"Žemė mėlyna...Kaip nuostabu...
Tai nepakartojama" - J.Gagarinas

ŠTAI MŪSŲ MĖLYNOJI PLANETA

71% JOS PAVIRŠIAUS DENGIA VANDUO

TAI DIDŽIAUSIAS PLOTAS MŪSŲ 
VISATOJE, KURIAME APTINKAMA GYVYBĖ

74% VISŲ GYVYBĖS RŪŠIŲ ČIA YRA 
VANDENS GYVIAI

IR TIK 5% VANDENYNŲ YRA IŠTIRTI

TAČIAU JIEMS GRESIA PAVOJUS

Per pastaruosius metus, vandenynai
patyrė vienus drastiškiausių pokyčių

visoje savo istorijoje.

Tačiau, norėdami nuodugniai suprasti 
begalinę vandenyno svarbą Žemei

ir kokį poveikį tam daro žmogus, turime 
pažvelgti į vienus mažiausių

ten gyvenančių organizmų: fitoplanktoną.

Fitoplanktonas yra mikroskopiniai 
jūriniai augalai,

pagaminantys iki 80% viso žemės deguonies.

Tai reiškia, jog iš dešimties įkvėpimų

aštuoni į mūsų plaučius atkeliauja
iš vandenyno.

Jau viename puodelyje jūros vandens gali 
būti iki 100 mln. fitoplanktono organizmų.

Didesnės jų grupės netgi matomos
iš kosmoso,

kai jie dalijasi, dauginasi ir su kitais 
išsisklaido po visą gaublį.

Šie mikroorganizmai lemia sąlygas, 
būtinas kitų gyvybės formų klestėjimui,

todėl - fitoplanktonų išnykimas reikštų ir
visų kitų rūšių išnykimą.

Vandenyno pH bei tėkmė yra būtini šiems 
nematomiems augalams klestėti

bei gaminti deguonį, kaip ir surinkti 
anglies likučius, kurie tuomet nugrimzda

į jūros dugną tūkstančiams metų.

Jie taip pat yra pirminis maisto šaltinis 
smulkesniems jūros gyvūnams

taip suformuodami jūros gyvių mitybos 
tinklo pagrindą, turintį netiesioginį

efektą didesniems plėšrūnams.

Kitaip tariant, kuo sveikesni vandenynai, 
tuo daugiau fitoplanktono ten bus,

ir kuo daugiau fitoplanktono ten yra, tuo
daugiau jūros gyvūnų galės ten gyventi.

Vienas jų simbiozinių tarpusavio santykių
pavyzdys yra su banginiais.

Jie minta žuvimi, kriliumi, planktonu ir 
kitais smulkiais jūriniais gyvūnais,

bei dažniausiai medžioja tamsiose 
vandenyno gelmėse.

Dėl to jie turi vis sugrįžti į vandenyno
paviršių įkvėpti oro, taip sugrąžindami

maistines medžiagas atgal į 
vandenyno "dirvožemį", kur

fitoplanktonai tuomet gali iš naujo
panaudoti geležį, azotą bei saulės šviesą.

Pavyzdžiui, mėlynųjų banginių per dieną 
pašalinamų išmatų masė siekia tris tonas.

Tai geležies bei azoto turtinga trąša, 
tampanti maistu fitoplanktonui,

kuris tuomet sudaro sąlygas maitintis
zooplanktonui, žuvims ir galiausiai

vėl banginiams.