1
00:00:00,370 --> 00:00:01,928
Aš leksikografė.

2
00:00:01,928 --> 00:00:03,682
Aš kuriu žodynus.

3
00:00:03,682 --> 00:00:05,121
Ir mano darbas

4
00:00:05,121 --> 00:00:08,841
yra sudėti visus įmanomus žodžius
į žodyną.

5
00:00:08,841 --> 00:00:14,924
Mano darbas ne nuspręsti, kas yra žodis;
tai jūsų darbas.

6
00:00:14,924 --> 00:00:17,821
Visi, kas kalba angliškai, 
nusprendžia kartu,

7
00:00:17,821 --> 00:00:20,153
kas yra žodis, o kas ne.

8
00:00:20,153 --> 00:00:25,305
Kiekviena kalba tėra žmonės, 
kurie susitaria vieni kitus suprasti.

9
00:00:25,305 --> 00:00:29,909
Kartais, kai žmonės bando sugalvoti,
ar žodis yra geras ar blogas,

10
00:00:29,909 --> 00:00:31,677
jie tam neturi geros priežasties.

11
00:00:31,677 --> 00:00:34,488
Kartais jie sako
„nes gramatika!“

12
00:00:34,488 --> 00:00:36,422
(Juokas)

13
00:00:36,862 --> 00:00:40,425
Man iš tikrųjų nelabai rūpi gramatika –
tik niekam nesakykit.

14
00:00:40,425 --> 00:00:43,564
Bet žodis „gramatika“ išties yra
dvi skirtingos gramatikos.

15
00:00:43,564 --> 00:00:46,434
Yra tokia gramatika, 
kuri gyvena jūsų smegenyse

16
00:00:46,434 --> 00:00:48,543
ir, jei kalba yra jūsų gimtoji

17
00:00:48,543 --> 00:00:50,132
arba labai gerai kalbą mokate,

18
00:00:50,132 --> 00:00:53,531
tai pasąmoningos taisyklės,
kurių laikotės kalbėdami ta kalba.

19
00:00:53,531 --> 00:00:56,552
Ir tai jūs išmokstate, kai būdami 
vaikais mokotės kalbėti.

20
00:00:56,552 --> 00:00:58,189
Štai pavyzdys:

21
00:00:58,189 --> 00:00:59,714
Tai yra vugas.

22
00:00:59,714 --> 00:01:01,775
Tai vugas.

23
00:01:01,775 --> 00:01:03,471
O štai ir kitas.

24
00:01:03,471 --> 00:01:04,634
Dabar jie du.

25
00:01:04,634 --> 00:01:05,923
Čia yra du ...

26
00:01:05,923 --> 00:01:07,107
Žiūrovai: Vugai.

27
00:01:07,107 --> 00:01:10,820
Eric McKean: Būtent! Jūs žinote, 
kaip iš vugo padaryti daugiskaitą.

28
00:01:10,820 --> 00:01:12,301
Ta taisyklė gyvena 
jūsų smegenyse.

29
00:01:12,301 --> 00:01:15,250
Jums niekada nereikėjo jos mokytis, 
jūs ją tiesiog žinote.

30
00:01:15,250 --> 00:01:18,879
Tai eksperimentas, kurį išrado
profesorius Bostono unuversitete

31
00:01:18,879 --> 00:01:22,024
vardu Jean Berko Gleason dar 1958.

32
00:01:22,024 --> 00:01:25,049
Ir mes su juo jau ilgai 
apie tai kalbamės.

33
00:01:25,049 --> 00:01:28,563
Šios natūralios taisyklės, 
kurias turite savo smegenyse,

34
00:01:28,563 --> 00:01:32,785
jos nėra kaip kelių eismo taisyklės, 
jos labiau panašios į gamtos dėsnius.

35
00:01:32,785 --> 00:01:36,140
Ir niekas jums neturi priminti, kad
laikytumėtės gamtos dėsnių, ar ne?

36
00:01:36,140 --> 00:01:39,093
Kai rytą išeinate iš namų, 
jūsų mama nesako

37
00:01:39,093 --> 00:01:41,972
„Ei brangioji, manau, kad bus šalta, 
pasiimk megztinį,

38
00:01:41,972 --> 00:01:44,439
ir nepamiršk laikytis žemės traukos.“

39
00:01:44,439 --> 00:01:46,325
Niekas taip nesako.

40
00:01:46,325 --> 00:01:53,182
Bet yra ir kitos taisyklės, panašesnės 
į įpročius nei gamtos jėgas.

41
00:01:53,182 --> 00:01:56,046
Taigi, įsivaizduokite 
tokį žodį kaip kepurė.

42
00:01:56,046 --> 00:01:58,296
Kai tik sužinote, kaip veikia kepurės,

43
00:01:58,296 --> 00:02:01,163
niekas neturi jums aiškinti, kad 
kepurė nedėvima ant kojų.

44
00:02:01,163 --> 00:02:04,507
Bet jie turėtų mums pasakyti, 
ar kepures galima nešioti viduje.

45
00:02:04,507 --> 00:02:06,264
Kas gali dėvėti kepures?

46
00:02:06,264 --> 00:02:09,396
Kokias kepures tu gali dėvėti?

47
00:02:09,396 --> 00:02:11,818
Tokie klausimai yra labiau
antrojo tipo gramatika,

48
00:02:11,818 --> 00:02:16,121
ką lingvistai dažnai vadina „vartojimu“,
o ne gramatika.

49
00:02:16,121 --> 00:02:20,255
Kartais žmonės šią 
taisyklėmis paremtą gramatiką

50
00:02:20,255 --> 00:02:23,043
naudoja kaip argumentą
prieš naujų žodžių kūrimą.

51
00:02:23,043 --> 00:02:25,727
Ir aš manau, kad tai yra kvaila.

52
00:02:25,727 --> 00:02:28,993
Tarkim, žmonės sako:

53
00:02:28,993 --> 00:02:34,233
„Būk kūrybingas, kurk muziką ir meną, 
naujus daiktus, mokslą ir technologijas.“

54
00:02:34,233 --> 00:02:36,271
Bet, kai kalba eina apie žodžius, 
sakoma:

55
00:02:36,271 --> 00:02:40,991
„Ne! Kūryba baigiasi čia, 
jūs nesusitupėję. Palikit ramybėje.“

56
00:02:41,004 --> 00:02:42,421
(Juokas)

57
00:02:42,421 --> 00:02:44,142
Bet tai visiška nesąmonė.

58
00:02:44,142 --> 00:02:46,474
Žodžiai puikus dalykas. 
Mums jų reikia daugiau.

59
00:02:46,474 --> 00:02:50,530
Noriu sukurti kiek įmanoma 
daugiau žodžių.

60
00:02:50,530 --> 00:02:55,538
Ir pasakysiu jums 6 būdus,
kaip anglų kalboje galima kurti žodžius.

61
00:02:55,550 --> 00:02:57,639
Pirmas lengviausias.

62
00:02:57,639 --> 00:02:59,862
Iš esmės, tai vogti iš kitų kalbų.

63
00:02:59,862 --> 00:03:02,686
[„Vok iš kitų“]
(Juokas)

64
00:03:03,936 --> 00:03:05,764
Lingvistai tai vadina skolinimusi,

65
00:03:05,764 --> 00:03:08,824
bet mes niekada tų žodžių negrąžinam, 
tiesą sakant,

66
00:03:08,824 --> 00:03:10,784
todėl tai vadinsiu vogimu.

67
00:03:10,784 --> 00:03:14,154
Dažniausiai imame žodžius dalykams, 
kurie mums patinka, pvz. maistas.

68
00:03:14,154 --> 00:03:17,944
Paėmėme „kumquat“ is kinų, 
„karamelė“ is prancūzų.

69
00:03:17,944 --> 00:03:20,851
Taip pat imame žodžius kietiems
dalykams, kaip „nindzė“.

70
00:03:20,851 --> 00:03:22,301
Tą pasiėmėme iš japonų,

71
00:03:22,301 --> 00:03:25,570
kas yra gana įdomu, nes iš nindzių
sunkiausia ką nors pavogti.

72
00:03:25,570 --> 00:03:27,684
(Juokas)

73
00:03:27,684 --> 00:03:30,944
Kitas būdas kaip kurti 
angliškus žodžius

74
00:03:30,944 --> 00:03:33,885
yra sujungiant du kitus žodžius
į vieną.

75
00:03:33,885 --> 00:03:35,572
Tai vadinama sudūrimu.

76
00:03:35,572 --> 00:03:37,082
Anglų kalbos žodžiai 
yra kaip Lego:

77
00:03:37,082 --> 00:03:40,447
Jei turi pakankamai jėgos, 
gali bet ką sujungti.

78
00:03:40,447 --> 00:03:42,112
(Juokas)

79
00:03:42,832 --> 00:03:44,627
Anglų kalboje tai darome nuolat:

80
00:03:44,627 --> 00:03:50,105
Žodžiai kaip „heartbroken“, „bookworm“, 
„sandcastle“ yra sudurtiniai.

81
00:03:50,105 --> 00:03:53,606
Tai pirmyn, sukurkite žodį „duckface“, 
tik nesišypsokit kaip antis.

82
00:03:53,606 --> 00:03:55,085
(Juokas)

83
00:03:55,835 --> 00:03:59,848
Dar vienas būdas kaip kurti žodžius
yra panašus į sudūrimą,

84
00:03:59,848 --> 00:04:04,899
bet šįkart jungiame žodžius 
taip stipriai,

85
00:04:04,899 --> 00:04:06,534
kad jų dalys tiesiog nubyra.

86
00:04:06,534 --> 00:04:08,215
Tokie yra sulieti žodžiai,

87
00:04:08,215 --> 00:04:12,064
kaip „brunch“, kuris padarytas iš
„breakfast“ ir „lunch“.

88
00:04:12,064 --> 00:04:14,796
„Motel“ yra sulietas iš „motor“ 
ir “hotel“.

89
00:04:14,796 --> 00:04:17,737
Kas iš čia esančių žino, 
kad „motel“ yra sulietinis žodis?

90
00:04:17,737 --> 00:04:19,581
Taip, šis žodis toks senas,

91
00:04:19,581 --> 00:04:22,692
kad daugelis nebežino, kad jo 
dalys yra nubyrėjusios.

92
00:04:22,692 --> 00:04:26,987
„Edutainment“ yra sulietas iš
„education“ ir “entertainment“.

93
00:04:26,987 --> 00:04:32,197
Ir aišku „electrocute“ sulietas iš
„electric“ ir “execute“.

94
00:04:32,197 --> 00:04:34,007
(Juokas)

95
00:04:34,007 --> 00:04:37,328
Taip pat galite kurti žodžius
keisdami, kaip jie veikia.

96
00:04:37,328 --> 00:04:38,941
Tai vadinama
funkciniu poslinkiu.

97
00:04:38,941 --> 00:04:41,242
Paimate žodį, kuris yra 
viena kalbos dalis,

98
00:04:41,242 --> 00:04:43,522
ir pakeičiate į kitą kalbos dalį.

99
00:04:43,522 --> 00:04:47,541
Gerai, kas žinojote, kad „friend“
ne visada buvo veiksmažodis?

100
00:04:48,881 --> 00:04:53,076
„Friend“ buvo daiktavardis, 
kol jo nepavertėme ir veiksmažodžiu.

101
00:04:53,076 --> 00:04:56,345
Beveik visi anglų kalbos žodžiai
gali būti veiksmažodžiais.

102
00:04:56,345 --> 00:04:58,978
Taip pat galite būdvardžius
versti daiktavardžiais.

103
00:04:58,978 --> 00:05:02,705
„Commercial“ būdavo būdvardis, 
o dabar daiktavardis.

104
00:05:02,705 --> 00:05:05,151
Ir, žinoma, galite 
„veiksmažodinti“, kaip „green“.

105
00:05:05,151 --> 00:05:08,489
Dar vienas būdas kurti žodžius
yra atformavimas.

106
00:05:08,489 --> 00:05:11,747
Galite paimti žodį ir jį šiek tiek
patrumpinti.

107
00:05:11,747 --> 00:05:16,568
Pavyzdžiui, mes pirmiau turėjome 
„editor“ nei „edit“.

108
00:05:16,568 --> 00:05:18,320
„Edit“ buvo sukurtas iš „editor“.

109
00:05:18,320 --> 00:05:21,065
Kartais šie atformavimai 
skamba kvailai:

110
00:05:21,065 --> 00:05:25,453
Iš „bulldozer“ į „bulldoze“, „butler“ 
į „butle“, ir iš „burgler“ į „burgle“.

111
00:05:25,453 --> 00:05:27,078
(Juokas)

112
00:05:27,278 --> 00:05:29,050
Kitas būdas kurti angliškus žodžius

113
00:05:29,050 --> 00:05:32,220
yra paimti ko nors pirmas raides
ir sudėti jas kartu.

114
00:05:32,220 --> 00:05:35,251
Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso
administracija tapo NASA.

115
00:05:35,251 --> 00:05:38,963
Ir aišku tai galima daryti su bet kuo, 
OMG!

116
00:05:38,963 --> 00:05:44,602
Nesvarbu kaip kvailai tai beskambėtų.

117
00:05:44,602 --> 00:05:46,608
Jie gali būti puikūs angliški žodžiai.

118
00:05:46,608 --> 00:05:50,626
„Absquatulate“ yra puikus 
angliškas žodis.

119
00:05:50,626 --> 00:05:53,489
„Mugwump“ yra labai geras žodis.

120
00:05:53,489 --> 00:05:58,067
Žodžiai neprivalo skambėti normaliai,
jie gali skambėti labai kvailai.

121
00:05:58,067 --> 00:06:00,256
Kodėl reiktų kurti žodžius?

122
00:06:00,256 --> 00:06:02,397
Kurti reikia, nes kiekvienas 
naujas žodis

123
00:06:02,397 --> 00:06:06,918
yra galimybė išreikšti savo idėją
ir perteikti prasmę kitiems.

124
00:06:06,918 --> 00:06:09,514
Naujas žodis pritraukia dėmesį.

125
00:06:09,514 --> 00:06:12,163
Su naujais žodžiais žmonės 
labiau klauso, ką sakai,

126
00:06:12,163 --> 00:06:15,427
ir taip gali lengviau perteikti
savo mintis.

127
00:06:15,427 --> 00:06:18,376
Daug žmonių šioje scenoje
šiandien pasakė:

128
00:06:18,376 --> 00:06:19,938
„Ateityje galite padaryti tai,

129
00:06:19,938 --> 00:06:23,471
galite padėti darydami tai, galite
padėti mums atrasti, sukurti.“

130
00:06:23,471 --> 00:06:25,100
Galite sukurti žodį jau dabar.

131
00:06:25,100 --> 00:06:27,433
Anglų kalba neturi amžiaus limito.

132
00:06:27,433 --> 00:06:29,859
Pirmyn, kurkite žodžius jau šiandien,

133
00:06:29,859 --> 00:06:33,546
siųskite juos man, ir aš įrašysiu juos
į savo internetinį žodyną „Wordnik“.

134
00:06:33,546 --> 00:06:34,835
Labai ačiū.

135
00:06:34,835 --> 00:06:39,642
(Plojimai)