ar kepures galima nešioti viduje.

00:02:04.507 --> 00:02:06.264
Kas gali dėvėti kepures?

00:02:06.264 --> 00:02:09.396
Kokias kepures tu gali dėvėti?

00:02:09.396 --> 00:02:11.818
Tokie klausimai yra labiau
antrojo tipo gramatika,

00:02:11.818 --> 00:02:16.121
ką lingvistai dažnai vadina „vartojimu“,
o ne gramatika.

NOTE Paragraph

00:02:16.121 --> 00:02:20.255
Kartais žmonės šią 
taisyklėmis paremtą gramatiką

00:02:20.255 --> 00:02:23.043
naudoja kaip argumentą
prieš naujų žodžių kūrimą.

00:02:23.043 --> 00:02:25.727
Ir aš manau, kad tai yra kvaila.

00:02:25.727 --> 00:02:28.993
Tarkim, žmonės sako:

00:02:28.993 --> 00:02:34.233
„Būk kūrybingas, kurk muziką ir meną, 
naujus daiktus, mokslą ir technologijas.“

00:02:34.233 --> 00:02:36.271
Bet, kai kalba eina apie žodžius, 
sakoma:

00:02:36.271 --> 00:02:40.991
„Ne! Kūryba baigiasi čia, 
jūs nesusitupėję. Palikit ramybėje.“

00:02:41.004 --> 00:02:42.421
(Juokas)

00:02:42.421 --> 00:02:44.142
Bet tai visiška nesąmonė.

00:02:44.142 --> 00:02:46.474
Žodžiai puikus dalykas. 
Mums jų reikia daugiau.

00:02:46.474 --> 00:02:50.530
Noriu sukurti kiek įmanoma 
daugiau žodžių.

00:02:50.530 --> 00:02:55.538
Ir pasakysiu jums 6 būdus,
kaip anglų kalboje galima kurti žodžius.

NOTE Paragraph

00:02:55.550 --> 00:02:57.639
Pirmas lengviausias.

00:02:57.639 --> 00:02:59.862
Iš esmės, tai vogti iš kitų kalbų.

00:02:59.862 --> 00:03:02.686
[„Vok iš kitų“]
(Juokas)

00:03:03.936 --> 00:03:05.764
Lingvistai tai vadina skolinimusi,

00:03:05.764 --> 00:03:08.824
bet mes niekada tų žodžių negrąžinam, 
tiesą sakant,

00:03:08.824 --> 00:03:10.784
todėl tai vadinsiu vogimu.

00:03:10.784 --> 00:03:14.154
Dažniausiai imame žodžius dalykams, 
kurie mums patinka, pvz. maistas.

00:03:14.154 --> 00:03:17.944
Paėmėme „kumquat“ is kinų, 
„karamelė“ is prancūzų.

00:03:17.944 --> 00:03:20.851
Taip pat imame žodžius kietiems
dalykams, kaip „nindzė“.

00:03:20.851 --> 00:03:22.301
Tą pasiėmėme iš japonų,

00:03:22.301 --> 00:03:25.570
kas yra gana įdomu, nes iš nindzių
sunkiausia ką nors pavogti.

00:03:25.570 --> 00:03:27.684
(Juokas)

NOTE Paragraph

00:03:27.684 --> 00:03:30.944
Kitas būdas kaip kurti 
angliškus žodžius

00:03:30.944 --> 00:03:33.885
yra sujungiant du kitus žodžius
į vieną.

00:03:33.885 --> 00:03:35.572
Tai vadinama sudūrimu.

00:03:35.572 --> 00:03:37.082
Anglų kalbos žodžiai 
yra kaip Lego:

00:03:37.082 --> 00:03:40.447
Jei turi pakankamai jėgos, 
gali bet ką sujungti.

00:03:40.447 --> 00:03:42.112
(Juokas)

00:03:42.832 --> 00:03:44.627
Anglų kalboje tai darome nuolat:

00:03:44.627 --> 00:03:50.105
Žodžiai kaip „heartbroken“, „bookworm“, 
„sandcastle“ yra sudurtiniai.

00:03:50.105 --> 00:03:53.606
Tai pirmyn, sukurkite žodį „duckface“, 
tik nesišypsokit kaip antis.

00:03:53.606 --> 00:03:55.085
(Juokas)

NOTE Paragraph

00:03:55.835 --> 00:03:59.848
Dar vienas būdas kaip kurti žodžius
yra panašus į sudūrimą,

00:03:59.848 --> 00:04:04.899
bet šįkart jungiame žodžius 
taip stipriai,

00:04:04.899 --> 00:04:06.534
kad jų dalys tiesiog nubyra.

00:04:06.534 --> 00:04:08.215
Tokie yra sulieti žodžiai,

00:04:08.215 --> 00:04:12.064
kaip „brunch“, kuris padarytas iš
„breakfast“ ir „lunch“.

00:04:12.064 --> 00:04:14.796
„Motel“ yra sulietas iš „motor“ 
ir “hotel“.

00:04:14.796 --> 00:04:17.737
Kas iš čia esančių žino, 
kad „motel“ yra sulietinis žodis?

00:04:17.737 --> 00:04:19.581
Taip, šis žodis toks senas,

00:04:19.581 --> 00:04:22.692
kad daugelis nebežino, kad jo 
dalys yra nubyrėjusios.

00:04:22.692 --> 00:04:26.987
„Edutainment“ yra sulietas iš
„education“ ir “entertainment“.

00:04:26.987 --> 00:04:32.197
Ir aišku „electrocute“ sulietas iš
„electric“ ir “execute“.

00:04:32.197 --> 00:04:34.007
(Juokas)

NOTE Paragraph

00:04:34.007 --> 00:04:37.328
Taip pat galite kurti žodžius
keisdami, kaip jie veikia.

00:04:37.328 --> 00:04:38.941
Tai vadinama
funkciniu poslinkiu.

00:04:38.941 --> 00:04:41.242
Paimate žodį, kuris yra 
viena kalbos dalis,

00:04:41.242 --> 00:04:43.522
ir pakeičiate į kitą kalbos dalį.

00:04:43.522 --> 00:04:47.541
Gerai, kas žinojote, kad „friend“
ne visada buvo veiksmažodis?

00:04:48.881 --> 00:04:53.076
„Friend“ buvo daiktavardis, 
kol jo nepavertėme ir veiksmažodžiu.

00:04:53.076 --> 00:04:56.345
Beveik visi anglų kalbos žodžiai
gali būti veiksmažodžiais.

00:04:56.345 --> 00:04:58.978
Taip pat galite būdvardžius
versti daiktavardžiais.

00:04:58.978 --> 00:05:02.705
„Commercial“ būdavo būdvardis, 
o dabar daiktavardis.

00:05:02.705 --> 00:05:05.151
Ir, žinoma, galite 
„veiksmažodinti“, kaip „green“.

NOTE Paragraph

00:05:05.151 --> 00:05:08.489
Dar vienas būdas kurti žodžius
yra atformavimas.

00:05:08.489 --> 00:05:11.747
Galite paimti žodį ir jį šiek tiek
patrumpinti.

00:05:11.747 --> 00:05:16.568
Pavyzdžiui, mes pirmiau turėjome 
„editor“ nei „edit“.

00:05:16.568 --> 00:05:18.320
„Edit“ buvo sukurtas iš „editor“.

00:05:18.320 --> 00:05:21.065
Kartais šie atformavimai 
skamba kvailai:

00:05:21.065 --> 00:05:25.453
Iš „bulldozer“ į „bulldoze“, „butler“ 
į „butle“, ir iš „burgler“ į „burgle“.

00:05:25.453 --> 00:05:27.078
(Juokas)

NOTE Paragraph

00:05:27.278 --> 00:05:29.050
Kitas būdas kurti angliškus žodžius

00:05:29.050 --> 00:05:32.220
yra paimti ko nors pirmas raides
ir sudėti jas kartu.

00:05:32.220 --> 00:05:35.251
Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso
administracija tapo NASA.

00:05:35.251 --> 00:05:38.963
Ir aišku tai galima daryti su bet kuo, 
OMG!

NOTE Paragraph

00:05:38.963 --> 00:05:44.602
Nesvarbu kaip kvailai tai beskambėtų.

00:05:44.602 --> 00:05:46.608
Jie gali būti puikūs angliški žodžiai.

00:05:46.608 --> 00:05:50.626
„Absquatulate“ yra puikus 
angliškas žodis.

00:05:50.626 --> 00:05:53.489
„Mugwump“ yra labai geras žodis.

00:05:53.489 --> 00:05:58.067
Žodžiai neprivalo skambėti normaliai,
jie gali skambėti labai kvailai.

NOTE Paragraph

00:05:58.067 --> 00:06:00.256
Kodėl reiktų kurti žodžius?

00:06:00.256 --> 00:06:02.397
Kurti reikia, nes kiekvienas 
naujas žodis

00:06:02.397 --> 00:06:06.918
yra galimybė išreikšti savo idėją
ir perteikti prasmę kitiems.

00:06:06.918 --> 00:06:09.514
Naujas žodis pritraukia dėmesį.

00:06:09.514 --> 00:06:12.163
Su naujais žodžiais žmonės 
labiau klauso, ką sakai,

00:06:12.163 --> 00:06:15.427
ir taip gali lengviau perteikti
savo mintis.

00:06:15.427 --> 00:06:18.376
Daug žmonių šioje scenoje
šiandien pasakė:

00:06:18.376 --> 00:06:19.938
„Ateityje galite padaryti tai,

00:06:19.938 --> 00:06:23.471
galite padėti darydami tai, galite
padėti mums atrasti, sukurti.“

00:06:23.471 --> 00:06:25.100
Galite sukurti žodį jau dabar.

00:06:25.100 --> 00:06:27.433
Anglų kalba neturi amžiaus limito.

00:06:27.433 --> 00:06:29.859
Pirmyn, kurkite žodžius jau šiandien,

00:06:29.859 --> 00:06:33.546
siųskite juos man, ir aš įrašysiu juos
į savo internetinį žodyną „Wordnik“.

00:06:33.546 --> 00:06:34.835
Labai ačiū.

00:06:34.835 --> 00:06:39.642
(Plojimai)