Aš leksikografė.
Aš kuriu žodynus.
Ir mano darbas
yra sudėti visus įmanomus žodžius
į žodyną.
Mano darbas ne nuspręsti, kas yra žodis;
tai jūsų darbas.
Visi, kas kalba angliškai,
nusprendžia kartu,
kas yra žodis, o kas ne.
Kiekviena kalba tėra žmonės,
kurie susitaria vieni kitus suprasti.
Kartais, kai žmonės bando sugalvoti,
ar žodis yra geras ar blogas,
jie tam neturi geros priežasties.
Kartais jie sako
„nes gramatika!“
(Juokas)
Man iš tikrųjų nelabai rūpi gramatika –
tik niekam nesakykit.
Bet žodis „gramatika“ išties yra
dvi skirtingos gramatikos.
Yra tokia gramatika,
kuri gyvena jūsų smegenyse
ir, jei kalba yra jūsų gimtoji
arba labai gerai kalbą mokate,
tai pasąmoningos taisyklės,
kurių laikotės kalbėdami ta kalba.
Ir tai jūs išmokstate, kai būdami
vaikais mokotės kalbėti.
Štai pavyzdys:
Tai yra vugas.
Tai vugas.
O štai ir kitas.
Dabar jie du.
Čia yra du ...
Žiūrovai: Vugai.
Eric McKean: Būtent! Jūs žinote,
kaip iš vugo padaryti daugiskaitą.
Ta taisyklė gyvena
jūsų smegenyse.
Jums niekada nereikėjo jos mokytis,
jūs ją tiesiog žinote.
Tai eksperimentas, kurį išrado
profesorius Bostono unuversitete
vardu Jean Berko Gleason dar 1958.
Ir mes su juo jau ilgai
apie tai kalbamės.
Šios natūralios taisyklės,
kurias turite savo smegenyse,
jos nėra kaip kelių eismo taisyklės,
jos labiau panašios į gamtos dėsnius.
Ir niekas jums neturi priminti, kad
laikytumėtės gamtos dėsnių, ar ne?
Kai rytą išeinate iš namų,
jūsų mama nesako
„Ei brangioji, manau, kad bus šalta,
pasiimk megztinį,
ir nepamiršk laikytis žemės traukos.“
Niekas taip nesako.
Bet yra ir kitos taisyklės, panašesnės
į įpročius nei gamtos jėgas.
Taigi, įsivaizduokite
tokį žodį kaip kepurė.
Kai tik sužinote, kaip veikia kepurės,
niekas neturi jums aiškinti, kad
kepurė nedėvima ant kojų.
Bet jie turėtų mums pasakyti,
ar kepures galima nešioti viduje.
Kas gali dėvėti kepures?
Kokias kepures tu gali dėvėti?
Tokie klausimai yra labiau
antrojo tipo gramatika,
ką lingvistai dažnai vadina „vartojimu“,
o ne gramatika.
Kartais žmonės šią
taisyklėmis paremtą gramatiką
naudoja kaip argumentą
prieš naujų žodžių kūrimą.
Ir aš manau, kad tai yra kvaila.
Tarkim, žmonės sako:
„Būk kūrybingas, kurk muziką ir meną,
naujus daiktus, mokslą ir technologijas.“
Bet, kai kalba eina apie žodžius,
sakoma:
„Ne! Kūryba baigiasi čia,
jūs nesusitupėję. Palikit ramybėje.“
(Juokas)
Bet tai visiška nesąmonė.
Žodžiai puikus dalykas.
Mums jų reikia daugiau.
Noriu sukurti kiek įmanoma
daugiau žodžių.
Ir pasakysiu jums 6 būdus,
kaip anglų kalboje galima kurti žodžius.
Pirmas lengviausias.
Iš esmės, tai vogti iš kitų kalbų.
[„Vok iš kitų“]
(Juokas)
Lingvistai tai vadina skolinimusi,
bet mes niekada tų žodžių negrąžinam,
tiesą sakant,
todėl tai vadinsiu vogimu.
Dažniausiai imame žodžius dalykams,
kurie mums patinka, pvz. maistas.
Paėmėme „kumquat“ is kinų,
„karamelė“ is prancūzų.
Taip pat imame žodžius kietiems
dalykams, kaip „nindzė“.
Tą pasiėmėme iš japonų,
kas yra gana įdomu, nes iš nindzių
sunkiausia ką nors pavogti.
(Juokas)
Kitas būdas kaip kurti
angliškus žodžius
yra sujungiant du kitus žodžius
į vieną.
Tai vadinama sudūrimu.
Anglų kalbos žodžiai
yra kaip Lego:
Jei turi pakankamai jėgos,
gali bet ką sujungti.
(Juokas)
Anglų kalboje tai darome nuolat:
Žodžiai kaip „heartbroken“, „bookworm“,
„sandcastle“ yra sudurtiniai.
Tai pirmyn, sukurkite žodį „duckface“,
tik nesišypsokit kaip antis.
(Juokas)
Dar vienas būdas kaip kurti žodžius
yra panašus į sudūrimą,
bet šįkart jungiame žodžius
taip stipriai,
kad jų dalys tiesiog nubyra.
Tokie yra sulieti žodžiai,
kaip „brunch“, kuris padarytas iš
„breakfast“ ir „lunch“.
„Motel“ yra sulietas iš „motor“
ir “hotel“.
Kas iš čia esančių žino,
kad „motel“ yra sulietinis žodis?
Taip, šis žodis toks senas,
kad daugelis nebežino, kad jo
dalys yra nubyrėjusios.
„Edutainment“ yra sulietas iš
„education“ ir “entertainment“.
Ir aišku „electrocute“ sulietas iš
„electric“ ir “execute“.
(Juokas)
Taip pat galite kurti žodžius
keisdami, kaip jie veikia.
Tai vadinama
funkciniu poslinkiu.
Paimate žodį, kuris yra
viena kalbos dalis,
ir pakeičiate į kitą kalbos dalį.
Gerai, kas žinojote, kad „friend“
ne visada buvo veiksmažodis?
„Friend“ buvo daiktavardis,
kol jo nepavertėme ir veiksmažodžiu.
Beveik visi anglų kalbos žodžiai
gali būti veiksmažodžiais.
Taip pat galite būdvardžius
versti daiktavardžiais.
„Commercial“ būdavo būdvardis,
o dabar daiktavardis.
Ir, žinoma, galite
„veiksmažodinti“, kaip „green“.
Dar vienas būdas kurti žodžius
yra atformavimas.
Galite paimti žodį ir jį šiek tiek
patrumpinti.
Pavyzdžiui, mes pirmiau turėjome
„editor“ nei „edit“.
„Edit“ buvo sukurtas iš „editor“.
Kartais šie atformavimai
skamba kvailai:
Iš „bulldozer“ į „bulldoze“, „butler“
į „butle“, ir iš „burgler“ į „burgle“.
(Juokas)
Kitas būdas kurti angliškus žodžius
yra paimti ko nors pirmas raides
ir sudėti jas kartu.
Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso
administracija tapo NASA.
Ir aišku tai galima daryti su bet kuo,
OMG!
Nesvarbu kaip kvailai tai beskambėtų.
Jie gali būti puikūs angliški žodžiai.
„Absquatulate“ yra puikus
angliškas žodis.
„Mugwump“ yra labai geras žodis.
Žodžiai neprivalo skambėti normaliai,
jie gali skambėti labai kvailai.
Kodėl reiktų kurti žodžius?
Kurti reikia, nes kiekvienas
naujas žodis
yra galimybė išreikšti savo idėją
ir perteikti prasmę kitiems.
Naujas žodis pritraukia dėmesį.
Su naujais žodžiais žmonės
labiau klauso, ką sakai,
ir taip gali lengviau perteikti
savo mintis.
Daug žmonių šioje scenoje
šiandien pasakė:
„Ateityje galite padaryti tai,
galite padėti darydami tai, galite
padėti mums atrasti, sukurti.“
Galite sukurti žodį jau dabar.
Anglų kalba neturi amžiaus limito.
Pirmyn, kurkite žodžius jau šiandien,
siųskite juos man, ir aš įrašysiu juos
į savo internetinį žodyną „Wordnik“.
Labai ačiū.
(Plojimai)