Mes užaugome

sąveikaudami su fiziniais objektais aplink mus.

Nesuskaičiuojamą daugybę jų

naudojame kasdien.

Kitaip, nei daugumą mūsų kompiuterinių prietaisų,

šiuos objektus daug smagiau naudoti.

Kai kalbi apie objektus,

vienas dalykas automatiškai susiejamas su jais,

ir tai yra gestai:

kaip mes manipuliuojame šiais objektais,

kaip mes naudojame šiuos objektus kasdieniniame gyvenime.

Mes naudojame gestus ne tik sąveikaudami su šiais objektais,

bet taip pat ir bendraudami vienas su kitu.

Gestas "Namaste!", galbūt, pagerbiant kitą,

arba galbūt --

Indijoje man nereikia aiškinti vaikui, kad tai reiškia

"keturis bėgimus" krikete.

Tai ateina kaip dalis mūsų kasdieninio mokymosi.

Taigi, man labai įdomu,

nuo pat pradžių, kaip --

Kaip mūsų žinios

apie kasdieninius objektus bei gestus ir

kaip mes naudojame šiuos objektus,

gali atsverti mūsų sąveiką su skaitmeniniu pasauliu.

Vietoj to, kad naudotume klaviatūrą ir pelę,

kodėl negalime naudoti savo kompiuterio

taip pat, kaip sąveikaudami su fiziniu pasauliu?

Taigi, aš pradėjau šiuos tyrimus maždaug prieš aštuonerius metus,

ir tai tiesiogine to žodžio prasme prasidėjo nuo pelės ant mano stalo.

Vietoj to, kad naudočiau ją savo kompiuteriui,

aš išmontavau ją.

Daugelis jūsų turbūt žinote, kad tais laikais

pelė būdavo su rutuliuku viduje,

ir viduje būdavo du voleliai,

kurie nurodydavo kompiuteriui, kur juda rutuliukas,

ir, atitinkamai, kur juda pelė.

Taigi, aš domėjausi šiais dviem voleliais,

ir aš norėjau daugiau jų, taigi pasiskolinau kitą pelę iš savo draugo --

niekada jam negrąžinau --

ir dabar turėjau keturis volelius.

Įdomu, ką aš dariau su šiais voleliais, tai

iš esmės aš išėmiau juos iš pelių

ir sudėjau juos į vieną liniją.

Pritaisiau keletą virvučių, skridinių ir kelias spyruokles.

Ką aš sukonstravau, iš esmės buvo gestų sąsajos įrenginys,

kuris iš tiesų veikia kaip judesių jutimo prietaisas,

padarytas už du dolerius.

Taigi, štai čia, kokį judesį bepadaryčiau fiziniame pasaulyje,

jis yra pakartojamas skaitmeniniame pasaulyje,

naudojant šį nedidelį prietaisą, kurį padariau prieš maždaug aštuonerius metus,

2000-aisiais.

Kadangi domėjausi, kaip galima integruoti šiuos du pasaulius,

pagalvojau apie lipnius lapelius.

Galvojau, "Kodėl negalėčiau sujungti

normalios fizinio lipnaus lapelio funkcijos

su skaitmeniniu pasauliu?"

Žinutė, parašyta mano mamai ant lipnaus lapelio,

ant popieriaus,

galėtų pavirsti trumpąja žinute,

ar galbūt priminimu apie susitikimą,

automatiškai sinchronizuotu su mano skaitmeniniu kalendoriumi --

darbų sąrašas, automatiškai susiderinantis su tavimi.

Bet taip pat gali ieškoti ir skaitmeniniame pasaulyje,

ar galbūt gali parašyti užklausą,

"Koks yra daktaro Smito adresas?"

ir ši maža sistema tai išspausdina --

taigi ji išties veikia kaip popieriaus įvesties-išvesties sistema,

tačiau padaryta iš popieriaus.

Kituose tyrinėjimuose

aš norėjau padaryti rašiklį, galintį piešti trijose dimensijose.

Taigi, aš sukūriau šį rašiklį,

kuris gali padėti dizaineriams ir architektams

ne tik galvoti trijose dimensijose,

bet ir iš tiesų piešti,

taigi tai yra labiau intuityvus būdas veikti.

Tada pagalvojau, "Kodėl gi nepadarius Google Žemėlapio,

bet fiziniame pasaulyje?"

Vietoj to, kad rinkčiau reikšminius žodžius, norėdamas ką nors surasti,

aš padedu savo objektus ant viršaus.

Jei padedu įlaipinimo bilietą, jis man parodys, kur yra mano skrydžio vartai.

Kavos puodelis parodys, kur gali rasti daugiau kavos,

ar kur gali išmesti puodelį.

Taigi, tai buvo vieni ankstyvesnių mano tyrinėjimų, kuriuos dariau, nes

mano tikslas buvo sujungti šiuos du pasaulius neatskiriamai.

Visiems šiems eksperimentams

buvo būdingas vienas bendras bruožas:

aš bandžiau pervesti dalį fizinio pasaulio į skaitmeninį.

Aš imdavau dalį objekto,

arba bet ką intuityvaus iš realaus gyvenimo,

ir pervesdavau tai į skaitmeninį pasaulį,

kadangi tikslas buvo padaryti mūsų kompiuterinius prietaisus intuityvesniais naudoti.

Bet tada supratau, kad mums, žmonėms,

išties nėra įdomus naudojimasis kompiuteriais.

Kas mus domina - tai informacija.

Mes norime pažinti daiktus.

Mes norime žinoti, kokie dinamiški dalykai vyksta aplinkui.

Taigi aš pagalvojau, maždaug praeitais metais -- praeitų metų pradžioje --

aš pradėjau galvoti, "Kodėl gi nepakeitus šio požiūrio į atvirkščią variantą?"

Galbūt, "Kaip, jei paimsiu savo skaitmeninį pasaulį

ir nupiešiu fizinį pasaulį, naudodamasis skaitmenine informacija?"

Kadangi pikseliai yra, tiesą sakant, šiuo metu, apriboti tais keturkampiais prietaisais,

kurie telpa mūsų kišenėse.

Kodėl gi man nepanaikinus šio apribojimo

ir neperkėlus to į mano kasdienius objektus, kasdienį gyvenimą,

kad man nereikėtų mokytis naujos kalbos,

kad galėčiau sąveikauti su šiais pikseliais?

Taigi, tam, kad įgyvendinčiau savo svajonę,

aš sugalvojau sumontuoti didelį projektorių ant savo galvos.

Manau, būtent todėl tai ir yra vadinama ant galvos montuojamu projektoriumi, argi ne?

Aš tai priėmiau labai tiesiogiai,

ir paėmiau savo dviračio šalmą,

iškirpau dalį jo, kad projektorius gražiai tilptų.

Taigi dabar aš galėjau

papildyti pasaulį aplink save šia skaitmenine informacija.

Bet vėliau

supratau, kad taip pat norėčiau sąveikauti su šiais skaitmeniniais pikseliais.

Taigi pritvirtinau šią mažą kamerą,

kuri veikia kaip skaitmeninė akis.

Vėliau, mes pakeitėme ją daug geriau

vartotojo poreikius tenkinančia pakabinama versija,

kurią dabar daugelis žinote kaip SixthSense prietaisą.

Bet pats įdomiausias šios technologijos aspektas yra tai,

kad gali nešiotis savo skaitmeninį pasaulį su savimi,

kad ir kur beeitum.

Gali naudotis bet kokiu paviršiumi, bet kuria siena aplink tave,

kaip vartotojo sąsaja.

Kamera seka visus tavo judesius.

Ką bedarytum su savo rankomis,

ji supranta šiuos gestus.

Ir, tiesa, jei matote, pradinėje versijoje mes naudojame

spalvotus žymeklius kartu su kamera.

Gali pradėti piešti ant bet kurios sienos.

Sustoji prie sienos, ir pradedi ant jos piešti.

Bet mes nesekame tik vieno piršto.

Mes duodame jums laisvę naudoti visus abiejų rankų pirštus,

kad galėtumėte naudoti abi rankas keisti žemėlapio mastelį

tiesiog spustelėdami pirštus.

Kamera išties --

tiesiog, gauna visą vaizdą --

atlieka ribų bei spalvų atpažinimą,

taip pat yra atliekama daug kitų mažų algoritmų.

Techniškai, tai gan sudėtinga,

bet tai duoda rezultatą, kuris yra natūralesnis naudotis, tam tikra prasme.

Bet mane labiau žavi tai, kad išties gali tai išsinešti į lauką.

Vietoj to, kad trauktum kamerą iš kišenės,

gali tiesiog padaryti fotografavimo gestą,

ir ji padaro fotografiją už tave.

(Plojimai)

Ačiū.

Ir vėliau aš galiu susirasti sieną

ir peržiūrėti šias nuotraukas,

ar galbūt, "Gerai, aš noriu šiek tiek pakeisti šią nuotrauką

ir nusiųsti ją elektroniniu paštu savo draugui."

Taigi, mes ieškome laikmečio, kuriame

skaitmeninis pasaulis susijungs su fiziniu.

Ir, žinoma, jei neturi jokio paviršiaus,

gali naudotis savo delnu paprastiems veiksmams atlikti.

Štai čia aš renku telefono numerį, tiesiog naudodamasis savo ranka.

Kamera ne tik supranta tavo rankų judesius,

bet, įdomu,

taip pat supranta, kokius objektus turi rankoje.

Ką mes darome, tai išties --

pavyzdžiui, šiuo atveju

knygos viršelis yra palyginamas

su daug tūkstančių, ar galbūt milijonų knygų internete,

ir patikrinama, kokia tai yra knyga.

Kai prietaisas turi šią informaciją,

jis suranda daugiau atsiliepimų apie tai,

ar galbūt New York Times turi garsinę recenziją šiai knygai,

taigi gali pasiklausyti, ant fizinės knygos,

recenzijos kaip garso.

("garsi kalba Harvardo universitete...")

Tai buvo Obamos vizitas praeitą savaitę MIT'e (Massachusetts Institute of Technology).

("... ir norėčiau ypatingai padėkoti dviems išskirtiniems MIT...")

Taigi, aš žiūrėjau tiesioginę kalbą, tiesiog laikraštyje.

Tavo laikraštis parodys tau naujausią orų prognozę

vietoj to, kad atnaujintų ją -- tu turi patikrinti savo kompiuterį,

kad tai padarytum, ar ne?

(Plojimai)

Važiuodamas atgal, aš galiu tiesiog pasižiūrėti į savo bilietą,

norėdamas patikrinti, kiek laiko vėluos mano skrydis,

nes šiuo metu

neturiu noro traukti savo iPhone

ir eiti į tam tikrą interneto puslapį.

Ir aš manau, kad ši technologija ne tik pakeis būdą --

Taip. (Juokas)

Ji taip pat pakeis mūsų bendravimo su žmonėmis būdą,

ne tik fizinį pasaulį.

Linksmoji dalis yra tai, kad galiu nueiti į Bostono metro

ir žaisti pongą ant traukinio

grindų, ar ne?

(Juokas)

Ir aš manau, kad vaizduotė yra vienintelė riba

bandant sugalvoti,

kaip ši technologija gali susijungti su realiu gyvenimu.

Bet daugelis jūsų užginčytų, tiesą sakant, kad

mūsų darbas nėra susijęs vien su fiziniais objektais.

Mes atliekame daug apskaitos ir redagavimo veiksmų,

ir visus šiuos dalykus; kaip dėl jų?

Ir daugelis esate sužavėti sekančios kartos planšetiniais kompiuteriais,

kurie netrukus pasirodys prekyboje.

Taigi, nenorėdamas laukti to,

aš pasidariau savo, tiesiog ant popieriaus skiautės.

Taigi, aš nuėmiau kamerą --

visos interneto kameros turi įtaisytus mikrofonus.

Aš išmontavau mikrofoną

ir tiesiog nugnybau tą --

tiesiog padariau spaustuką iš mikrofono

ir prisegiau jį prie popieriaus, bet kurio popieriaus, kurį radau.

Taigi dabar prisilietimo garsas

pasiekia mane būtent tuo metu, kai aš priliečiu popierių.

Bet kamera seka, kur juda mano pirštai.

Žinoma, galite žiūrėti filmus.

("Labas vakaras. Mano vardas Raselas...")

("... ir aš esu Laukinės gamtos tyrinėtojas iš 54-osios genties.")

Ir, žinoma, galite žaisti žaidimus.

(Automobilio variklis)

Štai čia kamera supranta, kaip laikote popierių

ir leidžia žaisti automobilių lenktynes.

(Plojimai)

Daugelis iš jūsų turėjote pagalvoti, gerai, gali naršyti.

Taip. Žinoma, gali naršyti bet kokius tinklalapius

ar atlikti visokias skaitmenines operacijas ant popieriaus lapo,

kai tik prireikia.

Taigi, dar daugiau,

man įdomu, kaip mes galėtume pritaikyti tai dinamiškiau.

Sugrįžęs prie stalo, aš galiu tiesiog perkelti tą informaciją

atgal į savo darbalaukį

ir vėl naudotis savo normaliu kompiuteriu.

(Plojimai)

Ir kodėl vien tik kompiuteriai? Mes galime žaisti su popieriumi.

Su popieriaus pasauliu įdomu žaisti.

Čia aš paimu dalį dokumento

ir perkeliu antrą dalį iš kito dokumento --

ir aš koreguoju informaciją,

kurią turiu štai čia.

Taip. Ir pagalvoju: "Gerai, tai atrodo visai gražiai,

reiktų tai atsispausdinti."

Taigi dabar turiu atspausdintą kopiją, ir dabar --

Darbo procesas vykdavo natūraliau

prieš kokius 20 metų,

nei dabar, kai turime nuolat blaškytis tarp šių dviejų pasaulių.

Pabaigai norėčiau pasakyti, jog

manau, kad informacijos integravimas į kasdieninius objektus

ne tik padės mums atsikratyti skaitmeninio atskyrimo,

atotrūkio tarp šių dviejų pasaulių,

bet taip pat tam tikra prasme padės

išlikti žmonėmis,

išlaikyti ryšį su fiziniu pasauliu.

Ir tai padės mums, tiesą sakant, nebūti mašinomis,

sėdinčiomis priešais kitas mašinas.

Tai viskas. Ačiū.

(Plojimai)

Ačiū.

(Plojimai)

Chris Anderson: Taigi, Pranav,

visų pirma, tu esi genijus.

Tai neįtikėtina, tikrai.

Ką tu darai su šituo dalyku? Ar yra kuriama verslo įmonė?

Ar tai nuolatinis tyrinėjimas, ar kas?

Pranav Mistry: Taigi, yra daugybė įmonių --

Media Lab rėmėjų --

kurios yra suinteresuotos plėtoti tai viena ar kita linkme.

Pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų operatoriai

nori vystyti tai kita linkme, nei nevyriausybinės organizacijos Indijoje,

kurios galvoja: "Kodėl mes galime turėti tik "Šeštąjį jutimą" ("Sixth Sense")?

Mes turime suteikti "Penktąjį jutimą" jutimo netekusiems žmonėms,

kurie negali kalbėti.

Ši technologija gali būti panaudota, kad jie galėtų kalbėti kitokiu būdu,

galbūt su garsiakalbių sistema."

CA: Kokie tavo paties planai? Ar liksi MIT'e,

ar ruošiesi kažką daryti su šia technologija?

PM: Aš stengiuosi padaryti tai labiau prieinamą žmonėms,

kad kiekvienas galėtų susikurti savo SixthSense įrenginį,

nes techninę įrangą išties nėra labai sudėtinga pagaminti,

ar pasidaryti savo paties.

Mes suteiksime visą atviro kodo programinę įrangą,

galbūt pradedant kitu mėnesiu.

CA: Atviro kodo? Oho.

(Plojimai)

CA: Ar ruošiesi kažkuriuo metu sugrįžti į Indiją?

PM: Taip. Taip, taip, žinoma.

CA: Kokie tavo planai? MIT?

Indija? Kaip ruošiesi padalinti savo laiką?

PM: Čia daug energijos. Daug mokymosi.

Visas šis darbas, kurį ką tik matėte, yra

mano mokymosi Indijoje dalis.

Ir dabar, jei pažvelgtumėte į kaštų efektyvumą:

ši sistema kainuoja 300 dolerių,

palyginus su 20 000 dolerių kainuojančiais paviršiniais kompiuteriais, ar kažkuo panašaus.

Ar galbūt net dviejų dolerių pelės judesių sistema,

tuo metu kainavusia apie 5000 dolerių?

Taigi, mes išties -- konferencijoje su prezidentu Abdul Kalam

aš jam parodžiau, tuo metu,

ir tada jis tarė: "Gerai, mes panaudosime tai Bhabha atominių tyrimų programoje

kam nors."

Taigi mano tikslas yra išplatinti šią technologiją plačiajai visuomenei,

o ne tiesiog laikyti ją laboratorijos aplinkoje.

(Plojimai)

CA: Remdamasis pavyzdžiais, kuriuos matėme čia, TED'e,

galėčiau pasakyti, kad esi išties vienas iš dviejų ar trijų

šiuo metu geriausių išradėjų pasaulyje.

Mums yra garbė priimti tave TED'e.

Ačiū tau labai.

Tai yra fantastika.

(Plojimai)