Tubūt žinote tą jausmą, kai

atsibudę ryte randate daugybę
neperskaitytų pranešimų savo telefone.

Jūsų dienotvarkė užpildyta, o kartais

net perpildyta susitikimais.

Jūs jaučiatės įsitraukęs ir užimtas.

Išties jaučiatės produktyvus.

Bet galų gale kažko vis tiek trūksta.

Bandote išsiaiškinti ko.

Tačiau prieš jums tai išsiaiškinant,

vėl prasideda nauja diena.

Štai kaip aš jaučiausi prieš dvejus metus.

Jaučiausi nervingas ir sunerimęs.

Jaučiausi užstrigęs.

Viskas aplinkui vyko labai greitai.

Aš nežinojau, ką daryti.

Galvojau,

kaip viską suspėti.

Kaip mums rasti pasitenkinimą

pasaulyje, kuriame viskas keičiasi 
tokiu greičiu, kokiu skrieja mintis,

ar net greičiau?

Pradėjau ieškoti atsakymų.

Kalbėjau su daugybe žmonių, draugų,

kalbėjau su savo šeima.

Net perskaičiau daugybę saviugdos
knygų.

Visgi negalėjau rasti nieko,
kas mane patenkintų.

Tiesą sakant, kuo daugiau
saviugdos knygų skaičiau,

tuo labiau nervingas ir sunerimęs 
aš tapau.

(Juokas.)

Tai buvo tas pats lyg maitinčiau savo
mintis greitu maistu ir

tapčiau psichiškai nutukęs.

(Juokas.)

Buvau beveik pasidavęs,

kai vieną dieną radau tai –

„Tao Te Ching: knyga apie kelią
ir jo dorybes“.

Tai senosios kinų filosofijos klasika,

parašyta prieš daugiau 
nei 2600 metų.

Tubūt tai buvo ploniausia ir
mažiausia knyga lentynoje.

Ji turėjo tik 81 puslapį.

Kiekviename puslapyje buvo
po trumpą eilėraštį.

Pamenu, atsiverčiau vieną iš jų.

Štai ji.

Argi ne graži?

(Juokas.)

Leiskite ją perskaityti.

Aukščiausiasis gėris yra lyg vanduo.

Jis be jokių ginčų praturtina visa,
kas aplinkui.

Namų aplinkoje jis būna nusižeminęs.

Jo egzistencija siekia gilybes.

Išraikoje jis sąžiningas.

Akistatoje jis švelnus.

Valdydamas nekontroliuoja.

Veikdamas jis žengia koja kojon
su laiku.

Jis yra patenkintas savo prigimtimi

ir dėl to negali būti kaltinamas.

Oho! Prisimenu kai pirmą kartą
tai perskaičiau,

nugara perbėgo šiurpuliukai.

Vis dar jaučiu juos skaitydamas
tai jums.

Mano nerimas ir stresas staiga išnyko.

Nuo tos dienos bandau pritaikyti

šios ištraukos idėjas 
savo kasdieniame gyvenime.

Šiandien norėčiau pasidalinti 
su jumis trimis pamokomis,

kurių išmokė vandens filosofija –

trimis pamokomis, kurios padėjo man
rasti tą pasitenkinimą

beveik kiekviename savo žingsnyje.

Pirma pamoka yra apie nuolankumą.

Jei įvaizduotume vandenį,
tekantį upėje,

jis visada pasilieka žemai.

Jis padeda visiems augalams augti,
o gyvūnams išlikti gyviems.

Jis neatkreipia dėmesio į save bei

nereikalauja jokio apdovanojimo
ar pripažinimo.

Jis nuolankus.

Tačiau be nuolankaus vandens indėlio

toks pasaulis, kokį dabar
matome, galbūt neegzistuotų.

Vandens nuolankumas išmokė
mane keleto svarbių dalykų.

Išmokė, kad nereikia vaidinti,
kad žinau, ką darau,

ar, kad turiu visus atsakymus.

Visiškai gerai yra pripažinti,

kad kažko nežinai,

nori sužinoti daugiau

ar, kad ieškai pagalbos.

Taip pat išmokau, kad už savo šlovės
ir sėkmės išaukštinimą

daug smagiau yra girti kitų žmonių
šlovę ir sėkmę.

Tai išmokė mane, kad užuot
kilus savo karjeros laiptais,

daug smagiau ir prasmingiau bus

padėti kitiems žmonėms įveikti jų pačių
iššūkius, kad juos aplankytų sėkmė.

Nuolankus požiūris

man padėjo sukurti geresnius ryšius su
aplinkiniais žmonėmis.

Tapau nuoširdžiai susidomėjęs jų 
istorijomis ir patirtimis,

kurios paverčia žmones unikaliais.

Gyvenimas tapo smagesnis,

nes kiekvieną dieną atrandu naujų
keistenybių, naujų idėjų

ir net problemų sprendimo būdų,
kokių nežinojau.

Visa tai įvyko dėl kitų žmonių
idėjų ir pagalbos.

Visos upės suteka į vandenyną,

nes jis yra žemiau nei jos.

Vandens galia – nuolankumas.

Tačiau manau, kad nuolankumas 
leidžia mums išlikti paprastais,

dalyvauti pokalbyje,

mokintis iš aplinkinių žmonių istorijų
ir pradėti keistis patiems.

Antra pamoka, kurią išmokau yra susijusi 
su harmonija.

Įsivaizduokime, jei vanduo tekės
link akmens,

jis tiesiog tekės aplink.

Jis nenuliūs, nesupyks,

netaps nervingas.

Išvis vanduo niekap nesijaus.

Kai susiduria su kliūtimi, vanduo kažkokiu
būdu randa sprendimą.

Be spaudimo ar konflikto.

Kai aš apie tai mąsčiau, supratau,

kodėl jaučiausi toks nervingas.

Aš dirbau ne išvien su aplinka,

o prieš ją.

Aš vis ką nors keisdavau,

nes buvau įsitikinęs, kad man reikia
būti sėkmingu ar įrodyti tai sau pačiam.

Galų gale niekas nepasikeitė.

Aš tapau tik dar labiau suirzęs.

Paprasčiausiai susitelkiau ne į tai, kaip
kaip įgyti sėkmę,

o kaip pasiekti didesnę harmoniją.

Tada aš iš karto sugebėjau nusiraminti
ir vėl susikaupti.

Pradėjau klausinėti savęs:

„Ar šis veiksmas atneš man ir mano

aplinkai daugiau harmonijos?“.

„Ar tai dera su mano prigimtimi?“.

Tapo gera būti tiesiog savimi,
o ne tuo,

kuo privalėjau būti, ar kokiu,
aplinkiniai norėjo mane matyti.

Dirbti tapo lengviau, nes
dėmesį sutelkiau

ne į dalykus, kurių negaliu valdyti,

o į tuos, kuriuos galiu.

Nustojau kovoti pats su savimi,

išmokau dirbti kartu su aplinka,
kad išspręsčiau jos problemas.

Gamta neskuba.

Visgi viskas būna sėkmingai atlikta.

Tokiu būdu Tao Te Ching apibūdina
harmonijos galią.

Vanduo sugeba surasti sprendimą
nesukeldamas konflikto.

Tikiu, kad galime pasiekti pilnatvę,

jei nesivaikysime sėkmės, o susitelksime
į tai,

kaip pasiekti harmoniją.

Trečioji pamoka, kurią išmokau 
iš vandens filosofijos,

yra apie atvirumą.

Vanduo yra atviras pokyčiams.

Priklausomai nuo temperatūros, jo forma 
gali būti skysta, kieta arba dujinė.

Priklausomai nuo aplinkos,

kurioje yra, jis gali būti arbatinyje,
puodelyje ar gėlių vazoje.

Vandens gebėjimas 
prisitaikyti ir kisti

ilgainiui pavertė jį patvariu,

nepaisant visų aplinkos pokyčių.

Mes taip pat gyvename nuolat
besikeičiančiame pasaulyje.

Jau nebegalime tikėtis, kad dirbsime 
pastovų darbą, ar kad kopsime

vienos konkrečios karjeros laiptais.

Iš mūsų tikimasi, kad vis atnaujinsime
savo įgūdžius tam,

kad išliktume naudingi.

Mūsų organizacija rengia daugybę 
konferencijų, kurių metu

mažos grupės arba atskiri žmonės renkasi
tam,

kad išspręstų verslo problemas 
per trumpą laiko tarpą.

Įdomiausia tai, kad dažniausiai
laimi ne tos komandos,

kurios turi labiausiai patyrusius
narius,

o tos, kurių nariai noriai mokosi,

kurie nebijo užmiršti,

bei padeda vieni kitiems orientuotis

besikeičiančiose situacijose.

Gyvenimas tam tikra prasme
yra lyg hakatonas.

Kiekvienas iš mūsų yra kviečiamas žengti 
žingsnį į priekį, atsiverti

ir sukelti bangos efektą.

Galime likti už uždarytų durų ir toliau

būti sukaustyti savo pačių įsitikinimų,
tokių kaip:

„Aš niekada nesugebėsiu kalbėti apie
kinų filosofiją

priešais milžinišką publiką“.

(Juokas.)

Arba galime tiesiog atsiverti
ir mėgautis gyvenimu.

Tai gali atnešti tik gerą patirtį.

Nuolankumas, harmonija ir atvirumas –

trys pamokos, kurias išmokau iš vandens
filosofijos.

Jos telpa į sutrumpinimą NHA (angl. H-H-O)

arba H2O.

(Juokas.)

Šios pamokos dabar veda mane gyvenime.

Kai šiomis dienomis jaučiu didelį stresą,

nepasitenkinimą, susierzinimą ar
tiesiog nežinau, ką daryti,

paprasčiausiai paklausiu savęs:

„Ką tuomet darytų vanduo?“.

(Juokas.)

Šis paprastas, bet galingas klausimas, 
įkvėptas knygos, parašytos

dar prieš bitcoin, fintech ir 
skaitmeninių technologijų atsiradimą,

pakeitė mano gyvenimą.

Išbandykite tai. Norėčiau žinoti,
ar suveikė.

Būtų malonu sulaukti žinių.

Ačiū.

(Plojimai.)