Sveiki visi. Malonė ir ramybė jums visiems galingu Jėzaus vardu.
Linkėjimai nuo nuostabaus Abero krioklio čia, Šiaurės Velse.
Sveiki atvykę į kitą, „Tikėjimas yra natūralus“ laidą, per Dievo Širdies Televiziją.
Šiandien noriu su jumis pasikalbėti apie tai, kas iš tiesų smarkiai įsiskverbė
į patį mūsų kasdienių santykių audinį ir struktūrą.
Galiu jį palyginti su virusu, nuo kurio niekas nėra visiškai apsaugotas.
Iš tikrųjų, tai vienas iš efektyviausių velnio įrankių
ir vienas iš labiausiai paplitusių jo spąstų.
Aš kalbu apie įžeidimą. Taip, įžeidimą.
Nesvarbu, ar tai būtų sudėtinga, ar paprasta,
įžeidimo galimybės yra tokios pat neribotos, kaip ir santykių sąrašas.
Kitaip tariant, šiame pasaulyje skriaudos išvengti neįmanoma.
Tai nėra klausimas, kas jus įžeis, kada būsite įžeisti,
arba iš kur tas įžeidimas kils.
Kyla klausimas, – koks jūsų atsakymas, kai ateina įžeidimas?
Dievo žmonės, tiesiog paklauskite savęs dabar.
Kaskart, kai esate įžeisti, kaip reaguojate?
Kaip reaguojate, kai kas nors jus įskaudina ar skriaudžia?
Nes dažnai mūsų reakcija palieka mus pažeidžiamus, kad įsišaknytų nuoskauda.
Tai pavojinga.
Kai jūsų širdyje įsišaknys apmaudas,
jei nesiimsite atsargumo priemonių, jis nuves jus žemyn, nuves į
kartėlio, pavydo, pavyduliavimo, piktumo, pykčio ir nesantaikos kelią.
Ir tai pavojinga. Apmaudas yra pavojingas jūsų dvasiniam gyvenimui.
Problema nėra to įžeidimo rimtumas
arba jūsų teisės būti įžeistam suvokimas.
Problema ta, kad įsižeidimo slėpimas yra mirtinas.
Nesvarbu, ką jums kas nors padarė ar pasakė, įsižeidimo slėpimas yra mirtinai pavojingas,
todėl turime saugoti savo širdis.
Dievo žmonės, jūs turite saugoti savo širdį.
Kai esame įžeisti, įprastai jaučiamės įskaudinti ir kaltiname savo skriaudiką.
Ir kadangi manome, kad mūsų teisės buvo pažeistos,
mūsų įskaudintos širdys gali lengvai patikėti, kad turime teisę būti įsižeidę.
Todėl mes giname savo pyktį ir kartėlį, kad pateisintume savo nenorą atleisti.
Bet jei pažvelgsite giliau,
to reikalavimo pagrindas yra kūniškas, o ne dvasinis.
Tai prigimtinis įstatymas, o ne dvasinis įstatymas.
Mūsų, kaip krikščionių, principas yra toks -
nesvarbu, ar jūs teisūs, ar neteisūs,
jūs neturite teisės laikyti įsižeidimo.
Toks yra mūsų standartas, toks mūsų principas.
Jei tvirtinate, kad esate teisūs, jau klystate.
"Bet jūs nežinote mano atvejo! Jūs nežinote mano atvejo aplinkybių!"
Žiūrėkite, nesvarbu, kokius argumentus įtrauksite, norėdami įtikinti save
apie jūsų teisės teisėtumą jūsų atveju,
tai nekeičia Dievo standarto.
Apmaudas neturi pateisinimo.
Pasipiktinimas neturi pateisinimo. Sustokite.
Žmogaus akyse jūs galite būti teisūs.
Jūs netgi galite pajusti, kad esate teisūs savo akyse,
bet prieš Dievą, -
jūsų likimo Savininką, kuris laiko visas širdis savo rankose,
jūs neturi teisės piktintis.
Nėra jei, nėra bet.
Jūs, kaip krikščionys, neturite teisės piktintis. Sustokite.
Įžeidimas ateis. Taip, – ateis.
Tačiau mes neturime maitintis tuo įžeidimu savo širdyse.
Mes neturime suteikti vietos tam įžeidimui savo širdyse.
Žiūrėkite, įsižeisti yra normalu.
Tačiau slėpti įsižeidimą yra nuodėminga.
Įsižeidimo slėpimas liūdina Šventąją Dvasią.
Tai sprendimas iškelti save aukščiau už Dievą,
laikyti savo pretenzijas kaip apmaudą,
savo egocentrišką reikalavimą laikyti
aukštesniu autoritetu už Dievo Žodį.
Ir jei velnias apgaudinėja jus, kad turite teisę būti įsižeidę,
savo rankomis suveržiate jus pančiojančias grandines.
O dar pavojingiau tai, kad net nesuvokiate, kad esate įstrigę.
Galite lengvai patekti į šį užburtą
egocentriškumo ir savarankiškos izoliacijos ratą.
Nes tai yra gyvenimo su įsižeidusia širdimi pasekmė.
Kai savo širdyje laikote įsižeidimą, tada viską perfiltruojate per jį.
Net jei šiandien ateitumėte ir pažiūrėtumėte į šį gražų krioklį,
žiūrėtumėte į jį pro įsižeidimo objektyvą.
Per jį kalbate, valgote, juokiatės.
Jūs net meldžiatės per jį,
todėl šiandien daugelis maldų yra nukreiptos prieš priešus, o ne prieš silpnybes.
Jūs miegate tame, o tai šiandien yra daugelio naktinių košmarų priežastis.
Per tai jūs bendraujate su kitais,
todėl šiandien dauguma mūsų žmonių veiksmuose
ir neveikime įžvelgia prasmę.
Šiandien yra daugybė įsivaizduojamų karų,
iššūkių, kariaujamų mintyse,
kurių realybėje net nėra.
Mes neteisingai interpretuojame žmonių veiksmus ir neteisingai vertiname žmonių motyvus
per mūsų siaurą suvokimą ir klaidingas išankstines nuostatas.
Mes lengvai racionalizuojame savo veiksmus, kai teisiame ir smerkiame kitus.
Mes keliame standartus, kurių patys negalime pasiekti,
o nerealūs lūkesčiai veda į nesveikus santykius,
besivadovaujančius kūnu, o ne Dvasia.
Ir tokie santykiai nuvilia dar jiems neprasidėjus.
Ir taip gyvenimo ciklas tęsiasi ir tęsiasi, tai:
skaudinimo ciklas, skausmo ciklas, įsižeidimo ciklas.
Dievo žmonės, tai turi liautis!
Turime grįžti prie Kryžiaus – prie Kristaus kryžiaus!
Prisiminkite Jėzaus žodžius ant kryžiaus. Jis pasakė: „Tėve, atleisk jiems!
Tai Dievo standartas, tai mūsų, kaip krikščionių, standartas.
- Tėve, atleisk jiems!
Tai nepalieka vietos apmaudui.
Kristaus kryžius nepalieka vietos pasipiktinimui.
Tai nesuteikia teisės piktintis.
Nes juk mums visiems bejėgiškai reikia Dievo atleidimo
ir kaip Biblija sako Jokūbo 2:10-11 -
tik Dievas gali nustatyti, ar viena nuodėmė didesnė už kitą.
Baigiant šią žinią šiandien,
leiskite man priminti palyginimą apie negailestingą tarną Mato 18 skyriuje.
Po šios žinutės noriu paskatinti jus eiti ir perskaityti tą palyginimą.
Ir skaitydami paklauskite savęs,
kodėl kas nors turėtų atimti iš kito
tą pačią dovana, kurią Dievas jums taip laisvai suteikė?
Mūsų širdyse visada vyksta kova tarp kūno ir dvasios.
Tačiau atsiminkite tai, – kiekvieną kartą, kai širdyje slepiate įsižeidimą,-
jūs paklūstate kūnui.
Prisiminkite Romiečiams 8:6-8.
Sakoma, kad tie, kurie gyvena pagal kūną, negali patikti Dievui.
Taigi, šiandien atsispirkite velniui, atsisakydami pasipiktinimo!
Šiandien priešinkitės velniui, atsisakydami būti įsižeidę. Kaip?
Kai matote, kaip su jumis pasielgta, taip pat jie pasielgė su Tėvu.
Jei jie įžeidžia mane, jie įžeidžia Tėvą.
Jei jie blogai elgiasi su manimi, jie blogai elgiasi su Tėvu.
Jei jie meluoja prieš mane, meluoja prieš Tėvą
nes aš neturiu savo galios.
Mano širdyje nėra vietos apmaudui,
nes žinau, kad neturiu teisės piktintis.
Pranašo TB Joshua žodžiai:
„Nėra nieko, į ką negalėčiau žiūrėti pro pirštus vardan Jėzaus"!
Patarlės 19:11
Dabar, Dievo žmonės, melskimės kartu.
Pradėkite išlaisvinti save
atleisdami tiems, kurie vienaip ar kitaip jus skriaudė.
Jėzaus Kristaus vardo galia,
būkite išlaisvinti iš apmaudo gniaužtų dabar!
Būkite išlaisvinti iš skausmo gniaužtų dabar!
Būkite išlaisvinti!
Būkite išlaisvinti, galingu Jėzaus Kristaus vardu!
Dabar pat skelbiu jūsų emocijas laisvomis nuo įžeidimo!
Būkite laisvi, galingu Jėzaus Kristaus vardu!
Visos įsižeidimo grandinės jūsų dvasioje, – sutrūkite dabar pat!
Visos kartėlio grandinės jūsų dvasioje, – atsilaisvinkite dabar pat!
Visos pykčio grandinės jūsų dvasioje, – sutrūksta!
Galinguoju Jėzaus Kristaus vardu!
Kad ir kokią grandinę naudojo šėtonas, kad prisijungtų prie jūsų,
jūsų šeimos, verslo, santuokos, finansų, -
sakau, būk sulaužyta dabar pat!
Būk sulaužyta, galingu Jėzaus Kristaus vardu!
Amen!
Aš galiu matyti, kad šios grandinės sutrūko!
Girdžiu, kaip grandinės krenta Jėzaus Kristaus vardu!
Dabar pat pradėkite dėkoti Dievui už savo laisvę,
nes kai Dievo Sūnus jus išlaisvina, jūs tikrai esate laisvi!
Ačiū Tau, Jėzau Kristau.