WEBVTT

00:00:00.650 --> 00:00:02.898
Turiu draugą Portugalijoje

00:00:02.898 --> 00:00:05.322
kurio senelis sukūrė transporto priemonę iš dviračio

00:00:05.322 --> 00:00:08.474
ir skalbimo mašinos, kad galėtų vežioti savo šeimą.

00:00:08.474 --> 00:00:11.018
Jis tai padarė nes neišgalėjo nusipirkti automobilio,

00:00:11.018 --> 00:00:13.922
taip pat todėl, kad žinojo kaip tokį prietaisą sukurti.

00:00:13.922 --> 00:00:17.058
Buvo laikai, kai žinojome kaip daiktai veikia

00:00:17.058 --> 00:00:20.890
ir kaip jie pagaminti, taigi galėjome juos gaminti ir taisyti,

00:00:20.890 --> 00:00:22.017
ar bent jau

00:00:22.017 --> 00:00:25.497
pagrįstai nuspręsti ką pirkti.

00:00:25.497 --> 00:00:27.889
daugelį šių „pasidaryk pats“ technologijų

00:00:27.889 --> 00:00:31.098
mes praradome antroje 20-ojo amžiaus pusėje.

00:00:31.098 --> 00:00:34.770
Tačiau dabar, kūrėjų ir atviro kodo modelio pagalba

00:00:34.770 --> 00:00:37.918
žinios, kaip daiktai veikia ir

00:00:37.918 --> 00:00:41.113
iš ko jie pagaminti, grįžta į mūsų gyvenimą

00:00:41.113 --> 00:00:44.137
ir aš tikiu, kad mums reikia tai perkelti į kitą lygmenį,

00:00:44.137 --> 00:00:47.105
į dalių, iš kurių tie daiktai yra padaryti.

NOTE Paragraph

00:00:47.105 --> 00:00:49.257
Daugiausiai mes vis dar žinome

00:00:49.257 --> 00:00:52.779
iš ko tradicinės medžiagos, tokios kaip popierius ar audiniai yra pagaminti

00:00:52.779 --> 00:00:54.808
ir kaip jie gaminami.

00:00:54.808 --> 00:00:58.871
Dabar mums prieinami tokie neįtikėtini, futuristiniai junginiai:

00:00:58.871 --> 00:01:01.074
plastikas kuris gali keisti formą,

00:01:01.074 --> 00:01:03.426
dažai praleidžiantys elektros srovę,

00:01:03.426 --> 00:01:07.842
pigmentai kurie keičia spalvą, ar audiniai kurie sleidžia šviesą.

00:01:07.842 --> 00:01:11.213
Leiskite man jums parodyti keletą pavyzdžių.

NOTE Paragraph

00:01:14.169 --> 00:01:17.885
Taigi, elektros srovei laidus rašalas leidžia mums nupiešti grandynus

00:01:17.885 --> 00:01:19.828
vietoj tradiciškai naudojamų

00:01:19.828 --> 00:01:22.426
spausdintinių montažo plokščių ar laidų.

00:01:22.426 --> 00:01:24.815
Šiuo atveju, šį mažą pavyzdį kurį laikau rankoje

00:01:24.815 --> 00:01:28.696
mes panaudojome kurdami prisilietimo jutiklį, kuris reaguoja su mano oda

00:01:28.696 --> 00:01:31.411
ir uždega šią maža lemputę.

00:01:31.411 --> 00:01:34.506
Elektros srovei laidų rašalą naudojo menininkai,

00:01:34.506 --> 00:01:37.881
tačiau neseniai įvykę patobulėjimai rodo, kad tuoj galėsime jį naudoti

00:01:37.881 --> 00:01:42.376
lazeriniuose spausdintuvuose ar rašikliuose.

00:01:42.376 --> 00:01:44.706
Ar šis akrilo lapas su įlietomis

00:01:44.706 --> 00:01:47.502
bespalvėmis šviesą išsklaidančiomis dalelėmis.

00:01:47.502 --> 00:01:50.119
Tai reiškia, kad paprastas akrilas

00:01:50.119 --> 00:01:52.467
šviesą išslaidytų tik aplink kraštus,

00:01:52.467 --> 00:01:55.737
o šis užsižiebia visu paviršiumi

00:01:55.737 --> 00:01:58.650
kai įjungiu lemputes esančias aplink jį.

00:01:58.650 --> 00:02:00.952
Du žinomi šios medžiagos pritaikymo būdai

00:02:00.952 --> 00:02:06.065
yra interjero dizaino ir kelių lietimų įvesties sistemose.

00:02:06.065 --> 00:02:08.066
Taip pat termochromiliai pigmentai

00:02:08.066 --> 00:02:10.679
keičia spalvą tam tikroje temperatūroje.

00:02:10.679 --> 00:02:13.465
Taigi aš jį padėsiu ant kaitinamosios plokštės

00:02:13.465 --> 00:02:16.970
kurios temperatūra tik šiek tiek aukštesnė už aplinkos temperatūrą

00:02:16.970 --> 00:02:22.816
ir galite pamatyti kas nutiko.

00:02:22.816 --> 00:02:25.576
Taigi vienas pagrindinių šios medžiagos pritaikymo būdų,

00:02:25.576 --> 00:02:28.818
šalia kitų, yra kūdikių buteliukai,

00:02:28.818 --> 00:02:34.172
nes ji leidžia pamatyti kada buteliuko turinys yra pakankamai vėsus gerti.

NOTE Paragraph

00:02:34.172 --> 00:02:36.928
Šie yra tik keletas iš taip vadinamų

00:02:36.928 --> 00:02:38.837
pažangiųjų medžiagų.

00:02:38.837 --> 00:02:41.777
Po keletos metų, jie busnaudojami daugelyje dalykų

00:02:41.777 --> 00:02:45.136
ir technologijų kurias mes naudojame kasdien.

00:02:45.136 --> 00:02:49.350
Gal dar ir neturime skraidančių automobilių, kuriuos mokslinė fantastika mums pažadėjo,

00:02:49.350 --> 00:02:51.719
tačiau galime turėti sienas keičiančias spalvą

00:02:51.719 --> 00:02:53.481
pagal tempatūrą

00:02:53.481 --> 00:02:55.375
suvyniojamas klaviatūras,

00:02:55.375 --> 00:02:59.807
ar langus, kurie tampa nepermatomi vos įjungus jungiklį.

NOTE Paragraph

00:02:59.807 --> 00:03:02.312
Esu baigusi socialinius mokslus,

00:03:02.312 --> 00:03:06.169
taigi kodėl aš čia šiandien kalbu apie pažangiąsias medžiagas?

00:03:06.169 --> 00:03:08.882
Na, pirmiausiai todėl kad esu kūrėja.

00:03:08.882 --> 00:03:11.288
Man įdomu kaip dalykai veikia

00:03:11.288 --> 00:03:12.915
ir kaip jie pagaminti,

00:03:12.915 --> 00:03:16.223
tačiau ir dėl to, kad tikiu, jog mes turėtumėme geriau suprasti

00:03:16.223 --> 00:03:19.044
dalis, iš kurių sutvertas mūsų pasaulis,

00:03:19.044 --> 00:03:21.524
o dabar, mes nežinome pakankamai apie

00:03:21.524 --> 00:03:25.213
šiuos moderniųjų technologijų junginius, iš kurių bus pastatyta mūsų ateitis.

00:03:25.213 --> 00:03:28.738
Pažangių medžiagų mažais kiekiais sunku gauti.

00:03:28.738 --> 00:03:32.778
Nėra beveik jokios informacijos kaip jas naudoti,

00:03:32.778 --> 00:03:36.675
kaip ir informacijos apie tai, kaip jos gaminamos.

00:03:36.675 --> 00:03:39.342
Taigi dabar, jos daugiausiai egzistuoja

00:03:39.342 --> 00:03:42.054
patentų ir prekybos paslapčių pasaulyje

00:03:42.054 --> 00:03:46.166
prie kurio priėjimą turi tik universitetai ir didelės korporacijos.

NOTE Paragraph

00:03:46.166 --> 00:03:49.015
Taigi, šiek tiek daugiau nei prieš trejus metus Kirsty Boyle ir aš

00:03:49.015 --> 00:03:52.232
pradėjome projektą, kurį pavadinome „Open Materials“.

00:03:52.232 --> 00:03:54.039
Tai puslapis, kuriames mes,

00:03:54.039 --> 00:03:56.551
ar bet kas kitas, kuris nori prie prisidėti,

00:03:56.551 --> 00:03:59.607
gali dalinti savo experimetų rezutatais, skelbti informaciją,

00:03:59.607 --> 00:04:02.807
drasinti kitus prisidėti, kad ir kur jie bebūtų,

00:04:02.807 --> 00:04:06.816
ar kaupti šaltinius, tokius kaip mokslinius straipsnius

00:04:06.816 --> 00:04:10.156
ir mokymo priemones sukurtas kitų kūrėjų, tokių kaip ir mes.

00:04:10.156 --> 00:04:12.778
Mes norėtumėme tapti didele,

00:04:12.778 --> 00:04:15.316
bendrai surinkta duomenų baze

00:04:15.316 --> 00:04:19.609
kurioje būtų sukaupta „pasidaryk pats“ informacija susijusi su pažangiosiomis medžiagomis.

NOTE Paragraph

00:04:19.609 --> 00:04:21.829
Bet kodėl tai turėtų mums rūpėti

00:04:21.829 --> 00:04:25.592
kaip pažangiosios medžiagos veikia ir iš ko jos padarytos?

00:04:25.592 --> 00:04:29.770
Visų pirma, todėl, kad negalime pritaikyti to, ko nesuprantame

00:04:29.770 --> 00:04:32.122
ir tai ko mes nesuprantame ir nenaudojame

00:04:32.122 --> 00:04:34.330
galiausiai prie savęs pritaiko mus pačius.

00:04:34.330 --> 00:04:37.082
Dalykai kuriuos naudojame, rūbai kuriuos dėvime,

00:04:37.082 --> 00:04:40.646
namai kuriuose gyvename, viskas daro didelį poveikį

00:04:40.646 --> 00:04:44.229
mūsų egsenai, sveikatai ir gyvenimo kokybei.

00:04:44.229 --> 00:04:47.370
Taigi jei gyvensime pasaulyje pastatytame iš pažangiųjų medžiagų,

00:04:47.370 --> 00:04:50.729
turėtumėme apie jas žinoti ir jas suprasti.

00:04:50.729 --> 00:04:53.073
Antra, tačiau taip pat svarbu tai,

00:04:53.073 --> 00:04:56.433
kad inovacijas visada kurstė mėgėjas.

00:04:56.433 --> 00:04:59.818
Tiek daug kartų, mėgėjai, ne profesionalai,

00:04:59.818 --> 00:05:02.137
buvo išradėjai ir tobulintojai

00:05:02.137 --> 00:05:04.617
dalykų, kurie apima viską nuo kalnų dviračių,

00:05:04.617 --> 00:05:07.929
puslaidininkių, asmeninių kompiuterių,

00:05:07.929 --> 00:05:10.868
iki lėktuvų.

NOTE Paragraph

00:05:10.868 --> 00:05:14.897
Didžiausias iššūkis - medžiagų mokslo sudėtingumas

00:05:14.897 --> 00:05:17.393
ir brangi įranga.

00:05:17.393 --> 00:05:19.561
Bet tai dar ne visada.

00:05:19.561 --> 00:05:23.149
Du mokslininkai iš Ilinojaus universiteto tai suprato

00:05:23.149 --> 00:05:25.749
kai išleido savo mokslinį straipsnį kaip paprasčiau

00:05:25.749 --> 00:05:28.169
pagaminti elektros srovei laidų rašalą.

00:05:28.169 --> 00:05:30.081
Jordan Bunker, kuris

00:05:30.081 --> 00:05:33.041
chemijos srityje iki tol neturėjo jokios patirties,

00:05:33.041 --> 00:05:35.828
tą straipsnį perskaitė ir eksperimentą atkartojo

00:05:35.828 --> 00:05:40.217
savo dirbtuvėje naudodamas tik laisvai prieinamas medžiagas

00:05:40.217 --> 00:05:41.809
ir įrankius.

00:05:41.809 --> 00:05:43.410
jis panaudojo skrudintuvą,

00:05:43.410 --> 00:05:46.376
ir netgi pats pasigamino sūkurinį maišytuvą,

00:05:46.376 --> 00:05:50.411
naudodamas kito kūrėjo mokomąją medžiagą.

00:05:50.411 --> 00:05:53.163
Tada Jordan savo rezultatus paskelbė internete,

00:05:53.163 --> 00:05:56.651
įskaitant ir savo nepavykusių bandymų rezultatus,

00:05:56.651 --> 00:05:59.795
kad kiti galėtų mokytis ir tai atkartoti.

00:05:59.795 --> 00:06:02.467
Taigi Jordan pagrindinė inovacijos forma buvo

00:06:02.467 --> 00:06:06.346
paimti eksperimentą, atliktą gerai įrengtoje laboratorijoje,

00:06:06.346 --> 00:06:07.848
universitete

00:06:07.848 --> 00:06:11.035
ir jį atkartoti savo garaže, Čikagoje

00:06:11.035 --> 00:06:15.296
naudojant tik pigias medžiagas ir įrankius, kuriuos jis pasigamino pats.

00:06:15.296 --> 00:06:17.569
Ir dabar, kai jis paskelbė savo darbus,

00:06:17.569 --> 00:06:19.293
kiti gali juos tęsti

00:06:19.293 --> 00:06:23.837
ir kurti dar paprastesnius procesus ir patobulinimus.

NOTE Paragraph

00:06:23.837 --> 00:06:26.053
Dar vienas pavyzdys, kurį norėčiau paminėti

00:06:26.053 --> 00:06:29.718
yrs Hannah Perner-Wilson „Kit-of-No-Parts“.

00:06:29.718 --> 00:06:32.598
Jos projekto tikslas - akcentuoti

00:06:32.598 --> 00:06:35.070
išraiškias medžiagų savybes,

00:06:35.070 --> 00:06:40.094
o taip pat susitelkti į kūrėjo kūrybiškumą ir įgūdžius.

00:06:40.094 --> 00:06:42.534
Elektronikos rinkiniai yra labai galingi

00:06:42.534 --> 00:06:45.086
iš jų mes mokomės kaip dalykai veikia,

00:06:45.086 --> 00:06:48.062
tačiau suvaržymai, kurie jiems būdingi

00:06:48.062 --> 00:06:50.222
daro įtaką mūsų mokymosi procesui.

00:06:50.222 --> 00:06:52.710
Taigi būdas, kurį naudojo Hannah, kita vertus

00:06:52.710 --> 00:06:55.926
yra skirtas suformuluoti keletą metodų

00:06:55.926 --> 00:06:58.625
nekasdienių dalykų gamybai,

00:06:58.625 --> 00:07:01.430
kurie leidžia mums išsilaisvinti nuo iš anksto numatytų suvaržymų

00:07:01.430 --> 00:07:04.841
mokant mus apie pačias medžiagas.

00:07:04.841 --> 00:07:07.574
Taigi tarp daugelio įspūdingų eksperimetų, kuriuos atliko Hannah,

00:07:07.574 --> 00:07:09.544
šis yra vienas iš mano mėgstamiausių.

00:07:09.544 --> 00:07:12.961
[„Popieriniai garsiakalbiai“]

00:07:12.961 --> 00:07:16.239
Čia matome tik lapelį popieriaus

00:07:16.239 --> 00:07:20.681
su varine juostele ant jo, prijungta prie MP3 grotuvo

00:07:20.681 --> 00:07:22.334
ir magnetą.

00:07:22.334 --> 00:07:29.983
(Muzika: „Happy Together“)

00:07:32.931 --> 00:07:36.767
Taigi pagal Marcelo Coelho iš Masačiusetso Technologijos instituto tyrimus

00:07:36.767 --> 00:07:39.550
Hannah sukūrė eilę popierinių garsiakalbių

00:07:39.550 --> 00:07:41.953
ir plataus medžiagų asortimento

00:07:41.953 --> 00:07:46.228
nuo paprastos varinės juostelės iki elektrai laidaus audinio ar rašalo.

00:07:46.228 --> 00:07:48.964
Kaip ir Jordan ir tiek daug kitų kūrėjų,

00:07:48.964 --> 00:07:50.591
Hannah publikavo savo būdus

00:07:50.591 --> 00:07:55.725
ir leidžia bet kam juos kopijuoti ar atkurti.

NOTE Paragraph

00:07:55.725 --> 00:07:58.929
Tačiau popierinė elektronika yra viena iš daugiausiai vilčių teikiančių

00:07:58.929 --> 00:08:00.736
medžiagų mokslo šakų

00:08:00.736 --> 00:08:04.938
todėl, kad ji mums leidžia kurti pigesnes ir lankstesnes elektronikos priemones.

00:08:04.938 --> 00:08:07.494
Taigi Hannah meistriškas darbas

00:08:07.494 --> 00:08:09.742
ir tai kad ji savo radiniu pasidalijo,

00:08:09.742 --> 00:08:13.562
atveria duris eilei naujų galimybių,

00:08:13.562 --> 00:08:19.002
kurios yra is estetiškai patrauklios ir novatoriškos.

NOTE Paragraph

00:08:19.002 --> 00:08:21.907
Taigi įdomus dalykas apie kūrėjus

00:08:21.907 --> 00:08:24.950
yra tai, kad mes kuriame iš smalsumo

00:08:24.950 --> 00:08:27.029
ir nebijome klysti.

00:08:27.029 --> 00:08:30.917
Mes dažnai bandome spręsti problemas netradiciniais būdais

00:08:30.917 --> 00:08:33.906
ir, todėl, galiausiai atrandame alternatyvas

00:08:33.906 --> 00:08:36.338
ar net geresnius būdus dalykams daryti.

00:08:36.338 --> 00:08:40.106
Taigi, kuo daugiau žmonės eksperimentuoja su medžiagomis,

00:08:40.106 --> 00:08:43.582
kuo daugiau tyrėjų nori pasidalinti savo tyrimų rezultatais,

00:08:43.582 --> 00:08:46.022
o gamintojų - savo žiniomis,

00:08:46.022 --> 00:08:48.862
tuo geresnes galimybes mes turime kurti technologijas,

00:08:48.862 --> 00:08:51.800
kurios tikrai tarnauja mums visiems.

NOTE Paragraph

00:08:51.800 --> 00:08:54.293
Taigi, jaučiuosi, taip kaip turbūt jautėsi Ted Nelson,

00:08:54.293 --> 00:08:58.004
kai 8-ojo dešimtmečio pradžioje, jis rašė

00:08:58.004 --> 00:09:01.002
„Turite jau šiandien suprasti kompiuterius“.

00:09:01.002 --> 00:09:04.856
Tačiau tada buvo tik griozdiški dideli kompiuteriai

00:09:04.856 --> 00:09:06.986
kurie galėjo būti įdomūs tik mokslininkams

00:09:06.986 --> 00:09:09.706
ir niekas net nesvajoje turėti vieną namuose.

00:09:09.706 --> 00:09:12.682
Taigi truputėlį keista, kai stoviu čia, prieš jus ir sakau

00:09:12.682 --> 00:09:15.722
„Turite jau šiandien suprasti pažangiąsias medžiagas“.

00:09:15.722 --> 00:09:19.458
Tik turėkite galvoje, kad pirminių žinių

00:09:19.458 --> 00:09:21.722
apie kylančias technologijas, gavimas

00:09:21.722 --> 00:09:24.119
yra geriausias būdas užtikrinti kad turėsime savo balsą

00:09:24.119 --> 00:09:26.282
kurdami ateitį.

NOTE Paragraph

00:09:26.282 --> 00:09:28.753
Ačiū

NOTE Paragraph

00:09:28.753 --> 00:09:32.753
(Plojimai)